Eglė šiais metais atgabenta iš šiaurės vakarų Italijos Pjemonto regiono miškų. Prakartėlę įrengė meistrai iš centrinės Italijos Grečo miestelio apylinkių, nes būtent ten prieš 800 metų šv. Pranciškus Asyžietis įrengė pirmąją prakartėlę. Eglę ir prakartėlę padovanojusių bendruomenių atstovus šeštadienio rytą priėmė popiežius Pranciškus.

Apie prakartėlės tradicijos sąsajas su šv. Pranciškumi užsiminė ir popiežius šeštadienio rytą sveikindamas  į Romą atvykusius dviejų bendruomenių atstovus. Egle ir prakartėle šv. Petro aikštėje siekiama po aštuonių šimtų metų priminti 1223 m. Kalėdų atmosferą tame slėnyje, kuriame Pranciškus Asyžietis sustojo po savo kelionės į Šventąją Žemę. Grečo olos priminė Pranciškui Betliejaus kraštovaizdį. Todėl jis pamėgino pavaizduoti Kalėdų sceną tame mažame kaime. Iš plačios apylinkės atvyko daugybė vienuolių, taip pat vietinių gyventojų, kurie sukūrė gyvą prakartėlę. Taip gimė iki mūsų dienų gyva prakartėlės tradicija.

Todėl šiemet Šv. Petro aikštėje įrengta prakartėlė mums primins pirmąją prakartėlę Greče, kuri savo ruožtu mus nukels į Betliejų. „Kontempliuodami Jėzų, žmogumi tapusį Dievą, mažą, vargšą, beginklį, negalime negalvoti apie Šventosios Žemės gyventojų dramą, negalime nerodyti tiems mūsų broliams ir seserims, ypač vaikams, savo artumo ir dvasinės paramos“, – kalbėjo popiežius.

„Žiūrėdami į kiekviena prakartėlę, taip pat ir tą, kurią įrengiame savo namuose, išgyvename tai, kas įvyko Betliejuje prieš daugiau nei du tūkstančius metų, – sakė Pranciškus. – Tai turėtų sužadinti mumyse tylos ir maldos troškimą mūsų dažnai skubančioje kasdienybėje. Mums reikia tylos, kad galėtume įsiklausyti į tai, ką Jėzus mums sako iš savo sosto – ėdžių. Reikia maldos, kad galėtume parodyti dėkingumo kupiną nuostabą, švelnumą ir galbūt ašaras, kurias mums sukelia Kristaus gimimo scena. Mums pavyzdys tebūna Dievo Motina: ji nieko nesako, o tik kontempliuoja ir šlovina.“

The post Šeštadienio vakarą Šv. Petro aikštėje įžiebta Kalėdų eglė ir atidengta prakartėlė appeared first on LAIKMETIS.

Kaip skelbia sostinės savivaldybė, „Kalėdos sostinėje 2023“ programoje veiks ir tradicinis Kalėdų traukinukas, V. Kudirkos aikštėje veiks Kalėdinis dizaino skveras. Rengiamasi ir Naujųjų metų sutikimui prie Vilniaus arkikatedros varpinės bei Trijų Karalių šventei. 

Tarp šių metų kalėdinio laikotarpio naujovių – vilniečius subursianti „Kaimynų Kalėdų“ iniciatyva bei naują vietą Valdovų rūmų Didžiajame kieme radusi ledo čiuožykla. 

„Kaimynų Kalėdų“ iniciatyva vyks visą Advento laikotarpį – šventinis autobusiukas kasdien keliaus vis į kitą miesto vietą. Anot savivaldybės, vietos bendruomenės bus kviečiamos susitikti, pabendrauti, padėkoti mėgaujantis šilta arbata ir skanėstais prie seniūnijose įžiebtų eglių. 

Įžiebimas – gruodžio 1-ąją

Kalėdų eglės Katedros aikštėje įžiebimo šventė vyks gruodžio 1 dieną, penktadienį.

Nors detalių apie šių metų eglės puošybą savivaldybė neatskleidžia, skelbiama, kad ji bus natūrali. Ją Katedros aikštėje aplankyti galima bus iki sausio 7 dienos imtinai.

Šių metų Kalėdų eglės Katedros aikštėje meninę kompoziciją kuria bendrovė „Lumidėja“, kuri buvo atrinkta atviro projekto konkurso būdu. Sutarties, pagal kurią rangovas įrengs eglutę, vertė yra 89,5 tūkst. eurų.

