„Ta invazija yra įžeidimas mūsų kolektyvinei sąžinei“, – sakė A. Guterresas. Invazijos metines, kurios bus minimos penktadienį, jis pavadino „niūria riba Ukrainos žmonėms ir tarptautinei bendrijai“.

Ukrainoje tęsiantis kovoms, Generalinėje Asamblėjoje Kyjivas ir jo sąjungininkai siekia užsitikrinti didelę paramą rezoliucijai dėl „teisingos ir ilgalaikės taikos“.

Rezoliucijos projekte, kurį remia maždaug 60 šalių, „pabrėžiama būtinybė kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų chartijos principus“.

Rezoliucijos projekte, kurį remia maždaug 60 šalių, „pabrėžiama būtinybė kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų chartijos principus“

Nors ši priemonė nėra tokia griežta, kokios norėtų Ukraina, ji tikisi, jog didžioji dauguma JT valstybių pritars rezoliucijai ir taip parodys, kad Kyjivas turi pasaulio bendruomenės paramą.

Rezoliucijos projekte patvirtinamas JT „įsipareigojimas dėl Ukrainos suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo“, raginama tuojau pat nutraukti karo veiksmus.

Tekste reikalaujama, kad Rusija „tuojau pat, visiškai ir besąlygiškai, išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“. Dokumentas, ne taip kaip Saugumo Tarybos rezoliucijos, būtų neįpareigojamas. 

Raginimas įsteigti tarptautinį tribunolą 

Prieš Generalinės Asamblėjos sesiją Ukrainos prezidento sutuoktinė aukščiausio rango pasaulio diplomatų susitikime JT pareiškė, kad norint tikro teisingumo, reikia įsteigti tarptautinį tribunolą Rusijai už jos agresiją teisti.

„Manau, kad sutiksite... nepriklausomai nuo mūsų šalies ar tautybės, turime teisę nebūti žudomi savo pačių namuose“, – vaizdo ryšiu sakė Olena Zelenska.

„Tačiau ukrainiečiai ištisus metus viso pasaulio akivaizdoje žudomi savo miestuose, kaimuose, butuose, ligoninėse, teatruose, – kalbėjo ji. – Todėl raginame Jungtines Tautas įsteigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti.“

„Niūrios perspektyvos“

Įžanginėje kalboje A. Guterresas pabrėžė 2022-ųjų vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę šalį poveikį pasauliui.

Jis pažymėjo, kad dėl šio konflikto aštuoni milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, buvo pakenkta pasauliniam maisto ir energijos tiekimui net toli nuo karo zonos esančiose šalyse.

„Kaip sakiau nuo pat pirmos dienos, Rusijos išpuolis prieš Ukrainą yra iššūkis kertiniams mūsų daugiašalės sistemos principams ir vertybėms“, – sakė jis.

„Nors šiandien perspektyvos gali atrodyti niūrios, žinome, kad tikra ir ilgalaikė taika turi būti grindžiama JT Chartija ir tarptautine teise. Kuo ilgiau tęsis kovos, tuo sunkiau bus šį darbą atlikti“, – pridūrė JT vadovas.

Kyjivas tikisi, kad rezoliucijai pritars bent tiek šalių, kiek spalį pritarė rezoliucijai, kuria buvo pasmerkta Rusijos paskelbta kelių Ukrainos regionų aneksija. Tuomet „už“ balsavo 143 šalys.

The post JT vadovas Generalinėje Asamblėjoje smerkia Rusijos „įžeidimą kolektyvinei sąžinei“ appeared first on LAIKMETIS.

Renginyje dalyvaus EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), vicepirmininkas Robertas Zilė iš Latvijos, Estijos europarlamentaras Riho Terras, Lietuvoje išrinktas EP narys Andrius Kubilius ir kiti, trečiadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

1983 metų sausio 13 dieną Europos Parlamentas priėmė pirmąją rezoliuciją, kuria išreiškė paramą sovietų okupuotoms valstybėms – Estijai, Latvijai ir Lietuvai. 

