„Raginu savivaldybės ugdymo įstaigų vadovus ir mokytojus šios savaitės pamokų tvarkaraščius sustyguoti taip, kad jaunimui būtų sudarytos galimybės sporto, aktų salėse ar kitose įstaigose esančiose erdviose patalpose patogiai ir vieningai žiūrėti krepšinį“, – savo feisbuko paskyroje rašė Lazdijų rajono merė.

Lietuvos mačas Filipinuose, Maniloje, su Serbijos rinktine čempionato ketvirtfinalyje prasidėjo 11.45 valandą. Rinktinei pralaimėjus 68:87 dėl penktų-aštuntų vietų dar galimos sužaisti dvi rungtynės.

Anot ministerijos, krepšinio rungtynių stebėjimas mokykloje turėtų vykti edukaciniame kontekste. Komentare BNS teigiama, jog varžybų žiūrėjimas gali būti išnaudojamas socialinėms-emocinėms, pilietiškumo ir kitoms kompetencijoms ugdyti, mokiniai mokosi gerbti kitokią nuomonę, suvaldyti emocijas.

Ugdymo planas leidžia mokyklai organizuoti įvairias veiklas, tačiau nė vienas mokomasis dalykas dėl to negali nukentėti

„Ugdymo planas leidžia mokyklai organizuoti įvairias veiklas, tačiau nė vienas mokomasis dalykas dėl to negali nukentėti. Svarbu, kad mokykla susidėliotų tvarkaraščius ir tai būtų suplanuota iš anksto. Vaikai jau anksčiau turėjo žinoti, jei mokykloje vyks netradicinė pamoka – krepšinio rungtynių žiūrėjimas aktų salėje ar kitoje erdvėje“, – nurodo ministerija.

Taip pat pastebima, jog mokykloje per ugdymo procesą neturėtų būti chaoso, „kai vieni vaikai žiūri rungtynes, o kiti, kuriems tai neįdomu, išleidžiami namo“.

Portalas LRT.lt skelbia, jog krepšinio žiūrėjimą organizavusios patvirtino ir kai kurios kitų miestų mokymo įstaigos. Pasak jų vadovų, pačioje mokslo metų pradžioje dar vyksta įvadinės pamokos, o bendras krepšinio žiūrėjimas yra burianti ir pilietiškumą skatinanti šventė.

ILietuvos rinktinei sekmadienį iškovojus pergalę prieš Jungtines Valstijas, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pirmadienį sudarė galimybę savivaldybės darbuotojams pasiimti laisvą dieną arba dirbti nuotoliu.

Tokį sprendimą kritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, feisbuke pareiškusi, kad rungtynes stebėti galima ir be „laisvadieninio populizmo“.

The post Ministerija: krepšinis gali būti žiūrimas pamokų metu, bet tai neturi kelti chaoso appeared first on LAIKMETIS.

Pasveikinęs katalikiškos gimnazijos bendruomenę vyskupas atkreipė dėmesį į tai, kad naujieji mokslo metai prasideda vykstant Pasaulio krepšinio čempionatui ir besiruošiant naujojo LKL sezono atidarymui, todėl šv. Mišios vyksta varžyboms paruoštoje krepšinio aikštelėje. Tai tarsi ženklas, kad be pastangų neįmanoma pasiekti aukštų rezultatų ir pergalių nei sporte, nei moksle, nei gyvenime.

Komentuodamas Evangelijos ištrauką apie dešimt mergaičių, vyskupas kalbėjo apie alyvą, kuri leidžia žibintams šviesti. Kadangi Kristaus palyginimas yra labai daugiaplanis, tai šviesą nešančia alyva gali būti jautri ir atjaučianti širdis, mokslo žinios bei pasitikėjimas Dievu, su kurio pagalba įveikiame visus sunkumus.