Greta įsikurs Kalėdų miestelis, kurį bus galima aplankyti iki sausio 1 dienos. Keturios dešimtys namelių siūlys įvairiausias vietos amatininkų pagamintas dovanas ir kalėdinius skanėstus.

Naujos dekoracijos, Kalėdų traukinukas

Šventinę atmosferą Vilniaus mieste šiemet kurs nauji šviečiantys elementai ir dekoracijos. Ryškiau spindės Rotušės aikštė, Vokiečių, T. Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Stiklių, Aušros Vartų, Gariūnų, Ukmergės, Dariaus ir Girėno bei Galvės gatvės, Gedimino, Konstitucijos ir Savanorių prospektai, Molėtų ir Nemenčinės plentai.

Gatvių puošyba rūpinasi trejų metų trukmės sutartį laimėjusi „Švenčių studija“. Gatvėms puošti bus skiriama maždaug po 205 tūkst. eurų kasmet. 

Nuo gruodžio 1 iki sausio 7 dienos į pusvalandžio keliones po senamiestį kvies Kalėdinis traukinukas, kuris keleivius pasitiks pagrindinėje stotelėje – šalia Katedros aikštės, Šventaragio gatvėje 2.

Maršrutas suks ratu: Šventaragio, Pilies, Didžiosios (Rotušės a.), Vokiečių, Dominikonų, Universiteto, Šventaragio gatvėmis.

Traukinukas nevažiuos vykstant masiniams renginiams – Kalėdų eglės įžiebimo šventės ir Kalėdinio bėgimo metu bei pasitinkant Naujuosius metus.

Burs Kaimynų Kalėdos

Šventinė nuotaika šiemet bus skleidžiama 21-oje Vilniaus seniūnijoje. Gruodžio 1–21 dienomis Vilniaus miesto savivaldybė kvies miesto gyventojus susiburti, daugiau laiko skirti gyvam bendravimui ir nuoširdiems pokalbiams su kaimynais. Kasdien vis kitą sostinės seniūniją aplankys specialus Kaimynų Kalėdų autobusiukas, kurio šūkis „Geriausia kalėdinė dovana – dėmesys, pokalbiai ir bendrystė“. Pasitinkant Kalėdas savo kieme, bendruomenių nariai bus vaišinami kalėdiniais saldėsiais ir arbata. 

Kasdien vis kitą sostinės seniūniją aplankys specialus Kaimynų Kalėdų autobusiukas, kurio šūkis „Geriausia kalėdinė dovana – dėmesys, pokalbiai ir bendrystė“

Vilniaus rotušėje gruodžio 2 dieną, šeštadienį, apsilankyti kvies 21-oji Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Ją organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) su užsienio šalių diplomatinėmis bei verslo bendruomenėmis ir Lietuvos bičiuliai.

Mugėje originaliais rankų dirbiniais, suvenyrais ir skanėstais iš įvairių pasaulio kampelių prekiaus beveik keturios dešimtys dalyvių – užsienio šalių ambasadų ir tarptautinių mokyklų atstovų, vyks loterijos ir muzikiniai pasirodymai. Tradiciškai mugės dieną surinktos ir su ja susijusios lėšos bus skiriamos vaikų ir senyvo amžiaus žmonių socialine gerove besirūpinančioms organizacijoms Lietuvoje. Mugės globėja – pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Čiuožykla Valdovų rūmų kieme

Didžiajame Valdų rūmų kieme šiemet įsikurs šventinė Vilniaus čiuožykla. Čia vilniečiai ir miesto svečiai galės išbandyti daugiau nei 700 kv. metrų ledo čiuožyklą po atviru dangumi, kurioje kasdien vyks bent aštuoni masinio čiuožimo seansai, iš kurių pirmieji du (10 ir 11.15 val.) bus nemokami. Darbo dienomis – vaikams nuo 3 iki 14 metų bei senjorams, o savaitgaliais – visiems. Iškilmingai gruodžio 2-ąją atidaryta čiuožykla planuojama veiks iki pat vasario 16 dienos. 

Šalia čiuožyklos esančioje scenoje vyks įvairūs šventiniai pasirodymai, kuriuos bus galima stebėti iš beveik 1000 vietų tribūnų, o prie pat Valdovų rūmų taip pat įsikurs kalėdinės krautuvėlės.

Iki gruodžio 30 dienos du kartus kiekvieną vakarą Valdovų rūmų Didžiajame kieme atgims kunigaikščio Gedimino sapno istorija ir geležinio vilko legenda – 45 min. trukmės muzikos, šviesos ir vaizdo projekcijų šou „Legenda. Vilniaus sapnas“. 