1983 metų sausio 13 dieną Europos Parlamentas priėmė pirmąją rezoliuciją, kuria išreiškė paramą sovietų okupuotoms valstybėms – Estijai, Latvijai ir Lietuvai

Europarlamentaro Otto von Habsburgo (Oto fon Habsburgo) parengta rezoliucija buvo atsakas į atvirą laišką, kurį pasirašė 45 Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečiai, smerkdami Molotovo-Ribentropo paktą ir reikalaudami atkurti nepriklausomas Baltijos šalis.

Rezoliucijoje buvo pasmerkta Sovietų Sąjungos įvykdyta nepriklausomų ir neutralių Baltijos valstybių okupacija. Joje taip pat buvo teigiama, kad sovietų Rusijos ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos taikos sutartyse buvo pažadėta garantuoti taikius sprendimus ir šių tautų teritorinį vientisumą.

Europos Parlamento nariai paragino savo užsienio reikalų ministrus pasiekti palankų sutarimą dėl 1979 metų „Baltijos šalių kreipimosi“ reikalavimų ir pateikti Baltijos šalių klausimą JT Dekolonizacijos pakomitečiui. „Sunki šių valstybių tautų padėtis turėtų būti nagrinėjama per konferencijas, skirtas Helsinkio Baigiamojo akto įgyvendinimui stebėti“, – pažymėta rezoliucijoje.

The post Europos Parlamente bus atidengta paramą Baltijos valstybėms žyminti memorialinė lenta appeared first on LAIKMETIS.

Politikai Starsbūre svarstys Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją. Šiuo dokumentu Europos Sąjunga ir Bendrijos institucijos raginamos imtis iniciatyvos ir skubiai įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų atsakomybėn patraukti Rusijos vadovus.

„Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimų, todėl visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą“, – BNS teigė europarlamentaras Andrius Kubilius.

Hagoje įsikūręs TBT kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 metais įsteigto teismo narės.

Tačiau nors Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT, pakeitimai suteikė šiam teismui įgaliojimus nuo 2018-ųjų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresiją, jis vis dar negali to daryti prieš narių statuso neturinčias valstybes.

Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau nuolatinę vietą joje užimanti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimą.

„Kitas dalykas – taisyti Romos statutą, bet tai irgi užtruktų metų metus. Akivaizdu, kad vienintelis kelias pasiekti Rusijos atsakomybę už karo agresijos nusikaltimus – steigti tribunolą“, – kalbėjo A. Kubilius.

Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau nuolatinę vietą joje užimanti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimĄ

Rezoliucijos projekte nurodoma, kad toks specialusis tribunolas „turėtų būti įsteigtas nedelsiant, remiantis tarptautiniu susitarimu tarp panašiai mąstančių valstybių ir remiant Jungtinėms Tautoms“.

Dokumente taip pat pažymima, kad specialaus agresijos nusikaltimo tribunolo įsteigimas bus labai aiškus signalas tiek Rusijos visuomenei, tiek tarptautinei bendruomenei.

Lietuvos europarlamentaro teigimu, šis dokumentas turėtų sulaukti daugumos Europos Parlamento narių palaikymo.

„Dėl palaikymo nėra jokių abejonių. Su visomis didžiosiomis frakcijomis suderinome tekstą, – sakė politikas. – Čia nėra nauja EP pozicija paremti tokio tribunolo steigimą, bent keliose rezoliucijose esame pasakę, kad reikia tokį tribunolą steigti. Šitos rezoliucijos tikslas – išsamiai pateikti argumentaciją, kodėl tai yra vienintelis kelias.“

Rezoliucija nėra įpareigojantis dokumentas, tačiau jis atspindi politinę poziciją.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pirmadienį taip pat paragino įsteigti „naujo formato“ teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“.

TBT tiria įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, o institucijos prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) šią šalį yra pavadinęs „nusikaltimų vieta“.

Pernai lapkritį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) iškėlė idėją įsteigti „specializuotą teismą“, kuriame būtų teisiami Kremliaus pareigūnai.

