Sausio 21 d. savo asmeninėje interneto svetainėje Honkongo vyskupas emeritas paskelbė atsaką į „Fiducia Supplicans" ir po to sekusį sausio 4 d. pranešimą spaudai, kurių autorius yra kardinolas V. Fernándezas, naujasis Tikėjimo mokslo dikasterijos prefektas.

„Pareiškime ne kartą pabrėžiama, kad reikia vengti painiavos, tačiau jame skatinami palaiminimai iš tiesų kelia painiavą", - rašė J. Zenas. „Popiežius Benediktas XVI yra pasakęs: „Jei nėra pagrindo tiesoje, meilė yra tuščias kiautas, į kurį galima įdėti bet ką." Jei Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas, vadindamas sunkią nuodėmę „gera", nevykdo erezijos, ar nereikėtų prefektui atsistatydinti arba būti atleistam? Galiausiai: ar nevyksta Pasaulinis vyskupų sinodas? Tikimasi, kad šių metų spalio mėn. vyksiančiame susitikime vyskupai pagaliau galės patys (be tarpininkų vadovavimo) aptarti šiuos klausimus ir Šventosios Dvasios vadovaujami prieis vieningų išvadų. Tikėjimo mokymo dikasterijos prevencinis „pareiškimas" rimtai paniekina vyskupų (apaštalų įpėdinių, popiežiaus brolių) vaidmenį!" - pastebėjo jis.

92 metų kardinolas išreiškė ypatingą pasipiktinimą V. Fernándezo komentarais, kad „seksualinis elgesys tos pačios lyties asmenų santykiuose yra geras, kad jis gali „progresuoti" ir „augti".

J. Zenas atkreipė dėmesį į panašumus tarp šių žodžių ir popiežiaus Pranciškaus atsakymo į penkių kardinolų dubia; pontifiko atsakyme santuoka palankiai lyginama su homoseksualų „seksualine meile", rašė kardinolas.

„Tai absoliuti subjektyvi klaida. Remiantis objektyvia tiesa, toks elgesys yra sunki nuodėmė ir niekada negali būti geras, - pastebėjo savo įraše J. Zenas, kuris savo kritiką dokumentui pradėjo atkreipdamas dėmesį į neišspręstas vietinių „Fiducia Supplicans" vertimų problemas, pažymėdamas, kad nėra oficialios teksto versijos kinų kalba. Jis pažymėjo, kad vietiniame vertime yra klaidų, susijusių su tuo, kas gali būti palaimintas. Tačiau, be tokių vietinių problemų, J. Zenas rašė, kad „Fiducia Supplicans" „palieka daug ką pageidautino".

Kinijos dvasininkas suabejojo V. Fernándezo sausio 4 d. pranešimo spaudai, kuriame ginama „Fiducia Supplicans", logika. Jis pabrėžė teksto ir argumentacijos prieštaringumą. Pasak jo, sausio 4 d. tekstas toks prieštaringas, kad jis prilygsta teiginiui, jog „Fiducia Supplicans" „šiuo metu negalioja":

Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas šių metų sausio 4 d. paskelbė savo pareiškimą, kuriame, viena vertus, griežtai neigiama, kad gruodžio 18 d. deklaracija prieštarauja bažnytinei argumentacijai, kita vertus, pripažįsta, kad vyskupai ir vyskupų konferencijos turi pagrindo turėti tam tikrų abejonių dėl pareiškimo. Jis pastebėjo, kad reikia ilgesnio laiko deklaracijai išstudijuoti ir kad Vatikanas negali leisti kunigams šiuo metu vykdyti deklaracijos, tai Šventasis Sostas supranta. Tai tolygu teiginiui, kad gruodžio 18 d. deklaracija šiuo metu negalioja.

Kardinolas taip pat išreiškė abejonių dėl „Fiducia Supplicans" pasiūlytų atvejų, kada būtų galima teikti palaiminimus. Vienas iš tekste pateiktų pavyzdžių buvo tas, kad poros galėtų prašyti palaiminimo piligriminės kelionės metu arba kad galėtų būti palaiminta pati piligrimų grupė. J. Zenas apie tai rašė sakydamas, kad „kunigui nėra nei įmanoma, nei būtina aiškintis, ar piligrimų grupėje yra porų, gyvenančių „nenormaliais" lytiniais santykiais, ar ne.

