Barzdoti Talibano kovotojai, kai kurie iškėlę šautuvus ar baltas savo judėjimo vėliavas, sostinės gatvėse surengė nedidelius pergalės paradus pėsčiomis, dviračiais ir motociklais. Viena nedidelė grupė žygiavo pro buvusią JAV ambasadą, skanduodama „Tegyvuoja islamas" ir „Mirtis Amerikai".

Praėjus metams po dramatiškos dienos, Afganistane daug kas pasikeitė. Buvusiems sukilėliams sunkiai sekasi valdyti šalį ir jie lieka izoliuoti tarptautiniu mastu. Dėl ekonominio nuosmukio milijonai afganistaniečių skurdo ir net badavo, nes užsienio pagalbos srautas sumažėjo iki minimumo.

Tuo tarpu Talibano vadovaujamoje vyriausybėje įsitvirtino griežtosios linijos šalininkai, kurie įvedė griežtus apribojimus mergaitėms ir moterims gauti išsilavinimą ir darbą, nors iš pradžių žadėjo priešingai. Praėjus metams, paauglėms mergaitėms vis dar draudžiama lankyti mokyklą, o moterys viešumoje turi būti prisidengusios nuo galvos iki kojų, kad matytųsi tik akys.

Kai kurie bando rasti būdų, kaip neleisti jaunų moterų kartai sustoti mokytis, ir namuose atsirado pogrindinių mokyklų.

JT seksualinės ir reprodukcinės sveikatos agentūros vykdomoji direktorė Natalija Kanem pareiškime teigė, kad Afganistano moterys neturi būti pamirštos.

„Pasauliui susiduriant su daugybe persidengiančių krizių, neturime pamiršti Afganistano moterų ir mergaičių. Kai paneigiamos pagrindinės moterų ir mergaičių teisės, mes visi liekame menkesni", - sakė ji.

Prieš metus tūkstančiai afganų skubėjo į Kabulo tarptautinį oro uostą bėgti nuo Talibano, vykstant chaotiškam JAV kariuomenės pasitraukimui iš Kabulo po 20 metų trukusio karo - ilgiausio Amerikos konflikto.

Po tų chaotiškų dienų kai kurie skrydžiai buvo atnaujinti gana greitai. Pirmadienį keli komerciniai skrydžiai turėjo leistis ir kilti iš pakilimo tako, kuriuo praėjusią vasarą afganistaniečiai laikėsi įsikibę į kylančių lėktuvų ratus, o kai kurie iš jų žuvo.

Mokyklų kiemai pirmadienį stovėjo tušti, nes Talibanas paskelbė valstybinę šventę šiai dienai, kurią vadina „išdidžia rugpjūčio 15-osios diena" ir „pirmosiomis sugrįžimo į valdžią metinėmis", paminėti.

„Pasitikėjimas Dievu ir žmonių parama atnešė šią didžią pergalę ir laisvę šaliai", - rašė Talibano valdomos naujienų agentūros „Bakhtar News Agency" vadovas Abdul Wahid Rayan. „Šiandien, rugpjūčio 15 d., minime Afganistano Islamo emyrato pergalę prieš Amerikos ir jos sąjungininkų okupaciją Afganistane".

Šiandien, rugpjūčio 15 d., minime Afganistano Islamo emyrato pergalę prieš Amerikos ir jos sąjungininkų okupaciją Afganistane

Per jubiliejaus proga surengtą susirinkimą Talibano ministro pirmininko pavaduotojas Abdul Salam Hanafi pasveikino „visą tautą su Kabulo atkariavimo diena, kuri buvo visiškos okupacijos pabaigos pradžia".

Per valstybinį radiją ir televiziją tiesiogiai transliuojamose pastabose jis gyrėsi, jo žodžiais tariant, „dideliais pasiekimais" valdant Talibanui, tokiais kaip tariama korupcijos pabaiga, pagerėjęs saugumas ir uždraustas aguonų auginimas.

Jubiliejaus išvakarėse buvęs Afganistano prezidentas Ašrafas Ganis (Ashraf Ghani) gynė, jo teigimu, sekundės tikslumu priimtą sprendimą bėgti, sakydamas, kad norėjo išvengti pažeminimo pasiduoti sukilėliams. Jis sakė CNN, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. rytą, kai Talibanas stovėjo prie Kabulo vartų, jis buvo paskutinis prie prezidento rūmų, kai dingo jo sargybiniai.

