Naujuoju teisės aktu 10,9 mln. gyventojų turinčioje Europos Sąjungos narėje tos pačios lyties poroms suteikiamos bendrosios sutuoktinių nuosavybės ir paveldėjimo teisės.

Pagal šį teisės aktą taip pat leidžiama biologinio tėvo ar motinos partneriui įsivaikinti jų vaikus. 

Tačiau tos pačios lyties porų partnerystės įstatymo projekte vis dar nenumatytas visavertis įvaikinimas ar santuoka.

Anksčiau Čekijoje tos pačios lyties poros galėjo sudaryti registruotas partnerystes, kurių laisvės ir teisės buvo ribotos.

Tarptautinės asociacijos ILGA duomenimis, tos pačios lyties poroms leidžiama įsivaikinti vaikus 37 pasaulio šalyse, daugiausia Europoje, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje.

The post Čekijoje homoseksualių porų teisės prilygintos prigimtinių porų appeared first on LAIKMETIS.

Įvaikinimas  - gyvybės išsaugojimas ir galimybės vaikui gyventi suteikimas

Įvaikinimas suteikia vaikui galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai svarbu, nes kiekvienas vaikas turi teisę gyventi ir būti mylimas, globojamas. Įvaikinimą vietoj aborto pasirinkusi motina išsaugoja vaiko gyvybę ir suteikia jam galimybę augti stabilioje ir mylinčioje šeimoje. Vaikas turės galimybę augti ir išnaudoti visą savo potencialą, ko nebūtų įmanoma padaryti, jei būtų buvęs pasirinktas abortas.

Tai abipusis džiaugsmas.

Įvaikinimas dažniausiai suteikia vaikams saugius ir rūpestingus namus, kuriuose jie gali augti ir tobulėti. Augdamas įvaikintoje šeimoje vaikas gali patirti nuoširdų šeimos rūpestį, emocinę paramą, meilę, stabilumą, saugią gyvenamąją vietą, išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir kt.

Įvaikinti vaikai ne tik patys gali gauti daugybę šeimos aplinkos teikiamų naudų, bet taip pat ir dovanoti kitiems meilę ir svajonių išpildymą, pavyzdžiui, vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms ar žmonėms, trokštantiems didesnės šeimos. Tai abipusis džiaugsmas.

Įvaikinimas suteikia stabilumo ir ramybės jausmą

Susidūrusi su netikėtu nėštumu, motina gali jaustis prislėgta ir susirūpinusi dėl savo ateities, taip pat dėl to, ar pavyks užtikrinti stabilią ateitį savo vaikui. Šis neužtikrintumas, pasimetimas ir aplinkinių spaudimas dažniausiai ir lemia motinos sprendimą pasirinkti abortą.

Tačiau pasirinkusi įvaikinimą, motina gali nusiraminti žinodama, kad, atiduodama savo kūdikį įvaikinti, ji priėmė geresnį ir nesavanaudišką sprendimą nei abortas, ir tuo pačiu suteikė vaikui galimybę mėgautis nuostabiu gyvenimu.

Pasirinkusios abortą, motinos dažnai galvoja, kokį gyvenimą būtų galėjęs gyventi jų vaikas.

Atiduodant vaiką įvaikinti, galima pasirinkti atvirą arba uždarą (dar kitaip vadinamą slaptą) įvaikinimo formą. Atviras įvaikinimas leidžia palaikyti tam tikro lygio ryšį tarp biologinių tėvų, įtėvių ir įvaikinto vaiko. Tai gali būti dalijimasis nuotraukomis, laiškais, telefono skambučiai ir vaizdo pokalbiai.

Pasirinkusios abortą, motinos dažnai galvoja, kokį gyvenimą būtų galėjęs gyventi jų vaikas, jei jos nebūtų priėmusios to negrįžtamai pražūtingo sprendimo. Taigi, vienas didžiausių atviro įvaikinimo pranašumų prieš abortą yra išsaugota gyvybė, galimybė pažinti savo vaiką ir stebėti, kaip jis auga ir gyvena.

Kitas įvaikinimo būdas yra uždaras arba slaptasis įvaikinimas. Šis metodas saugo abiejų pusių privatumą ir tai reiškia, kad po įvaikinimo proceso su vaiku yra nutraukiami bet kokie ryšiai.

Įvaikinimas yra saugus ir teikia džiaugsmo įtėviams

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, „nevaisingumas yra pasaulinė sveikatos problema, su kuria susiduria milijonai reprodukcinio amžiaus žmonių visame pasaulyje... Nevaisingumą patiria 48 milijonai porų ir 186 milijonai asmenų visame pasaulyje".

Atverdami savo širdis ir namus vaikui, įtėviai turi galimybę padaryti teigiamą ir ilgalaikę įtaką pasauliui.

