Šv. Kazimiero parapijos vikaras tėvas Czeslawas Krysa (Česlavas Krysa) sako, kad Bafalo vyskupija bažnyčiai nustatė terminą iki rugpjūčio mėnesio apmokėti dar neapmokėtas sąskaitas. Tarp jų - 55 tūkst. JAV dolerių (beveik 52 tūkst. eurų) metinių draudimo išlaidų, iš kurių įsiskolinimas pastaruoju metu siekė 32 000 JAV dolerių (30 tūkst. eurų).

Bafalo vyskupijos atstovas spaudai teigė, kad vyskupijos vikaras atnaujinimui ir plėtrai tėvas Bryanas Zielenieski (Brajanas Zielenieskis) „vasario mėn. pranešė parapijų šeimos grupės, kuriai priklauso Švento Kazimiero bažnyčia, klebonui, kad bažnyčiai pradėtas vienerių metų vertinimo laikotarpis, kuriuo siekiama nustatyti jos finansinį gyvybingumą".

„Mūsų vyskupijoje taikomas parapijų šeimos grupės modelis, ir šiuo metu vertinami visi parapijos gyvenimo aspektai, įskaitant finansinį tvarumą", - aiškino vyskupijos atstovas.

The post Istorinė lenkų bažnyčia JAV, susijusi su Jonu Pauliumi II, stengiasi išlikti appeared first on LAIKMETIS.

75-erių Angelo Becciu (Andželas Bečus), buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas, tapo aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios dvasininku, stojusiu prieš Vatikano baudžiamąjį teismą. Be to, kadaise jis buvo laikomas vienu pretendentų į popiežiaus sostą.

Jam skirta ne tik 5 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmė, 8000 eurų bauda, bet ir visam laikui uždrausta užimti pareigas viešose institucijose.

Jis ir dar devyni kaltinamieji buvo teisiami dėl finansinių nusikaltimų, susijusių su miglotu Londono nekilnojamojo turto sandoriu. Tarp kaltinamųjų – finansininkai, teisininkai ir buvę Vatikano darbuotojai.

Kai kurie kaltinamieji yra buvę Vatikano institucijų, taip pat Valstybės sekretoriato, pareigūnai ir darbuotojai, įskaitant prelatus, taip pat tarptautiniai investicijų ekspertai, jiems pavaldžių ar su jais susijusių bendrovių tarpininkai. Londono pastato pirkimo laikotarpiu arkivyskupas A. Becciu ėjo Vatikano valstybės sekretoriato einamųjų reikalų pavaduotojo pareigas.

Tyrimas vykdomas nuo 2019 m. bendradarbiaujant su Italijos finansų policija ir kitų šalių institucijomis. Teisiamieji buvo kaltinami, kad dėl jų tyčinės veikos arba nekompetencijos Vatikanas patyrė didelių nuostolių, kad buvo prarasta ir dalis lėšų, skirtų Šventojo Tėvo asmeninei labdaringai veiklai, sukėlė tikinčiųjų pasipiktinimą ir padarė milžinišką žalą reputacijai.

Teista dešimt asmenų

Teismo pirmininkas Giuseppe Pignatone (Džuzepė Pinjatonė) šeštadienį paskelbė nuosprendį, kuriuo A. Becciu buvo apkaltintas turto pasisavinimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įrodymų klastojimu.

Jo advokatas Fabio Viglione (Fabijo Viljonė) sakė, kad jis ketina apskųsti nuosprendį. F. Viglione buvo skirta 8 tūkst. eurų bauda. 

Gruodžio 17 dienos nuosprendžiai – reikia atsiminti, kad nuteistieji turi teisę į apeliaciją – yra tokie: René Brülhartui ir Tommasui Di Ruzzai, tuometinės už kontrolę atsakingos Finansinės informacijos valdybos (AIF) vadovams, skirta po 1700 eurų piniginė bauda už tai, kad neinformavo prokuroro apie įtartinus veiksmus.