Europos Sąjungos specialusis pasiuntinys Afganistane Tomas Niklassonas sakė, kad valstybių blokas tebėra įsipareigojęs Afganistano žmonėms ir „stabilumui, klestėjimui bei tvariai taikai Afganistane ir regione".

„Tam reikės įtraukaus politinio proceso, kuriame visapusiškai, lygiomis teisėmis ir prasmingai dalyvautų visi Afganistano vyrai ir moterys, ir pagarbos žmogaus teisėms", - rašė T. Niklassonas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad tarptautinė atsakomybė Afganistano atžvilgiu išlieka ir po NATO pasitraukimo.

„Režimas, kuris trypia žmogaus teises, jokiomis aplinkybėmis negali būti pripažintas", - sakė ji pareiškime. „Tačiau mes neturime pamiršti Afganistano žmonių, net ir praėjus metams po Talibano užgrobimo", - sakė ji.

The post Talibanas mini pergalės Kabule metines: pasitikėjimas Dievu atnešė šią didžią pergalę ir laisvę appeared first on LAIKMETIS.

Visa tai, kas ilguoju periodu nutiko šioje šalyje, turi gerokai platesnę reikšmę globaliai istorijai nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žvelgiant į paskutinių mėnesių įvykius — vietos pajėgų bejėgiškumą ir išdavystę, Kabulo užėmimą, skubų sąjungininkų bėgimą iš šalies ir net mūsiškio „Kabulo vienuoliktuko“ nuotykius — visa tai signalizuoja apie platesnius ir gilesnius poslinkius pasaulyje.

Pirmiausiai, pasaulyje radosi aiškus ir iliustratyvus precedentas, kad Vakarai pralaimi. Suprantama, tai ne pirmas kartas (prisiminkime Vietnamą), tačiau nenoras kovoti ir laimėti — akivaizdus. Mes neišlaikome spaudimo. Tai svarbiausia.

Net toks keistas ir pakankamai silpnai ginkluotas darinys kaip Talibanas ilgalaikėje perspektyvoje laimėjo prieš visą Vakarų pasaulį. Apie kokią priešstatą su Kinija gali kalbėti JAV ir/ar ES, jei prieš akis turime šį precedentą? Tenka pripažinti, kad vilčių nedaug.

Aštrėjant konfrontacijai oponentai būtų ne pusiau laukiniai, gentinių tradicijų besilaikantys puštūnai, bet kelis tūkstantmečius skaičiuojančios civilizacijos ir turtingos valstybės atstovai. Bandykime įsivaizduoti, kiek milijardų ir, svarbiausiai, kiek laiko prireiktų rimtai susikibus su šia šalimi?

Antra, Afganistano atvejis yra unikalus dar ir dėl to, kad jis parodo mums sunkiai suvokiamą pasaulio istorijos pajudėjimą atgal, link archaikos, gentinės sanklodos, barbariškumo. Hegeliška istorijos vystymosi teorija stringa ir verčia aukštyn kojomis daugelio įsivaizdavimus apie žmonijos ateitį.

Bandymas aiškinti šiuos procesus iš religijotyrinės perspektyvos nedaug ką padeda: XVIII a. susiformavęs vahabitų judėjimas, kurio įkvepėju laikomas sunitas Muchamadas ibn Abd al Vahabas (1703 – 1792), tapo talibų radimosi idėjiniu pamatu. Ši islamiška sekta, kurios nariai daugiausiai yra puštūnų genties atstovai (talib, jų kalba reiškia mokinį) žvelgiant islamo požiūriu, nėra nei geresni, nei blogesni. Vahabizmas Šiaurės Arabijoje tapo postūmiu Abd al Azyzui Ibn Saūdui sukurti Saūdų Arabiją, o puštūnams ši religinė srovė yra kelias atgal, į gentinę santvarką.

Tiesa, nereikia pamiršti to, kad greta islamo nuostatų ten iš tiesų itin gajos gentinės tradicijos, tad jų samplaika su ekstremistiniais religiniais reikalavimais ir duoda tokį „sprogų mišinį“, kuris yra per kietas riešutas europinės judėjokrikščioniškosios civilizacijos atstovams.