Įvaikinimas yra realus pasirinkimas šeimoms, kurios susiduria su įvairiausiais sunkumais susilaukiant vaikelio, nes tai leidžia joms įgyvendinti savo svajonę ir pašaukimą tapti tėvais. Atverdami savo širdis ir namus vaikui, įtėviai turi galimybę padaryti teigiamą ir ilgalaikę įtaką pasauliui. Įvaikintojų šeimos suteikia vaikui saugią, mylinčią ir pozityvią aplinką, kurioje vaikas gali augti jų globoje. Ši įtėvių teikiama meilė ir parama vaikui gali turėti didelės įtakos jo ateičiai ir bendrai gerovei.

Įvaikinimas suteikia teisinę apsaugą

Įvaikinimas taip pat suteikia teisinę apsaugą biologinėms motinoms ir įvaikinusioms šeimoms. Tai yra teisinis procesas, kurio metu tėvų teisės ir pareigos įtėvių šeimai perduodamos iš biologinės motinos. Šia procedūra užtikrinama, kad įvaikinimas būtų vykdomas etiškai ir teisėtai, nes visoms dalyvaujančioms šalims suteikiamos konkrečios teisės ir apsauga. Taip pat užtikrinama, kad būtų apsaugotos biologinės motinos teisės ir kad ji turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę dėl įvaikinimo proceso, įskaitant šeimos, į kurią turėtų būti atiduotas jos vaikas, tipo.

Išvada

Apibendrinant, galima teigti, kad įvaikinimas yra alternatyva abortui. Jis suteikia galimybę besilaukiančioms motinoms priimti tinkamą sprendimą dėl savo dar negimusio vaiko, ir kartu pasirūpinti savo emocine ir fizine gerove. Įvaikinimas suteikia bevaikėms šeimoms galimybę tapti tėvais, užtikrina teisinę apsaugą visoms susijusioms šalims ir daro teigiamą poveikį visuomenei. Moterims, susidūrusioms su neplanuotu ar kriziniu nėštumu ir svarstančioms galimybę įsivaikinti, gali būti naudingos šios interneto svetainės: Krizinio nėštumo centras ir Šeimos slėnis.

The post Bryanas Lawrence'as Gonsalvesas. Alternatyva abortams - įvaikinimas appeared first on LAIKMETIS.

Naujagimė išgelbėta po anksčiau vasario mėnesį pietryčių Turkiją ir šiaurės vakarų Siriją sukrėtusio žemės drebėjimo.

Mergaitė buvo vienintelė išlikusi gyva iš savo šeimos narių po to, kai vasario 6 d. žemės drebėjimas sugriovė jų gyvenamąjį kompleksą Alepo provincijos šiauriniame Džinderio mieste.

Gelbėtojai 10 valandų kasinėjo griuvėsius ir netikėtai aptiko kūdikį gyvą, o jo bambagyslė vis dar susisiejusi su žuvusia motina.

Po to, kai vasario 18 d. kūdikį įsivaikino tėvo teta ir dėdė ir jis buvo išrašytas iš ligoninės, jis buvo pervadintas Afraa (Afra) - mirusios motinos garbei, praneša „The Associated Press".

„Dabar ji yra vienas iš mano vaikų. Nebus skirtumo tarp jos ir savų vaikų", - AP sakė mergaitės dėdė ir vieno iš tėvų pusbrolis Khalilas al Sawadi.

Visgi vėliau jis pridūrė: „Ji bus brangesnė už mano vaikus, nes ji išsaugos savo tėvo, motinos ir brolių bei seserų atminimą".

Anksčiau jis pasakojo: „Kasdami išgirdome balsą. Nuvalėme dulkes ir radome kūdikį su bambagysle, nukirpome ją ir mano pusbrolis nuvežė naujagimę į ligoninę.“

Jis buvo vienas iš gelbėtojų, kurie rado mergaitę ir nuvežė ją į ligoninę. Suradęs kūdikį, al Sawadi skutimosi peiliuku nupjovė bambagyslę ir pirmiausia kartu su kitu pusbroliu nuvežė ją į netoliese esančią ligoninę apžiūrai.

Giminaičiai dažnai lankė mažylę Afraa, nerimaudami, kad kas nors gali ją pagrobti dėl tarptautinio dėmesio, susijusio su kūdikio istorija. Pasakojama, kad lai kurie svetimi žmonės net pasirodė ligoninėje apsimesdami kūdikio giminaičiais.

Ligoninei patvirtinus, kad kūdikis sveikas, jis buvo nuvežtas į dvi kitas ligonines, iš kurių viena buvo Afrine. Tačiau abi jos buvo perpildytos. Vienoje vaikų ligoninėje, kurioje kūdikis buvo iki praėjusios savaitės, pareigūnai mergaitę iš pradžių pavadino Aya, kas arabiškai reiškia „Dievo ženklas".

