„Jeigu jau ministrė nesugeba rasti laiko pokalbiui su opozicinėmis frakcijomis, tas keistas požiūris, kad opozicija reikalinga tik kaip statistinis vienetas, kad sėdėtų salėję ir balsuotų už įstatymų priėmimus, nes kitaip neišeina priimti. Tai mes sakome – tegu ministrė pasako bent pagal savo užimtą darbotvarkę, kurią dieną ji gali mums rasti laiko. Mums tik reikia dienos ir valandos“, – BNS sakė opozicinės „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Opozicija dalyvavo tik balsuojant dėl darbo užmokesčio savivaldos politikams, kartu panaikinant vadinamąsias kanceliarines išmokas, ir didesnių vaiko priežiūros bei motinystės išmokų mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kiti priėmimai strigo trūkstant kvorumo. Įstatymams priimti riekia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys.

„Mes ją (A. Bilotaitę – BNS) kvietėme šią savaitę, gal ji rastų laiko šiandien arba ketvirtadienį susitikti su visomis opozicinėmis frakcijomis. Ji mums parašė, kad ne, negaliu, prašau pateikti klausimus raštu, ji net nesvarstė galimybės ateiti jai patogiu laiku, pareiškė – aš pas jus neisiu, duokite klausimus raštu“, – kalbėjo A. Norkienė.

Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė BNS sakė, kad kol kas priėmimus opozicija blokuos iki rytinio posėdžio pabaigos.

Ji mums parašė, kad ne, negaliu, prašau pateikti klausimus raštu, ji net nesvarstė galimybės ateiti jai patogiu laiku

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad į klausimus atsakys Seimo tribūnoje, prieš tai gavusi klausimus raštu.

„Jeigu yra kvietimai, dalyvauju visuose pasitarimuose ir visuose formatuose, tiesiog šiandien aš klausimų dar nemačiau, tie klausimai turėtų būti pagal Seimo statutą pateikiami raštu ir per nustatytą laiką aš esu pasirengusi atsakyti. Aš nesuprantu, kas šiandien keliama, nesuprantu, kodėl nėra vadovaujamasi parlamente statuto normomis ir kas čia vyksta per procesai“, – sakė A. Bilotaitė.

„Valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga pažymėjo, kad „žanrai, kuomet užduodami klausimai raštu, skiriasi nuo dalyvavimo ir atėjimo pas opozicines frakcijas, kai į klausimus atsakoma daug plačiau nei per Vyriausybės pusvalandį“.

„Jūs atsisakote susitikti vengdama viešumo, nenorėdama tokiam formate atsakinėti, norėdama apsidrausti“, – teigė A. Veryga.

„Aš labai prašau pagarbos, nes ministrai turi užimtą darbotvarkę, daug klausimų, ir prašau pagarbos organizuojant formatus. (...) Prašau naudotis, yra galimybė tai padaryti pagal Seimo statutą, ir aš esu pasirengusi atsakyti, tikrai nieko nevengiu, nes klausimai yra susiję su migrantų krizės suvaldymu. Krizė suvaldyta, siena apsaugota, dėl savo sprendimų esu visiškai tikra ir rami“, – į tai atsakė A. Bilotaitė.

Seimo statutas numato, kad kiekvieną antradienį Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai ir kiti atskaitingi pareigūnai. Klausimai raštu per Seimo posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki posėdžio.

Ministrus ar jų įgaliotus tarnautojus frakcijų kvietimu dalyvauti jų posėdžiuose įpareigoja Vyriausybės įstatymas. pagal jį, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

Vidaus reikalų ministrė pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl neteisėtų migrantų priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registracijos centruose.

Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai. Teismas nurodė, kad Seimas turėjo teisę nustatyti ribojimus, tačiau juos taikant visiems nebuvo sudaryta galimybė įvertinti kiekvieno migranto situaciją individualiai.

Ministrė teigė, kad po tokio KT sprendimo įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bus keičiamas, bet tvirtino, kad jos inicijuoti sprendimai buvo būtini, siekiant suvaldyti migrantų krizę.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

The post Seimo opozicija boikotuoja balsavimus, vidaus reikalų ministrei atsisakinėjant susitikti appeared first on LAIKMETIS.

Išaugusiomis elektros kainomis besipiktinančius Lietuvos žmones, verslininkus kviečiu solidarizuotis – visą savaitę stengtis nenaudoti elektros ar maksimaliai sumažinti jos vartojimą, kad elektros energijos tiekėjai „neluptų“ pinigų iš mokesčių mokėtojų. Boikotas turi prasidėti nuo Prezidentūros ir baigtis visomis savivaldybėmis ir kiekvieno gyventojo namais.