Trečia, tai kas dabar formuojasi Afganistane yra nevadintina „tokia valstybe“ ar pan. Tai yra anticivilizacinis darinys ir būtent dėl to jis sunkiai telpa vakariečio galvoje. Jis gali suprasti kultūrinę visumą, alternatyvias vertybių sistemas, geba susivokti tolerancijos mechanizmuose, bet faktas, kad įmanoma nupjauti galvą už tai, kad pagelbėjai vakariečiams, jam nesuprantamas.

savo prigimtimi Talibano pergalė yra žingsnis atgal.

Egzistuoja Vakarų pasaulis, Rusijos ar Kinijos pasaulėvoka, islamo pasaulis, bet jie negali suvirškinti ir aprobuoti to, kas dedasi Afganistane. Nes savo prigimtimi Talibano pergalė yra žingsnis atgal. Prie ėjimo „pirmyn“ pripratusiesiems civilizuotiems žmonėms tai sunkiai suvokiama.

Afganistanas nėra „atskira civilizacija“. Tai civilizacijos atipodas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: paauglių prievartavimu, gentine santvarka, kasdieniu smurtu, moterų žeminimu. Ar galima visa tai ignoruoti sakant, kad tai ne mūsų reikalas? Atsakymo dera ieškoti ne tik valstybiniu, bet ir asmeniniu lygmeniu. Nes jei pats sau sąžiningai į jį neatsakai, tai darai nuodėmę, pradedi apsigaudinėti.

Būtent todėl Afganistanas nėra vien JAV problema. Tai iššūkis visam pasauliui ir kiekvienam iš mūsų. Tai kas dabar dedasi šioje šalyje yra gerokai svarbiau nei regisi dorojantis su imigrantų reikalais. Nuo to kaip bus (ne)išspręsta ši pasaulio bėda priklauso Vakarų situacija pasaulyje.

Nes su mumis arba skaitysis, arba nugrūs į užribį. Ir JAV čia jokia ne išimtis.

The post Dr. Valdas Kilpys. Afganistanas čia ir ten: jie niekada nevalgo juodos duonos, bet gali ištekinti dvylikametę appeared first on LAIKMETIS.

Tuo metu Talibano vyriausiasis vadovas Hibatullah Akhundzada (Haibatula Achundzada) nurodė laikytis jiems šariato.

Iš Talibano lopšio Kandaharo kilęs M. H. Akhundas buvo šios svarbios provincijos gubernatoriumi per ankstesnį judėjimo valdymą praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.

Jis buvo artimas vieno iš Talibano įkūrėjų mulos Omaro bendražygis, ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas ir yra įtrauktas į JT juodąjį sąrašą.

Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) per spaudos konferenciją Kabule sakė, kad vienas iš islamistų judėjimo įkūrėjų – mula Abdul Ghani Baradaras (Abdul Ganis Baradaras) – taps vienu iš dviejų vyriausybės vadovo pavaduotoju.

Antru pavaduotoju paskirtas Abdul Salamas Hanafi (Abdul Salamas Hanafis), Talibano politinio biuro Kataro sostinėje Dohoje narys.

Mula Yaqoobas (Jakubas), Talibano įkūrėjo ir velionio vyriausiojo lyderio mulos Omaro sūnus, buvo paskirtas gynybos ministru, o vidaus reikalų ministro pareigas užims Sirajuddinas Haqqani (Siradžudinas Hakanis), Haqqani tinklo, laikomo viena kovingiausių Talibano grupuočių, lyderis, kuris taip pat tapo Talibano lyderio pavaduotoju.

JAV valstybės departamento programa „Atlygis už teisingumą“ siūlo kelių milijonų dolerių atlygį už informaciją, kuri lemtų S. Haqqani suėmimą.

Amiras Khanas Muttaqi (Amiras Chanas Mutakis), Talibano derybininkas Dohoje ir pirmojo režimo kabineto narys, buvo paskirtas užsienio reikalų ministru.

„Kabinetas nėra baigtas, jis tiesiog yra laikinas“, – sakė Z. Mujahidas Vyriausybės informacijos ir žiniasklaidos centre Kabule.

„Mes stengsimės priimti žmonių iš kitų šalies dalių“, – pridūrė jis.

Savo vyriausybę talibai pavadino „Afganistano islamo emyratu“

Talibanas valdžią Afganistane užgrobė prieš tris savaites, bet vyriausybės sudėties neskelbė, kol nebuvo baigta JAV vadovaujama evakuacija.