Ganytojas priminė šv. Jono Pauliaus II mintį, kad mokslas ir tikėjimas yra tarsi du sparnai, kurie kelią žmogų į aukštumas. Vyskupas pasidžiaugė, kad Vincento Borisevičiaus gimnazija puikiai derindama tikėjimą ir mokslą, sudaro galimybes įvairiapusiškai asmenybės raiškai. Laimindamas gimnazistus ganytojas linkėjo naujų patirčių, naujų polėkių ir naujų laimėjimų

The post Telšių vyskupas A. Jurevičius Mišioms vadovavo sporto arenoje appeared first on LAIKMETIS.

26-erių Sabonis sezono metu atlieka reikiamus procesus, norint prisijungti prie judaizmo. Tai patvirtino jo žmona Shashana Sabonis, kuri išpažįsta judaizmą.

„Apie tai viešai mes dar nekalbėjome. Domas myli judaizmą ir tikrai nori būti jo dalimi“, – „jweekly.com“ cituoja Sabonio žmoną.

Sabonis reguliariai mokosi per „Zoom“ programėlę iš Los Andžele gyvenančio garsaus rabino Erezo Shermano.

„Jis turės nuskristi ir atlikti tam tikras procedūras, kad galėtų prisijungti, bet jis tęsia mokymąsi. Domas nuolat klausinėja apie judaizmą. Jis valgo košerinį maistą, mes švenčiame žydų Velykas, Šabą“, – pasakojo Shashana.

Saboniai 2021 metais susituokė pagal reformistinio judaizmo tradicijas. Jie kartu augina vienerių metų sūnų ir jau laukia šeimos pagausėjimo.

The post Lietuvos krepšinio „žvaigždė" Domantas Sabonis pereina į judaizmą appeared first on LAIKMETIS.

Su žmona Ayesha (Aiša) tris vaikus auginantis Curry'is yra 10 metų Riley'ės (Railės), 7 metų Ryano (Rajano) ir 4 metų Canon (Kenon) tėvas. Jis siekia padėti jauniesiems skaitytojams susigaudyti sudėtingose situacijose sunkiai dirbant ir turint tinkamą požiūrį. Nors jo knyga „Aš turiu supergalių" nėra autobiografinė, joje pasakojama apie 8 metų berniuką Hughesą (Hagesą), kuris, kaip ir autorius, mėgsta žaisti krepšinį.

Per reklaminį interviu žvaigždė sakė, kad Biblija buvo knyga, kurią jis visą gyvenimą mėgo skaityti, ir norėjo ja pasidalyti su savo šeima.

„Mano tėvai su manimi perskaitė daug Biblijos istorijų, - sakė jis. - Taip aš įgavau tikėjimo, todėl man labai svarbu jomis dalytis ir su savo vaikais."

Be Biblijos, S. Curry'is sakė, kad nėra konkrečios serijos ar knygos, kuria dalytųsi su savo mažais vaikais.

„Stengiuosi būti atviras tam, kas juos domina. Dabar jie jau pakankamai dideli, kad galėčiau būti jų vedamas. Jie grįžta namo su „Prietrankos dienoraščiu" ir panašiomis knygomis, - sakė jis. - Man tiesiog patinka, kad jie dabar skaito man. Jie yra pasakotojai, o aš - klausytojas, o tai laiką prieš miegą padaro smagesnį".

Žvaigždės motina Sonja Curry (Sonja Keri) neseniai atviravo, kaip krikščioniškas tikėjimas išgelbėjo jos sūnaus gyvybę. Savo memuaruose ji atskleidė, kad Šventoji Dvasia paskatino ją nepasidaryti aborto tuomet, kai sužinojo, jog laukiasi sūnaus.

Savo memuaruose „Žiauri meilė" Sonja daug kalba apie šeimą, tikėjimą ir tikslą. Ji buvo nusprendusi knygoje nesidalyti savo asmenine istorija, bet tvirtai jautė, kad Dievas nori, jog ji ja visgi pasidalytų.