Ligoninė patikėjo kūdikį tetai ir dėdei tik atlikusi DNR testą, kad įsitikintų, jog jie tikrai susiję su mergaite, žurnalistams sakė ligoninės atstovas.

Kūdikis ligoninėje išbuvo dvi savaites, kol buvo sutvarkyti įvaikinimo dokumentai.

The post Iš griuvėsių per stebuklą išgelbėta Sirijos naujagimė buvo įvaikinta appeared first on LAIKMETIS.

2022 m. sukurta režisieriaus Kevino Peepleso (Kevino Pipleso) drama iš tiesų yra adaptacija tikros įvaikinimo istorijos, anksčiau ekranizuotos 2018 m. trumpametražiame dokumentiniame filme „Aš gyvenau Parkerio alėjoje“ (angl. k. I Lived on Parker Avenue). Pagrindinis jos aktorius K. Cameronas sako, kad žiūrovai filmą apibūdina kaip „giliai jaudinantį", „sušildantį širdį" bei „įkvepiantį".

Filme šlovinamas gyvybę palaikantis įvaikinimo pasirinkimas per tikrą Luizianos valstijoje gimusio Davido Scottono (Deivido Skotono) istoriją. Įvaikintas dar būdamas kūdikis, vaikinas užaugo mylinčiuose namuose. Būdamas 18 metų, jau bebaigiantis vidurinę mokyklą, jaunuolis netikėtai gauna žinutę iš savo biologinės motinos, kuri prašo susitikti.

Skatinamas įtėvių, šis vaikinas leidžiasi į jaudinančią kelionę, kurios metu atskleidžiama tiesa apie jo praeitį, įskaitant motinos pasirinkimą gimdyti, kai ji buvo išsigandusi paauglė. Filmas paremtas dokumentiniu filmu „Aš gyvenau Parkerio aveniu", kurį sukūrė „Louisiana Right to Life".

Filmas, atskleidžiantis gyvybės pasirinkimo grožį

Į šią istoriją gražiai įsipynusi žinia apie gyvybę pasakojama per sėkmingo įvaikinimo istoriją, žurnalistams apie filmą sakė vykdomasis prodiuseris Stephenas Kendrickas (Stefenas Kendrikas).

Jis sakė: „Manau, kad Bažnyčia mūsų kartoje turi nuostabią galimybę ne tik paremti moteris, patiriančias krizinį nėštumą, bet ir praktikuoti tai, kas pasakyta Jokūbo laiške: ,Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu'" (Jok 1, 27).

Be kita ko S. Kendrickas pridūrė: „O kadangi pats buvau įvaikintas ir savo akimis mačiau, koks įvaikinimas gali būti nuostabus, žinau, kad Dievo širdis yra skirta našlaičiams. Mes esame dvasiškai įvaikinti, kai tikime Kristumi. Manau, kad Bažnyčia turi nuostabią galimybę būti Jėzaus ir mūsų kartos rankomis ir kojomis, ištiesdama pagalbos ranką ir remdama įvaikinimą."

Jis teigė, kad filmas ne tik atveria diskusiją apie galimybę rinktis gyvybę, o ne abortus, bet ir meta iššūkį krikščionims, kaip gyventi pagal savo tikėjimą.

Žiūrovai įvertino labai palankiai

„The Daily Wire" praneša, kad filme vaidinantis krikščionis aktorius K. Cameronas savaitgalį feisbuke pasidžiaugė, kad žiūrovai dramą priėmė labai palankiai: „Ar girdėjote geras naujienas apie „Gyvybės ženklą"? 1 100 kino teatrų paprašė palikti jį dar vienai savaitei. Mes pasakėme TAIP!" Jis padėkojo žiūrovams už filmo palaikymą, pažymėdamas, kad jis užėmė 2 vietą kino teatruose, o garsiajame kino tinklalapyje „Rotten Tomatoes" sulaukė 97 proc. žiūrovų palaikymo.

K. Cameronas paaiškino, kad filmas „iš tikrųjų įgauna pagreitį", nes žmonės jį vis žiūri. Jis taip pat padėkojo visiems, kurie palaikė „švenčiantį ir ginantį gyvybės brangumą ir įvaikinimo grožį" filmą.

„Žinote, kartais žiūrovams filmas patinka, o kritikai jį visaip varto, nekenčia, laiko niekam tikusiu, - pridūrė jis. - Tačiau, laimei, dėl kažkokių priežasčių visi atsiliepimai yra teigiami".

„BoxOfficeMojo" duomenimis, iki šiol filmas visame pasaulyje uždirbo 4,3 mln. dolerių.