Toks boikotas buvo tarpukariu, kai kauniečiai dėl padidintos elektros kainos nusprendė visą savaitę gyventi prie žibalinių lempų, žvakių. Ir tai jiems pavyko. Tarpukariu gyvenę lietuviai ypač brangią elektrą bandė atpiginti sumažindami ar visai nutraukdami jos vartojimą.

Po Pirmojo pasaulinio karo paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika šiurpino savo gyventojus ypač brangia elektra. 1939 metais vidutinis darbininko atlyginimas buvo apie 98,75 Lt. Galima paskaičiuoti, kad už vidutinį atlygį buvo galima nusipirkti maždaug 87 kWh elektros, tuo tarpu latvis už vidutinį mėnesio uždarbį galėjo įsigyti 223 kWh, estas – 274 kWh.

„Persiutusi liaudis ėmė boikotuoti ir paskelbė nenaudosianti elektros. Elektros vartojimas buvo labai menkas, ji buvo naudojama dažniausiai tik apšvietimui. Taigi boikoto metu buvo galima ir žvake, ir žibaline lempa pasišviesti, tais laikais žmonės nepernelyg išpaikę buvo“, – pasakojo G. Vaskela. Istorikas primena, kad 1933 balandžio 23 d. pradėtas elektros naudojimo boikotas tęsėsi savaitę.

Šiam gyventojų judėjimui vadovavo advokatas Rapolas Skipitis. Boikotas atšauktas tik sumažinus elektros kainą iki 82 ct/kWh. Istoriko duomenimis, boikoto dienomis elektros nenaudojo ne tik paprasti gyventojai, bet ir Kauno miesto savivaldybė, Prezidentūra.

„Anos Vyriausybės boikotų, streikų, judėjimų tiesiog perkūniškai bijojo, taigi savo sprendimu sumažino elektros kainą iki 82 ct/kWh“, – sakė G. Vaskela. „Jaunimas daužė langus, jeigu vakare kas nors šviesą užsidegdavo.“

Lietuvos nepajudinami „kompetentingi“ ministrai tiesiog prisidirbę kvailina valstybę ir jos gyventojus, maitina „Ignitis“ dalininkus, kuriame figūruoja ir „Swedbank“, „SEB bankas“.

Dabar karas vyksta Ukrainoje, karo pasekmes jaučia Europa, bet vieni tvarkosi geriau, siekdami, kad kainos skaudžiai nesmogtų gyventojams, kiti – prasčiau arba visai nesitvarko. Vienas gerųjų pavyzdžių – Estija, kuri įveda lubas, neleidžia didinti energijos kainų. Tiesa, elektros tiekimo įmonė yra valstybinė, bet kainų reguliacija yra įvedama. O Lietuvos nepajudinami „kompetentingi“ ministrai tiesiog prisidirbę kvailina valstybę ir jos gyventojus, maitina „Ignitis“ dalininkus, kuriame figūruoja ir „Swedbank“, „SEB bankas“. Jų tikslas yra pelnas, o ne gyventojų gerovė. Kuo sunkiau bus gyventojams ir kuo daugiau jie mokės, tuo „Ignitis“ vadovai taps turtingesni. ,,Ignitis grupės“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 1,733 mlrd. Eur, gauta 2–3 kartus daugiau nei pernai, kai pajamos siekė 738,1 mln. Eur. Klausimas: kodėl pelno sąskaita nemažinami tarifai?

O dabar apie dar įdomesnį reikalą – baudas. Tie, kurie nepasirinko energijos tiekėjo, moka baudas atskaitant už elektros suvartojimą papildomai apie 24 euro centus. Kam jie atitenka? Taip, atspėjote „ESO“. Toliau – dar įdomiau. „ESO“ yra „Ignitis grupės“ dalis. Tokiu būdu Vyriausybės sprendimo naudos gavėjas yra privatūs įmonės „Ignitis“ investuotojai.

T. y. piliečiai, nepasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo, moka baudą tiems patiems tiekėjams – privatiems investuotojams. Tokio absurdo dar neteko matyti. Tai yra visiškas kriminalas. Būtų suprantama, jei baudas rinktų Valstybinė mokesčių inspekcija. Bet šiuo atveju baudas renka privatūs investuotojai.

Toliau, kas susiję su Lietuvos įmonėmis, dar įdomiau. Po susitikimų su darbdaviais, kurie įdarbinę šimtus žmonių. Vienas politikas yra gerai pasakęs: „Kas galėtų paneigti, kad energijos kainų dirbtinis palaikymas aukštame lygyje sukurtas ne specialiai?“

„SEB bankas“ ir „Swedbank“ yra du pagrindiniai bankai Lietuvoje. Tuo pačiu „SEB bankas“ ir „Swedbank“ yra didieji privatūs „Ignitis grupės“ investuotojai. Šie švediški bankai skyrė atstovus į „Ignitis grupės“ valdybą. Tai galimai yra labai patogi schema netiesiogiai valdyti Lietuvos įmones, kurios stipriai priklausomos nuo energetikos kainų, o tuo pačiu – ir lengvas būdas perimti tokias įmones, sukeliant energetikos kainas, stabdant kreditų davimą.