Diskusijos dėl specialaus tribunolo atsinaujino Europos Sąjungos pareigūnams pareiškus, kad savaitgalį rusų įvykdytas smūgis gyvenamajam kvartalui pietrytiniame Ukrainos Dniepro mieste, per kurį žuvo mažiausiai 40 žmonių, yra „karo nusikaltimas“.

The post Europos Parlamentas spręs, ar pritarti lietuvių rezoliucijai dėl tribunolo Rusijai appeared first on LAIKMETIS.

„Norėtume paprašyti Lietuvos parlamento, jei įmanoma, priimti rezoliuciją paremiant JAV svarstomą iniciatyvą, kuri jau yra Senate, pripažįstančią, kad Tibeto klausimas yra neišspręstas tarptautinis konfliktas“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Vilniuje viešintis S. T. Frasi.

Dalai Lamos atstovas teigė, kad tokia Lietuvos parlamento priimta rezoliucija padrąsintų daugiau šalių jungtis prie paramos Tibetui.

„Lietuvos žmonių parama ir meilė Tibetui visada buvo vertinama“, – pabrėžė S. T. Frasi.

Tibeto parlamentarė tremtyje Youdon Aukatsang (Joudon Aukacanga) sakė, kad Kinija su bendramintėmis nori pakeisti demokratiją grįstą tarptautinę pasaulio tvarką, tai rodo ir devintą mėnesį besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.

„Visai netoli nuo čia, kur esame susirinkę, Ukraina devintą mėnesį gyvena kare, puolama Rusijos. Mes, tibetiečiai, nuo 1950 metų Kinijos invazijos kenčiame autoritarinio režimo priespaudą“, – kalbėjo Tibeto parlamento tremtyje atstovė.

Mes, tibetiečiai, nuo 1950 metų Kinijos invazijos kenčiame autoritarinio režimo priespaudą

„Šios dvi šalys yra bendrininkės, kurias vienija nusistatymas prieš laisvės, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės principus ir demokratiją. Kinija nori pakeisti pasaulinę tvarką ir su bendramintėmis, tokiomis kaip Rusija, sukurti naują tvarką, diktuodamos savo sąlygas“, – per spaudos konferenciją teigė Y. Aukatsang.

Seime pirmadienį trys Tibeto parlamento tremtyje atstovai dalyvauja diskusijoje apie Tibetą ir žmogaus teises.

Per daugelį šimtmečių Tibete mainėsi nepriklausomybės ir kinų valdymo laikotarpiai. Pekinas teigia 1951 metais „taikiai išvadavęs“ šį kalnuotą regioną, kur pradėjo vystyti pasenusią infrastruktūrą bei švietimo sistemas.

Tačiau daugelis tibetiečių išeivių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros ardymu.

Tibeto budistų dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama ir jo sekėjai Dharamšaloje Indijos Himalajuose gyvena nuo 1959 metų, kai pabėgo iš Tibeto po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Kinija nepripažįsta tibetiečių vyriausybės tremtyje ir jokiame dialoge su Dalai Lamos atstovais nedalyvavo nuo 2010 metų.

The post Dalai Lamos atstovas prašo Seimo priimti rezoliuciją dėl Tibeto appeared first on LAIKMETIS.

Už tokią rezoliuciją parlamentarai balsavo vienbalsiai – 128 „už“ .

Joje Seimas konstatavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodjankos, Gostomelio miestuose.

Anot dokumento, siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužti jos dvasią, žudant jos narius ištisomis šeimoms, įskaitant vaikus, grobiant juos, kankinant, prievartaujant, žaginant, tyčiojantis iš nužudytųjų ir nukankintųjų kūnų.

„Seimas pripažįsta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdomą ginkluotą pilno masto agresiją – karą – prieš Ukrainą, prasidėjusią 2022 metų vasario 24 dieną, ukrainiečių tautos genocidu“, – teigiama rezoliucijoje.

tarptautinė bendruomenė turi įsteigti Specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui

Joje taip pat akcentuojama, kad visi kaltininkai privalo būti patraukti atsakomybėn, o tarptautinė bendruomenė turi įsteigti Specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui prieš suverenią Ukrainą ištirti ir įvertinti.

