Ši metodinė knyga labai aiškiai atskleidžia kaip apgalvotai, metodiškai, strategiškai, pasitelkiant psichologijos žinias, manipuliuojant, naudojantis vaikų atvirumu, pasitikėjimu ir geranoriškumu, pateikiant esamą realybę kaip blogį, siekiama išnaudoti vaikus, skatinant juos keisti ją į tokią, kokia būtų patogi LGBT bendruomenės atstovams. Pačių vaikų gerovė čia niekam neįdomi, jie yra tik įrankiai svetimoje kovoje.

Šis metodinis leidinys, kaip ir įvairios kitos publikacijos (kurias taip pat rekomenduoju peržvelgti), buvo išleistos Briuselyje veikiančios jaunimo organizacijos, pavadinimu „International Falcon Movement-Socialist Educational International“ (trumpinys IFM – SEI). Tarptautinis sakalų judėjimas (IFM-SEI) yra „judėjimas skirtas ĮGALINTI VAIKUS ir jaunimą aktyviai dalyvauti, KEIČIANT VISUOMENĘ bei kovojant už savo teises.“ (didžiosios raidės mano)

Šie leidimai buvo parengti remiant Europos Tarybos Europos Jaunimo Fondui.

Visiems suaugusiems žmonėms tikriausiai aišku, kodėl ši ir panašios organizacijos siekia „šviesti vaikus“. Tai jos labai aiškiai pačios įvardina savo leidžiamoje literatūroje – „Turime sugriauti tabu, kurie varžo seksualumą ir socialinės lyties tapatybes, nepaklūstančias normoms bei mesti iššūkį diskriminacijai, žmogaus teisių pažeidimams. Tik keičiant švietimą gali įvykti tokie pokyčiai.“

Tokios ir panašios organizacijos ir jų aktyvistai puikiai supranta, kad tokio lygio pokyčius jie gali padaryti tik keičiant vaikų suvokimą, kurie užaugę ir kurs mūsų pasaulį. Suaugę žmonės jau yra susiformavę, jų požiūris susiformavęs ir yra sunkiai pasiduodantis pokyčiams, tačiau vaikai yra ta socialinė grupė, kuri yra paveikiausia pokyčiui dėl savo atvirumo, geranoriškumo ir patiklumo.

Ir šitame kelyje viena didžiausių kliūčių tokiam švietimui yra vaikų tėvai. Kas taip pat yra aiškiai įvardinta minėtame leidinyje - „Dirbant su vaikų švietimu socialinės lyties ir seksualumo klausimais, vienas didžiausių trukdžių – visuomenės, tėvų ar net kolegų kylantis pasipriešinimas.“

Minėtame leidinyje yra atskiras skyrelis, skirtas pasiūlymams kaip galima įveikti tėvų, visuomenės ar kolegų pasipriešinimą, pvz. rekomenduojama susirasti sąjungininkų: „<...> prisiminkite, kad priešus įveikti daug lengviau, jei turite bendrininkų. Būkite nusiteikę išreikšti savo nuomonę ir stengtis įveikti pasipriešinimą, bet susiraskite užnugarį. Jei vieni jaučiatės nesaugiai, susiraskite bendraminčių, su kuriais galėtumėt aptarti situaciją“.

Taip pat siūloma šviesti kolegas, dirbti su išorinėmis organizacijomis, kviestis ekspertus iš šalies (pvz., socialinius darbuotojus ar labdaros organizacijų atstovus), kad tėvams kelti didesnį pasitikėjimą, pasirinkti tinkamą aplinką - geriau organizuoti stovyklą nei vakarėlį, nes „stovykloje vaikai turi daugiau laiko priimti informaciją ir pasikalbėti apie savo sunkumus, todėl grįžę namo tėvams gali sklandžiau papasakoti, ką joje nuveikė.“ Tiesa, kai perskaičiau šitą punktą apie skatinimą rinktis stovyklos formatą prisiminiau pernai garsiai nuskambėjusią istoriją apie Ligito Kernagio dukros dalyvavimą anglų kalbos stovykloje, kurioje buvo skleidžiamos LGBT bendruomenės idėjos.