Būtent tokią nuomonę, kuria šiame straipsnyje ir dalinuosi, esu susidaręs susipažinęs su skirtingų šaltinių informacija. Lietuva – laisva demokratinė valstybė, todėl tikiuosi, kad dar nepasiekėme tokio lygio, kai didieji veikėjai už viešą kritiškos nuomonės išsakymą, ginant gyventojų ir darbdavių interesus, tave gali spausti ar areštuoti.

Tiesa, kodėl energijos kainų šuolis yra kompensuojamas tik gyventojams, privačias bendroves, kurios jau pradeda stabdyti veiklą, paliekant nuošalyje? Paprasta logika: jei įmonės bankrutuos viena po kitos, iš ko netekę darbo gyventojai mokės už išaugusias komunalines paslaugas?

Pabaigai, nemanau, kad valstybei reikia skolintis milijardą eurų – tegu susikviečia visus tiekėjus, jų viršpelnius – maždaug gautųsi apie du milijardus eurų. Būtent tokia galimybė leistų stabilizuoti padėtį Lietuvoje.

The post Robertas Šarknickas. Galimai didžiausia šio amžiaus energijos afera Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

„Pagrindinės dvi žinios – pozicija suprato, kad be opozicijos Seimo darbas negalimas, reikia skaitytis su opozicija, turint daugumą reikia suprasti, kad opozicija taip pat atstovauja rinkėjams, ir ta žinia yra pasakyta ir valdantieji suprato. Tikiuosi, kad tas supratimas bus ilgalaikis ir tvarus, geranoriškumo opozicijos atžvilgiu bus daugiau“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Opozicijos atstovai pirmadienį pažadėjo grįžti į Seimo salę, jei į antradienio darbotvarkę bus įtraukti projektai dėl pridėtinės vertėms mokesčio lengvatų, nepamokestinamojo pajamų dydžio kėlimo iki minimalaus mėnesinio atlyginimo, ilgesnio nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo termino, mažesnio degalų akcizo. Šių projektų pateikimas numatytas antradienio rytiniame posėdyje.

S. Skvernelis sakė laukiantis, kad po pateikimo projektams bus pritarta ir dėl jų bus diskutuojama Seime, tačiau patvirtino, jog liks vakariniame posėdyje nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų.

S. Skvernelis sakė laukiantis, kad po pateikimo projektams bus pritarta ir dėl jų bus diskutuojama Seime, tačiau patvirtino, jog liks vakariniame posėdyje nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų

„Be abejo“, – į klausimą, ar dalyvaus vakariniame posėdyje, atsakė S. Skvernelis.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Andrius Mazuronis teigė, jog frakcijai užteks projektų pateikimo, ir tikėjosi, kad parlamentas grįš į normalų darbo ritmą.

„Jei nepalaikys (po pateikimo), bus nepalaikyta. Man asmeniškai užteks ir mūsų frakcijai, manau, užteks, kitų frakcijų reikia klausti, sudėtinga už kitas frakcijas kalbėti“, – žurnalistams prieš posėdį sakė A. Mazuronis.

Jis patvirtino, jog „darbiečiai“ dalyvaus vakariniame posėdyje: „Tai žinoma, duok Dieve, kad grįšime į normalų darbą ir tai ne laikinas koks nors reiškinys, o nuolatinis sveiko proto sugrįžimas į parlamentą“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikėjosi, jog konfliktas Seime išspręstas.

„Vakar buvome susitikę dialogo grupėje, kalbėjome apie situaciją, jos išsprendimo būdus, ir opozicijos buvo labai stiprus pageidavimas, kad jų klausumai atsirastų darbotvarkėje, ir ne šiaip sau darbotvarkėje, o rytinėje jos dalyje, pirmajame šios dienos posėdyje. Į tą siūlymą, prašymą, buvo atsižvelgta ir manau, kad tai pakankamos priežastys tam ,kad ta situacija Seime pagaliau išsispręstų“, – prieš posėdį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

Opozicija siūlo šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai gyventojams laikinai iki 2023-ųjų balandžio 30 dienos taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (vietoje 9 proc. dabar), o 9 proc. – elektrai ir dujoms (vietoje 21 proc. dabar).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilygintų minimaliai mėnesio algai (MMA). NPD nuo birželio siekia 540 eurų, o MMA šiuo metu yra 730 eurų.

Elektros energetikos įstatymo pataisa siūloma atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, o Akcizų įstatymo pataisomis – sumažinti akcizą degalams. 