Filmui suteiktas PG-13 reitingas dėl teminių elementų. Kūrėjai teigė, kad šis įvertinimas pagrįstas scena, kai moteris priima sprendimą abortų įstaigoje, tačiau „niekas neparodyta ar neaptariama grafiškai".

The post Naujoji JAV krikščioniška drama „Gyvybės ženklas" palietė žiūrovų širdis appeared first on LAIKMETIS.

„Ukrainiečių mokytojai yra verčiami vartoti rusų kalbą ir mokyti pagal rusišką mokymo programą. Ukrainiečių vaikai prievarta vežami į Rusiją, kurioje juos įsivaikina rusų šeimos. Rusija turi atsakyti už šiuos smerktinus veiksmus“, – Prezidentūros pateiktoje kalboje sakė šalies vadovas.

Švietimo viršūnių susitikime G. Nausėda taip pat pabrėžė siekį visiems vaikams užtikrinti kokybišką ugdymą, aptarė švietimo transformaciją globalių pokyčių akivaizdoje, karo kontekste švietimui kylančius iššūkius.

Šalies vadovas akcentavo, kad svarbu sudaryti ukrainiečių vaikams sąlygas mokytis priimančiosiose šalyse, tačiau būtina pradėti galvoti ir apie tinkamo mokyklinio ugdymo atkūrimą Ukrainoje.

Jis pažymėjo, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuva suteikė prieglobstį daugiau kaip 65 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, iš kurių daugiau nei 24 tūkst. – nepilnamečiai.

Ukrainiečių mokytojai yra verčiami vartoti rusų kalbą ir mokyti pagal rusišką mokymo programą. Ukrainiečių vaikai prievarta vežami į Rusiją, kurioje juos įsivaikina rusų šeimos

G. Nausėda savo kalboje teigė, jog ukrainiečių socialiniams, kultūriniams ir švietimo poreikiams tenkinti Vilniuje atidarytas Ukrainos centras, o Lietuvos valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigos užtikrina jų vaikams visavertį ugdymą bei švietimo pagalbą.

Prezidentas taip pat nurodė, kad Lietuva padės Ukrainai atstatyti per karą sugriautas mokyklas ir vaikų darželius.

G. Nausėda šiuo metu lankosi JAV, antradienį prezidentas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) 77-ojoje sesijoje kreipsis į pasaulio lyderius.

Šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė Žinių radijui antradienį teigė, kad JT GA savo kalboje prezidentas dėmesį taip pat skirs Ukrainos temai: pasaulio valstybių bei JT institucijų galimybėms padėti Rusijos užpultai valstybei, taip pat „kaip pareikalauti iš Rusijos atsakomybės tarptautiniu mastu už įvykdytus karo nusikaltimus“, karo pabėgėlių klausimui.

G. Nausėda taip pat dalyvaus JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) organizuojamame priėmime, susitiks su Europos, Azijos, Afrikos valstybių vadovais, Afrikos sąjungos vadovu.

The post G. Nausėda: Rusija turi atsakyti už prievartinį ukrainiečių vaikų išvežimą appeared first on LAIKMETIS.

Katherine Samwell-Smith (Katerina Seimvel-Smit), kuriai šiuo metu yra 45 metai, savo norą surasti biologinę motiną sieja su liūdesiu dėl, pasak jos, sukrečiančios ją įvaikinusios motinos mirties 2010 m., taip pat su tuo, kad pati tapo dviejų vaikų motina.

„Tapusi mama iš tiesų pradėjau sielvartauti dėl savo biologinės motinos - nežinojau, kur ji yra ir ar gyva, - aiškino moteris. - Man labai trūko mane įvaikinusios mamos, ir aš norėjau, kad mano biologinė mama būtų mano gyvenime."

Atsižvelgdama į „gilią meilę", kurią ji jautė savo vaikams, kai jie gimė, K. S. Smith pripažino, kaip sunku turėjo būti jos biologinei motinai Ximenai atiduoti ją įvaikinimui.

Moteris dabar dirba įvaikinimo centre, ir mano, kad įvaikinimas yra nuostabus dalykas, kuris gali pasiteisinti.

Ją 23 m. motina 1977 m. atidavė į našlaičių namus Santjage, Čilėje. Ji jau turėjo vieną vaiką, kurį augino jos tėvai, todėl manė negalėsianti išlaikyti dar vieno vaiko. Sulaukusią 6 mėnesių ją įsivaikino Paulas ir Rosie Samwell, kurie ją augino Hampsteade, Londone.

Moteris atgavo savo įvaikinimo dokumentus po to, kai ją auginusi moteris mirė nuo vėžio, o jos įtėvis, kuris vis dar gyvas, pateikė jai daugiau dokumentų. Nors ji bandė ieškoti savo biologinės motinos internete, jos pastangos buvo nesėkmingos.