Lietuvos Seimas ragina, kad šis tribunolas turėtų turėti galią išduoti tarptautinius arešto orderius ir nebūtų apribotas valstybės imuniteto arba valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų valstybės pareigūnų imuniteto.

„Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“, – teigiama rezoliucijoje.

Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje, nužudyta tūkstančiai civilių gyventojų, sugriauta civilinių pastatų, pranešama apie seksualinę prievartą prieš Ukrainos moteris ir vaikus, žmonių grobimus ir kitus nusikaltimus.

The post Seimas rusų veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu, Rusiją – teroristine valstybe appeared first on LAIKMETIS.

Už ją vienbalsiai balsavo 100 parlamentarų.

„(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijoje.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, parlamento vicepirmininko Pauliaus Saudargo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno ir kitų parlamentarų teiktame dokumente kreipiamasi į demokratinių valstybių parlamentus raginant, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo.

Anot jų, pirmiausia tam reikėtų panaudoti Jungtinių Tautų mechanizmą arba įsteigti norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų.

„Neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą“, – teigiama rezoliucijoje.

Pasak P. Saudargo, Rusijai bombarduojant civilinius gyventojus ir statinius, reikia žengti ryžtingą žingsnį į priekį.

„Mes kalbame apie rūpestį žmonėmis, civiliais“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad rezoliucija gali prisidėti prie bendro visuomenės spaudimo Vakarų valstybėms įsiklausyti į Ukrainos prašymus.

„Jei turėčiau galimybes, aš tą neskraidymo zoną jau seniausiai būčiau paskelbęs, bet tokių galimybių neturiu. O paraginimai, visa kita – viskas gerai, žodis gula prie žodžio, atsiranda visuomenės spaudimas. Pažiūrėkite visuomenės apklausas Jungtinėse Valstijose, ką jos rodo? Jos rodo didelį žmonių palaikymą Ukrainai ir jos prašymams“, – žurnalistams Seime sakė ministras.

Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys tvirtino, kad kalbant apie paramą Ukrainai, negalima pamiršti jos energetinės nepriklausomybės užtikrinimo nuo Rusijos.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas piktinosi, kad Lietuva per metus sumoka 3 mlrd. eurų už dujas, elektrą, naftą Rusijai.

„Būtent šie pinigai, būtent energetikos ištekliai naudojami tankams, lėktuvams, raketoms, kurios sprogdina Ukrainos miestus ir žudo Ukrainos žmones. Be abejo, tai nėra tik Lietuvos problema, yra ir kitų šalių, kurios priklauso nuo energetikos išteklių, bet Lietuvai šis karas ir Ukrainos tautos kančia yra, ko gero, artimiausia, nes būtent mūsų saugumo klausimas šiandien sprendžiamas Ukrainoje“, – sakė parlamentaras.

„Todėl niekaip negaliu suprasti, kodėl iki šiol nei Vyriausybė, nei už saugumą ir užsienio politiką atsakingi politikai nededa ant stalo plano, kaip atsisakyti Rusijos energetikos išteklių“, – teigė jis.

Rezoliucijoje demokratinės valstybės taip pat raginamos įvesti papildomų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai, prisidedančiai prie Maskvos invazijos į Ukrainą.

Seimas raginti demokratines valstybes nedelsiant uždaryti savo oro erdvę bei uostus Rusijos lėktuvams bei laivams, užtikrinti, kad valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, mėginantiems apeiti ES sankcijas, būtų taikomos antrinės sankcijos, remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Dokumente raginama Ukrainai nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – yra sakęs jis.

The post Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos appeared first on LAIKMETIS.

„Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021" ir po to sekusių visuomenės protesto akcijų reikalavimai dėl prigimtinės šeimos ir tradicinių, didžiosios Lietuvos dalies piliečių daugumos palaikomų vertybių išsaugojimo ignoruoti ir iš jų išsityčiota. Apgaulingai, remiantis pandemijos suvaldymo pretekstu, šalyje įvedama diktatūra ir antikonstitucinė, tarptautines konvencijas pažeidžianti piliečių segregacija. Visuomenės supriešinimas pasiekė politinės krizės lygį ir kelia realią grėsmę valstybės stabilumui ir išlikimui. 

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, 2021 metų rugsėjo 10 d. masinės protesto akcijos Vilniuje dalyviai, priimame šią rezoliuciją:

1.Reikalaujame nedelsiant įvykdyti visus iki šiol priimtus protesto akcijų reikalavimus: 

1.1. Atšaukti Galimybių pasą ir visus su juo susijusius antikonstitucinius, piliečių segregaciją įvedančius Vyriausybės nutarimus ir poįstatyminius aktus. 

1.2. Sustabdyti visas privalomojo pobūdžio medicinines intervencijas prieš žmonių valią vykdant testavimą bei vakcinaciją ir atverti darbo, paslaugų rinką ir transportą, mokyklas ir universitetus kontaktiniam mokymui be jokių išlygų. Vakcinacija taikant ekonominę ir institucinę prievartą yra nusikalstama, ji gali būti vykdoma tik laisvu ir informuotu žmonių pasirinkimu. 

1.3. Pašalinti iš Seimo darbotvarkės ir niekada nebenagrinėti šių įstatymų projektų:

1.3.1. Partnerystės įstatymo.

1.3.2. Stambulo konvencijos ratifikavimo.

1.4. Nustoti persekioti žmones dėl jų pažiūrų, nutraukti baudžiamąsias bylas, kurios remiasi nepagrįstais kaltinimais ir masinius atleidimus iš darbų už atsisakymą vakcinuotis.

1.5. Pašalinti iš pareigų valdžios atstovus ir pareigūnus, inicijavusius antikonstitucinių įstatymų ir kitų norminių aktų rengimą ir visuomenės supriešinimą, kurių veiksmai sukėlė šalyje politinę krizę:

 - Teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską;

- Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį;

- Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę;

- Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių;

Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.

2. Jeigu to nebus padaryta, pareiškiame, kad antikonstitucinius įstatymus ir nutarimus priimantis Seimas ir Vyriausybė prarado daugumos piliečių pasitikėjimą ir Tautos įgaliojimus ir reikalaujame surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

3. Šalies Konstitucijos garantas yra Prezidentas, todėl reikalaujame Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą: 

3.1. Kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl visų antikonstitucinių, prigimtinės šeimos ir tradicinių vertybių griovimą ir žmonių segregaciją įvedančių norminių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3.2. Pareikšti politinį nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei.

3.3. Vykdant paties Prezidento viešai pareikštą iniciatyvą, nedelsiant sušaukti Nacionalinę piliečių asamblėją, pakviečiant visas visuomenės grupes ir regionus atstovaujančias organizacijas, Bažnyčią, teisininkų bendruomenę įstatyminiu būdu išspręsti klausimą dėl visuomenės stabilumo, pilietinės taikos ir valstybės ateities.

4.Kviečiame prie šios mitingo rezoliucijos jungtis visus piliečius ir visuomenės jėgas, atmesti tarpusavio nesutarimus ir pradėti bendrą darbą dėl Lietuvos valstybės ateities. Pagal Konstituciją Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką.

5. Kviečiame prie Lietuvos šeimų sąjūdžio įsteigtos Koordinacinės tarybos jungtis šalies profsąjungas, verslo subjektus, darbo kolektyvus, opozicines ir neparlamentines partijas, asociacijas ir bendruomenes, savivaldybes, seniūnijas ir kitas visuomenines organizacijas.

Koordinacinė taryba spręs klausimą dėl Konstitucijos veikimo atstatymo ir visuotinio politinio streiko.

Lietuvos Respublikos Konstitucija bus apsaugota!

Lietuva prisikels ir gyvuos per amžius!

The post Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingo, vykusio Vilniuje rugsėjo 10 d., rezoliucija appeared first on LAIKMETIS.