S. Curry'is, kelis kartus „Golden State Warriors" čempionas, nuolat kalba apie savo tikėjimą Kristumi. Anksčiau jis sakė, kad jo gyvenimo eilutė yra iš laiško Filipiečiams. Šioje eilutėje sakoma: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina" (Fil 4,13).

2015 m. duodamas interviu Krikščionių atletų draugijai, S. Curry'is kalbėjo apie savo tikėjimą, sakydamas: „Man patinka, kad krepšinis man suteikia galimybę daryti gerus dalykus žmonėms ir atskleisti jiems Žmogų, kuris mirė už mūsų nuodėmes ant kryžiaus. Žinau, kad dėl Jo manęs laukia vieta danguje, o to joks žemiškas prizas ar trofėjus negali pranokti."

The post NBA žvaigždė: skaitau Bibliją savo vaikams, kaip tai darė mano tėvai appeared first on LAIKMETIS.

Rasizmas nėra vienintelis dalykas, jaudinantis žmonių širdis, sako krepšininkas

2020 m. „Orlando Magic“ puolėjas J. Isaacas pateko į laikraščių antraštes, kai atsisakė atsiklaupti per nacionalinį himną arba dėvėti marškinėlius „Black Live Matters". NBA jis buvo vienintelis taip pasielgęs žaidėjas.

Nors jo veiksmai sukėlė žiniasklaidos audrą, 24 metų sportininka savo sprendimą paaiškino paprastai - Evangelija, o ne politiniai judėjimai yra atsakymas į išankstinius žmonių nusistatymus, rasinius klausimus ir skausmą.

„Tikiu, kad Jėzus Kristus yra atsakymas į visas pasaulio problemas, - sako jis žurnalistams - Jokia politinė struktūra ar ideologija pati neturi reikiamų priemonių žmonių išgelbėjimui, kurio, mano įsitikinimu, galiausiai reikia visiems."

Sportininkas mano, kad judėjimas „Black Lives Matter" „stumia savo darbotvarkę" ir bando pasitarnauti kaip „juodosios rasės gelbėtojas", nors to padaryti negali.

„Nemanau, kad jie yra pakankamai kvalifikuoti tai daryti, - sakė jis. - Žvelgdamas į pasaulį matau, kad rasizmas nėra vienintelis dalykas, jaudinantis žmonių širdis. Tačiau, remdamasis tuo, ką patyriau savo gyvenime, žinau, kad tik Evangelija keičia žmonių širdis. Todėl sakau: matau problemas, kurias matote jūs, bet negaliu sugalvoti geresnės pagalbos laikams, kuriais gyvename, nei Evangelija".

„Tikiu, - pridūrė jis, - kad jei sugebėsime pasirinkti mylėti žmones taip, kaip Dievas myli mus, t. y. nepaisant mūsų trūkumų, klaidų ir nuodėmių, ir galėsime atleisti jiems taip, kaip Dievas atleidžia mums, ir galiausiai pirmiausia grįšime pas Dievą, galėsime pasiekti tikrąjį pokytį, kurio visi siekia, bet bando tai padaryti alternatyviomis priemonėmis".

Sportininkas teigia, kad anksčiau visada stengėsi pritapti prie kitų; ši problema dar labiau paaštrėjo, kai jo tėvai išsiskyrė kai jam 10 metų. Tuomet jis persikėlė iš daugiausia juodaodžių gyvenamos Bronkso bendruomenės į „baltųjų" Neapolio miestą Floridoje.

„Pradėjau jausti baimę ir nerimą dėl to, kad žmonės mane atstums, - pasakojo jis. - Šis jausmas atsirado dėl to, kad mano tėvai išsiskyrė ir aš nebegalėjau matytis su tėvu… Visą laiką vaikščiojau tarsi plona linija".

Nepasitikėjimą savimi krepšinis padėjo įveikti tik iš dalies

Būtent krepšinyje NBA žvaigždė J. Isaacas atrado savo tapatybę ir pasitikėjimą.