Jis kritikavo V. Fernándezo tekstą dėl to, kad šis neparodo, kaip elgtis pagal tikrąją „pastoracinę meilę", nes tai reikštų raginimą homoseksualioms poroms atsisakyti nuodėmingo gyvenimo būdo.

J. Zenas pabrėžė, kad nors deklaracijoje minimos homoseksualios poros, „kurios prašo palaiminimo, „gali taip pat prašyti Dievo malonės ir stiprybės, kad galėtų visiškai vykdyti Dievo valią", deklaracijoje priduriama, kad kunigas „neturi jų tikrinti, ar jie turi tokią intenciją".

„Tad kaip kunigas gali suteikti palaiminimą, jei jis nėra tikras, kad jie turi tokią intenciją, arba jei yra pagrindo įtarti, kad jie tokios intencijos iš viso neturi?", - klausė J. Zenas.

Jis taip pat paprieštaravo „Fiducia Supplicans" teiginiui, kad palaiminimai homoseksualioms poroms teikiami „iš pastoracinės meilės", pažymėdamas, kad Šventasis Raštas moko, jog „ganytojai turi saugoti… avis, gydyti sužeistuosius ir vesti atgal paklydusius.

Atrodo, kad deklaracijoje sakoma, jog po palaiminimo jie atėjo kaip „pora" ir grįžo kaip „pora"; ar tai nereiškia, kad bent jau kol kas jie gali ir toliau gyventi „neteisingai", t. y. nuodėmingai?" Jei kunigai laikytųsi Šventojo Rašto įsakymo, rašė kardinolas, jie turėtų vadovautis „pagrindiniu Kristaus rūpesčiu", „išlaisvinti žmones iš jų nuodėmių".

Išryškinęs V. Fernándezo tekste daugybę susirūpinimą keliančių klausimų, J. Zenas rašė, kad dokumentas kelia „sumaištį" ir kadšiai plisti leidžia ir Vatikano valdžia.

„Pasaulietinė žiniasklaida, žinoma, sąmoningai didins sumaištį, tačiau kodėl Šventasis Sostas nesutrukdo pro-LGBTQ Bažnyčios ganytojams, tokiems kaip t. Jamesas Martinas SJ, ar s. Jeannine'ai Gramick, sąmoningai kelti sumaištį ar tiesiog nesilaikyti kai kurių pareiškime nurodytų taisyklių, kaip tai padarė Vokietija ir kai kurios kitos vyskupijos?" - klausė J. Zenas.

„Ar tai dera su pastoraciniais principais, kai šiuo svarbiu klausimu keliama painiava?" - pridūrė jis, papildomai suabejodamas dikasterijos išmintimi ar kultūriniu jautrumu, sakydamas, kad daugelyje popiežiaus dažnai minimų „kraštutinių sričių" kultūra griežtai priešinasi pritarimui tos pačios lyties asmenų santykiams arba [yra] net teisiškai baudžiama už juos. Ar Tikėjimo mokymo dikasterija tikrai to nežino?"

Priešingai nei J. Zenas pozicija, dabartinis Honkongo vyskupas - kardinolas Stephenas Chow (Stivenas Čou) - palaikė „Fiducia Supplicans", sakydamas, kad šio teksto esmė yra „raginimas dvasininkams suteikti pastoracinį palaiminimą tiems, kurie palaiko tos pačios lyties arba nereguliarius santykius, bet prašo Tėvo gailestingumo".

The post Kardinolas J. Zenas Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektą ragina trauktis dėl erezijos appeared first on LAIKMETIS.

90-metis kardinolas ir buvęs Honkongo vyskupas buvo nubaustas maždaug 481 eurų bauda. Tokia pat bauda buvo nubausti ir kiti dabar jau nebeveikiančio „Humanitarinės pagalbos fondo 212" patikėtiniai.

Po lapkričio 25 d. nuosprendžio Zenas žurnalistams sakė: „Nors esu religininis veikėjas, tikiuosi, kad ši (byla) nebus siejama su mūsų religijos laisve. Tai nesusiję."

Kardinolas pasirodė Vakarų Kaulono magistratų teisme dėvėdamas pektoralinį kryžių, kunigiškus rūbus ir veido kaukę. Vaikščiodamas jis naudojosi lazdele.