Kaip skelbiama, šalia rūmų įsikurs Kalėdų Senelio rezidencija, kurioje susitikti, pasidalinti norais ir nusifotografuoti su Seneliu ir pasakų personažais galima bus iki sausio 7 dienos. 

Gruodžio 9-ąją Vilniaus gyventojus ir svečius suvienys 48-asis kalėdinis bėgimas. 

Kalėdinis dizaino skveras

Gruodžio 13–17 dienomis į Vinco Kudirkos aikštę grįš atsinaujinęs Kalėdinis dizaino skveras. Jame apie 50 Lietuvos kūrėjų, menininkų ir dizainerių pristatys savo geriausius gaminius bei išskirtinių kūrinių asortimentą ir kvies užsukti išsirinkti kalėdines dovanas savo draugams ir artimiesiems.

Gruodžio 21-ąją, ketvirtadienį, Vilniaus Katedros aikštėje kvies 18-oji paramos seneliams akcija – „Maltiečių sriuba“. Jos šių metų šūkis – „Rūpestis, telpantis dubenėlyje“.

Greta Kalėdų miestelio ir Kalėdų eglės įsikurs sriubų miestelis, kuriame lankytojai galės ne tik pasivaišinti skirtingų skonių sriubomis, bet ir susitikti su maltiečiais, nuolat, ištisus metus besirūpinančiais 2320 senolių 44 Lietuvos vietovėse. Bus galima daugiau sužinoti apie maltiečių globojamus žmones ir, žinoma, padaryti gerą darbą – paaukoti. Pirmąjį sriubos samtį įpilti ir maltiečių palaikyti atvyks pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Švęsti Kalėdas kartu, dalytis palaikymu ir draugyste gruodžio 28 dieną Vilniaus Katedros aikštėje antrus metus iš eilės rinksis iš Ukrainos atvykusių šeimų vaikai ir mažieji vilniečiai. 

Lietuvos sostinė Naujuosius metus jau penkerius metus iš eilės pasitinka vakarėliu prie Vilniaus varpinės, kurią artėjant vidurnakčiui puošia tvari ir šiuolaikiška alternatyva fejerverkams – moderni šviesos ir vaizdo projekcija. Šiems metams specialiai sukurtą reginį vidurnaktį papildys muzikos ir lazerių šou.

The post Vilnius Šv. Kalėdas pasitiks su gyva egle ir čiuožykla Valdovų rūmų kieme appeared first on LAIKMETIS.

Aktyvistai iš grupės „Paskutinė karta“ (Last Generation) teigė, kad du jos nariai pasinaudodami hidrauliniu keltuvu ir rankiniu pjūklu nupjovė du metrus nuo 15 m aukščio medžio ir pakabino plakatą su užrašu: „Tai tik Kalėdų eglutės viršūnė“.

Vokietijos policija patvirtino įvykus tokį incidentą. 

nupjovė du metrus nuo 15 m aukščio medžio ir pakabino plakatą su užrašu: „Tai tik Kalėdų eglutės viršūnė“

„Paskutinės kartos“ išplatintame pranešime teigiama, kad jie nori pabrėžti, jog Vokietija kol kas mato tik pasaulinės klimato kaitos katastrofos „viršūnę“.

Klimato aktyvistai taip pat paragino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybę aktyviau kovoti su globaliniu atšilimu. 

Pastaraisiais mėnesiais ši grupė sulaukė nemažai dėmesio, o taip pat ir pasipiktinimo bangų dėl savo protestų, įskaitant pagrindinių kelių blokavimą ir garsių meno kūrinių ištepliojimą maistu. 

O. Scholzas, kritikuodamas protestus, paragino aktyvistus parodyti „šiek tiek kūrybiškumo“.

The post Klimato aktyvistai Berlyne nupjovė kalėdinės eglutės viršūnę appeared first on LAIKMETIS.

„Šis butaforinis „tortas" - pasityčiojimas. Iš vilniečių. Iš Kalėdų. Kas tai? „Gimdienio" „tortas" Jėzui? Miestui? O gal gyvenimas jau mūsų „šokolade"? Kaip eglutė „torte". Kuris (taip teigiama) Vilniui kainavo 350000 eurų...“, - neslėpė apmaudo brolis.