Fabrizijui Tirabassi, buvusiam Valstybės sekretoriato pareigūnai, skirta 7 metų įkalinimo bausmė ir 10 000 eurų bauda. Ennricui Crasso, ilgamečiam Valstybės sekretoriato finansų konsultantui teismas skyrė 7 metų įkalinimo bausmę ir 10 000 eurų baudą, finansininkui Raffeliui Mincione 5 metų ir šešių mėnesių įkalinimo bausmę bei 8000 eurų baudą. Brokeriui Gianluigi Torzi skirta 6 metų įkalinimo bausmė ir 6000 eurų bauda. Tarpininkei Cecilijai Marogna skirta 3 metų ir devynių mėnesių įkalinimo bausmė. Advokatui Nikolai Squillace skirta metų ir dešimties mėnesių įkalinimo bauda, ją atidedant penkiems metams. Beveik visiems taip pat uždrausta arba apribota valstybės tarnyba.

Dešimtasis kaltinamasis – kun. Mauro Carlino, buvęs kardinolo A. Becciu sekretorius – buvo išteisintas.  

Sudėtingiausia byla

Šios bylos centre – 350 mln. eurų vertės prabangaus nekilnojamojo turto Londone pirkimas, kuris tapo 2014-ųjų pradėtos investicijos dalimi ir galiausiai Vatikanui atsiėjo dešimtis milijonų eurų. Galima priminti, kad šis pastatas, skirtas komercinei veiklai, buvo įsigytas 2013–2014 metų laikotarpiu ir turėjo tapti ilgalaike Šventojo Sosto investicija, bet virto nemaloniu skandalu.

Šios bylos nagrinėjimas buvo pradėtas 2021-ųjų liepos mėnesį. Šis teismo procesas nušvietė Šventojo Sosto finansus, kuriuos popiežius Pranciškus, 2013-ųjų kovą perėmęs Katalikų Bažnyčios vairą, stengėsi išskaidrinti.

Tai buvo ko gero sudėtingiausia byla, su kuria Vatikanui teko susidurti pastaruoju laiku: tyrimas vyko įvairiose šalyse, byla nagrinėta 85 posėdžiuose, peržvelgta beveik 125 tūkstančiai puslapių dokumentacijos popieriniu ir elektroniniu formatu ir dar kone 70 tūkstančių, kuriuos pateikė visų teismo procese dalyvavusių pusių advokatai.

Likus kelioms savaitėms iki teismo proceso, popiežius suteikė Vatikano civiliniams teismams teisę teisti kardinolus ir vyskupus. Anksčiau tai darydavo kardinolų vadovaujamas teismas.

Prokuroras Alessandro Diddi (Alesandras Didi) prašė A. Becciu skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kitiems kaltinamiesiems – nuo ketverių iki trylikos metų.

Tad bausmės yra kiek švelnesnės už siūlytas Vatikano prokuroro, nes teisėjų kolegija nusprendė, kad kai kurie kaltinimai panaikintini arba jiems pritrūko įrodymų, kai kurie nusikaltimai buvo perkvalifikuoti. Teismas nurodė iš pagrindinių kaltininkų – A. Becciu, F. Tirabassi, E, Crasso ir R. Mincione išreikalauti virš 200 milijonų dolerių sumą už pagrindinį nusikaltimą, iki to laiko areštuojant jų sąskaitas ir turtą. Mažesnės sumos, nuo kelių tūkstančių eurų iki šešiaženklių skaičių, turi būti išreikalautos iš tų pačių arba kitų nuteistųjų už mažesnius susijusius nusikaltimus.

A. Becciu visą laiką tvirtino esąs nekaltas ir kaltinimus vadino nepagrįstais.

The post Vatikano teismas už grotų pasiuntė kadaise įtakingą italų kardinolą appeared first on LAIKMETIS.

Plane atsispindi nauji Lietuvos tikslai finansuoti žaliąją energetinę transformaciją ir paskatinti verslo perėjimą prie žaliųjų ir aukštąją pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Visgi Europos Komisija atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plane esančius šalies tikslus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

„Dėl keturių iš 48 su apmokestinimu susijusių priemonių, įtrauktų į Lietuvos planą, Komisija nustatė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti planą, yra nepagrįstos“, – rašoma EK pranešime spaudai.