„Esu tik Honkongo pilietis, kuris tvirtai remia humanitarinės pagalbos teikimą", - sakė jis, kaip pranešė „Reuters".

Rugsėjo-lapkričio mėn. vykusiame Zeno teismo procese daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, ar fondo patikėtiniai 2019-2021 m. turėjo kreiptis dėl vietos draugijos registracijos.

Kardinolo advokatas Robertas Pangas praėjusį mėnesį teisme teigė, kad baudžiamųjų sankcijų taikymas už neregistravimas - asociacijų laisvės pažeidimas.

Penktadienį teisėja nusprendė, kad fondas yra „vietinė draugija" ir jam taikomos draugijos taisyklės, tačiau ji netaikė maksimalios bausmės už nusikaltimą. Jos teigimu, fondas „siekė politinių tikslų, todėl jis nebuvo įsteigtas tik labdaros tikslais".

Advokatė ir fondo patikėtinė Margaret Ng, kuri buvo nuteista kartu su Zen, už teismo ribų žurnalistams sakė, kad šis sprendimas yra svarbus, nes pirmą kartą Honkonge kas nors buvo nuteistas pagal Draugijų potvarkį už tai, kad neįregistravo draugijos.

„Tai taip pat labai svarbu kalbant apie asociacijų laisvę Honkonge pagal Draugijų potvarkį", - sakė Z. Ng, praneša AP.

Be Zeno ir Ng, kiti nuteisti fondo patikėtiniai buvo dainininkė ir aktyvistė Denise Ho, kultūros studijų mokslininkė Hui Po-Keung ir buvusi įstatymų leidėja Cyd Ho.

Buvusiam fondo sekretoriui Sze Chingui-wee penktadienį taip pat buvo pareikšti kaltinimai ir skirta mažesnė bauda. Jis buvo suimtas anksčiau lapkričio mėn. pagal Honkongo nacionalinio saugumo įstatymą, o vėliau paleistas už užstatą ir vasario mėn. turi prisistatyti policijai.

The post Kardinolas Josephas Zenas teisme pripažintas kaltu appeared first on LAIKMETIS.

Galima priminti, kad 2019 m. Honkonge įvyko milijoninės manifestacijos, kontinentinei Kinijai sulaužius pažadą gerbti Honkongo autonomiją ir santvarką. Valdžia ėmėsi sistemingo pilietinių grupių persekiojimo: jos buvo uždraustos, jų aktyviausi nariai buvo areštuoti ir teisiami pagal naują įstatymą, kuris pilietinį protestą prilygino pasikėsinimui į nacionalinį saugumą ir bendradarbiavimui su priešiškomis jėgomis. 

2019 m. įsteigtas „Humanitarinės pagalbos fondas 612“ buvo skirtas suteikti pagalbą dėl pasipriešinimo valdžios savivalei areštuotiems, sužeistiems ir kitaip nukentėjusiems asmenims. Be devyniasdešimtmečio kardinolo Jozepho Zeno Ze-kiuno, nenuilstančio laisvės balso, teisminėn atsakomybėn patraukti ir kiti fondo tarybos nariai: buvęs Honkongo įstatymų leidėjas Cydas Ho, dainininkė Denisė Ho, advokatė Margaret Ng, akademikas Hui Po-Keungas.

Kol kas susilaikoma nuo kaltinimų maištavu prieš valdžią ar pasikėsinimu į nacionalinį saugumą. Jiems pateiktas kaltinimas dėl netinkamos humanitarinio fondo registracijos procedūros. Didžiausia gresianti atsakomybė yra piniginė bauda, šiek tiek viršijanti 1000 JAV dolerių. Kita vertus, politinė bylos potekstė yra akivaizdi ir po pirmo nuosprendžio galima tikėtis kitų.

Pateikus pirmuosius parodymus, pačiam kardinolui J. Zenui pasirodžius teismo salėje, nurodyta, kad kitas teismo posėdis įvyks spalio antroje pusėje. 

Kardinolo J. Zeno bylos nagrinėjimo išvakarėse viešą laišką italų dienraščio „Avvenire“ puslapiuose paskelbė kardinolas Ferdinando Filoni, Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas emeritas, daug metų tarnavęs Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje, įskaitant Honkongą, kuriame asmeniškai susipažino su saleziečiu Josephu Zenu. 