Opozicija Seimo plenarinius, komitetų ir komisijų posėdžius boikotavo nuo birželio 8 dienos, kai valdantieji sušaukė nenumatytą posėdį, kad užbaigtų interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui procedūrą. Ministras po šio proceso liko poste.

Spręsti konfliktui Seime buvo sukurta dialogo grupė.

Pirmadienį su valdančiųjų ir opozicijos atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė jų „ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų“, teigė šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis.

The post Opozicija grįžo į Seimo salę: „pozicija suprato, kad be opozicijos darbas negalimas" appeared first on LAIKMETIS.

„Valstiečių" atstovė Audronė Jankuvienė apie susiklosčiusią padėtį socialiniame tinkle rašė:

„Opozicija paliko Seimo salę, protestuodama prieš valdančiųjų akibrokštus organizuojant parlamento darbą. Opozicija posėdžiauja atskirai, Kovo 11-osios salėje.

Panaši situacija susiklostė 1992 m. Ji baigėsi priešlaikiniais Seimo rinkimais. Seimas tada pavirto savotišku dviejų rūmų Seimu: vienoje salėje posėdžiavo Sąjūdžio frakcijos ir jo satelitinių frakcijų nariai, negalėję priimti jokių sprendimų, nesant būtino kvorumo, o kitoje salėje posėdžiavo likusieji Seimo nariai, irgi negalėję surinkti kvorumo. Taip Seimas buvo paralyžiuotas. Todėl beliko vienintelis realus kelias – pasileisti pačiam Seimui. Tai ir buvo padaryta, prieš tai visiems sutarus paruošti Konstitucijos projektą, jį patvirtinti pačioje AT ir pateikti visuotiniam referendumu.

AT 1992 m. liepos 9 d. nutarė surengti [priešlaikinius] rinkimus į Seimą", - situaciją komentavo Seimo narė.

Valdantiesiems bei Seimo pirmininkei V. Čmilytei - Nielsen pareiškus, kad toks opozicijos žingsnis Seime, dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, yra „neatsakingas", kitas „valstietis" Aurelijus Veryga taip pat išreiškė savo poziciją:

„Gal ir pasikartosiu, bet noriu priminti, kad opozicija buvo tikrai labai solidari ir supratinga vienbalsiai balsuodama ir palaikydama projektus, susijusius su krize prie Baltarusijos sienos, su sprendimais, susijusiais su karu Ukrainoje, su sprendimais dėl nacionalinio saugumo ir t.t.

noriu priminti, jog ne kartą prašėm nekišti į darbotvarkę klausimų, sunkioje geopolitinėje situacijoje kiršinančių visuomenę: partnerystė, narkotikų dekriminalizavimas ir panašiai

Buvom, esam ir būsim itin solidarūs ir atsakingi visur, kur to reikia. Taip pat noriu priminti, jog ne kartą prašėm nekišti į darbotvarkę klausimų, sunkioje geopolitinėje situacijoje kiršinančių visuomenę: partnerystė, narkotikų dekriminalizavimas ir panašiai. Palaukti su šitais siūlymais, kol bus sutarti ir pasirašyti svarbūs nacionaliniai susitarimai.

Buvo pasakyta, kad tai jų darbotvarkė ir jiems opozicija nenurodinės kaip dirbti. Tai turbūt reikėtų suprasti, kad opozicija ir nėra reikalinga. Todėl atsakomybę dėl parlamento darbo trikdymo sunkioje geopolitinėje situacijoje gerbiama Seimo pirmininkė ir visa valdančioji dauguma turėtų prisiimti sau, o ne bandyti suversti opozicijai, su kuria nematė reikalo kalbėtis ar skaitytis", - teigė buvęs ministras.

The post Seimo salę palikę „valstiečiai": ne kartą prašėm nekišti į darbotvarkę klausimų, kiršinančių visuomenę appeared first on LAIKMETIS.

Daugeliui iš beveik 48 milijonų Prancūzijos rinkėjų tai bus sunkus metas, ypač tiems, kurie yra politinio spektro kairėje. Daugelis savęs klaus, ar pasirinkti, jų nuomone, mažiausiai blogą variantą tarp liberalo Emmanuelio Macrono ir kraštutinių dešiniųjų Marine Le Pen, ar likti namuose ir visai nebalsuoti.

Dabar raginama juos įtikinti balsuoti už E.Macroną „respublikos sargyboje“, kad kraštutinės dešinės atstovė nepatektų į Eliziejų.

Tokie pat raginimai pasigirdo 2017 m., kai Macronas taip pat susidūrė su Le Pen, ir 2002 m., kai Jacques'as Chiracas susidūrė su Marine tėvu Jeanu-Marie Le Penu.

Radikaliųjų kairiųjų kandidato Jeano-Luco Mélenchono, kuris pirmame ture užėmė trečią vietą, šalininkams tai gali būti per karti piliulė.

