Europos Taryba yra plačiausia asamblėja Europoje, didesnė už 26 narių Europos Sąjungą. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė yra Europos Vadovų Tarybos narė, bet nėra Europos Sąjungos narė.

„ADF International" (ADF), pasaulinis advokatų kontorų, ginančių žmogaus gyvybę, aljansas, įstojo į bylą Karsai prieš Vengriją, teigdamas, kad Vengrijos draudimas dėl savižudybės su pagalba turėtų būti paliktas galioti, nes Vengrija yra pasirašiusi Europos žmogaus teisių konvenciją, kurioje ginama teisė į gyvybę. Organizacija teigė, kad nors valstybės privalo saugoti teisę į gyvybę, teisė mirti neegzistuoja.

Jeanas-Paulas Van De Walle (Žanas Polas Van De Valis), ADF advokatas, teigė: „Užuot apleidusi savo pažeidžiamiausius piliečius, visuomenė turėtų daryti viską, ką gali, kad užtikrintų geriausius priežiūros standartus."

Užuot apleidusi savo pažeidžiamiausius piliečius, visuomenė turėtų daryti viską, ką gali, kad užtikrintų geriausius priežiūros standartus.

„Pasaulyje tik maža dalis šalių leidžia savižudybę su pagalba. Visur, kur ši praktika leidžiama, teisinių „apsaugos priemonių" nepakanka, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kuris labiausiai kenkia pažeidžiamiems visuomenės nariams, įskaitant pagyvenusius žmones, neįgaliuosius ir sergančius psichikos ligomis ar depresija. Visuomenė pagrįstai laiko savižudybę tragedija, kuriai reikia užkirsti kelią, todėl tas pats turi būti taikoma ir savižudybei su pagalba. Rūpinimasis, o ne žudymas turi būti tikslas, kurio visi siekiame", - sakė J. P. Van De Walle.

Vengrų teisininkas Danielis Karsai, kuriam diagnozuota neurodegeneracinė liga, teigė, kad savižudybės su gydytojo pagalba kriminalizavimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri saugo privatų ir šeimos gyvenimą ir draudžia diskriminaciją. Pagal Vengrijos įstatymus asmenys, padedantys jam nusižudyti, būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn, be to, jis teigė, kad PAS/E (savižudybė su gydytojo pagalba ir (arba) eutanazija) draudimas yra diskriminacinis, nes nepagydomai sergantys pacientai gali prašyti nutraukti gydymą.

ADF įspėja, kad panaikinus teisę į gyvybę neišvengiamai atsirastų piktnaudžiavimų.

„Tokių nuostatų pašalinimas iš įstatymo sukuria pavojingą scenarijų, kai pažeidžiamiems žmonėms daromas spaudimas nutraukti savo gyvybę bijant (pagrįstai ar nepagrįstai), kad jie taps našta artimiesiems, globėjams ar valstybei, kuriai trūksta išteklių", - teigiama pranešime.

ADF įspėja, kad panaikinus teisę į gyvybę neišvengiamai atsirastų piktnaudžiavimų.

Birželio 13 d. teismas sutiko su ADF bei nustatė, kad „nėra pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu valstybėms narėms patariama, o juo labiau reikalaujama suteikti galimybę" atlikti savižudybę su pagalba. Teismas teigė, kad teikiant pagalbą gydytojui numirti kyla klaidų ir piktnaudžiavimo rizika bei didžiulės pasekmės visuomenei.

Teismas taip pat nustatė, kad Vengrijos įstatymas, draudžiantis PAS/E, apsaugo neįgaliuosius ir nepagydomai sergančius asmenis.

„Vengrijos visuomenė neskatino sergančiųjų siekti mirties, o siekė suteikti jiems priežiūrą ir paramą", - teigė teismas, patvirtindamas Europos Tarybos pripažįstamą pacientų teisę atsisakyti nepageidaujamo gydymo, kuri siejama su teise į laisvą ir informuoto asmens sutikimą. Teismas nenustatė jokios diskriminacijos D. Karsai atveju.

