„Kinijos pakrančių apsaugos ir jūrų milicijos laivai šiurkščiai pažeisdami tarptautinę teisę persekiojo „Unaiza May 2“ ir Filipinų pakrančių apsaugos laivą „BRP Cabra“, vykdžiusius teisėtas rotacijos ir aprūpinimo operacijas Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir tyčia atsimušė į juos“, – žurnalistams sakė Filipinų gynybos sekretorius Gilbertas Teodoro (Chilbertas Teodoras).

Filipinai ir Kinija apsikeitė kaltinimais dėl sekmadienį įvykusių incidentų netoli Antrojo Tomo seklumos Spratlio salyne, abi šalys pateikė diplomatinius protestus ir paskelbė kaltinimus pagrindžiančius vaizdo įrašus.

Abu susidūrimai įvyko per Filipinų karinių jūrų pajėgų laivo „Sierra Madre“, kuris 1999 metais buvo užplukdytas ant seklumos, kad būtų apgintos Manilos teritorinės pretenzijos, aprūpinimo misiją. Yrančiame laive dislokuotiems kariams periodiškai turi būti atvežama atsargų.

Filipinų pareigūnai apkaltino Kinijos pakrančių apsaugos laivą neatsargiai manevravus ir susidūrus su filipiniečių kariškių pasamdytu aprūpinimo laivu, o kinų jūrų milicijos laivą – atsitrenkimu į aprūpinimo laivą lydėjusį Filipinų pakrančių apsaugos laivą.

Filipinai ir Kinija apsikeitė kaltinimais dėl sekmadienį įvykusių incidentų netoli Antrojo Tomo seklumos Spratlio salyne

Kinija teigė, kad pirmasis nedidelis susidūrimas įvyko dėl to, kad filipiniečių aprūpinimo laivas ignoravo įspėjimus ir tyčia pavojingai plaukė, o antrasis buvo tyčinis Filipinų pakrančių apsaugos laivo įsirėžimas į Kinijos žvejybos laivą.

Filipinų gynybos sekretorius G. Teodoro pirmadienį žengė dar vieną žingsnį ir pavadino Kinijos veiksmus prie Antrojo Tomo seklumos tyčiniais.

„Esame čia tam, kad kuo griežčiau pasmerktume šį šiurkštų pažeidimą ir neteisėtą veiksmą [Filipinų] 200 jūrmylių išskirtinėje ekonominėje zonoje ir tai, jog Kinija iškraipo šią istoriją pagal savo tikslus“, – teigė jis.

Jo komentarai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) susitiko su saugumo pareigūnais ir įsakė pakrančių apsaugos tarnybai ištirti incidentą, į kurį rimtai žiūrima aukščiausiu vyriausybės lygiu, pranešė jo ryšių komanda.

Anksčiau pirmadienį Filipinų užsienio reikalų ministerija iškvietė Kinijos ambasadorių Maniloje Huang Xilianą (Huang Silianą) pareikšti diplomatinio protesto dėl šio incidento.

Atstovė spaudai Teresita Daza (Teresita Dasa) sakė, kad ambasadorius buvo nepasiekiamas, o jam atstovavo misijos vadovo pavaduotojas Zhou Zhiyongas (Džou Džijongas).

„Ajungino sekluma yra mūsų išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo dalis, todėl mes turime suverenias teises ir jurisdikciją jos atžvilgiu“, – sakė T. Daza, pavartodama filipinietišką seklumos pavadinimą.

Kinijos diplomatas „iškilmingai pareiškė didelį nepasitenkinimą ir ryžtingą nepritarimą Filipinų laivų įsibrovimui“ į seklumos teritoriją, pranešė Kinijos ambasada.

Tarptautinė bendrija, įskaitant ilgametį Manilos sąjungininką Vašingtoną, kritikuoja įtariamą Kinijos kišimąsi į įprastines aprūpinimo misijas mažytei „Sierra Madre“ įgulai.

JAV valstybės departamentas sekmadienį pakartojo, kad abipusės gynybos paktas su Filipinais „apima ginkluotus Filipinų ginkluotųjų pajėgų, viešųjų laivų ir orlaivių, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybą, užpuolimus bet kurioje Pietų Kinijos jūros vietoje“.

Kinija pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, per kurią kasmet vyksta prekyba už trilijonus dolerių (eurų), ir ignoruoja 2016 metais priimtą tarptautinį sprendimą, kad šios pretenzijos neturi teisinio pagrindo.

The post Manila: Kinijos laivai tyčia atsitrenkė į Filipinų laivus appeared first on LAIKMETIS.

Gelbėjimo laivams Katanijoje laukiant leidimo išlaipinti visus iki paskutinio žmogaus, migrantų gelbėjimo karštoji linija pranešė, kad dar apie 500 žmonių susidūrė su sunkumais pavojingame Viduržemio jūros migracijos kelyje.