Rezoliuciją palaikė 119 šalių, kitos 36 valstybės susilaikė, įskaitant pagrindinę Mianmaro sąjungininkę Kiniją. Prieš dokumento projektą balsavo vienintelė Baltarusija.

Anksčiau penktadienį JT Saugumo Taryba surengė neformalias diskusijas apie padėtį Pietryčių Azijos šalyje, kurioje vasario 1 dieną kariškiai nuvertė civilinę lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či).

Nepasiteisinus vilčiai, kad rezoliucija bus priimta bendru sutarimu, teko surengti balsavimą, per kurį visoms 193 JT narėms teko atskleisti savo poziciją.

Iš dešimties šalių, priklausančių Pietryčių Azijos šalių asociacijai (ASEAN), susilaikė keturios: Brunėjus, Kambodža, Laosas ir Tailandas.

Padėtis atrodė keista, kai Mianmaro pasiuntinys prie JT Kyaw Moe Tunas (Čo Mo Tunas) balsavo už rezoliuciją. Diplomatas griežtai smerkė perversmą ir atmetė chuntos pareiškimus, kad jis nebegali atstovauti Mianmarui. Jungtinės Tautos savo ruožtu tebelaiko jį teisėtu pasiuntiniu.

„Tai iki šiol plačiausias ir vieningiausias padėties Mianmare pasmerkimas“, – sakė Europos Sąjungos ambasadorius prie JT Olofas Skoogas (Olovas Skugas).

„ES didžiuojasi rezoliucija, ką tik priimta JT Generalinės Asamblėjos. Ji siunčia stiprią ir galingą žinią. Ji delegitimizuoja karinę chuntą, smerkia jos prievartą ir smurtą prieš savo pačios žmones, taip pat demonstruoja jos izoliaciją pasaulio akyse“, – kalbėjo švedu diplomatas.

Rezoliucija taip pat ragina atkurti demokratiją Mianmare, taip pat paleisti visus sulaikytus civilinius lyderius.

„Būtinai privalome sukurti sąlygas atkurti demokratiją“, – prieš balsavimą sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas) ir išreiškė viltį, kad Generalinė Asamblėja pasiųs „labai aiškią žinią“.

Rezoliucijoje taip pat reikalaujama, kad kariuomenė „nedelsdama sustabdytų bet kokį smurtą prieš taikius demonstrantus“.

Dokumentu raginama įgyvendinti penkių punktų planą, balandį parengtą ASEAN, įskaitant šio bloko pasiuntinio paskyrimą.

Rezoliucijoje, kurią rengiant prisidėjo daugiau kaip 50 šalių, chunta taip pat raginama leisti JT pasiuntinei Mianmarui Christine Schraner Burgener (Kristin Šraner Burgener) aplankyti šalį ir suteikti galimybę netrikdomai teikti humanitarinę pagalbą.

The post JT paragino nutraukti ginklų tiekimą Mianmarui appeared first on LAIKMETIS.

Europarlamentarai sutinka, kad netrukdoma ir savalaikė galimybė naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis, pagarba moterų reprodukcinei autonomijai ir sprendimų priėmimas yra labai svarbūs siekiant apsaugoti žmogaus teises ir lyčių lygybę. Europos Parlamento teigimu, Lenkijos teismo sprendimas yra „teismų valdžios užgrobimo ir sisteminės teisinės valstybės žlugimo pavyzdys“, sakoma rezoliucijoje.

Kaip atsaką į tai, Europos Sąjungos vyskupai pareiškė, kad Katalikų Bažnyčia daro viską kas įmanoma, kad padėtų moterims sunkiose situacijose, kurias sukelia sunkus ar nepageidaujamas nėštumas. Vyskupai ragina ginti gimstančią gyvybę. Hierarchai pažymi, kad sudėtingose ​​situacijose esančioms moterims būtina suteikti visokeriopą pagalbą. Tačiau jie pažymi, kad vaikų apsauga tiek prieš gimimą, tiek po jo, yra tarptautinės teisės dalis. Pavyzdžiui, JT vaiko teisių konvencija.