2019 m. ji prisijungė prie vienos feisbuko grupės Čilėje, žinodama tik savo motinos vardą: jis buvo Ximena. Grupė sudarė Čilės moterų, vardu Ximena, sąrašą ir susisiekė su jomis, kol rado moters mamą.

„Iškart pradėjo plakti širdis, - prisiminė savo mamą suradusi moteris. - Paaiškėjo, kad grupei padėjęs vietos policijos pareigūnas surado mano mamą Ximeną bei pasibeldė į jos duris, klausdamas, ar ji yra mano mama. Ji patvirtino, kad taip."

Grupės administratoriai suorganizavo jųdviejų pokalbį per „FaceTime" programėlę.

„Pamatyti jos veidą ekrane buvo neįtikėtina", - sakė moteris. -Ji sunkiai kalba angliškai, o aš nebemoku laisvai kalbėti ispaniškai, todėl mūsų pokalbiai telefonu - tai daug mojavimo rankomis ir šypsenų, o kalbėdamas su ja naudojuosi „Google" vertėju."

Jos aptarė praeitį, tad moteris daugiau sužinojo apie savo šeimą, įskaitant tai, kad ji turi vyresnį pusbrolį, kurį užaugino jų seneliai. Ji taip pat sužinojo, kad jos motina, atidavusi ją įvaikinti, daugiau vaikų neturėjo ir nebuvo ištekėjusi.

Dėl koronaviruso pandemijos motina ir dukra negalėjo susitikti asmeniškai, tačiau tai nesutrukdė joms užmegzti ryšį internetu, kuris suteikė joms laiko pažinti vienai kitą. Smith tikisi, kad „per artimiausius metus" ji nuvyks į Čilę ir asmeniškai susitiks su savo biologine motina.

„Sunkūs klausimai vis dar nebuvo užduoti, nes tai nėra pokalbis, kurį noriu su ja kalbėtis telefonu, - pridūrė ji. - Tie fragmentai, kuriuos jai papasakojau apie savo įvaikinimą ir gyvenimą, privertė ją verkti, ir žinau, kad ji jaučiasi siaubingai dėl to, kad manęs atsisakė."

Smith parašė savo biologinei motinai laišką, kuriame paaiškino, kad atleido jai už sprendimą atiduoti ją įvaikinti, nors mano, kad Ximena nepadarė nieko, už ką reikėtų atleisti: „Ji manęs atsisakė iš meilės man, bet žinojau, kad laiškas jai daug ką reiškia ir, tikiuosi, suteiks jai ramybę."

Vaikystėje Smith įtėviai niekada neslėpė fakto, kad ji buvo įvaikinta, ir moteris prisimena, kad jie jai apie įvaikinimą pasakė maždaug tada, kai ji buvo mažametė. Nuo penkerių metų ji „visiems mokykloje pasakojo", kad yra įvaikinta, ir pridūrė: „Dėl to jaučiausi ypatinga ir buvau visiškai apsėsta Čilės kultūros. Man patiko tai, kad esu šimtaprocentinė čilietė."

Būdama 17 metų, Smit su savo įtėviais keliavo į Čilę ir aplankė našlaičių namus, kuriuose gyveno būdama kūdikis. Nors tuo metu ji nebuvo suinteresuota surasti savo biologinę šeimą, ji teiravosi apie savo įrašus. Kai jai sukako 16 metų, našlaičių namai juos sunaikino.

Po dvejų metų Smith grįžo į Čilę ir šešis mėnesius dirbo mokytoja. Ši patirtis leido jai pajusti „didelį ryšį" su Čile ir suteikė galimybę išmokti ispanų kalbą.

Ji taip pat atskleidė, kad jos įtėvis buvo „labai suinteresuotas" padėti jai surasti biologinę šeimą ir viso proceso metu ją palaikė.

The post Moteris po 44 metų per „Facebook" grupę surado savo biologinę motiną appeared first on LAIKMETIS.

Jaggesų (Džagesų) šeima iš karto įsimylėjo savo naująjį sūnų. „Pamatėme jo nuotrauką prieš nuspręsdami įsivaikinti. Sakėme, kad dabar metas, nėra geresnio laiko." Jie nežinojo, kokie teisingi pasirodys tie žodžiai po kurio laiko.

Ruslano naujajai mamai ir tėčiui, atvykusiems į Ukrainą, iškilo problema: buvo atšaukiami skrydžiai, o amerikiečiams buvo liepta kuo greičiau palikti šalį. Pora įstrigo, nes mažasis Ruslanas kovojo su plaučių uždegimu, o viza buvo nesutvarkyta.