Jame nurodoma, kad EK informavus apie tokią preliminarią išvadą, Lietuva dabar dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Žinių radijui praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva siūlė EK peržiūrėti RRF plane numatytų mokestinių rodiklių terminus, tačiau pripažino, kad EK yra nelinkusi to daryti ir „netgi atvirkščiai, siūlo didinti ambiciją mokestinio paketo kontekste“.

Pasak jos, Europos Komisija „mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link“.

Papildomas postūmis Lietuvos žaliajai pertvarkai 

Lietuvos RRF planą nuo šiol sudarys 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos. EK pažymi, kad pakeistame plane labai daug dėmesio skiriama žaliajam kursui 37,4 proc. lėšų skiriant priemonėms, kuriomis remiami klimato tikslai.

Lietuvos RRF planą nuo šiol sudarys 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos

Į savo pirminį planą Lietuva įtraukė papildomų investicijų, visų pirma du fondus, kurie teiks paskolas perėjimui prie švarios energijos. Vienas jų skatins įmones naudoti saulės ir vėjo energiją, o kitas – pereiti prie žaliųjų didelės pridėtinės vertės technologijų. Į planą įtrauktas skyrius „REPowerEU“ apima vieną reformą ir tris investicijų kryptis.

Papildomomis priemonėmis siekiama sparčiau įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, kuri apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą renovuojant tiek viešuosius, tiek privačius pastatus, perėjimą prie saulės ir vėjo energijos supaprastinant leidimų procedūras ir remiant tokių elektrinių statybą.

Naujos investicijos taip pat apims paskolas saulės arba vėjo energetikos vystytojams, įskaitant ir gyventojus, paramą švarią energiją naudojantiems laivams, plukdantiems krovinius iš Kauno į Klaipėdos uostą.

Europos Taryba dabar turi keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. Tarybos pritarimas leistų Lietuvai gauti 150 mln. eurų išankstinį „REPowerEU“ fondų finansavimą.

EK išaiškinimo Lietuva laukė šalyje stringant mokesčių reformos priėmimui. Vyriausybė ją Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti.

Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.

The post EK pritarė naujam Lietuvos RRF planui, bet atsisakė peržiūrėti mokesčių reformos terminus appeared first on LAIKMETIS.

Gegužės 31 d. buvo pranešta, kad popiežius Pranciškus paprašė padėjėjų išsiaiškinti, kaip buvo pervesti pinigai.

Pervedimai dažniausiai datuojami 2021 m., kai Popiežiškųjų misijų draugijų JAV (toliau - TPMS-US) - Popiežiškosios Dvasininkų bei evangelinius patarimus praktikuojančių vyrų ir moterų misijų konsociacijos, Popiežiškosios Tikėjimo sklaidos misijų, Popiežiškosios Šv. Apaštalo Petro draugijos ir Popiežiškosios Šventosios vaikystės draugijos - direktorių valdyba pritarė mažiausiai 17 mln. dolerių pervedimui į pelno nesiekiančią organizaciją ir jos privataus kapitalo fondą, priklausantį tuometiniam organizacijos nacionaliniam direktoriui tėvui Andrew Smallui (Endriu Smolui).

Ši organizacija yra JAV veikiantis Popiežiškųjų misijų draugijų, pasaulinio keturių draugijų tinklo, teikiančio finansinę paramą Katalikų Bažnyčiai misijų teritorijose, ypač Afrikoje, padalinys. Didžiąją dalį lėšų ji gauna iš metinės aukos, kuri spalio mėnesį renkama katalikų bažnyčiose.

Naujasis misijų grupės nacionalinis direktorius ir direktorių valdyba, kaip praneša CNA, nurašė 10,2 mln. dolerių (9,5 mln. eurų) iš visos pervestos sumos kaip nuostolį, nes, kaip teigiama naujausioje finansinėje ataskaitoje, „nėra jokio grafiko ir jokių investicijų grąžos garantijų", pranešė AP.