Sekmadienį jis savo rinkėjams pasakė: „Žinome, už ką niekada nebalsuosime. Neatiduokite savo balsų už ponią Le Pen. Neturime atiduoti nė vieno balso už ponią Le Pen“. Tačiau kairiosios pakraipos rinkėjai, tokie kaip Stéphane'as Van Sonas (62 m.), buvęs kelionių agentas iš Paryžiaus, buvęs socialistų partijos rinkėjas, tapęs Mélenchono šalininku, dėl sekmadienio rezultato teigė likęs „politiniu našlaičiu“. „Tai siaubinga. Nežinau. Aš tiesiog nežinau. Tai pasirinkimas tarp maro ir choleros. Net nesu tikras, kad po dviejų savaičių eisiu balsuoti“, – sakė jis

Žinome, už ką niekada nebalsuosime. Neatiduokite savo balsų už ponią Le Pen. Neturime atiduoti nė vieno balso už ponią Le Pen

Jis pridūrė: „Kairieji yra susiskaldę ir, nepaisant visų savo klaidų, manau, kad Jeanas-Lucas Mélenchonas buvo vienintelis kandidatas, galintis pakeisti dalykus. Vietoj to mes turėjome visus šiuos mikrokandidatus kairėje. Gaila“.

Maroke gimęs Prancūzijos pilietis Hamidas Chrietas (35), politikos apžvalgininkas ir Mélenchono šalininkas, sakė, kad daugelis rinkėjų jaučiasi nusivylę. „Manau, kad nebalsuosiu antrajame ture“, – sakė jis. „Rimtai, dabar man nerūpi. Aš nenoriu Emmanuelio Macrono ir nenoriu Marine Le Pen. Man jie yra vienodi“.

Chrietas pridūrė: „Akivaizdu, kad yra gili demokratinė krizė. Nuo geltonųjų liemenių krizės niekas nebuvo atstatyta. Didžiausia politinė jėga Prancūzijoje dabar yra „degagisme“ [išvalyti]“, – sakė Chrietas. „Galime įsivaizduoti, kad Mélenchonas keršys per įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus [birželio mėnesį].

Prieš pirmąjį balsavimą paskelbtos nuomonės apklausos rodo, kad E. Macronas antrajame ture prieš Le Pen balandžio 24 d. laimės 52–48 proc.

Pagrindinis kampanijos momentas ateinančias dvi savaites bus 44 metų Macrono ir 53 metų Le Pen debatai, galintys pakreipti neapsisprendusius rinkėjus. 2017 metais per dvi su puse valandos trukusias diskusijas Macronas ir Le Pen apsikeitė įžeidimais, o kraštutinių dešiniųjų kandidatės agresyvus pasirodymas buvo paskelbtas ne tik neįtikinančiu, bet ir žalojančiu.

Kas taps kitu Prancūzijos prezidentu, bus labai svarbus rinkėjų sprendimas dėl pašalintų kandidatų iš pirmojo turo.

Po rezultato pagrindinių dešiniųjų kandidatė Valérie Pécresse iš Les Républicains pareiškė balsuosianti už Macroną antrajame ture. Ji teigė, kad tai buvo asmeninis sprendimas, tačiau rėmėjams ji patarė gerai pagalvoti, ar balsuoti kitaip.

„Aš tikiu kaip Žakas Širakas, kad viskas Prancūzijos sieloje atmeta ekstremizmą“, – sakė ji. „Marine Le Pen projektas nuves šalį į netvarką, silpnumą ir nesėkmę“.

Kairėje Komunistų partijos kandidatas Fabienas Rousselis, Ekologijos partijos kandidatas Yannickas Jadotas ir socialistų partijos kandidatė Anne Hidalgo sakė raginsiantys balsuoti, kad Le Pen nepasiektų Eliziejaus, o ne balsuoti už Macroną.

„Harris Interactive“ tyrime buvo nagrinėjami galimi antrojo rato ketinimai balsuoti antrajame Macrono ir Le Pen rinkimų ture. Nustatyta, kad 34% Mélenchono rinkėjų balsuotų už Macroną ir 21% Le Pen, bet 45% susilaikytų arba sugadintų savo balsą. Tik 8% Éric Zemmour rinkėjų palaikytų Macroną ir 84% Le Pen, o tik 8% susilaikytų. Kaip ir tikėtasi, Zemmour paragino juos paremti ją sekmadienį – nepaisant „nesutarimų, kuriuos turėjome“.

Iš tų, kurie balsavo už Hidalgo, 53% galėtų balsuoti už Macroną ir 16% už Le Pen, bet 31% susilaikytų; iš Pécresse'ą stovyklos balsuotų 46 proc. už Macroną, 33 proc. už Le Pen, o 21 proc. susilaikytų.