Kaip dar vienas iš būdų įveikti tėvų ir visuomenės pasipriešinimą siūlomi didesni projektai prieš diskriminaciją: „Žmones mažiau gąsdina švietimas apie LGBT*IQ, jei jis pateikiamas kaip didesnio projekto prieš diskriminaciją dalis. Lytiškumo ir seksualumo klausimai puikiai tiks antidiskriminacinių užsiėmimų programoje.“

Leidinyje pateikiama informacijos kaip padaryti vaikų švietimą kuo efektyvesnį - aptariami skirtingi vaikų mokymosi stiliai (vizualinis, kinestetinis, grupinis, asmeninis, kalbinis, matematinis / loginis, muzikinis) ir tai, kad reikėtų prie skirtingų vaikų prieiti skirtingai, kad „visi ko nors išmoktų“. Taip pat siūlomi mokymai smagaus žaidimo forma.

Man, kaip mažamečio mamai, labai pavojingai ir manipuliatyviai skamba rekomendacija pirmiausia su bet kokio amžiaus vaikais sukurti pasitikėjimo atmosferą, žaidžiant pasitikėjimą tarp grupės narių skatinančius trumpus žaidimus, kurių tikslas „leisti vaikams pasijusti saugiais ir reikalingais“, nes „jie gali būti labai veiksmingi prieš pradedant kalbėti jautriomis temomis apie socialinę lytį ir seksualinę tapatybę..“

Taip pat, nemažai žaidimų yra siūloma vaikams labai ankstyvame amžiuje ir kurie yra formuojantys bei programuojantys - pvz. 6-12 m. vaikams siūlomas žaidimas „Puoštis smagu“, kurio vienas iš tikslų „paskatinti dėvėti drabužius, neskirstant jų pagal lyties stereotipus“ ir kurio metu siūloma paprašyti vaikų „pasirinkti tokią aprangą, kokios jie paprastai nevilkėtų“. Tai nėra laisvas pasirinkimas! Jau nuo 6 metų siūloma vaikus supažindinti su skirtingomis poromis ir „priminti, kad santykiai tarp tos pačios ar skirtingos socialinės lyties žmonių gali būti romantiniai.“

Nuo 6 metų siūlomas žaidimas „Romeo, Tarzanas ir Karžygys“, kurio tikslas „išryškinti socialinės lyties vaidmenis“. 6-10 m. vaikams siūloma pasakoti belytį pasakojimą ir „mesti iššūkį stereotipams, susijusiems su lyčių charakteristika“. Jau nuo 8 metų siūloma vaikams „Pamąstyti apie tai, kaip spaudoje vaizduojamas seksualumas“, „plėsti suvokimą apie skirtingas romantinių santykių formas“, „pamąstyti apie seksizmą ir heteronormatyvumą bei aptarti būdus, kaip su jais kovoti.“ Nuo 8 metų siūloma mokyti vaikus „pasipraktikuoti vartoti lytiškai neutralią kalbą“ ir t.t.

Daugelyje žaidimų vaikams siekiama perduoti idėjas, kad dabartinis požiūris į lytis, lytiškumą yra blogas, neteisingas, kad vartojama lietuvių kalbos struktūra yra netinkama, nes žodžiai turi aiškią giminę ir, kad reikia su visu tuo kovoti, lietuvių kalbą „NEUTRALIZUOTI" bei dabartiniam vyraujančiam požiūriui į lytis, stereotipinius lyčių vaidmenis, vyraujančiai kalbai mesti iššūkius. Aš tai matau kaip siekį įvelti vaikus į savo kovą, nuteikti juos prieš vyraujančias visuomenės normas, padaryti juos savo požiūrio atstovais ir įrankiais šioje kovoje.

Kai kurių siūlomų žaidimų aprašymus įkeliu kaip paveikslėlius prie šio įrašo – labai rekomenduoju tėveliams ir seneliams peržiūrėti ko ir kaip rekomenduojama mokyti mūsų vaikus ir anūkus (visų žaidimų aprašymus galite peržiūrėti pačiame leidinyje).

Toliau pateiksiu keletą leidinio idėjas reprezentuojančių citatų, kurios aiškiai perteikia ko siekiama mokyti vaikus (kai kurie cituojami žodžiai paryškinti didžiosiomis raidėmis mano iniciatyva):

„<...> norėtume pabrėžti, kad vaikai nuo gimimo yra lytinės būtybės ir seksualinius bei romantinius santykius mokosi suprasti nuo mažų dienų.“

„Moteris ir vyras – tai socialiniai konstruktai, su savimi atsinešantys daugybę prielaidų ir lūkesčių: kaip rengtis, kaip elgtis, kaip mąstyti, kaip leisti laiką ir t. t. Vaikus REIKĖTŲ DRĄSINTI MESTI ŠIEMS LŪKESČIAMS IŠŠŪKĮ, bet tuo pačiu metu turime saugotis, kad metę iššūkį lyčių vaidmenims, vaikai galiausiai neperimtų stereotipinio priešingos lyties vaidmens.“ (prie šios citatos noriu pridėti savo ironišką pastabą, kad „smagu“, kad nors ir vienu sakiniu, bet bent paminėta priešingos lyties vaidmens perėmimo rizika, mėtant tokius „iššūkius“ vaikams).