Vyskupai pabrėžia, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei Europos žmogaus teisių konvencija nenumato vadinamosios teisės į abortą, ir šis klausimas priklauso jį sudarančių valstybių kompetencijai. Remdamiesi Europos Parlamento nuoroda į teisinę valstybę, vyskupai primena, kad taip pat reikia gerbti išimtines ES valstybių narių galias, nacionalines konstitucines tradicijas ir plėtoti nacionalinius įstatymus. Nuolatinis Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos komitetas taip pat cituoja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 2 dalį, kurioje aiškiai teigiama, kad ji „nesukuria naujos kompetencijos ir jokių naujų užduočių Bendrijai ir Sąjungai, ir nekeičia sutartyse apibrėžtų kompetencijų ir užduočių“.

Be to, ESVKK yra sunerimusi, kad rezoliucija kelia grėsmę teisei atsisakyti dėl sąžinės, kylančios iš jų teisės į sąžinės laisvę (tai įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnio 1 dalyje). Prie to prisideda tai, kad sveikatos priežiūros srityje norintys pasinaudoti šia teise dažnai yra diskriminuojami.

Vyskupai su apgailestavimu teigia, kad lapkričio 26 d. rezoliucijos tekste nėra nė žodžio, smerkiančio išpuolius, įvykdytus prieš bažnyčias Lenkijoje protestų, susijusių su abortų įstatymu, kontekste.

The post Katalikų vyskupai kritikuoja Europos Parlamento rezoliuciją dėl abortų Lenkijoje appeared first on LAIKMETIS.

Daugelis jaučia, kad gyvename keistu ir šiek tiek ribiniu laikotarpiu. Viešojoje erdvėje kylantis susipriešinimas dėl Seimo pavasario sesijos, kur veik oficialiai pareikšta, kad bus teikiami pasiūlymai dėl Stambulo konvencijos ir dėl partnerystės įstatymo projektų, jaukia daugelio galvas.

Man tai svarbu ir baugu šiek tiek. Norisi tikėti – esu ne vienas.

Nesiimsiu vertinti asmenybių laikysenos šiais klausimais. Palikime tai jų sąžinei. Tačiau, sutikite, keista, kad konservatyviai partijai priklausanti ministrė viešai tvirtina, kad palaikys Stambulo konvenciją. Nes viskas, anot jos, tik prietarai. Ji žinanti geriau.

Tai ir tapo postūmiu perskaityti šį bei tą daugiau nei pačią Stambulo konvenciją. Ją skaičiau tris kartus – tiesiog informuoju. Puikiai nutuokiu, apie ką ten rašoma.

Žinoma, didžiosios įdomybės veriasi tada, kai kapstaisi giliau. Tarkim, peržvelgi dokumentus, kurie yra „palydintys“ pagrindinį Konvencijos tekstą. Susiradau 2019-aisiais Europos Parlamento (EP) priimtą rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (2019/2855(RSP). Puikus tekstas analizei. Nes lydi, išsišneka, kalba daugiau, nei sakoma pačioje Stambulo konvencijoje.

Jei šį komentarą skaitote toliau – rekomenduoju jį atsidaryti kitame „lange“. Ir palyginti.

EP rezoliucijos dažniausiai turi tris lygmenis: a) išvardijami dokumentai, kuriais remiantis radosi pati Rezoliucija (punktai, kurie prasideda žodžiu „atsižvelgdamas“), b) konstatuojama dabartinė padėtis (punktai, kurie prasideda žodžiu „kadangi“) ir c) svarbiausia dalis, kuri šiuo atveju prasideda imperatyviais veiksmažodžiais („griežtai smerkia, tvirtai nurodo, ragina, pabrėžia“).

Atsiverčiu gerbiamų, tikinčių asmenų komentarus, kurie sako, kad Stambulo konvencija ir partnerystės įstatymas yra labai liberalūs, kad čia tik krikščionių pasitikėjimo ir sąvokų vertimo klausimas, suprask, įveikime savo baimes.