Austrija, Belgija, Vokietija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Ispanija yra vienintelės Europos Tarybos narės, kuriose įteisinta pagalbinė savižudybė. Taip yra nepaisant 2012 m. Europos Tarybos asamblėjos rezoliucijos, kurioje teigiama, kad eutanazija, „tyčinis priklausomo žmogaus nužudymas veiksmais ar neveikimu siekiant tariamos naudos, turi būti visada draudžiamas".

Nors nesavanoriška eutanazija yra neteisėta visose 50 Jungtinių Valstijų valstijų, savižudybė ir (arba) eutanazija su gydytojo pagalba yra teisėta Kolumbijos apygardoje, Kalifornijoje, Kolorade, Oregone, Vermonte, Naujojoje Meksikoje, Meine, Montanoje, Naujajame Džersyje, Vašingtone ir Havajuose.

Nacionalinis katalikų bioetikos centras paaiškina: „Savanoriška eutanazija yra tada, kai asmuo nori nutraukti savo gyvenimą, ir ji yra įteisinta vis daugiau šalių. Nesavanoriška eutanazija yra tada, kai nėra paciento sutikimo, ir kai kuriose šalyse ji yra teisėta… tiek aktyviomis, tiek pasyviomis formomis. Nesavanoriška eutanazija, kuri atliekama neatsiklausus paciento sutikimo arba prieš jo valią, yra neteisėta visose šalyse ir paprastai laikoma žmogžudyste."

The post EŽTT nusprendė, kad šalys negali būti verčiamos įvesti pagalbinę savižudybę appeared first on LAIKMETIS.

Šalies parlamento nariai raginami pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir balsuoti prieš pasiūlymus dėl pagalbinės savižudybės, kai jie bus svarstomi Holirudo parlamente.

Organizacija „Care Not Killing" (liet. „Rūpestis, o ne žudymas") paragino seki Vokietijos pavyzdžiu - praėjusią savaitę Vokietijos Bundestage buvo atmesti du atskiri pagalbinės savižudybės projektai.

Vokietijoje bandyta įteisinti pagalbinę savižudybę po to, kai šalies Konstitucinis Teismas panaikino organizuotos savižudybės su pagalba draudimą 2020 m. Teismas nusprendė, kad draudimas pažeidė asmenų teisę mirti savo noru, tačiau vis dar nėra teisinio pagrindo pagalbinei savižudybei.

Tikimasi, kad Škotijos parlamente šis klausimas bus svarstomas vėliau šiais metais, kai liberaldemokratas Liamas McArthuras (Liamas Makarturas) pateiks savo įstatymo projektą dėl pagalbinės mirties.

Daktaras Gordonas Macdonaldas (Gordonas Makdonaldas, organizacijos „Care Not Killing" vadovas, ragina parlamento narius pasidomėti tokiomis šalimis kaip Belgija, Nyderlandai ir Kanada, kuriose ši praktika jau yra įteisinta ir kuriose buvo išplėsti jau priimtini kriterijai.

„Mes sveikiname šį Vokietijos parlamento sprendimą", - sakė jis.

„Dėl pagalbinės mirties daugeliui pažeidžiamų žmonių gresia piktnaudžiavimo ir prievartos pavojus. Kai medicinoje bus pripažinta eugenika, žmones prieš jų valią žudys gydytojai, subjektyviai vertinantys kitų žmonių gyvenimo kokybę", - įspėjo daktaras. - Šiandien tai matome tokiose šalyse kaip Belgija, Nyderlandai ir Kanada. Žmonės verčiami atlikti eutanaziją dėl to, kad neturi galimybių gauti socialinę priežiūrą arba dėl sveikatos priežiūros paslaugų kainos".

„Daugelio žmonių gyvenimas nutraukiamas negavus jų sutikimo. Belgijoje gydytojai nutraukia vaikų, kurie negali duoti informuoto sutikimo, gyvybes. Nyderlanduose gydytojai net taiko eutanaziją neįgaliems kūdikiams, sergančius stuburo slankstelių išsišakojimu. Įteisinus mirtį su pagalba, pasitaiko daug piktnaudžiavimo atvejų, o vadinamosios apsaugos priemonės silpninamos, panaikinamos arba ignoruojamos", - kalbėjo jis.