Šiuolaikiniams Prancūzijos prezidentams sunku būti perrinktiems antrai kadencijai. Du ankstesni Prancūzijos lyderiai, socialistų partijos narys François Hollande'as ir dešinysis prezidentas Nicolas Sarkozy dirbo tik vieną kadenciją, o konservatorius Chiracas laimėjo antrus prezidento rinkimus, nes rinkėjai palaikė jį prieš netikėtą antrojo turo varžovą Jeaną- Marie Le Pen, iš kraštutinių dešiniųjų Front National. Po Prancūzijos pokario lyderio Šarlio de Golio dvejus rinkimus užtikrintai laimėjo tik vienas prezidentas: socialistas François Mitterrand, vadovavęs Prancūzijai 1981–1995 metais.

The post Antrasis rinkimų turas Prancūzijoje: skelbiama apie raginimus blokuoti M. Le Pen, socialistai nusivylę appeared first on LAIKMETIS.

Religinio persekiojimo stebėsenos grupė „Open Doors USA“ paskelbė savo metinį sąrašą, kuriame nurodė 50 šalių, kuriose sunkiausia būti krikščionimi. Per sąrašo pristatymo spaudos konferenciją „Open Doors“ generalinis direktorius David Curry (Deividas Karis) kalbėjo apie Kinijos komunistų partijos vykdomą krikščionių ir kitų religinių mažumų, įskaitant musulmonus uigūrus, kurie, kaip pranešama, verčiami dirbti priverstinį darbą, persekiojimą.

D. Curry paragino boikotuoti artėjančias žiemos žaidynes, nes jos yra „vienas iš pavyzdžių, kaip Kinija naudojasi sportu, pinigais ir investicijomis į infrastruktūrą visame pasaulyje, kad nuslėptų savo žmogaus teisių pažeidimus“. „Open Doors USA“ ragina kiekvieną krikščionį prisijungti prie šio olimpinių žaidynių boikoto dėl mūsų persekiojamų brolių ir seserų Kinijoje“, - pabrėžė jis, patikslindamas, kad boikotas reiškia nežiūrėti žiemos olimpinių žaidynių.

Kinija naudojasi sportu, pinigais ir investicijomis į infrastruktūrą visame pasaulyje, kad nuslėptų savo žmogaus teisių pažeidimus.

Vienas iš persekiojimo šalyje pavyzdžių - vyriausybės naudojama „centralizuota valdžios kontrolė, siekiant nuslopinti ir išnaikinti laisvą visų rūšių religijos praktikavimą“, - pažymėjo Curry.

Be to, KKP naudoja „dirbtinio intelekto stebėjimo sistemą, kad stebėtų tikinčių žmonių judėjimą. Ji netgi naudoja veido atpažinimo priemones, kad stebėtų įeinančius į maldos vietas“, - aiškino jis. „Pavyzdžiui, Kinija neseniai įvedė papildomus apribojimus krikščioniškoms Biblijoms ir literatūrai internete. Šventąjį Raštą galės platinti tik tos grupės, kurios pripažįsta Kinijos komunistų partiją ir jos cenzūruojamus pamokslus“, - tęsė Curry. Dėl to 100 milijonų Kinijos krikščionių „bus priversti“ naudotis Biblija, kurios kai kurie elementai pakeisti arba pašalinti, nes prieštarauja „komunistinei dogmai“.

Kinija neseniai įvedė papildomus apribojimus krikščioniškoms Biblijoms ir literatūrai internete.

Curry taip pat pasidalijo mintimi, kad daugelis bažnyčių „yra priverstos išsiskirstyti ir subyrėti į mažas dalis arba pereiti į pogrindį“. Be to, jis paaiškino, kad KKP persekioja tikinčius žmones, nes religiją laiko „grėsme“ „Kinijos valstybės vertybėms“.

Tuo tarpu tarptautinė organizacija „Kankinių balsas“ (toliau VOM), skirta persekiojamų krikščionių teisėms ginti, pradėjo maldos kampaniją, raginančią viso pasaulio krikščionis Pekino olimpinių žaidynių metu melstis už Kinijos tikinčiuosius: „Tikiuosi, kad kiekvienas krikščionis pasinaudos kiekvienu įvykiu ir kiekviena olimpine naujiena kaip priminimu melstis už mūsų persekiojamus šeimos narius Kinijoje, kaip mums nurodo Šventasis Raštas“, - teigė Todd Nettlet (Todas Netletonas), VOM atstovas spaudai.

daugelis bažnyčių yra priverstos išsiskirstyti ir subyrėti į mažas dalis arba pereiti į pogrindį.

„Melskitės, kad pastoriai ir bažnyčių vadovai tvirtai gintų biblinę tiesą, nepaisydami valdžios spaudimo daryti kompromisus. Melskitės už Kinijos tikinčiųjų padrąsinimą, kad jie patirtų vienybę ir bendrystę kaip Kristaus kūno nariai“.