„Krepšinis man tapo visu pasauliu, - pasakojo profesionalus sportininkas. Jo dėka jis rado viską, ko ilgai ieškojo. Jis pradėjo patikti merginoms, o vyrai norėjo būti šalia jo, nes norėjo kartu žaisti, o krepšininkui pasirinkta sporto šaka sekėsi puikiai.

Krepšininkas teigia, kad į krepšinį sudėjo visą savo gyvenimą. Tačiau net ir išgarsėjęs - jis buvo geriausias Florijos valstijos krepšininkas ir šeštuoju numeriu pasirinktas NBA naujokų biržoje - J. Isaacas vis dar kovojo su giliu vidiniu nepilnavertiškumo ir nesaugumo jausmu.

„Krepšinis man suteikė pasitikėjimo savimi kaukę. Teigiau sau, kad viskas gerai, esu ramus, man puikiai sekasi, bet kartu visada bijojau žaisti blogai, nes maniau, kad prarasiu viską, dėl ko dirbau, - sakė jis. - Taigi visada reikėjo nuolat dirbti ir daryti viską dėl kitų pripažinimo ir meilės."

Gyvenimą pakeitusi trauma ir susitikimas su nepažįstamuoju lifte

Būtent per traumą, dėl kurios 2019-2020 m. sportininkas buvo priverstas praleisti 39 rungtynes, J. Isaacas gavo iš tiesų gyvenimą pakeitusią patirtį. Tuo metu ifte jis sutiko vyrą, kuris vaikinui pasakė: „Galiu tau pasakyti, ką reikia daryti, kad sektųsi - turi pažinti Jėzų".

Šie žodžiai, pasak J. Isaaco, jį nustebino, nes jis manė, kad jau pažįsta Jėzų.

„Aš augau krikščioniškoje aplinkoje, - pasakojo žurnalistams krepšininkas. - Bet gyvenau savo gyvenimą, buvau pilnai pasiryžęs patirti viską, ką gali pasiūlyti NBA. Buvau tipiškas krikščionis, kuris retkarčiais nueina į bažnyčią arba, kai būna sunku, meldžiasi, bet tai nebuvo tikra ar apčiuopiama".

Dievas atsiskleidė per tam tikras gyvenimo aplinkybes

Minėtas susitikimas ir keli kiti atvejai, kai Dievas neabejotinai įsikišo į krepšininko gyvenimą, lėmė jo didžiulius gyvenimo pokyčius.

„Galiausiai Dievas man atsiskleidė per tam tikras aplinkybes, kad teko pasakyti: ,Oho, Dieve, Tu mane myli tiesiog dėl to, kad esu. Man nereikia dėl Tavo meilės kovoti. Man nereikia būti tobulu'", - prisiminė jis.

Toliau jis pasakojo apie nuolat persekiojantį nerimą.

„Buvau įpratęs gyventi su nerimu ir stengtis viską apgalvoti į priekį… nes nenorėjau, kad kas nors mane atstumtų. Pirmą kartą gyvenime galėjau atsikvėpti ir pasakyti, kad su manimi viskas gerai. Dievas mane myli tokį, koks esu; kad jaučiau jo meilę man nebūtinos varžybos ar taiklus metimas".

Pašventęs savo gyvenimą Kristui, J. Isaacas pradėjo krikščioniškai augti ir kalbėti garsiai apie savo tikėjimą - ši kelionė buvo ir kupina džiugesio, ir tuo pačiu sunki. Sportininkas prisipažino, kad dėl savo pasirinkimo tvirtai stovėti išorinio spaudimo akivaizdoje jis sulaukė pasipiktinimo ir nemažai nepritarimo.

2021 m. jis pateko į laikraščių antraštes, nes buvo vienintelis komandos žaidėjas, atsisakęs COVID-19 vakcinos.

„Aš apsisprendžiau, kad ketinu būti pasiruošęs atsistoti ir pasidalyti savo nuomone", - sakė jis. Kartu jis prisipažįsta, kad tai nebuvo pats lengviausias dalykas, bet aplinkinių žmonių palaikymas ir gilus supratimas savo įsitikinimų padėjo jam judėti pasirinkta gyvenimo kryptimi.