„Svarbiausias šio metodo tikslas – kiekvienam dalyvaujančiam vaikui suteikti erdvės, kurioje galėtų apmąstyti ir apibendrinti tai, ko išmoko, užtikrinant, kad įgytos žinios bus aptartos ir dalyviai užsiėmimo nepaliks sutrikę ar turintys neigiamų minčių. Metodas siūlo dalyviams pagalvoti apie veiksmus, kurių jie galėtų imtis, siekiant užtikrinti pokyčius visuomenėje.“

„Mūsų visuomenėje dažniausiai daroma prielaida, kad žmogus heteroseksualus. Ši prielaida vadinama heteronormatyvumu – jam mes norime mesti IŠŠŪKĮ.“

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad vaikai SUPRAS ir PRIIMS tai, jog šeimos su laiku gali keistis ir kad kiekviena šeima yra skirtinga. Ypatingai svarbu, kad nepersistengtume ir laužydami stereotipus apie branduolinę šeimą, nekurtume stereotipo, jog nebranduolinės šeimos yra tobulos. Nėra idealių šeimų – visose būna pakilimų ir nuosmukių. Vienos šeimos yra darnesnės ir labiau puoselėjamos nei kitos, tačiau jų sandara su tuo neturi nieko bendro.“

„Kalba atspindi ir formuoja visuomenę bei jos normas.“, „Galime pasitelkti kalbą tam, kad pakeistume savo realybę“, „Galime mesti iššūkį nelygybei vartodami įtraukiančią (angl. inclusive) ir visa apimančią kalbą.“

„Vartokite lyties neapibrėžiančius žodžius, tokius kaip: vaikas (vietoj sūnus / dukra), antra pusė (vietoj vaikinas / mergina arba vyras / žmona). „Nelengva greitai pakeisti žmonių požiūrio ir kalbą, bet nesijaudinkite – besipraktikuodami priprasite.“

„Išjudinkime heteronormatyvumą Kai kalbame apie romantinius santykius ir meilę, dažniausiai turime omenyje heteroseksualius santykius. „Princo ir princesės“ konstruktas giliai įsišaknijęs mūsų visuomenėje, todėl paliekama labai mažai vietos gėjų, lesbiečių, biseksualių ar aseksualių žmonių poroms. Bet savo kalba galime MESTI IŠŠŪKĮ HETERONORMATYVUMUI: Naudokite lyties nepabrėžiančius žodžius, pvz., „antra pusė“, „ar žinai, ar ji turi antrą pusę?“ arba paminėkite abi galimybes: „Nežinau, ar ji turi merginą arba vaikiną.““

„<..> lietuvių kalboje nieko panašaus nėra, nes ne tik įvardžiai turi aiškią giminę, bet ir būdvardžiai, prieveiksmiai ir t. t., todėl norint įvesti neutralią lytį, reikėtų keisti visą kalbos struktūrą. Lietuvių kalbą galima „NEUTRALIZUOTI“ nebent renkantis lyties nenurodančias formas. (Pvz., vietoj „esu buvusi“ sakyti „teko būti“ arba „buvau“). Daugelyje kalbų bandoma įvesti naujus neutralius įvardžius“

Visa tai nėra laisvas vaikų pasirinkimas, tai pateikiama apgalvotai, metodiškai, strategiškai, pasitelkiant psichologijos žinias, manipuliuojant, naudojantis vaikų atvirumu, pasitikėjimu ir geranoriškumu, pateikiant esamą realybę kaip blogį ir siekiant išnaudoti vaikus keičiant ją į tokią, kokia būtų patogi LGBT bendruomenės atstovams. Pačių vaikų gerovė čia niekam neįdomi, jie yra tik įrankiai svetimoje kovoje. Moralės ir etikos atžvilgiu, tai mažų mažiausiai nemoralu. Konstituciškai pažeidžiamos tėvų teisės auginti vaikus pagal savo įsitikinimus. Nors nesu teisininkė, tačiau kol Lietuvoje dar neatšauktas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 16 str. (ką šiuo metu mūsų Teisingumo ministrės teikimu valdančioji koalicija siekia padaryti), norėčiau tikėti, kad tai turėtų būti ir nelegalu.