„Dešimtmečiais šioje (taip, šventoje, nes šventoriuje) vietoje buvo statomos paprastos, gražios, žalios eglutės. Paskui prasidėjo šviesų, spalvų ir fantasmagorijų orgijos. Maniau: na šiais metais - siaubingos infiiacijos, pabėgėlių krizės ir šalimais vykstančio karo akivaizdoje - susiturės. Bus vėl tiesiog eglutė. Graži savo asketizmu. Yra. „Torte", - mano kun. A. Peškaitis.

„Ponas Mere, savivaldybės godotini klerkai - gal netyčia paskaičiavote, kiek už jūsų šiam akibrokštui skirtus pinigus buvo galima pirkti būtiniausių dalykų pabėgėliams? Jų vaikams? Kiek generatorių apytamsiuose glūdinčiai Ukrainai?“, - retoriškai klausia pranciškonas.

Vienuolis savo įrašą baigė sakiniais didžiosiomis raidėmis: „Jūs ten, kurie aukštai (anot Alos Borisovnos dainelės - taip ten, „manheteno" dangoraižiuos) - ar sąžinės nepametėt? Gal kas nors radot, piliečiai?!“

The post Brolis pranciškonas A. Peškaitis apie Vilniaus Kalėdų eglę - pasityčiojimas iš Kalėdų appeared first on LAIKMETIS.

Meras feisbuke antradienį tai pat informavo su tarybos nariais diskutuojantis, kad šventinei eglei suplanuotus biudžeto pinigus būtų galima skirti su Rusija kovojančiai Ukrainai.

„Kadangi Vilniui dar ir 700 metų, tai eglė didesnė, ir kadangi viskas pabrango, tai dar ir brangesnė tiek dėl dydžio, tiek dėl medžiagų pabrangimo. Manau, laikas miesto ambiciją ir drąsą parodyti kitaip. Padarykime šiemet pačią kukliausią Kalėdų eglutę (arba tiesiog pernykštę). Likę pinigai tikrai gali būti panaudoti ar padėti Ukrainai kovoti bei nesušalti žiemą“, – rašė R. Šimašius.

Šiųmetinį sostinės konkursą Kalėdų eglei laimėjo vienintelis pasiūlymą pateikęs dalyvis – bendrovė „Švenčių studija“, kalėdinį atributą pasiryžusi pastatyti už daugiau nei 230 tūkst. eurų, nors kvietimą dalyvauti pirkime buvo priėmę keturi tiekėjai. Pernai eglė kainavo 89 tūkst. eurų.

Šiųmetinį sostinės konkursą Kalėdų eglei laimėjo vienintelis pasiūlymą pateikęs dalyvis – bendrovė „Švenčių studija“, kalėdinį atributą pasiryžusi pastatyti už daugiau nei 230 tūkst. eurų

R. Šimašius tvirtino suprantantis, kad sutartis su įmone jau pasirašyta, o pinigai „jau leidžiami pirminėms idėjoms realizuoti“. Jis tvirtino apie procesą sužinojęs pavėluotai, tačiau teigė dar matantis galimybę „pasukti darnesniu ir nuosaikesniu keliu“.

„Kalbuosi ir tariuosi su Tarybos nariais, ar jiems tinka toks planas. Kalbuosi su Kalėdų eglutės rengėjais, kad gal jų išleistus pinigus galima kompensuoti ir tą jau impozantišką eglutę (daug kam, nebūtinai man, tokios patinka) pastatyti kitais metais“, – nurodė jis.

Vilnius kitąmet mini 700-asias įkūrimo metines – R. Šimašius sako, kad su koalicija taip pat bus tariamasi, ar mažinti suplanuotų renginių apimtį. Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad  „Rusijos agresija neturi sustabdyti miesto gyvenimo ir švenčių, ypač kurios vyksta kartą per šimtą metų“.

The post R. Šimašius siūlo atsisakyti Vilniuje Kalėdų eglės, skirti pinigus Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.

Projektas subūrė nemažą bendruomenę: Appledore (Apledore), Devone, 100 kaimo bendruomenės mezgėjų ir nėrėjų susibūrė, kad sukurtų jaukiausią Kalėdų eglutę, kuri stovi šalia bažnytėlės Švč. Marijos aikštėje.

Kaip buvo kuriama jauki eglutė, galite pasižiūrėti patys.

Medis yra įspūdingo 4,5 metrų aukščio, jį sudaro begalė rankomis kurtų spalvingų kvadratėlių, kuriuos sumeistrauti mezgėjoms ir nėrėjoms savanorėms prireikė daug darbo ir laiko.

Iniciatyva atsirado iš gražaus pavyzdžio Naujojoje Zelandijoje.