„Lenktyniavome su laiku. Mums nepavyko galutinai sutvarkyti jam vizos iki penktadienio, kai ambasada buvo evakuota, po darbo valandų. Taigi jis gavo paskutinę vizą, kurią ambasada išdavė prieš evakuaciją", - pasakojo šeima.

Kliūtis po kliūties

Sutuoktinių porai teko patirti didelį spaudimą, nes ambasada patarė jiems kuo greičiau išvykti iš šalies. Vizą jie gavo greičiau, ir viltingai su sergančiu mažyliu Ruslanu išvyko į oro uostą.

Tačiau nuvykus ten viza buvo atmesta, o porai buvo pasakyta, kad negali išvykti iš šalies. „Pasakiau jiems, pažiūrėkite į mūsų sūnų. Jis mirs, jei priversite mus laukti 30 dienų. Jis neišgyvens tų 30 dienų. O jiems tai nerūpėjo", - dalinosi mama.

Taigi šeimai pavyko pasiekti, kad įsikištų advokatas, ir, laimei, po kelių dienų dokumentai buvo galutinai sutvarkyti. Jie pagaliau išvyko namo.

„Viskas įvyko Viešpaties dėka. Viskas priklausė nuo Dievo. Pakeliui nutiko mažų dalykų, kurie atvėrė duris, kad galėtume grįžti namo", - džiaugėsi šeima.

Pagaliau namie

Dabar, būdama šalia savo sūnaus Teksaso ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, šeima puikiai supranta, kad kitiems Ruslano našlaičių namų vaikams taip nepasisekė. Nors vaikų namai buvo evakuoti, jų ateitis akivaizdžiai neaiški.

Nors kai kas gali manyti, kad Jaggesai buvo šiek tiek pamišę, kai rizikavo savo gyvybe, jie sako: „Jei tai būtų jūsų vaikas ir jis būtų įstrigęs karo zonoje, padarytumėte viską, kad jį ištrauktumėte iš ten."

Meldžiamės, kad Ruslanas greitai pasveiktų nuo plaučių uždegimo ir kad jam patiktų gyventi su naujaisiais tėvais Teksase. Taip pat meldžiamės už tuos, kurie nespėjo laiku išvykti iš Ukrainos ir gyvena su baime bei nežinomybe.

The post Amerikiečių pora spėjo laiku iš Ukrainos išgabenti cerebriniu paralyžiumi sergantį berniuką appeared first on LAIKMETIS.

Ginčas prasidėjo 2019 m., kai departamentas, remiamas valstijos generalinio prokuroro, pareiškė, kad nutrauks sutartį su Šv. Vincento katalikiška labdaros organizacija, nes ši organizacija, remdamasi Biblija, teikia pirmenybę namams, kuriuose gyvena susituokę tėvas ir motina. Šv. Vincento organizacija yra viena seniausių valstijos įvaikinimo ir globos agentūrų.

Tada organizacija padavė valstiją į teismą. Ji kelis kartus laimėjo procesus, nors JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas atskiroje byloje, atrodo, paveikė valstiją. Praėjusiais metais Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Filadelfijos miestas pažeidė Pirmąją pataisą, kai bandė priversti katalikišką globos agentūrą apgyvendinti vaikus tos pačios lyties porų namuose.

ši organizacija, remdamasi Biblija, teikia pirmenybę namams, kuriuose gyvena susituokę tėvas ir motina.

Organizacija ir Mičigano valstijos susitarimu, agentūra išlaikys savo sutartį su valstybe, o valstybė neprivers jos apgyvendinti vaikų LGBT šeimose. Be to, valstija sumokės „Šv. Vincentui 550 tūkst. JAV dolerių už advokato paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas.“

Katalikų lyderiai sveikino šį susitarimą. „Katalikų Bažnyčios mokymas, taigi ir Šv. Vincento įvaikinimo politika, yra pagrįsta ir tikėjimu, ir protu: Lansingo vyskupijos santuokos ir šeimos gyvenimo direktorius Rich Budd (Ričis Badas) katalikiškai naujienų agentūrai sakė: „Vaikams geriausiai sekasi augti su mama ir tėčiu, kurie yra susituokę.“

Beketo religinės laisvės fondas sakė, kad nė viena tos pačios lyties pora „niekada negalėjo globoti ar įsivaikinti dėl Šv. Vincento organizacijos religinių įsitikinimų“ ir kad agentūra „nukreipia visas poras, kurioms negali suteikti paslaugų, į kitas agentūras, kurios tai gali padaryti.“

Beketo fondas taip pat teigė, kad jei valstijos veiksmai liktų galioti, būtų įvaikinta mažiau vaikų. „Vien Mičigane yra daugiau kaip 13 tūkst. globojamų vaikų“, - teigė fondas.