Nettleton taip pat paragino tikinčiuosius melstis, kad Evangelija būtų skleidžiama tarp žiemos žaidynių dalyvių ir vietos, provincijos bei šalies komunistų partijos vadovų. „Taip pat turime melstis už saugų Biblijos platinimą kiekvienoje Kinijos dalyje“, - užbaigė jis.

Krikščionys, norintys melstis Pekino olimpinių žaidynių metu, jau dabar gali užsiregistruoti interneto svetainėje.

The post Religinės laisvės grupės ragina krikščionis boikotuoti 2022 m. Pekino olimpines žaidynes appeared first on LAIKMETIS.

Tuo tarpu socialiniame tinkle „Facebook" kai kurie politikai ir kiti žinomi žmonės išreiškė griežtą kritiką galimybių paso atžvilgiu. Lietuvos Šeimų sąjūdis išplatino viešą kvietimą nesilankyti prekybos centruose, kuriuose buvo pradėta reikalauti galimybių paso. Socialiame tinkle žmonės taip pat pradėjo aktyviai jungtis į grupes, kur kviečia vieni kitus boikotuoti didžiuosius prekybų centrus. Netgi planuojamas naujas protesto mitingas.

Kritika galimybių pasui: „tai žaidimas pavadinimu: kas ilgiau atsilaikys"

„Žaidimas vadinasi: kas ilgiau atlaikys? Mes be jų (ne)galimybių, ar jie be mūsų pinigų? Tuo pačiu puiki proga ne žodžiais, o veiksmais keisti savo vartojimo kultūrą. Vietoj du už vieno kainą įsigyti vieną, bet kokybiškesnį. Vietoj nesibaigiančio nuolaidų vaikymosi apsidairyti ir sužinoti, ką gamina bičiuliai, kaimynai, ką iš kaimo atveža tetos, dėdės, ūkininkai. Vietoj didelio prekybos centro užsukti į mažas krautuvėles, kur kiekvienas pirkėjas yra ne statistinis vienetas, o tas, kuriam žiūrima į akis ir nuoširdžiai šypsomasi. Bala nematė tų kaukių - dūšia ir pro jas šviečia", - rašo viena socialinio tinklo narė Loreta. Socialiniame tinkle tokio pobūdžio įrašų - apstu.

„Vakar Lietuva galutinai prisijungė prie siauro ratelio valstybių, bandančių COVID problemas spręsti vientisos ir lygiateisės visuomenės sunaikinimo kaina – įvedamu galimybių pasu (GP). Šia politika esu pasibaisėjęs ne dėl paties teisių atėmimo ir laisvių suvaržymo. Suprantu, kad iš principo yra įmanomos aplinkybės, kai tai būtina, nebuvau visuotinio karantino oponentas pernai pavasarį. Bet suvaržymai turi būti absoliučiai pagrįsti, proporcingi ir įvedami tik lygiai visiems arba niekam. Nei vieno kriterijaus GP neatitinka. Priešingai, GP yra baisus", - komentuoja politologas Vytautas Sinica.

O kaip „Galimybių būti ministru pasas?

„Gal vertėtų ministrų paprašyti Galimybių būti ministru paso?", - tame pačiame socialiniame tinkle ironizuodamas retoriškai klausia Rimantas Jonas Dagys, Krikščionių sąjungos pirmininkas. „Galimybių pasas kelia sumaištį net ir jį turinčių žmonių pasipiktinimą. Jo idėja yra smarkiai sukompromituota. Vietoje skatinimo priemonės, kokia pavyzdžiui yra Šeimos kortelė, jis tapo „neklusniųjų“ baudimo priemone. Maža to, ji nesukontroliuojama – juk sutikrinti visų, kam popierinis paso variantas iš tiesų priklauso, praktiškai beveik neįmanoma". Čia pat priduriama: „Žmonės nesupranta, kodėl anksčiau didžiuose prekybiniuose centruose pasiteisinusios apsisaugojimo priemonės staiga nebetinka, juk paso įvedimo tikslas - apsisaugoti nuo užsikrėtimo ir t. t. Akivaizdu, kad Vyriausybės ministrų kvalifikacija, priėmusių šį sprendimą, neatrodo įspūdingai. Gal jie turėtų pateikti mums jų Galimybių būti ministrais pasą?"

LVŽS šešėlinė Vyriausybė inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą

Dėl galimybių paso LVŽS šešėlinė Vyriausybė inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. „Rugsėjo 15 dieną, vykusiame nenumatytame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą prašant Teismą ištirti Ingridos Šimonytės Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo šį pirmadienį įvesti su galimybių pasu susiję apribojimai", - rašoma LVŽS pranešime.