Panašaus pobūdžio švietimas jau eilę metų bando brautis į Lietuvos mokyklas (įvairūs projektai neretai finansuojami užsienio fondų pinigais), o nuo šių mokslo metų jau turėtų oficialiai prasidėti „gyvenimo įgūdžių“ pamokų pavidalu (daugiau informacijos šiame A. Rusteikos neseniai pasidalintame įraše).

Mes, tėvai ir seneliai, esame tam didžiausia kliūtis, todėl, kad esame vieninteliai, kuriems iš tikrųjų rūpi mūsų vaikų ir anūkų gerovė. Daugiau niekas negali jų apginti nuo šitų bandymų jų įvelti į svetimą kovą. Ir pirmiausias mūsų ginklas – viešumas ir aktyvus domėjimasis, kas ir ko moko mūsų vaikus, aktyvus dalyvavimas mokyklų tėvų tarybose, aktyvus dalyvavimas šeimą ginančių organizacijų veiklose ir teisiniuose procesuose.

Kad jau mus įvardina kaip viena didžiausių kliūčių „šviesti“ mūsų vaikus – tai būkime ta kliūtimi tvirtai ir iki galo!

The post Jarūnė Rimavičė. Jei rūpi vaikai appeared first on LAIKMETIS.

Filmas apie lėlę į kino teatrus gausiausiai vilioja paaugles mergaites. Joms peršama žinia, kuri trukdys gyventi laimingai: realiame pasaulyje moterys yra patriarchato engiamos aukos, o vyrai – arba moteris engiantys apgailėtini kvailiai, arba gėjai. Filmo moralas ne tas, kokio galėtume tikėtis, kad vyrai ir moterys turėtų pradėti gerbti vieni kitus, sutarti ir kurti darnius santykius. Filmo moralas sako, kad vyrai ir moterys turi vieni kitus ignoruoti ir gyventi atskirai.

Filmas Barbė nėra išskirtinis dabartinio kino kontekste. Jame tiesiog maksimali koncentracijato paties wokeizmo, kuris pastaruoju metu skalauja žmonijos smegenis ir rengia dirvą destruktyviai woke politikai. Pavadinimas woke (pabudę) nurodo tariamą pabudimą iš abejingumo, praregėjimą, pamatant pasaulyje išsikerojusį socialinį neteisingumą. Prabudusieji manosi supratę problemas, prieš kurias kiti žmonės tiesiog užsimerkia ar nukreipia žvilgsnį.

O problemų... kur tik pasisuksi. Vakarų religines ir kultūrines tradicijas wokeistai laiko patriarchato sukurtomis išnaudojimo sistemomis, o šeimą  –  moterų priespaudos ir smurto vieta. Todėl visa tai reikia žingsnis po žingsnio sugriauti. Kad eitųsi lengviau, formuojama aukos kultūra (angl. victimhood culture), kai asmenų grupės skatinamos jaustis engiamomis aukomis: moterys, homoseksualūs asmenys, translyčiai, juodaodžiai... Aukos raginamos kovoti prieš savo engėjus, siekiant grupinių teisių, privilegijų ir galios pozicijų. Į kovas įsitraukia įvairios organizacijos, institucijos, universitetai, politikai, medijos ir desperatiškai savo kaltę siekiantys išpirkti engėjai.

Toks supaprastintas pasaulio vaizdas ypač lengvai pagauna idealistinį jaunimą, kuris nuoširdžiai siekia gelbėti pasaulį ir vaduoti iš priespaudos pažemintus ir nuskriaustus. Tačiau kartu jis skatina pavydą ir kerštą „engėjams“ bei pyktį dar „neprabudusiems“. Užuojauta vieniems nejučia perauga į neapykantą kitiems. Tai vis labiau gilina susipriešinimą, vis labiau skaldo visuomenę ir stumia socialinio chaoso link.

Galbūt vakariečiams susigaudyti sunkiau, bet sovietinę okupaciją patyrusioje Lietuvoje lengva atpažinti, kad šalia košės nuo realybės nutrūkusių idėjų wokeizmas remiasi ir marksistine klasių kovos tarp išnaudotojų ir engiamųjų idėja. Naujojoje klasių kovoje proletariatą ir buržua pakeitė aukos ir engėjai, surūšiuoti pagal rasės, biologinės lyties, seksualinės orientacijos ir socialinės lyties tapatybės požymius.

Toks supaprastintas pasaulio vaizdas ypač lengvai pagauna idealistinį jaunimą, kuris nuoširdžiai siekia gelbėti pasaulį ir vaduoti iš priespaudos pažemintus ir nuskriaustus.