„Teisme sakoma: kas žino, tekalba! Ir Jėzus neatsisakė kalbėti apie nuosprendį, kuris paženklino vieno žmogaus, kėlusio susižavėjimą ir religinę pagarbą, istoriją ir gyvenimą: Jono Krikštytojo byloje. Jonas mirė liudydamas tiesą, už kurią niekas nėra pranašesnis, pabrėždamas dieviškąjį įstatymą pagal žydų tradiciją“, – rašo kardinolas F. Filoni. 

Pasak jo, Jėzus taip pat sumokėjo už savąjį tiesos liudijimą. „Kas yra tiesa?“ ironiškai paklausė Pilotas per dramatišką teismo procesą, kuriame Nazarietis buvo kaltinamas Romos suvereniteto pažeidimu, už kurį grėsė mirties bausmė. Nuosprendis buvo paskelbtas ir Jėzus buvo pasmerktas gėdingai mirčiai, tačiau šis teismo procesas, likęs neužbaigtas, niekada nebebus pamirštas, kol žemėje bus skelbiama Evangelija. „Aš esu tiesa“, skelbė Jėzus, bet Piloto vertinimui tai nebuvo svarbu ir jis nusiplovė rankas. Šiomis dienomis vyksta dar vienas toks teismo procesas, taip Honkonge, mieste, kurį labai pamilo, pragyvenęs jame daugiau nei aštuonerius metus, rašo italų kardinolas „Liudijime apie kardinolą J. Zeną, atsidavusį Kinijos ir Bažnyčios sūnų“. 

Jis primena, kad kardinolas J. Zenas gimė ir užaugo Šanchajuje, kur jo šeima patyrė baisią japonų okupaciją ir viską prarado. Kardinolo meilė laisvei ir teisingumui subrendo šioje dirvoje. Jaunas kunigas išsiskyrė protu, įgijo platų išsilavinimą, buvo mėgstamas dėstytojas. Jis nevengė kritikuoti politinių sistemų, tačiau neteisė asmenų, palikdamas tai žmogaus širdį pažįstančiam Dievui. 

„Pagarba ir parama žmogui visada buvo jo žmogiškosios ir kunigiškosios sampratos kertinis akmuo, ir taip yra iki šiol, kai jis teisiamas Honkonge. Jonas Paulius II jį paskyrė vyskupu, o Benediktas XVI – kardinolu. Kai kurie mano, kad jo charakteris per aštrus. Bet kaip tokiu nebūti, susidūrus su neteisybe ir reikalaujant laisvės, kurią turėtų ginti kiekviena autentiška politinė ir pilietinė sistema?“

„Turiu paliudyti dar du dalykus: kardinolas J. Zenas yra „Dievo žmogus“. Kartais karštakošis, bet paklusnus Kristaus meilei, kuris norėjo jį padaryti savo kunigu, labai mylintis, kaip Don Bosko, jaunimą. Dėl to jis buvo mokytojas, kuriuo buvo tikima. Taip pat jis yra autentiškas kinas. Galiu pasakyti, kad niekas iš mano pažįstamų nebuvo toks ištikimas, kaip jis!“, – rašo kardinolas F. Filoni. 

„Teismo procese parodymai yra esminis dalykas. Kardinolas J. Zen neturėtų būti nuteistas. Jis yra atsidavęs Honkongo, Kinijos ir Bažnyčios sūnus, kurio nereikia gėdytis. Tai yra tiesos liudijimas.“ 

The post Honkonge teisiamas 90-metis kardinolas J. Zenas appeared first on LAIKMETIS.

90 metų J. Zenas yra Honkongo vyskupas emeritas, atviras religijos laisvės ir demokratijos gynėjas, aštriai kritikuojantis 2018 m. Vatikano susitarimą su Pekinu dėl vyskupų skyrimo.

Honkongo valdžios institucijos J. Zeną suėmė gegužės 11 d. ir, kaip pranešama, vėliau tą pačią dieną jis buvo paleistas už užstatą iš Chai Wano policijos nuovados. Tuo metu atrodė, kad jam bus pateikti kaltinimai pagal Honkongo nacionalinio saugumo įstatymą - Pekino įvestą priemonę, kuria kriminalizuojami platūs maišto ir sąmokslo su užsienio jėgomis apibrėžimai. J. Zenas buvo suimtas kartu su keliais kitais žinomais demokratijos šalininkais, įskaitant advokatę Margaretą Ng (Margaretą Ng) ir dainininkę aktyvistę Denise'ą Ho (Denisą Ho).