„Jau kuris laikas viešojoje erdvėje žinomi Lietuvos teisininkai, net Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, abejoja įvestų ribojimų teisėtumu, atitikimu teisinės valstybės principui, o taip pat kyla abejonių ir dėl ribojimų proporcingumo. Nors abi grupės žmonių – skiepytieji ir ne – rizikuoja užsikrėsti ir tapti viruso platintojais, jiems nustatomas visiškai skirtingas teisinis rėžimas, ignoruojant tą medicininį faktą. Taigi, kyla klausimų, ar žmonės nėra diskriminuojami", - pabrėžia šešėlinė Vyriausybė.

Mindaugas Puidokas: panika kyla jau dabar

Nepritarimą galimybių pasui išreiškė ir kiti politikai.

„Kreipiuosi į visus, kam svarbios žmogaus teisės ir demokratija - neikite į prekybos tinklus bent savaitę (dar geriau - mėnesį), pirkite viską mažose parduotuvėse ir ūkininkų turgeliuose! Tinklai patys privers vyriausybę atšaukti žmones segreguojantį (ne)galimybių pasą! Tikrai suveiks, nes panika kyla jau dabar! Drastiškai mažėja pirkėjų skaičius ir apyvarta. Finansai ir jų srautai yra Achilo kulnas, kurie rūpi valdžiai ir sistemai Bent minimaliai išmanantys ekonomiką ir politiką - tą puikiai žino. Kvieskite prie šio taikaus boikoto jungtis visus ir pergalė bus pasiekta! Lietuvoje taps vėl gerbiamos visų žmonių teisės vienodai", - savo paskyroje kviečia Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Kvietimas boikotuoti didžiuosius prekybos tinklus „Facebook" grupėse ir planuojamas naujas mitingas

Socialiniame tinkle sukurta ne viena grupė, kur jungiasi žmonės, ketinantys prisijungti prie boikoto.

Plačiai paplito ir nuotraukos, kuriose vaizduojamos didžiųjų prekybos tinklų kortelės, perkirptos per pusę.

Nepraleista ir progos pasidalinti apytuščių prekybos centrų nuotraukomis. Jos sulaukė itin daug socialinio tinklo patiktukų.

Rugsėjo 18 dieną Vilniaus Rotušės aikštėje netgi numatytas protestas prieš galimybių pasą. Protestą organizuoja mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė.

Lietuvos Šeimų Sąjūdis išplatino viešą pranešimą apie prekybos tinklų boikotą

Lietuvos Šeimų Sąjūdis taip pat savo narius ir rėmėjus pakvietė prisidėti prie prekybos tinklų boikoto akcijos.

„Kadangi didieji prekybos tinklai ignoruoja teisėtus savo pirkėjų interesus, nuolankiai paklusę laikinai Lietuvos teritoriją administruojančių asmenų neteisėtam sprendimui segreguoti Lietuvos piliečius, „Lietuvos Šeimų Sąjūdis“ kviečia savo narius ir palaikančius bei remiančius žmones atsakyti tuo pačiu", - rašoma viešame sąjūdžio pranešime.

„Mes be didžiųjų prekybos tinklų išgyvensime, bet ar išgyvens jie be mūsų? Tą parodys artimiausia ateitis, tačiau vienas dalykas yra visiškai aiškus – didieji prekybos tinklai patys nesiims priemonių, kad sustabdytų neteisėtus valdžios sprendimus ir bent pabandytų apginti jiems pelną kraunančius žmones. Tarp jų yra daugybė senjorų, pensininkų, neįgalių žmonių, kurie net nežino apie juos segreguojantį „Galimybių“ pasą, todėl faktiškai yra palikti likimo valiai.

„Lietuvos Šeimų Sąjūdis kviečia visus – ir pasiskiepijusius, ir neskiepytus žmones kartu stoti prieš šią neteisybę, ir tiesiog kirsti per skaudžią vietą – finansus. Galbūt tai privers Maxima, Rimi, Iki, Lidl – užsienio kapitalo įmones pradėti galvoti apie tai, iš ko gi jos išgyvena – ar iš valdančiųjų malonės, ar vis tik iš tų žmonių, kuriuos jos šiandien atstūmė, sunešamų lėšų", - pabrėžia sąjūdiečio pirmininkas Raimondas Grinevičius.

Lietuvos Šeimų Sąjūdis siūlo pirkti mažose, likusių lietuviško kapitalo tinklų parduotuvėse (jei yra tokia galimybė), turguje, susirasti paslaugas per tavonaudai.lt puslapį, kuriame kuriasi nauja, šiai beprotybei besipriešinanti bendruomenė, telktis patiems ir padėti žmonėms, kurie šioje situacijoje neranda išeities.

„Lietuva atsilaikys ir vėl atsikels bei klestės!", - tiki R. Grinevičius ir kviečia palaikyti idėją nesilankyti prekybos centruose.

The post Internete - griežta kritika galimybių pasui ir kvietimas boikotuoti didžiuosius prekybos centrus appeared first on LAIKMETIS.