Randa viltį Kristuje

Sportininkas, kuris lankosi J.U.M.P. Ministries Global Church bažnyčioje Orlande, Floridos valstijoje, pabrėžė, kad niekada nenori demonizuoti kitų dėl jų įsitikinimų. Jis pripažįsta, kad ne visada pats pasakydavo teisingus žodžius kitiems ar nepriekaištingai spręsdavo situacijas.

Sportininkas cituoja Laiško romiečiams 8 skyriaus 28 eilutę - „Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems" - ir Evangelijos pagal Matą 10 skyriaus 32 eilutę - „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje". Jos jam suteikia pasitikėjimo kritikos akivaizdoje.

Krepšininkas sako, kad jo tikslas visada yra „vadovautis meile" ir „į kiekvieną situaciją žvelgti švelniai ir nuolankiai, pasidalyti savo nuomone ir tiesiog pasikalbėti apie tai", o mėgstamiausi žodžiai yra Pirmajame Jono laiške (19 eilutė): „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo".

„Šią eilutę kartoju, kai kalbu su žmonėmis ir tiesiog myliu juos tokius, kokie yra, o visa kita palieku Dievui ir Šventajai Dvasiai, - sako NBA žaidėjas ir primena, kad nebūtinai turite skelbti Jėzų žmonėms; galite būti jiems Jėzaus pavyzdžiu".

Kitiems, kovojantiems su nerimu ir nepilnavertiškumo jausmu, sportininkas priminė, kad Kristuje visada galima rasti viltį.

„Kai patekau į lygą ir gyvenau savo gyvenimą bei dariau savo dalykus, tikrai maniau, kad gyvenu; maniau, kad turiu tai, ko visi nori, kol neatradau Kristaus, - sakė jis. Dabar mano gyvenimas yra geresnis ne paviršutiniškai, o iš gilumos, ir niekada nemaniau, kad taip gerai gyvensiu".

Jis pridūrė: „Tiesiog tikiuosi, kad galiu būti šviesos švyturys ir pavyzdys visiems vaikams. Taip pat tikiu, kad Dievas galiausiai tikrai turi geriausius ketinimus mūsų atžvilgiu bei numatė likimą bei planą mūsų gyvenimui".

The post Garsus NBA krepšininkas Jonathanas Isaacas: Dievas mane myli tokį, koks esu appeared first on LAIKMETIS.

Šalies vadovas apžiūrėjo prie Lietuvos krepšinio namų atidengtą krepšinio sumanytojo Džeimso Neismito paminklą ir šiandien atvertą Lietuvos krepšinio legendų aikštelę.

„Šimtmetis, prabėgęs nuo pirmųjų Stepono Dariaus krepšinio pamokų ir istorinių 1922 metų balandžio 23 dienos rungtynių, išties daug pasako apie tai, kas ir kokie mes esame. Krepšinis lydėjo Lietuvą ir lietuvius ne tik kasdieninėje veikloje, bet ir svarbiausiuose valstybingumo raidos etapuose“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, pirmosios skambios pergalės krepšinio aikštelėje skatino Lietuvos žmonių pasididžiavimą savo valstybe, stiprino tikėjimą savo jėgomis. Atradę save šiame nuostabiame, taktiškai turtingame žaidime, pavertėme jį neatskiriama lietuviškos tapatybės dalimi.

„Net ir pusę amžiaus kentėdami okupantų priespaudą, išsivadavimo vilties neretai ieškodavome krepšinio aikštelėje. Tvirtai įaugęs nacionalinėje kultūroje, krepšinis padėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės idėjai išgyventi visas jai tekusias negandas, o atėjus laikui – veržliai atgimti. Tad nenuostabu, kad kiekvieno lietuvio širdyje krepšinis iki šiol užima ypatingą vietą“, – kalbėjo Prezidentas.