Ta pačia idėja grįstos visos Laisvės partijos (ir tiesa sakant, visos dabartinės valdančiosios daugumos) „vertybinės“ iniciatyvos. Štai pavyzdžiui, Lietuvai brukamos Stambulo konvencijos preambulėje rašoma: „...smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška, kuri lėmė vyrų dominavimą moterų atžvilgiu bei moterų diskriminavimą ir užkirto kelią visavertei moterų pažangai”. Konvencija ne tik viktimizuoja moteris ir skelbia, kad jos yra „atsilikusios“ vyrų atžvilgiu, bet eina dar toliau: teigia, kad smurtas vyksta tarp lyčių ir dėl lyties, o esminiu lytį apibrėžiančiu požymiu laiko socialinę lytį (gender) arba lyties tapatybę (gender identity).

Kol Stambulo konvencija dar neratifikuota, Lietuvos teisėje reguliuojant šeimos ir kitus visuomeninius santykius, svarbi tik biologinė asmens lytis. Tačiau Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė jau skelbia mums woke tikėjimo išpažinimą. Neseniai ji davė atkirtį nuo nekvestionuotinų dogmų nukrypusiam V. Baumilai. Savo feisbuko paskyroje dainininkas ironiškai pasipiktino tuo, kad lytį „pasikeitęs“ vyras Olandijoje laimėjo moterų grožio (ne proto ar talentų) konkursą. Kontrolierė pareiškė: „Translytė moteris yra moteris! (tiesą pasakius būdvardis „translytė" čia yra visiškai nebūtinas)“. Neaišku, kokiu galiojančiu teisės aktu B. Sabatauskaitė remiasi skelbdama tokią visiems privalomą nuomonę, bet kas gi yra Lietuvos Konstitucija ir įstatymai, lyginant su išganingąja woke religija?

Perskaičius kontrolierės pareiškimą, norisi paklausti: Jūs tikinate, kad „translytė moteris yra moteris“, bet pirmiausia atsakykite į klausimą, o kas gi yra moteris? Jūsų bendraminčiams tai žiauriai sunkiai sekasi.

Nors nebeaišku, kas yra moteris, žinome, kad „translytė moteris“ – tai biologinis vyras, kurio lyties tapatybė yra moteris, t.y. jis laiko save moterimi ir stengiasi (bet nebūtinai) atrodyti kaip moteris. Trumpai tariant, jei jis pats save laiko moterimi, tai anot kontrolierės, ir mes visi privalome vyrą laikyti moterimi. Eretiška galvoti ar kalbėti kitaip, nes pridarysime daug žalos - kontrolierė vardina procentus, kiek kokios diskriminacijos patiria translyčiai žmonės.

B. Sabatauskaitė nesupranta, kad didžiausia žala kyla būtent dėl jos pačios kartu su bendraminčiais politikoje, kine, popkultūroje ir kituose informaciniuose kanaluose skleidžiamo melo, kad žmogus gali būti tuo, kuo nėra; kad nuo gimimo esi auka, o dėl to kalta abstrakti patriarchalinė visuomenė, engėjai, primesti stereotipai... kad ne pats esi atsakingas už savo gyvenimą, bet valstybė turi išspręsti tavo problemas.

Wokeizmas pasaulyje veikia kaip religija. Ji turi savo dogmas, kuriomis privaloma aklai tikėti, rašto aiškintojus (lygybės ekspertus), apaštalus (aktyvistus), inkvizitorius (kontrolierius), bendruomenes (LGBT ir kt.), procesijas (pvz., Pride paradai ir kovo 8-osios eisenos). Tikintieji nuoširdžiai siekia savaip suprantamo teisingumo ir jaučiasi darą gerą darbą. „Šventos kovos“ prieš patriarchatą bei įvairias fobijas suteikia prasmės jausmą, vienija ir uždega širdis griauti Vakarų civilizacijos pamatus toliau.

Dogmų kvestionavimas giliai užgauna religinius tikinčiųjų jausmus. Akivaizdžių faktų, kurie prieštarauja woke naratyvui, priminimas sudrebina pasaulėžiūrinius wokeistų pamatus, todėl yra laikomi erezijomis ir netoleruojami. Pavojingi eretikai viešai deginami ant cancelinimo laužų.

Wokeizmas pasaulyje veikia kaip religija.