Vėliau visiems jiems buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad neįregistravo 612 humanitarinės pagalbos fondo, kuris padėjo prodemokratiniams protestuotojams apmokėti teisines išlaidas, kol 2021 m. spalio mėn. pats išsiskirstė. Kaltinamųjų advokatai teigia, kad jie turėjo teisę burtis į asociacijas pagal Honkongo pagrindinį įstatymą - iš esmės konstituciją.

Be J. Zeno, D. Ho ir M. Ng, kultūros studijų mokslininkas Hui Po-keung ir buvęs įstatymų leidėjas Cyd Ho kaltinami tuo, kad nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. nepateikė prašymo įregistruoti fondą vietos draugija, pranešė Honkongo laisvoji spauda. Visi kaltinamieji savo kaltės nepripažino; Cyd Ho jau įkalintas dėl kito kaltinimo.

Rugsėjo 19-23 d. teismo procesas vyks kinų kalba, o baigiamosios kalbos bus sakomos anglų kalba, pranešė HKFP. Be kaltinimo pagal nacionalinio saugumo įstatymą kaltinamiesiems gali būti skirta tik bauda.

Gegužės mėnesį po pasirodymo teisme kardinolas Zenas aukojo šv. Mišias ir meldėsi už žemyninės Kinijos katalikus, kuriems gresia persekiojimas. „Kankinystė mūsų Bažnyčioje yra normalus dalykas, - sakė J. Zenas. - Galbūt mums nereikės to daryti, bet gali tekti iškęsti šiek tiek skausmo ir būti stipriems dėl ištikimybės savo tikėjimui."

Honkongas yra specialusis Kinijos administracinis regionas, turintis savo vyriausybę, ir jo gyventojai istoriškai naudojasi didesne religijos laisve nei žemyninėje Kinijos dalyje, kur komunistinė vyriausybė nuolat stebi ir riboja visų pakraipų tikinčiuosius. Tačiau pastaraisiais metais Pekinas, prisidengdamas nacionalinio saugumo apsauga, siekė sugriežtinti religinių apeigų kontrolę Honkonge. 2020 m. įsigaliojo plataus masto Nacionalinio saugumo įstatymas, kuriuo kriminalizuojamos anksčiau saugotos pilietinės laisvės, įvardijamos kaip „maištas" ir „užsienio sąmokslas".

Pastaraisiais metais milijonai Honkongo piliečių, įskaitant daugybę katalikų, dalyvavo didelio masto prodemokratiniuose Honkongo protestuose, kurie įsibėgėjo 2019 m. vasarą. Žiniasklaidos dėmesio sulaukė tokie už demokratiją pasisakantys katalikai kaip kardinolas Zenas, žiniasklaidos magnatas Jimmy Lai (Džimi Lai) ir teisininkas Martinas Lee (Martinas Li), kurie buvo suimti Kinijos valdžios institucijų.

Vienas Honkongo kunigas balandžio mėn. sakė, kad KKP naudoja ideologines taktikas, tokias kaip perauklėjimas ir propaganda, siekdama sumažinti religijos laisvę Honkonge. Gruodžio pabaigoje paskelbtame „Reuters" pranešime užfiksuotas 2021 m. spalio mėn. įvykęs susitikimas, kuriame Kinijos vyskupai ir religiniai lyderiai informavo Honkongo katalikų dvasininkus apie prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) religijos su „kinų bruožais" viziją.

Vatikanas vengė viešai kritikuoti represijas prieš demokratinius protestus Honkonge nuo tada, kai 2018 m. pirmą kartą sudarė laikinąjį susitarimą su Kinija. Šiuo susitarimu buvo siekiama suvienyti 12 mln. šalies katalikų, susiskaldžiusių tarp pogrindinės Bažnyčios ir komunistų valdomos Kinijos patriotinės katalikų asociacijos, ir atverti kelią vyskupų skyrimui Kinijos vyskupijose. Nepaisant susitarimo, pogrindinės Bažnyčios persekiojimas tęsėsi, o kai kurių stebėtojų teigimu, dar labiau sustiprėjo.

The post Rugsėjį kardinolas Zenas stos prieš teismą dėl savo vaidmens prodemokratiniame fonde appeared first on LAIKMETIS.