Šalies vadovo žodžiais, tam, kad Lietuvos krepšinis išliktų stiprus, jo bendruomenė turi nuolat atsinaujinti, ieškoti ir rasti inovatyvių sprendimų, užkrėsti jaunimą gražiais pavyzdžiais.

„Štai kodėl noriu atskirai pasveikinti gražią ir prasmingą iniciatyvą įamžinti 100 legendų – ryškiausių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos krepšiniui, o kartu – ir Lietuvai. Tai yra savalaikis priminimas, kad visų svarbiausi – žmonės, jų atsidavimas, meilė ir pasiryžimas dirbti, kad šis žaidimas ir toliau džiugintų mus visus.

Dėkoju tiems, kurie visą šimtmetį statė Lietuvos krepšinio rūmus, juos puoselėjo ir stiprino, ir linkiu mums visiems dar ne vieno šimto metų vienybės ir pergalių“, – sakė Prezidentas.

The post Krepšinis lydėjo lietuvius svarbiausiuose valstybingumo raidos etapuose - G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

„Dievas mane tikrai palaimino! Šiandien sukanka trisdešimt metų, kai gyvenu su ŽIV, todėl ši žinia man sukėlė didžiulį atgarsį. Dėkoju Viešpačiui už tai, kad mane saugojo, teikė jėgų ir vedė 62- ejus metus, bet ypač pastaruosius trisdešimt metų“, - rašė Johnsonas keliose „Tviterio“ žinutėse.

Per visa tai išmokau pasitikėti Jėzumi, išmokau pasitikėti Dievu!

Kai 1991 m. lapkričio 7 d. Johnsonas paskelbė apie pasitraukimą, jis buvo viena didžiausių NBA žvaigždžių. Džonsonui ŽIV diagnozė buvo nustatyta tuo metu, kai ši liga dar buvo išsamiai nesuprantama, o apie užsikrėtimo ja ir jos plitimo būdus buvo atlikta nedaug tyrimų.

Pasitraukęs iš sporto, 1991 m. E. Johnsonas įsteigė „Magic Johnson“ fondą, kad informuotų visuomenę apie ŽIV ir AIDS. Kaip teigiama fondo interneto svetainėje, fondas „kuria programas ir remia bendruomenines organizacijas, kurios tenkina etniškai įvairių miesto bendruomenių švietimo, sveikatos ir socialinius poreikius“.

Johnsonas yra Vakarų Andželo Dievo Kristaus bažnyčios Los Andžele narys. 2019 m. jis pasitraukė iš „Lakers“ prezidento pareigų, kad kartu su žmona galėtų atsidėti tarnystei savo bažnyčios bendruomenėje.

„Tikra palaima, kai žinai, kokia kryptimi eini... Man tai toks pokytis, nes dabar, kai einu kalbėti korporacijoms, pradedu tai šlovindamas Viešpatį“, - teigė Johnsonas.

The post NBA legenda Magicas Johnsonas: dėkoju Dievui, kad mane saugo appeared first on LAIKMETIS.

Pranciškus pasidžiaugė, kad ši sporto šaka – kurią, kaip yra žinoma, jis pats šiek tiek praktikavo studijų metu jaunystėje – Italijoje švenčia tokį apvalų jubiliejų. Savo kalboje Italijos krepšinio pasaulio atstovams jis kalbėjo apie platesnį kontekstą: apie ryšį tarp Bažnyčios ir sporto. Nors ir skirtingais būdais, jie abu tarnauja visapusiškam asmens vystymuisi ir prisideda prie visuomenės gėrio.   

Popiežius kalbėjo apie du svarbius tokios sporto šakos, kaip krepšinis, aspektus: buvimą komandos dalimi ir discipliną.  