„Organizacijos vadovybė uoliai stengiasi išpirkti investicijas, tačiau nėra jokio termino ir jokių investicijų grąžos garantijų", - teigiama finansinėje ataskaitoje.

A. Smallas investicijų nurašymą pavadino trumparegišku ir teigė, kad nėra pagrindo manyti, jog pasibaigus minimaliam 10 metų įsipareigojimui investicijos neatsipirks.

Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjus Brunis) sakė: „Šventasis Sostas žino apie šią situaciją ir šiuo metu nagrinėja įvykių detales".

AP kalbėjosi su ekspertais, kurie teigė, kad pervedimai nebūtinai buvo neteisėti, tačiau tai, kad A. Smallas tuo metu vadovavo ir TPMS-US, ir „Missio Corp.", taip pat tai, kad pirmoji skirsto tikinčiųjų aukas, o antroji teikia paskolas, kelia tam tikrų klausimų.

Remiantis finansinėmis ataskaitomis, TPMS-US prašė „Missio Corp." grąžinti 10,2 mln. dolerių investiciją į MISIF, tačiau „Missio Corp." atsisakė tai padaryti.

Atsakydamas į klausimus elektroniniu paštu A. Smallas AP teigė, kad TPMS-US pinigų pervedimai „Missio Corp." ir MISIF buvo patvirtinti valdybos ir atitiko Bažnyčios interesus. A. Smallas taip pat pasidalijo laiškais iš vyskupų ir vienuolių Afrikoje, kurios pasinaudojo „Missio Corp. "paskolomis su mažomis palūkanomis.

Pasak AP, TPMS-US pakeitė savo direktorių valdybos, kurią daugiausia sudaro kardinolai ir vyskupai, sudėtį po to, kai 2021 m. pavasarį ją perėmė Harringtonas.

Harringtonas taip pat pasamdė advokatus, kad ši ištirtų „Missio Corp." veiklą.

Šiuo metu TPMS-US valdyba vertina savo valdymo struktūras ir rekomenduos naujus įstatus bei balsuos dėl civilinės korporacijos įstatų.

Popiežiškosios misijų draugijos JAV skiria dotacijas per katalikų vyskupijas ir partneres organizacijas, siekdamos užtikrinti, kad lėšos būtų pilnai panaudotos neatidėliotiniems ir nuolatiniams nukentėjusių bendruomenių poreikiams.

The post Vatikanas tiria milijoninius JAV įsikūrusios labdaros organizacijos pervedimus į investicinį fondą appeared first on LAIKMETIS.

Posėdyje dalyvavęs šios institucijos narys, Brazilijos San Paulo arkivyskupas kardinolas Odilo Pedro Schereris davė trumpą interviu Vatikano radijui.

Ekonomikos taryba yra viena iš popiežiaus Pranciškaus įsteigtų institucijų, kurios yra atsakingos su Šventojo Sosto nuosavybės administravimą ir ekonomikos reikalų tvarkymą, aiškino kardinolas. Ekonomikos taryba nėra vykdomoji institucija.

Tarybos užduotis – prižiūrėti ekonominius reikalus bei įvairių Šventojo Sosto ekonominių institucijų veiklą, siūlyti gaires ir patarimus tiems, kurie vėliau turi priimti sprendimus, t. y. Ekonomikos sekretoriatui ir pačiam popiežiui. Ekonomikos tarybai tenka užduotis prižiūrėti ir bendrai kontroliuoti Šventojo Sosto ekonominę, administracinę ir finansinę padėtį.

Kokia Vatikano finansų būklė? Sakyčiau, atsakė kardinolas, kad Šventasis Sostas nėra laiminga sala ekonominės krizės krečiamame pasaulyje. Stengiamasi tenkinti kasdienius poreikius, tačiau metų pabaigoje nustatomas biudžeto deficitas. Tokia padėtis nėra nauja, o išeitis visada yra tikinčiųjų dosnumas, mažos ar didelės tikinčiųjų ir Bažnyčios institucijų aukos.