Būtų nieko baisaus – juk demokratijoje visi gali tikėti, kuo nori, kalbėti, ką nori, ir gyventi, kaip nori. Bėda, kad wokeizmo religijai būdingas fanatiškas prozelitizmas. Wokeistai pasiryžę kovoti „kryžiaus žygius“ iki galo  –  brukti savo tiesas visais įmanomais kanalais, kol atvers visuomenę į vienintelį teisingą tikėjimą. Jiems nė motais, kad dauguma žmonių nenori būti atvertinėjami, nes savo akimis mato peršamų dogmų absurdiškumą.

Filmo Barbė galima ir nežiūrėti, ignoruoti kitas ideologizuotas kultūros apraiškas. Bėda, kad wokeizmo dogmas siekiama padaryti privalomomis įstatymais, teismų sprendimais, švietimu ir instituciškai kontroliuoti, kaip jos įgyvendinamos. Woke inkvizicijai neužtenka kontrolieriaus pozicijos, ji siekia plėsti savo formalias galias, įgyti naujus valdingus įgaliojimus.

Kol neratifikuota Stambulo konvencija, nepriimtas Civilinės sąjungos ir kiti wokeizmo įkvėpti įstatymai, kontrolierė gali mus gėdinti, gali būti kuriami cancelinimo laužai, bet valstybė neturi teisės bausti už erezijų skleidimą. Kol kas galime džiaugtis, kad esame sąlyginai laisvi, o į wokeizmą teisiškai atverstų valstybių piliečiai jau prarado laisvę viešai sakyti akivaizdžius tikrovės faktus: lytys yra dvi; vyrai negali tapti moterimis ir, atvirkščiai; moterys gimdo, o vyrai ne; vaikui reikia tėčio ir mamos...

Lietuva patiria didžiulį spaudimą oficialiai priimti naująją evangeliją. Beveik pusė Seimo jau įtikėjo. Prezidentas panašus į agnostiką. Klausimas, ar mūsų valstybė pasiduos? Ar valdžia į Lietuvos teisę įtrauks woke dogmas? Ar jos taps visuotinai privalomu tikėjimu – nauja valstybine religija?

The post Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kas išnaudoja lėlę Barbę religiniuose karuose? appeared first on LAIKMETIS.

„Šis bilietas skirtas tik vienam šeimos tipui, todėl nustatyta diskriminacija socialinės padėties pagrindu“, – pirmadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Anot jos, festivalio bilietų naudojimo taisyklėse ir renginio nuostatose numatoma, kad šeimos bilietu siekiama paskatinti jaunas šeimas, į festivalį atvykstančias su mažamečiais vaikais. Bilietu gali pasinaudoti viena šeima, kurią sudaro du suaugę asmenys, atkeliavę su vienu ar keliais savo vaikais iki 12 metų.

Pagal taisykles, šio bilieto įsigijimo sąlygos neapima kitų galimų šeimos ryšių ir pavidalų.

Atvykus į festivalį kartu su bilietu privaloma pateikti tėvystę ar globą įrodančius dokumentus.

Festivalį organizuojančios viešosios įstaigos „Baltijos griaustinis“ atstovai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai raštu teigė, kad šeimos bilietą gali įsigyti ir vienišos mamos bei tėčiai su vaikais, seneliai su vaikaičiais. Tačiau tokių sąlygų oficialiose renginio nuostatose nėra.

Bilietu gali pasinaudoti viena šeima, kurią sudaro du suaugę asmenys, atkeliavę su vienu ar keliais savo vaikais iki 12 metų

B. Sabatauskaitė atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu pateikti paaiškinimai apie išplėstinį sąlygų taikymą nėra žinomi plačiajai visuomenei.

„Raštuose tarnyboms galima parašyti daug ką, tačiau kol tai nėra oficialios, viešai skelbiamos taisyklės, tol ši informacija vartotojams nėra prieinama. Nėra jokių garantijų, kad seneliai, į festivalį atvykę su anūkais, vienas vaikus auginantis tėtis ar globėja (-as) su vaikais galės pasinaudoti šeimos bilietu“, – teigė kontrolierė.

Ji paragino renginio organizatorius užtikrinti, kad viešos bilietų naudojimo taisyklės atitiktų tai, kas skelbiama privačiai.

„Iki festivalio liko nemažai laiko, rengėjai dar turi galimybę pataisyti šias diskriminacines taisykles“, – teigė lygių galimybių kontrolierė.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad informacijoje apie paslaugas nebūtų teikiamos privilegijos dėl lyties, amžiaus, negalios, socialinės, šeiminės padėties ir kitų asmens tapatybės požymių. 

23-iasis nepriklausomas savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ vyks rugpjūčio 24–27 dienomis Zarasų rajone.