Sportas padeda užmegzti ryšius tarp asmenų. Žmonės iš skirtingų aplinkų, vienas kito nepažinoję, susivienija ir stengiasi dėl bendro tikslo. Štai du labai svarbūs dalykai: vienybė ir bendras tikslas. Šia prasme sportas yra tarsi vaistas tokiam mūsų visuomenių individualizmui, kuris gimdo izoliuotą ir liūdną savastį, nepajėgią įsitraukti į komandinį darbą, aistringai kovoti dėl kokio nors bendro ir gero idealo.  

„Savo sportiniu įsipareigojimu primenate brolybės vertę, kuri yra ir Evangelijos šerdyje“, – sakė popiežius.

Kitas sportininko bruožas yra disciplina. Daug didelių ir mažų, nors ir myli sportą, serga už savo komandas, neretai neįsivaizduoja, kiek daug darbo ir pastangų įdedama rengiantis varžyboms. Šis darbas reikalauja disciplinos – ne vien fizinės, bet ir vidinės, nuolatinio fizinio lavinimosi, ištvermės, dienotvarkės ir mitybos, poilsio ir treniruočių ritmo.  

Ši disciplina yra tikra formacijos ir ugdymo mokykla jaunuoliams ir vaikams, padedanti suprasti, šv. Ignaco Lojolos žodžiais tariant, kaip svarbu „įvesti tvarką savo gyvenime“.

Šios disciplinos tikslas, anot popiežiaus, yra ne mus padaryti nelanksčiais, o  atsakingais už save pačius, už mums patikėtus dalykus, už kitus, už savo gyvenimą. Tokia disciplina padeda ir dvasiniam gyvenimui, kuris negali būti paliktas vien emocijoms, bangavimui, įgeidžių ir patogumo kriterijams.

„Ir dvasiniam gyvenimui reikia vidinės disciplinos, nuolatinės ir ištikimos, kasdienio įsipareigojimo maldai. Be nuolatinio vidinio lavinimosi tikėjimas rizikuoja užgesti“, – sakė popiežius.  

„Norėčiau pasakyti dar vieną dalyką, galvodamas būtent apie krepšinį. Jūsų sportas kelia link dangaus, nes, kaip yra pasakęs vienas buvęs garsus žaidėjas, tai sportas, kuris kreipia žvilgsnį aukštyn, link lanko, ir todėl yra tikras iššūkis tiems, kurie pripratę gyventi visada įbedę žvilgsnį į žemę.

KREPŠINIS kelia link dangaus, nes, kaip yra pasakęs vienas buvęs garsus žaidėjas, tai sportas, kurIs kreipia žvilgsnį aukštyn, link lanko

Norėčiau, kad tai taptų jūsų tauriu uždaviniu: mokyti vaikus ir jaunuolius sveiko žaidimo, padėti jaunuoliams žvelgti aukštyn, niekada nepasiduoti, atskleisti, jog gyvenimas yra kelias, sudarytas iš pergalių ir pralaimėjimų, taip pat kad svarbu neprarasti troškimo sužaisti dar kartą“, – sakė Pranciškus ir pridūrė: „Svarbu padėti suprasti, kad, jei nepataikei į krepšį, nepralaimėjai visam laikui. Gali vėl išbėgti į aikštelę, sudaryti komandą su kitais ir mėginti mesti dar kartą“.

Šventasis Tėvas pabrėžė, kad reikia išmokti priimti pralaimėjimą. Neretai taip norima laimėti, jog ir antra vieta ant pakylos atrodo tarsi pralaimėjimas, veidas liūdnas, nosis nukabinta, medalį, rodos, galima išmesti.  

Tačiau galime laimėti ir pralaimėdami. Brandus pralaimėjimo priėmimas augina, padeda suprasti, kad gyvenimas nėra vien saldus ir kad nesusideda vien iš pergalių. Kartais patiriama ir pralaimėjimų. Kai sportininkas ar sportininkė moka pralaimėti oriai, žmogiškai, didele širdimi – tai žmogiška pergalė ir apdovanojimas.  

The post Popiežius Pranciškus: krepšinis kelia link dangaus appeared first on LAIKMETIS.