„Škotijos politikai turi kopijuoti savo kolegas iš Vokietijos ir atmesti šį pavojingą pasiūlymą, kad apsaugotų pažeidžiamiausius žmones. Škotijoje galime padaryti daug geriau ,ir turėtume tinkamai finansuoti paliatyviąją priežiūrą, o ne įteisinti pagalbinę mirtį", - viltingai kalbėjo „Care Not Killing" vadovas.

The post Škotija raginama pasekti Vokietijos pavyzdžiu dėl pagalbinės savižudybės appeared first on LAIKMETIS.

Specialusis jungtinis medicininės pagalbos mirštant komitetas praėjusią savaitę Bendruomenių rūmams pateikė svarstyti savo ataskaitą, kurioje rekomenduojama, kad tokie nepilnamečiai turėtų teisę į savižudybę su gydytojo pagalba.

Nepilnamečiams, komisijos įvertiems kaip turintiems gebėjimą priimti sprendimus, turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti šalies Medicininės pagalbos mirštant programa (toliau - MAID), teigiama ataskaitoje, kurioje pateiktas 23 rekomendacijų sąrašas.

Ataskaitoje taip pat rekomenduojama, kad tam tikrais atvejais ne visada būtinas tėvų sutikimas, jei nepilnametis turi teisę į savižudybę su pagalba.

„Kanados vyriausybei nustatyti reikalavimą, kad prireikus, vykstant MAID vertinimo procesui, būtų konsultuojamasi su brandaus nepilnamečio tėvais ar globėjais, tačiau galiausiai pirmenybė būtų teikiama nepilnamečio, kuris, kaip nustatyta, turi reikiamą gebėjimą priimti sprendimus, valiai", - rašoma ataskaitos 19-oje rekomendacijoje.

Nors ataskaitoje rekomenduojama išplėsti MAID taikymą nepilnamečiams, joje raginama apriboti jos taikymą tik tiems jaunuoliams, kurių mirtis yra „pagrįstai numatoma".

Ataskaitoje nebuvo siūloma nustatyti pagalbinei savižudybei taikomą amžiaus ribą, teigiant, kad „teisė į MAID neturėtų būti paneigta vien dėl amžiaus". Dėl tėvų sutikimo galutinėje ataskaitoje rekomenduojama „prireikus konsultuotis su tėvais".

Dauguma komiteto narių paragino vyriausybę per ateinančius penkerius metus surengti oficialias konsultacijas su jaunesniais nei 18 metų kanadiečiais ir skirti finansavimą tyrimams, susijusiems su nepilnamečių teise į MAID. Be to, komitetas paragino sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri per penkerius metus įvertintų baudžiamojo kodekso nuostatas dėl MAID „brandiems nepilnamečiams".

22 rekomendacijoje Kanados vyriausybė raginama „bendradarbiauti su provincijomis ir teritorijomis, reguliavimo institucijomis, provincijų ir teritorinėmis teisės draugijomis ir suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų priimtos būtinos išankstinių prašymų apsaugos priemonės".

Konservatyvūs parlamento nariai prieštaravo pasiūlymui išplėsti MAID teisę nepilnamečiams, pabrėždami, kad net ir brandžių vaikų gebėjimai priimti sprendimus tebėra abejotini.

„The Christian Post" anksčiau rašė, kad 2016 m. Kanada įteisino savižudybę su gydytojo pagalba, tačiau ji buvo taikoma tik vyresniems kaip 18 metų piliečiams, nuolatiniams šalies gyventojams, sergantiems sunkia ir nepagydoma liga ar turintiems neįgalumą, suteikiantiems ilgalaikes ir nepakeliamas kančias.

Kanada nebūtų pirmoji šalis, įteisinusi savižudybę su pagalba nepilnamečiams. Nyderlandai ir Belgija leidžia tokią praktiką. Nyderlanduose 12 metų ir vyresni vaikai gali prašyti pagalbinės savižudybės, tačiau turi gauti tėvų sutikimą, nebent jiems yra 16 metų ir daugiau. Belgijoje vaikai turi sirgti nepagydoma liga arba būti arti mirties. Jie taip pat privalo turėti tėvų sutikimą.

The post Kanada - svarstoma vaikams be tėvų sutikimo leisti rinktis pagalbinę savižudybę appeared first on LAIKMETIS.