„Praėjusių metų Kalėdos, galima sakyti, buvo atšauktos, o šiais metais Kalėdos irgi neiašku kokios bus, tad tai buvo būdas palaikyti

kaimo gyventojų bendruomeniškumą pandeminiu metu ir visą vasarą, kai kaimą užplūsta turistai", - su BBC dalijosi projekto atstovas spaudai.

Tačiau eglutė yra tik dalis kaimo puošybos. Šalia milžiniško medžio pastatytas megztas židinys ir labai jaukus fotelis, prie kurio prigludęs juodai baltas katinas.

Projekto, kuriam vadovavo Jennie ir Ianas Lambai, metu kaimo gyventojai, pasitelkę savo įgūdžius, gamino kvadratėlius ir susibūrė, kad sumontuotų medį ant metalinės konstrukcijos. Jie taip pat parūpino didžiąją dalį medžiagų papuošimams užbaigti.

Kalėdinis medis neabejotinai suteikė bendruomeniškumo ir šventinės nuotaikos.

The post Jaukiausia kalėdinė eglutė Anglijoje - bendruomenės kūrinys appeared first on LAIKMETIS.

Eglės kūrėjus įkvėpė žiemiškos gamtos grožis, tikrų snaigių raštai, tad žvelgiant į nušvitusią eglę galima išvysti daugiau nei 1000 kartų išdidintų, įvairių dydžių ir raštų 96-ių snaigių sūkurį, baltus eglišakius ir veidrodinius paviršius. Eglutės siluetą paryškina ją apgaubusi šviesos girliandų skraistė, sukurianti sniego žėrėjimo efektą.

Viršūnėje suspindusi didžiulė – 6 metrų skersmens – Kalėdų žvaigždė žadina smalsumą, teikia viltį. Žvaigždės – nuo seno žmoniją intrigavę dangaus žiburiai, grožio ir amžinybės simboliai. Padedami jų klajokliai ir jūreiviai kadaise rasdavo kelią į namus, o filosofai ir poetai apdainuodavo, mąstydami apie amžinybę ir būtį. Šį simbolį taip pat įprasta sieti su laime ir sėkme, o krikščioniškajame pasaulyje – su bibliniu pasakojimu apie žvaigždę, parodžiusią kelią trims išminčiams.

„Katedros aikštėje nušvitusi Kalėdų eglė – ryškiausias ženklas, kad į Vilnių grįžta Kalėdos. Šiek tiek ramesnės, nes saugesnės, bet kaip visada – kupinos įvairiausių šventinių pramogų. Tegu paskutinis metų mėnuo būna toks, kokio linki Kalėdų eglėje užkoduoti simboliai – su išmintingais pasirinkimais, savęs ir aplinkinių saugojimu, sveikata ir gražiausioms metų šventėms tinkama nuotaika”, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Katedros aikštėje nušvitusi Kalėdų eglė – ryškiausias ženklas, kad į Vilnių grįžta Kalėdos.

Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimas vyko nuotoliniu būdu – LRT transliacijos metu visa Lietuva turėjo progos išvysti magišką muzikinę Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo istoriją. Kasmet pagrindinę sostinės eglę įžiebiantis miesto meras R. Šimašius šįkart pultelio mygtuką spaudė simboliškai – iš pirmosios Vilniaus elektrinės – dabartinio Energetikos ir technikos muziejaus.

„Didžioji Vilniaus eglė – daugiau nei kalėdinė puošmena. Tai laikina skulptūra, šventiniu laikotarpiu nušviečianti vieną gražiausių istorinių sostinės erdvių. Pagrindinė sostinės eglė – išskirtinis, prestižinis projektas, reikalaujantis ne tik didelės kūrybinės energijos, bet ir inžinerinių žinių bei patirties, kruopštaus gamybinio plano, montavimo disciplinos, patikimos daugiau nei 20 darbuotojų komandos. Jaučiame didelę atsakomybę, kurdami tokio masto projektą savo miestui, ir džiaugiamės, jog mumis pasitiki jau eilę metų“, – pasakojo projektą įgyvendinusios įmonės UAB „Švenčių studija“ vadovė, architektė Jolanta Tūraitė.

Vilnius kviečia miestiečius ir atvykusius svečius švęsti, grožėtis ir mėgautis atsakingai. Prašoma nesibūriuoti, laikytis saugių atstumų, rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines veido kaukes – saugoti save ir aplinkinius.

The post Katedros aikštėje nušvitusi Kalėdų eglė - daugiau nei puošmena appeared first on LAIKMETIS.