Kanonų teisė numato, kad vyskupijos visame pasaulyje gali padėti Šventajam Sostui, ypač esant dideliam poreikiui. Ir tai veikia. Gaunama daug paramos iš vyskupijų, kurios padeda Šventajam Sostui ekonominiais klausimais.

The post Metų pabaigoje Vatikane nustatomas biudžeto deficitas appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl šių dviejų sprendimų minimalią algą gaunantis žmogus į rankas gautų 76 eurais daugiau“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Anot jos, šis sprendimas valstybės biudžetui kainuotų daugiau nei 200 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, MMA ir NPD susilyginti turėtų 2028 metais.

Pasak ministrės, norint sparčiau siekti šio tikslo reikia kitų mokestinių pakeitimų, kurie papildytų valstybės biudžetą. 

Šis sprendimas yra ypatingai brangus valstybės biudžetui, todėl tolesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų tiesiog yra sunkiai įmanoma

„Šis sprendimas yra ypatingai brangus valstybės biudžetui, todėl tolesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų tiesiog yra sunkiai įmanoma ir jeigu norima toliau vykdyti tokią politiką, kad visgi didinti NPD dvigubai sparčiau nei MMA, tiesiog reikalingi kiti sisteminiai mokestiniai pakeitimai, kurie iš kitos pusės didintų biudžeto pajamas ir leistų daryti šį sprendimą“, – sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, kitu atveju mažėtų valstybės galimybių labiau finansuoti krašto apsaugą, švietimą ar kitas sritis.  

„Jeigu tiesiog beatodairiškai būtų didinamas NPD, be kitų sprendimų, natūralu, kad tai turėtų poveikį valstybės biudžeto galimybėms finansuoti tokias visuotinai svarbias sritis, kaip krašto apsauga, kaip švietimo susitarimas, kaip visos kitos viešosios paslaugos“, – teigė G. Skaistė.

MMA didinimui praėjusį penktadienį jau pritarė trišalė taryba. Tačiau galutinį sprendimą priims Vyriausybė. 

The post G. Skaistė: siūloma NPD kitąmet didinti 20 proc. appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiškasis fondas – tai 1988 m. JAV įkurta organizacija, kuri remia įvairius Katalikų Bažnyčios projektus bei paties popiežiaus misiją. Nuo įkūrimo fondas finansavo daugiau kaip 2 tūkst. projektų, kuriems skyrė daugiau kaip 200 mln. dolerių. Popiežiškasis fondas parėmė 170 bažnyčių ir koplyčių, 400 kunigų seminarijų, 270 vienuolynų ir 100 mokyklų statybą arba išlaikymą.

Sveikindamas fondo vadovus ir atstovus popiežius Pranciškus iškėlė du aspektus, svarbius tiek šio fondo veikimui, tiek ir popiežiaus misijai, kurią fondas remia, – tai vienybė ir skaidrumas.

Pirmasis aspektas – vienybės skatinimas. Deja, sakė Pranciškus, mūsų dienomis matome, kaip Bažnyčios vienybę žaloja susiskaldymas. Tai dažnai lemia ideologijos ir srovės, kurios, nors kartais ir turėdamos gerų ketinimų, galiausiai kuria Bažnyčios viduje partijas ir „klikas“, kurių nariai jaučiasi pranašesni už kitus.

tai dažnai lemia ideologijos ir srovės, kurios, nors kartais ir turėdamos gerų ketinimų, galiausiai kuria Bažnyčios viduje partijas ir „klikas“, kurių nariai jaučiasi pranašesni už kitus.

Šis pavojus nėra naujas. Jau šv. Paulius įspėja apie Jėzaus mokiniams gresiantį susiskaldymą ir pabrėžia, kad Bažnyčia yra pašaukta puoselėti vienybę įvairovėje, tai yra vienybę, kuri atsižvelgia į kiekvieno bendruomenės nario savitumą ir nereiškia suvienodinimo.

Popiežius padėkojo fondui už paramą šitaip suprantamos vienybės ugdymui.