„Kasmet daugiau kaip 600 Mičigano vaikų išeina iš globos sistemos, o tai reiškia, kad sulaukę 18 metų jie lieka vieni, taip ir neradę šeimos, kuri užtikrintų stabilumą, meilę ir paramą arba nuolatinę vietą, kurią galėtų vadinti namais. Niekas taip veiksmingai nesprendžia šios problemos kaip tikėjimo vedamos agentūros.“

The post JAV katalikiškai įvaikinimo agentūrai bus sumokėta didžiulė kompensacija už bandymą priversti apgyvendinti vaikus su LGBT poromis appeared first on LAIKMETIS.

Evangelistai Matas ir Lukas Juozapą pristato kaip Jėzaus įtėvį, o ne kaip biologinį tėvą. Evangelijos pagal Matą pradžioje pateiktoje Jėzaus genealogijoje, vardijant visus protėvius ir jų sūnus, yra naudojamas terminas „gimė“. Tačiau kalbėdamas apie Juozapą, evangelistas nesako, kad Juozapui gimė Jėzus, o sako, kad Juozapas buvo vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju (plg. Mt 1,16).

Evangelijos pagal Luką trečiajame skyriuje irgi randame patikslinimą, kad Jėzus buvo laikomas Juozapo sūnumi (plg. Lk 3, 23).

Norint suprasti Juozapo tėvystę, reikia atsiminti, kad senovėje Rytuose buvo labai paplitęs įvaikinimas, labiau nei šiandien, sakė popiežius. Jis taip pat paminėjo senovės Izraelyje galiojusius kitus su tėvystės pripažinimu susijusius papročius. Pagal vadinamąją levirato teisę, jei vyras mirė, mirusiojo brolis privalėjo vesti našlę, o su ja susilaukęs vaikų, juos oficialiai laikyti mirusiojo brolio vaikais.

Norint suprasti Juozapo tėvystę, reikia atsiminti, kad senovėje Rytuose buvo labai paplitęs įvaikinimas, labiau nei šiandien.

Kitas svarbus paprotys buvo susijęs su vardo suteikimu. Senovėje vardas reiškė asmens tapatybę. Abramui Dievas suteikė Abraomo vardą, tai yra, paskyrė jį „daugelio tėvu“ (Pr 17, 5). Tas pat pasakytina ir apie Jokūbą, kuriam buvo suteiktas Izraelio vardas. Juozapui, kuris pagal teisę buvo Jėzaus tėvas, priklausė pareiga suteikti gimusiam kūdikiui Jėzaus vardą, kuris reiškia „Viešpats gelbsti“, kaip jam paaiškino angelas: „Jam duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 21).

Juozapui skirta ypatinga tėvystės misija mus skatina pamąstyti apie tėvystės ir motinystės pašaukimą mūsų laikais, sakė popiežius. Tėvystė – tai daugiau, negu pradėti ir pagimdyti vaiką. „Tėvu negimstama, tėvu tampama. Tėvu tampama ne tik todėl, kad į pasaulį paleidžiamas vaikas, bet kad atsakingai juo rūpinamasi. Kiekvieną kartą, kai kas nors imasi atsakomybės už kito gyvenimą, tam tikra prasme jo atžvilgiu įgyvendina tėvystę“, – citavo popiežius neseniai paskelbtą savo apaštališkąjį laišką „Patris corde“.

Tėvu negimstama, tėvu tampama. Tėvu tampama ne tik todėl, kad į pasaulį paleidžiamas vaikas, bet kad atsakingai juo rūpinamasi.

Popiežius paminėjo įvaikinimą, kuris yra labai kilnus tėvystės pašaukimo vykdymo būdas. Juozapas mums rodo, kad per įvaikinimą užsimezgantis tėvystės ryšys nėra antraeilis. „Toks pasirinkimas yra viena iš aukščiausių meilės, tėvystės ir motinystės formų. Kiek daug vaikų pasaulyje laukia, kad jais kas nors pasirūpintų. Kiek daug sutuoktinių nori būti tėvais ir motinomis, bet dėl biologinių priežasčių negali. Yra ir šeimų, kurios, nors jau turi vaikų, nori pasidalyti savo šeimos meile su tais, kurie liko be jos.

Nebijokime rinktis įvaikinimo kelio, nebijokime rizikos priimti vaikus“, – sakė Pranciškus ir prašė, kad už visuomenės gyvenimą atsakingos institucijos visada bus pasirengusios padėti šioje srityje, kad išsipildytų daugybės vaikų, kuriems reikia šeimos, ir daugybės sutuoktinių, norinčių dovanoti meilę, svajonės.

Nebijokime rinktis įvaikinimo kelio, nebijokime rizikos priimti vaikus.