The post Aptiko dar vieną diskriminacijos atvejį: kritikuojami bilietai šeimai appeared first on LAIKMETIS.

Žinomas atlikėjas savo paskyroje pasidalino naujiena, kurioje nusistebėjo, kad naująja Mis Olandija tapo translytis vyras. „Mis Olandija tapo vyras. Tiek žinių 2023 iųjų Liepą. Moterys, rūkykit kamputyje, mes - vyrai - perimam viską", - socialinuose tinkluose dėstė V. Baumila.

Toks pasisakymas neliko nepastebėtas lygių teisių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės ir kitų žmogaus teisių aktyvistais prisistatančių asmenų.

Translytė moteris yra moteris!

„Daugybei žmonių įtaką turinti pop-kultūros žvaigždė savaitgalį surengė tikrą transfobijos fiestą ir net atkreipus į tai dėmesį kitoms (-iems) absoliučiai neigia ir nepripažįsta darantis žalą. Miss Nyderlandai konkursą laimėjusią translytę moterį, jis viešai žemindamas vadina vyru ir yra taip įsitikinęs savo teisumu, kad nemato tame problemos. Translytė moteris yra moteris! (tiesą pasakius būdvardis "translytė" čia yra visiškai nebūtinas)", - dėstė B. Sabatauskaitė.

<..> Prie visko dainininkas taip daro, suprask, prisidengdamas tuo, kad neva gina moterų teises. Ačiū, tokio apsimestinio neva moterų teisių į lygias galimybes palaikymo nereikia, kai jis žemina ir niekina kitas grupes žmonių ir sukuria jiems ne tik žeminančias sąlygas, bet ir pavojų tiesiog gyventi būnant savimi", - buvo įsitikinusi kontrolierė.

The post Žmogaus teisių aktyvistai užsipuolė dainininką V. Baumilą: „surengė transfobijos fiestą" appeared first on LAIKMETIS.

Šio įstatymo priėmimas numatytas praėjusių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitoje kaip teikiama rekomendacija.

„Reikėtų svarstyti ir pagaliau priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą. Jo žmonės laukia daugiau negu 20 metų nuo Civilinio kodekso priėmimo, taip užtikrinant teisę ir translyčių asmenų apsaugą, taip pat jų galimybes gauti skirtingas paslaugas, įskaitant sveikatos paslaugas“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Birutė Sabatauskaitė.

Ji pabrėžė, kad kalbama ne apie lyties keitimą, o apie lytinės tapatybės pripažinimą.

„Įstatyminis reguliavimas šioje srityje yra morališkai ir visaip kitaip pasenęs“, – tvirtino lygių galimybių kontrolierė.

Ji teigė, kad tarnyba yra gavusi ne vieną skundą dėl galimos diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu. Kadangi įstatyme nenumatytas tokia atskira diskriminavimo rūšis, jis nagrinėjamas kaip diskriminacija lyties pagrindu.

„Esame gavę skundą dėl kirpimo paslaugų. Turime ir dabar (skundą dėl lytinės tapatybės – BNS), atliekame tyrimą“, – teigė kontrolierė.

Praėjusių metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitoje minima, kad grožio salone „Figaro“ atsisakyta klientę apkirpti mašinėle. Ji kirpimui užsiregistravo programėle, o atėjusi į saloną sužinojo, kad kirpėja paslaugos nesuteiks, nes taip kerpa tik vyrus.

„Klientei pasiūlyta užsirašyti pas kitą kirpėją kitu laiku. Neapsieita ir be komentarų apie tai, kaip šiais laikais lytys per daug suvienodinamos. Tokios replikos galėjo žeminti pareiškėją dėl jos lyties. Atlikusi skundo tyrimą kontrolierė įspėjo saloną valdančią bendrovę „Sudaira“ dėl diskriminacijos teikiant paslaugas“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvoje pasirinkta lytinė tapatybė gali būti teisiškai pripažinta teismo sprendimu, jei pateikiama psichiatrinė diagnozė. 2017 metais Teisingumo ministerija buvo parengusi Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą, kad translyčiai asmenys, kuriems būtų diagnozuotas transseksualumas, be teismo dokumentuose galėtų pakeisti nuorodą į lytį, vardą, pavardę ir asmens kodą. Tačiau šio projekto nesvarstė nei Vyriausybė, nei Seimas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje nurodoma, kad Translyčių žmonių teisių žemėlapyje Lietuva pernai surinko tris balus iš 30 galimų.