Paskutinė dalis mums įdomiausia, nes su krikščionišku pasitikėjimo, atleidimo, susitaikymo kvietimu nelabai turi ką bendro. Paanalizuokime papunkčiui.

Nr. 2 „Ragina Tarybą skubiai užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ir prisijungti prie jos plačiu mastu be jokių apribojimų <...> ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Konvencija būtų visiškai integruota į ES teisėkūros ir politikos sistemą.“

Kalbant paprasčiau: jokios nacionalinės išimtys neįmanomos. Visa Konvencija privalo būti integruota į nacionalinę teisę. Viskas griežtai, aiškiai ir be sentimentų. „Seiles“ pasilikite sau. Vykdykite.

Nr. 6 „Smerkia prieš Stambulo konvenciją nukreiptus išpuolius ir kampanijas, grindžiamas tyčiniu klaidingu jos aiškinimu ir klaidingu jos turinio pateikimu visuomenei.“ Perfrazuojant, yra tik Viena Tiesa. Taškas. Kitos tiesos neįmanomos.

Nr. 7 „Tvirtai nurodo, kad atsisakymas teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių paslaugas yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų...“ Kitaip tariant, „paslaugos“ – svarbiausia. Jas dera detalizuoti: lytinis švietimas, kontracepcija, abortas, lyties keitimas. Jokios etikos, vertybių, tikėjimo ar kitokių „seilių“. Tik technologinės „paslaugos“, kurios, regis, geriausiai kovoja prieš smurtą.

Nr. 8 „Pabrėžia, kad informuotumo didinimo kampanijos, kuriomis kovojama su lyčių stereotipais ir patriarchaliniu smurtu <...> yra pagrindinės kovos su šiuo žmogaus teisių pažeidimu priemonės.“

Realybėje tai reiškia tik vieną – lyčių priešprieša tik aštrės. Nes „informuotumo kampanijos“ privalo būti stiprinamos. Esminės smurto priežastys (alkoholizmas, socialinė atskirtis, tamsumas) niekam nerūpi. „Kova su lyčių stereotipais“ reiškia tik tai, kad jei jūs save laikote vyru ar moterimi, tai vadovaujatės stereotipais.

Nr. 11 „Primena poziciją, kad reikia skirti 193,6 mln. EUR veiksmams, kuriais užkertamas kelias visų formų smurtui dėl lyties...“ Dar kartą įsidėmėkite skaičių. Jis – lemiamas. Šitie pinigai skirti tiems, kurie žino „tiesą“. Ir jie, o ne Teismai spręs, kas teisus, o kas ne.

Ir pabaigai.

Nr. 15 „Pabrėžia, kad svarbu nustatyti oficialias pranešimų apie seksualinį priekabiavimą procedūras, taip pat rengti specialius mokymus ir informuotumo didinimo kampanijas...“

Apie „kampanijas“ jau kalbėta, tačiau šiuo atveju svarbus dokumento rengėjų siekis viską surašyti įstatymuose ir bet ką kitoniško tiesiog bausti. Čia nėra vietos improvizacijoms, viskas privalo būti aiškiai identifikuota, o kas to nesilaiko – baustina.

Ir tada atsiverčiu gerbiamų, tikinčių asmenų komentarus, kurie sako, kad Stambulo konvencija ir partnerystės įstatymas yra labai liberalūs, kad čia tik krikščionių pasitikėjimo ir sąvokų vertimo klausimas, suprask, įveikime savo baimes.

Pasakysiu atvirai, 2019/2855(RSP) pasitikėjimu, gilumu ir atvirumu nekvepia. Kaip ir pati Stambulo konvencija. Tai dokumentai, kuriuose be jokio dialogiškumo, įsiklausymo, atleidimo ar tiesiog žmogiško supratimo deklaruojama Viena Tiesa. Su aiškiais mechanizmais, kaip ją įgyvendinti, ir sankcijomis jų nesilaikantiems.

Lieku bijoti.

The post Dr. Valdas Kilpys. Kaip perskaičiau ne Stambulo konvenciją appeared first on LAIKMETIS.