Talibai žadėjo „įtraukią“ vyriausybę, kuri atspindėtų sudėtingą Afganistano etninę struktūrą – nors moterys vargu ar gaus aukščiausių postų.

Talibanas, iš sukilėlių grupės virstantis valdančiąja galia, turės spręsti virtinę didelių problemų, įskaitant Afganistanui gresiančias finansinę ir humanitarinę krizes.

Savo vyriausybę talibai pavadino „Afganistano islamo emyratu“.

Tuo metu Talibano vyriausiasis lyderis antradienį paskelbė savo pirmąją žinią nuo to laiko, kai į valdžią atėjo islamistų judėjimas ir liepė naujai paskirtai vyriausybei laikytis šariato.

„Užtikrinu visus kraštiečius, kad šios figūros daug dirbs, kad šalyje būtų laikomasi islamo taisyklių ir šariato įstatymų“, – sakoma anglų kalba paskelbtame H. Akhundzados pareiškime.

H. Akhundzada vadovauja Talibanui nuo 2016 metų gegužės. Jis yra gimęs Kandahare, religinį išsilavinimą įgijo Pakistane ir 9-ajame dešimtmetyje dalyvavo partizaniniame kare prieš Sovietų Sąjungos pajėgas, pasiųstas į Afganistaną. H. Akhundzada, niekada nematytas viešumoje, yra svarbus talibų dvasinis lyderis ir ne kartą buvo arbitras sprendžiant religinius klausimus.

The post Talibai pristatė pirmuosius savo vyriausybės narius, lyderis nurodė jiems laikytis šariato appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl konkrečios numatomos grėsmės visi JAV piliečiai, esantys Kabulo oro uosto apylinkėse,.. turėtų ją nedelsdami palikti“, – sakoma JAV ambasados Kabule perspėjime dėl saugumo.

Toks pranešimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po kruvino išpuolio prieš minią žmonių, siekiančių pabėgti nuo Talibano valdžios Afganistane, ir tęsiantis paskutinei JAV kariuomenės vykdomos evakuacijos iš Kabulo fazei.

Daugiau nei 112 000 žmonių pabėgo iš Afganistano per didžiulę JAV vadovaujamą operaciją nuo to laiko, kai Talibano judėjimas prieš dvi savaites vėl atėjo į valdžią.

Evakuacijos operacija eina į pabaigą nepaisant to, kad Vakarų valstybės sako, jog tūkstančiai žmonių gali būti palikti Afganistane artėjant rugpjūčio 31-osios galutiniam terminui, iki kurio iš šalies turi būti išvesti visi JAV kariai.

Ketvirtadienį mirtininkui detonavus bombą ir ginkluotiems užpuolikams šaudant į didelę minią prie oro uosto Abbey (Abio) vartų, žuvo daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant 13 JAV karių, šeštadienį sakė du buvę aukšto rango Afganistano administracijos pareigūnai. Kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad kad žuvusiųjų yra apie 170.

Evakuaciniai skrydžiai iš Kabulo oro uosto po ketvirtadienio atakos vyksta sustiprinto saugumo sąlygomis, skambant perspėjimams dėl galimų naujų teroro atakų, taip pat Talibano pajėgoms siekiant perimti oro uosto kontrolę.

Šeštadienį Pentagonas pranešė surengęs drono smūgių prieš džihadistų grupuotę „Chorasano islamo valstybė“ (IS-K), prisiėmusią atsakomybę už pražūtingą ataką Kabulo oro uoste.

Pasak kariškių, Rytų Afganistane buvo nukauti du „aukšto rango“ IS džihadistai, tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) perspėjo, kad ši grupuotė gali surengti daugiau atakų.

„Padėtis vietoje ir toliau yra labai pavojinga, o teroristinių išpuolių grėsmė oro uoste išlieka didelė“, – šeštadienį sakė J. Bidenas.

„Mūsų vadai man pranešė, kad ataka labai tikėtina per artimiausias 24–36 valandas“, – pridūrė prezidentas.

Afganistane ir Pakistane veikianti „Islamo valstybės“ regioninė grupuotė yra siejama su virtine pastaraisiais metais įvykdytomis kai kuriomis daugiausiai gyvybių pareikalavusiomis atakomis. Džihadistai atakuodavo civilius mečetėse, šventovėse, miestų aikštėse ir netgi ligoninėse.