Vienas pirmųjų iš pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) valdomo laivo „Geo Barents“ išlipo kūdikį su violetine kepure nešiojantis tėvas.

Jis buvo vienas iš 357 laimingųjų, kuriems buvo leista išsilaipinti. Italija to neleido padaryti 215 kitų asmenų.

Anksčiau tą pačią dieną vietos valdžia priėmė 144 žmones, įskaitant vaikus ir ligonius, iš su Vokietijos vėliava plaukiojančio laivo „Humanity 1“, tačiau atsisakė įsileisti 35 suaugusius vyrus migrantus

Anksčiau tą pačią dieną vietos valdžia priėmė 144 žmones, įskaitant vaikus ir ligonius, iš su Vokietijos vėliava plaukiojančio laivo „Humanity 1“, tačiau atsisakė įsileisti 35 suaugusius vyrus migrantus, pranešė labdaros organizacija „SOS Humanity“.

Anot jos, tada laivui buvo „įsakyta išplaukti iš Katanijos uosto“, tačiau jo kapitonas atsisakė.

Labdaros organizacija teigė, kad Italijos valdžios pareigūnai po „trumpos medicininės apžiūros“ nusprendė, kad 35 suaugusieji yra „sveiki“, tačiau teigė, kad „nebuvo vertėjo, kuris galėtų įvertinti jų psichinę ir fizinę būklę, taip pat nebuvo atliktas psichologinis įvertinimas“.

„Be to, 35 išgyvenusieji turi teisę prašyti prieglobsčio ir pasinaudoti oficialia prieglobsčio procedūra, kuri gali būti vykdoma tik sausumoje“, – sakė „SOS Humanity“.

The post Prasideda Meloni puolimas: Italija kaltinama „neteisėtai atsisakanti įsileisti migrantus" appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ministerijos, susitikimo su Suomijos gynybos ministerijos įsigijimų generaliniu direktoriumi Raimo Jyväsjärvi (Raimu Juvesjerviu) metu Lietuvos viceministras Vilius Semeška aptarė „Jahu“ klasės patrulinių laivų pardavimą Lietuvai.

Dėl jų įsigijimo susitarimas turėtų būti pasirašytas artimiausiu metu.

Pasak V. Semeškos, šie laivai padidintų Lietuvos pakrančių vandenų stebėjimo pajėgumus ir užpildytų gebėjimų veikti Kuršių mariose spragą.

Lietuvos ir Suomijos gynybos ministerijos taip pat atnaujino bendradarbiavimo įsigijimų srityje susitarimo memorandumą, kuriuo toliau sieks stiprinti ir plėsti dvišalį bendradarbiavimą ginkluotės ir gynybos technologijų srityje. Tai taip pat sudarys galimybes šalims lengviau keistis informacija, plėtoti mokslinius tyrimus ir vykdyti bendrus pirkimus.

„Lietuvą ir Suomiją jungia įvairūs ryšiai gynybos srityje ir formatai, tokie kaip Jungtinės ekspedicinės pajėgos, Šiaurės-Baltijos ir Šiaurės šalių grupės. Šis memorandumas – dar vienas didelis žingsnis, siekiant to paties tikslo – dar glaudesnio bendradarbiavimo ir abiejų šalių gynybinių pajėgumų stiprinimo“, – pranešime cituojamas V. Semeška.

Lietuvą ir Suomiją jungia įvairūs ryšiai gynybos srityje ir formatai, tokie kaip Jungtinės ekspedicinės pajėgos, Šiaurės-Baltijos ir Šiaurės šalių grupės

Pirmą kartą šis memorandumas buvo pasirašytas 2005 metais ir galiojo iki 2015 metais. Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir būtinybę plėtoti tolesnį šalių bendradarbiavimą, Lietuva ir Suomija atnaujino bendradarbiavimo gynybos srityje dokumentą.

Pasak ministerijos, Lietuva jau bendradarbiauja su Suomija, įsigydama vadovavimo ir valdymo sistemas. 2016 metų pabaigoje pasirašius sutartį, Lietuvos kariuomenėje įdiegta ir plečiama kompanijos „Systematic“ mūšio valdymo sistema (angl. Battle Management System) „SitaWare“ su papildomais produktais. 

2017 metais pasirašyta sutartis su Suomijos kompanija „Navielektro Ky“ dėl integruotos jūrų stebėjimo sistemos ir techninių stebėjimo priemonių sistemos programinės įrangos atnaujinimo. Šias metais planuojama sudaryti sutartį dėl sistemos modernizavimo darbui su įslaptinta informacija.

The post Lietuva pirks patrulinius laivus iš Suomijos appeared first on LAIKMETIS.