Antrasis labai svarbus Petro įpėdinio ir visos Bažnyčios misijos aspektas yra skaidrumas. Pranciškus priminė, kad pastaruoju metu Šventasis Sostas ėmėsi įvairių priemonių, siekdamas užtikrinti, kad jo institucijos skaidriai vykdytų savo tarnystę visuotinei Bažnyčiai. Tai ypač svarbu vykdant labdarą, kuri priklauso nuo daugelio žmonių visame pasaulyje geros valios ir dosnumo. Finansiniai skandalai, kilę dėl budrumo ir skaidrumo stokos, kenkia geram Bažnyčios vardui.

„Brangūs bičiuliai, dar kartą dėkoju už visas jūsų pastangas ir meldžiuosi, kad jums nestigtų uolumo remti veiklą, kurią vykdo Romos vyskupas, meile vadovaudamas visai Bažnyčiai“, – sakė Pranciškus.

The post Bažnyčios vienybę žaloja susiskaldymas, sako popiežius appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 1 d. „Reuters" ir „Vatican News" pranešė, kad kardinolai ir kitas aukštas pareigas Vatikane užimantys asmenys nebegalės gyventi su Vatikanu susijusiuose butuose nemokamai arba už specialią kainą.

Vatikanui priklauso daug nekilnojamojo turto tiek Vatikano ribose, tiek už jų ribų. Butus iš esmės valdo Apaštalų Sosto Nuosavybės administracija (APSA).

Apie popiežiaus sprendimą atsisakyti būsto lengvatų aukštesniesiems vadovams pranešta naujojo Vatikano Ekonomikos sekretoriato prefekto Maximino Caballero Ledo (Maksimino Kabajero Ledo) pranešime. Pasak „Reuters", šis raštas, vadinamas rescriptum ex audientia, buvo iškabintas Vatikano esančiame Šv. Damazo kieme.

Po vasario 13 d. susitikimo su popiežiumi Pranciškumi Vatikane paskelbtame rašte sakoma, kad aukštiems Vatikano pareigūnams mažinamos būsto lengvatos, kad būtų patenkinti augantys Bažnyčios poreikiai „ypač sunkiomis ekonominėmis sąlygomis".

M. C. Ledo notoje prašoma „visų nepaprastai pasiaukoti ir skirti daugiau išteklių Šventojo Sosto misijai, taip pat didinant pajamas iš nekilnojamojo turto paveldo valdymo".

Sprendimas priimtas praėjus dvejiems metams po to, kai popiežius Pranciškus paskelbė, kad 2021 m. kovo mėn. 10 proc. sumažins kardinolų atlyginimus.

Kitų aukštų Šventojo Sosto ir Vatikano Miesto Valstybės pareigūnų ir darbuotojų atlyginimai buvo sumažinti 8 proc., o kai kurių Vatikane dirbančių dvasininkų ir vienuolių atlyginimai sumažinti 3 proc.

Kai kurių Vatikano pareigūnų ir darbuotojų atlyginimų indeksavimas taip pat buvo sustabdytas dvejiems metams. Ši priemonė turėjo baigtis kovo 31 d.

Remiantis naujuoju sprendimu dėl būsto, jau sudarytos nuomos sutartys galės būti tęsiamos iki jų galiojimo pabaigos.

Naujos nuomos sutartys turės būti siūlomos už visą kainą.

Tik popiežius Pranciškus gali daryti išimtis iš naujosios politikos, sakoma rašte.

Naujoji būsto politika taikoma kardinolams, dikasterijų vadovams, sekretoriams, sekretorių pavaduotojams, vadovams ir Romos Rotos tribunolo auditoriams.

Šv. Mortos svečių namai, kuriuose gyvena popiežius Pranciškus, ir dar dveji Romos svečių namai, kuriuose nuolat apsistoja Vatikane tarnaujantys kunigai, taip pat turės laikytis pakeitimų.

The post Popiežius „apkarpė" nemokamą ir lengvatinę nuomą - Vatikanas taupo appeared first on LAIKMETIS.

„Visuotinė Šventojo Sosto turto paskirtis suteikia jam bažnytinį viešąjį pobūdį", - rašė popiežius vasario 23 d. motu proprio.