The post JAV perspėja dėl naujos atakos grėsmės prie Kabulo oro uosto appeared first on LAIKMETIS.

„Reiškiame solidarumą su Jungtinių Amerikos Valstijų žmonėmis ir kariais, kurie rizikuodami savo gyvybėmis tęsia didvyrišką evakuacijos misiją“, – rašoma šalies vadovo laiške. 

Prezidentas palinkėjo stiprybės aukų artimiesiems šiuo sunkiu metu bei susitelkimo ir vienybės visiems Jungtinių Amerikos Valstijų žmonėms.

Apie 200 žuvusiųjų oro uoste mirtininkui detonavus bombą

Mirtininkui detonavus bombą ir ginkluotiems užpuolikams šaudant į didelę minią prie oro uosto Abbey (Abio) vartų, žuvo mažiausiai 78 žmonės, įskaitant 13 JAV karių, bet kai kurios žiniasklaidos priemonės nurodė, kad žuvusiųjų yra beveik 200.

Atsakomybę už ataką prisiėmė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ grupuotė, veikianti Afganistane.

Tuojau po šios atakos JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo, jog į ją bus atsakyta.

JAV kariuomenė penktadienį pranešė surengusi drono smūgį prieš džihadistų grupuotės „Chorasano islamo valstybė“ (IS-K) atakų „planuotoją“, šiai grupei prisiėmus atsakomybę už pražūtingą ataką Kabulo oro uoste.

„Bepiločio aparato smūgis įvyko Afganistano Nangarharo provincijoje. Pirminiai duomenys rodo, kad taikinį nukovėme“, – sakė JAV Centrinio štabo atstovas kapitonas Billas Urbanas (Bilas Erbanas).

„Žinome, kad civilių aukų nebuvo“, – sakoma pranešime apie pirmąjį JAV smūgį Afganistane po ketvirtadienį surengtos mirtininkų sprogdintojų atakos.

Smūgis, surengtas iš bazės, esančios už Afganistano ribų, buvo surengtas tęsiantis evakuaciniams skrydžiams iš Kabulo oro uosto. Pastarieji po ketvirtadienio atakos vyksta sustiprinto saugumo sąlygomis.

Talibanui rugpjūčio 15-ąją užgrobus valdžią Kabule, JAV diplomatai iš savo ambasados pasitraukė į amerikiečių karių saugomą sostinės oro uostą.

Jungtinės Valstijos palaiko kontaktus su savo buvusiais priešais, stengdamosi užbaigti rizikingą operaciją, per kurią iš Afganistano stengiamasi evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių ir užbaigti 20 metų trukusį karą.

The post G. Nausėda reiškia užuojautą dėl teroristinio išpuolio aukų, JAV smūgiuoja Afganistane appeared first on LAIKMETIS.

„Situacija Afganistane gali sukelti rimtų migracijos problemų ES. Kuriuo keliu žmonės judės, čia yra kitas klausimas. Turbūt nemažai jų bandys visais būdais palikti Afganistaną, ypač tie žmonės, kurių galbūt sveikatai ar gyvybei realiai gresia pavojus“, – antradienį žurnalistams Naujojoje Akmenėje sakė Vyriausybės vadovė.

„Ar jie tikrai turės užsakomųjų reisų iš Kabulo į Minską, tuo leiskite suabejoti, bet kad ES turi šitai situacijai ruoštis, tai tuo aš visiškai neabejoju“, – pridūrė ji.

Ar jie tikrai turės užsakomųjų reisų iš Kabulo į Minską, tuo leiskite suabejoti, bet kad ES turi šitai situacijai ruoštis, tai tuo aš visiškai neabejoju.

Premjerė taip kalbėjo atsakydama į klausimą, ar Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka gali pasinaudoti šia situacija.

JAV baigiant išvesti savo pajėgas iš Afganistano, savaitgalį Talibanas įžengė į sostinę Kabulą – paskutinį neužimtą šalies didmiestį – ir perėmė šalies kontrolę. Iš Afganistano pabėgęs šalies prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pareiškė, kad sukilėliai laimėjo 20 metų karą.

Talibams užėmus sostinę, Kabulo oro uoste susirinko tūkstančiai afganistaniečių, besitikinčių ištrūkti iš savo šalies.