„Tegul šventasis Juozapas globoja našlaičius ir jiems padeda; tegul jis užtaria poras, norinčias susilaukti vaikų“, – linkėjo popiežius ir katechezę užbaigė malda:

„Šventasis Juozapai, kuris tėviška meile mylėjai Jėzų, būk artimas vaikams, kurie neturi šeimos ir kurie trokšta turėti tėvą ir motiną; remk sutuoktinius, kurie negali susilaukti vaikų, padėk jiems per šią kančią atrasti kitus tėvystės pašaukimo vykdymo kelius. Niekam tenestinga namų šilumos ir mylinčių žmonių. Savanaudiškume užsidariusios širdys teatsiveria meilei.“

The post Popiežius Pranciškus: nebijokime rinktis įvaikinimo kelio appeared first on LAIKMETIS.

„Globa – kaip gėlių laistymas, nes jeigu nori malonių pojūčių, turi ją prižiūrėt, saugoti ir laistyti. Tas pats yra ir su vaikais, nes jie neabejotinai duos kuo gėrėti bei džiaugtis, jeigu jais rūpinsimės, mylėsime ir saugosime", - sako vienas iš globos ambasadorių Giedrius Leškevičius. „Man svarbu yra nestovėti vietoje. Manau, visuomet yra geriau daryti negu nedaryti, nes stovintis vanduo turi savybę užsistovėti", - priduria jis.

Renginyje dalyvaus globojančios šeimos, globos centrai iš visos Lietuvos, vyriausybės ir savivaldybių atstovai, vyks aitvarų gamybos dirbtuvės, aviacijos muziejaus edukacija ir daugelis kitų veiklų, Ievos Zasimauskaitės ir Donato Montvydo pasirodymai, o pagrindiniu renginio akcentu bus visame pasaulyje išpopuliarėjęs masinis vilties šokis „Jerusalema“, kurį atliks visi šventės dalyviai.

Vasaros festivalis Kaune užbaigs visą savaitę savivaldybėse vykusius specialius vaikų globai skirtus renginius – susitikimus, edukacines dirbtuves, filmų peržiūras, diskusijas, iškylas. Renginių metu buvo pasakojama apie vaikų globą ir jos svarbą visuomenei, globėjo vaidmenį ir prasmingumą vaikų, netekusių tėvų globos gyvenime bei pagerbti globėjai, budintys globotojai už globojamus ir užaugintus vaikus.

„Finalinis renginys Kaune bus skirtas padėkoti visiems Lietuvos globėjams ir šventiškai paminėti Globėjų dieną. Tikimės, kad šios savaitės renginiai padės apsispręsti tiems globėjams, kurie vis dar svarsto, ir atkreips dėmesį tų, kurie iki šiol nesusimąstė. Mūsų visuomenėje daug jaunų, brandžių, atsakingų suaugusiųjų, kurie priimtų sprendimą užauginti ne vaiką, o jaunesnį brolį ar sesę, palydėti jį į gyvenimą“, – neabejoja globos ekspertė R. Ladauskienė, globos centrų įveiklinimo projekto vadovė.

Primena, kas gali tapti globėju

Vaikai Lietuvoje yra paimami į globą, kai pagalba šeimai yra neefektyvi ir vaiko gyvybei bei saugumui gresia pavojus. Šiuo metu yra 3 536 globėjai, kurie globoja 4 541 globotinį. Tačiau globos institucijose vis dar auga 1 533 vaikai, iš kurių – daugiau nei 900 nuo 15 iki 18 metų ir daugiau nei 400 – nuo 10 iki 14 metų amžiaus.

Pasak R. Ladauskienės, daugiau nei 1 500 vaikų gyvena vaikų globos namuose, pusė jų –  bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

„Globoti gali vieniši, susituokę ir partnerystėje gyvenantys žmonės, turintys ir neturintys vaikų, nuo 21 iki 65 metų. Svarbiausia, kad globėjas turi baigti iki trijų mėnesių trukmės mokymus ir sudaryti sąlygas vaikui augti, erdvę žaidimui, mokymuisi, o paaugliui užtikrinti privatumą“, - atkreipia dėmesį globos ekspertė.

Visą globos laikotarpį globėjams padeda globos koordinatorius ir kiti kiekvienos savivaldybės globos centro specialistai, kurie teikia įvairiapusę pagalbą ir paramą.

„Vaikai yra vaikai" - bendruomeniškai veikianti organizacija, visoje Lietuvoje vienijanti 66 globos centrus, kurie padeda visos šalies vaikams surasti globėjus ar įtėvius ir teikia profesionalią pagalbą.

The post Globėjai pirmą kartą bus pagerbti globėjų festivalyje „Vaikai yra vaikai“ appeared first on LAIKMETIS.