„Šventojo Sosto subjektai [turtą] įsigyja ir naudoja ne sau, kaip privatus savininkas, - tęsė jis, - bet Romos popiežiaus vardu ir autoritetu, siekdami savo institucinių tikslų, kurie taip pat yra vieši, taigi bendram labui ir tarnaudami Visuotinei Bažnyčiai."

Dokumentas apie Šventojo Sosto „prigimtinę teisę" įsigyti laikinąsias gėrybes sustiprina popiežiaus vykdomą Šventojo Sosto finansų centralizavimą.

The post Popiežius Pranciškus stiprina Vatikano finansų centralizavimą appeared first on LAIKMETIS.

Šis susitikimas buvo įtrauktas į popiežiaus Pranciškaus vasario 9 d. oficialių audiencijų sąrašą, kurį Vatikanas skelbia kasdien vidurdienį Romos laiku.

Naujienų suvestinės svetainės „Il Sismografo" redaktoriai oficialų susitikimo pobūdį pavadino „mįslingu", turint omenyje, kad popiežius ir kardinolas bendravo ir anksčiau.

Becciu ėjo „sostituto", arba antrojo pagal rangą Valstybės sekretoriato pareigūno, pareigas nuo 2011 iki 2018 m., kai popiežius Pranciškus jį paskyrė kardinolu ir paskyrė Šventųjų skelbimo kongregacijos vadovu.

Nuo 2021 m. liepos mėn. Becciu buvo teisiamas Vatikane dėl kelių su finansais susijusių kaltinimų. Teismo proceso centre - Valstybės sekretoriato pastato Londone pirkimas, prieštaringai vertinama investicija, dėl kurios Vatikanas prarado šimtus tūkstančių eurų. Be to, tai pirmas kartas, kai kardinolą teisia Vatikano teismas, sudarytas iš neprofesionalių teisėjų.

74 metų kardinolas taip pat kaltinamas Vatikano lėšų naudojimu brolio vadovaujamai labdaros organizacijai - šis kaltinimas sukėlė bangas, kai 2020 m. rugsėjį buvo paskelbtas viename didžiausių Italijos laikraščių.

Pasak Becciu, popiežius Pranciškus užsiminė apie šį kaltinimą, kai 2020 m. rugsėjo 24 d. paprašė jo atsisakyti darbo Vatikane bei kardinolo teisių ir privilegijų.

Nuo tos dienos nušalintasis kardinolas tvirtino esąs nekaltas dėl visų kaltinimų.

Popiežius Pranciškus taip pat išreiškė viltį, kad Becciu yra nekaltas, ir 2021 m. rugsėjo mėn. interviu sakė, kad jis „yra asmuo, kurį aš tam tikra prasme gerbiu kaip žmogų, t. y. linkiu, kad jis pasitaisytų… Bet kokiu atveju teisingumas nuspręs."

Prieš penkis mėnesius, 2021 m. balandį, popiežius aukojo privačias Didžiojo ketvirtadienio Mišias Becciu gyvenamosios vietos koplyčioje.

Visai neseniai, 2022 m. rugpjūčio 27 d., kardinolas dalyvavo popiežiaus Pranciškaus surengtoje viešoje konsistorijoje naujiems kardinolams išrinkti ir rugpjūčio 29-30 d. kardinolų susitikime. Tai buvo pirmosios konsistorijos, kuriose Becciu dalyvavo po to, kai 2020 m. rugsėjį atsistatydino.

Pasak kardinolo, popiežius Pranciškus jam paskambino rugpjūčio 20 d. „pranešti, kad bus grąžintas į kardinolo pareigas".

Becciu pirmą kartą liudyti Vatikano finansų byloje stojo 2022 m. gegužės 5 d. Jis kaltinamas turto pasisavinimu, pinigų plovimu, sukčiavimu, turto prievartavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

The post Popiežius susitiko su kardinolu A. Becciu, vis dar narpliojant Vatikano finansų bylą appeared first on LAIKMETIS.