The post Situacija Afganistane gali sukelti rimtų migracijos problemų ES – I. Šimonytė appeared first on LAIKMETIS.

Talibai ankstų sekmadienį užėmė rytinį Džalalabadą, o vos keliomis valandomis anksčiau – šiaurinės Balcho provincijos sostinę Mazari Šarifą, kur karo vadas ir buvęs viceprezidentas Abdul Rashidas Dostumas (Abdul Rašidas Dostumas) buvo sutelkęs jam ištikimas sukarintas pajėgas, griežtai nusistačiusias prieš Talibaną.

Talibano puolimo mastas ir sparta apstulbino afganistaniečius ir JAV vadovaujamą aljansą, skyrusį milijardus šiai šaliai, kai Talibano režimas buvo nuverstas per karinę intervenciją po Rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose prieš 20 metų.

Artėjant JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nustatytam galutiniam terminui išvesti paskutines amerikiečių pajėgas iš Afganistano, talibams pasiduodavo pavieniai afganistaniečiai kariai, daliniai ir net ištisos divizijos. Tokiu būdu į kovotojų rankas patenka vis daugiau transporto priemonių, ginkluotės ir karinės įrangos, leidžiančios jiems dar labiau spartinti savo žaibišką puolimą.

„Pabudome šįryt su baltomis Talibano vėliavomis visame mieste. Jie atėjo be kovų“, – nurodė vietos gyventojas Ahmadas Wali (Ahmadas Valis), patvirtindamas socialiniuose tinkluose Talibano paskelbtą pareiškimą.

Atrodo, kad Afganistano prezidento Ashrafo Ghani (Ašrafo Ganio) vyriausybei lieka nedaug galimybių Talibanui faktiškai apsupus Kabulą: arba ruoštis kruvinai kovai dėl sostinės, arba kapituliuoti.

Šeštadienį A. Ghani pareiškė, kad šalies ginkluotųjų pajėgų remobilizacija yra „aukščiausias prioritetas“.

Jis neužsiminė ketinąs atsistatydinti arba prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios padėties, bet sakė, kad vyksta „konsultacijos“, mėginant užbaigti karą.

„Vykdydamas istorinę misiją neleisiu mūsų tautai primestam karui sukelti daugiau mirčių“, – rimtu tonu sakė A. Ghani, sėdėjęs šalia Afganistano vėliavos.

„Dėl to pradėjau plačias konsultacijas vyriausybėje su vyresniaisiais, politiniais lyderiais, liaudies atstovais ir tarptautiniais partneriais, kad būtų pasiektas protingas ir aiškus politinis sprendinys, kuriuo būtų numatyta taika ir stabilumas Afganistano žmonėms“, – pridūrė jis.

Tačiau Mazari Šarifo ir Džalalabado praradimas yra didžiuliai vienas po kito suduoti smūgiai A. Ghani ir jo vyriausybei.

Todėl dabar bet kokiose derybose dėl sostinės pasidavimo visos kortos yra Talibano, kuris turi kovotojų už mažiau nei valandos kelio nuo Kabulo, rankose.

JAV prezidentas J. Bidenas įsakė dislokuoti papildomus 1 000 amerikiečių karių, kurie padės užtikrinti ambasados darbuotojų ir tūkstančių afganų, kurie dirbo Amerikos pajėgoms ir dabar bijo Talibano keršto, skubią evakuaciją iš Kabulo.

Jie prisijungs prie 3 tūkst. amerikiečių karių, pasiųstų į Afganistaną pastarosiomis dienomis, ir tūkstančio dar likusių šalyje po to, kai J. Bidenas gegužę paskelbė apie galutinį karinių pajėgų išvedimą iki rugsėjo 11 dienos.

The post Talibanas sparčiai stiprina savo pozicijas aplink Kabulą appeared first on LAIKMETIS.

Šis gegužės 8-ąją surengtas teroro aktas pasiekė pasaulinę žiniasklaidą dėl ypač didelio aukų skaičiaus ir dėl to, kad nusitaikyta į tuos, kuriems suaugusieji turėtų suteikti kuo daugiau apsaugos, – vaikus. Tačiau pačiame Afganistane tai skaudi, bet tik viena iš daugelio nuolatos rusenančio karo naujienų. 

Tą pačią gegužės 8 dieną pranešta, kad Jawzjano provincijoje nukauta 15 talibų kovotojų. Gegužės 9-ąją pranešama apie susišaudymą Logaro provincijoje ir dešimties provyriausybinių kovotojų žūtį, taip pat kitų dešimties policininkų žūtį Uruzgano provincijoje, 23 talibų kovotojų mirtį trijuose atskiruose epizoduose Badakhshano,  Samangano ir Nangarharo provincijose, mirtiną pasikėsinimą į jauną Logaro provincijos ekonomikos reikalų direktorių. Gegužės 10 diena prasidėjo žiniomis apie ant minų užvažiavusius ir keleivius vežusius automobilius Zabulo ir Parwano provincijose – bendras žuvusiųjų skaičius siekia 16, daug sužeistų. Panašiai tą pačią dieną žuvo ir Ghazni provincijos policijos vadas. 

Tokia situacija tęsiasi daugelį metų. Dėl bendro ir chroniško saugumo trūkumo tik mažesnioji dalis afganistaniečių vaikų gali lankyti mokyklas, bent tam tikrais intervalais. Didžioji dalis veikiančių mokyklų gali tęsti savo veiklą su tarptautine pagalba. Daugiau nei pusė krašto gyventojų, turinčių bent 20 metų, nemoka rašyti ir skaityti. 

Talibano ir kitų grupių atakos prieš mokyklas taip pat nėra naujas reiškinys. 2006 metais Talibano lyderiai nurodė uždaryti visas mokyklas. Pasak nurodymo, visų pirma mokyklos personalas turi būti perspėtas. Nepaklusę – sumušti lazdomis. O jei ir tai nesuveiktų – privalu surengti mirtinas egzekucijas. Nuo to laiko buvo surengta šimtai atakų ne vien prieš mokyklas, bet ir ligonines, kitus socialinių paslaugų centrus, ypač finansuotus tarptautiniais projektais. Talibų akimis tai priešų steigiamos institucijos, kuriose mokoma kitų dalykų, nei dera pagal jų pačių islamistinio emyrato projektą. Po kelerių metų ši pozicija buvo šiek tiek sušvelninta, jei mokykla prisitaiko prie kai kurių reikalavimų – pavyzdžiui, mergaitės mokosi atskirai nuo berniukų, jas moko tik moterys, mokymo programa apima talibų išpažįstamą islamo versiją. Taip pat reikia pridurti, kad nuo gegužės 8-osios išpuolio kai kurie Talibano atstovai atsiribojo, tvirtindami, kad tai ISIS („Islamo valstybės“) šalininkų darbas.   

Nepaisant vienos ar kitos grupuotės keliamo pavojaus, daugybė vaikų trokšta lankyti mokyklą, nes tai vienintelė galimybė ištrūkti iš skurdo rato, realizuoti save, įgyvendinti trokštamą gyvenimo projektą. Keliose Afganistano naujienų svetainėse anglų kalba nurodyta, kad žuvusios mergaitės neretai buvo vienintelės, kurios savo šeimos narių tarpe buvo pramokusios skaityti ir rašyti. Ne viena mergaitė dar ir dirbo, užsiėmė rankdarbiais, kad galėtų susimokėti už mokslą sumą, kuri išsivysčiusiame pasaulyje labai menka – vos kelis dolerius per mėnesį.

Kabule, Italijos ambasadoje reziduojantis kunigas barnabitas Giovanni Scalese žinių agentūrai „Fides“ nuogąstavo, kad po to, kai balandžio viduryje JAV pranešė karių išvedimo planus, konfliktiškumo lygis gali dar labiau pakilti, bet abejojo, ar talibams pavyks sukurti islamistinį emyratą, nes gana daug žmonių tokios santvarkos nenori. Gegužės 8 dienos ataką prieš mergaičių mokyklą t. Scalese pavadino nusikaltimu prieš žmoniją, kuris bus vertinamas ne vien žmogiškame teisme. 

„Kas sumanė ir surengė tokį veiksmą, nebijo Dievo, tačiau turėtų atsiminti, kad, nors gal ir nebus nuteistas žmonių teisme, vieną dieną stos prieš Dievo teismą ir turės atsiskaityti už tokį žiaurumą“, – sakė misionierius.

The post Afganistano žaizdos: išpuolis prieš Kabulo mergaičių mokyklą nusinešė daugiau nei 60 mokinių gyvybių appeared first on LAIKMETIS.