Indeksu matuojama teisinė translyčių asmenų padėtis pripažįstant asmens lytinę tapatybę ir egzistuojančios apsaugos priemonės nuo diskriminacijos, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, priemonės prieglobsčio ieškantiems translyčiams žmonėms, situacija sveikatos ir šeimos srityse.

Pagal pasirengimą suteikti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas tokiems asmenims Lietuva surinko du balus iš 12 galimų. 

The post Lygių galimybių kontrolierė: trūksta Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, bankas vartojimo kreditus nurodė teikiantis tik žmonėms iki 72 metų amžiaus – toks automatinis potencialių klientų atmetimas prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

Birutė Sabatauskaitė teigia, kad klientų amžius ir su juo susiję veiksniai gali būti vertinami kaip vienas iš rizikos faktorių, tačiau vien dėl amžiaus jie neturėtų būti nurašomi.

„Vyresnių nei 72 metų amžiaus asmenų galimybės grąžinti vartojimo paskolą turi būti vertinamos individualiai. Bet kokie amžiaus apribojimai yra teisėti tik tuomet, jei jie numatyti įstatymuose. Šiuo atveju, finansinių paslaugų teisiniame reguliavime maksimali vartojimo paskolų gavėjų amžiaus riba nėra numatyta. Tą tyrimo metu patvirtino ir Lietuvos bankas“, – pranešime sakė B. Sabatauskaitė.

Informaciją apie tai, kad „Bigbank“ vartojimo paskolas teikia tik 18–72 metų amžiaus asmenims, kontrolierė gavo 2022 metų pabaigoje. Įmonė tokias sąlygas įvardijo savo interneto svetainėje (šiuo metu ši informacija jau pašalinta) bei atsakydama į potencialaus kliento užklausą.

Pradėjus tyrimą įmonės atstovai aiškino, kad vartojimo paskolos teikiamos pagal vidines „Bigbank“ taisykles. Jų teigimu, 72-iejų metų riba nustatyta atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma užtikrinti, jog vyresni klientai bus pajėgūs paskolas grąžinti, teigiama pranešime. 

Banko neaudituotas grynasis pelnas 2022 metais buvo rekordinis – 33,7 mln. eurų, indėlių portfelis išaugo 52 proc., o paskolų – 50 proc. „Bigbank“ paskolų portfelis Lietuvoje siekia 200 mln. eurų.

The post Lygių galimybių kontrolierė: „Bigbank“ diskriminuoja vartotojus dėl jų amžiaus appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį informavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pareiškėja teigė, jog vadovas glostė jos rankas, lietė pečius, žandu prisiglaudė prie veido. 

Atliekant tyrimą sveikatos apsaugos ministras patenkino įstaigos vadovo prašymą išeiti iš darbo. Taip, pasak tarnybos pranešimo, buvo nutraukti lygias galimybes pažeidžiantys veiksmai, todėl tyrimas nutrauktas.

Nepaisant to, lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Nacionalinio transplantacijos biuro administraciją rekomenduodama suteikti pagalbą nuo seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo nukentėjusioms darbuotojoms.

Glostė rankas, liesdavo

Skundą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pateikusi biuro darbuotoja taip pat pasakojo sulaukdavusi klausimų ir pastabų apie savo sutuoktinį, kitas privataus gyvenimo detales. Nesitaikstydama su tokiu elgesiu, moteris išėjo iš darbo. SAM jos skundą persiuntė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuri ir pripažino šį pažeidimą.

„Kovo mėnesį pareiškėja įsidarbino Nacionaliniame transplantacijos biure prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuo pat pirmos darbo savaitės pareiškėją nustebino biuro vadovo elgesys su ja ir kitais darbuotojais (-omis)“, – rašoma tarnybos tyrimo medžiagoje.

Jame skelbiama, jog trečią darbuotojos darbo biure dieną vadovas atėjo į jos kabinetą, „pradėjo glostyti jai rankas, prisiglaudė žandu prie jos veido, apkabino per pečius ir paklausė, ar patinka dirbti biure“.

Tokie Vadovo veiksmai kartojosi ne vieną kartą. Pareiškėjos žiniomis, taip jis elgėsi su daugeliu biure dirbančių moterų, rašoma tyrimo medžiagoje. 

Jautėsi tardoma

Pareiškėja skunde rašė, kad užėjusi į vadovo kabinetą, kad pasidalytų idėjomis dėl veiklos, tačiau pasijusdavusi lyg „tardyme apie asmeninį gyvenimą“.

Pasak jos, vadovas klausinėjo, kur dirba jos vyras, kiek jis uždirba, kuo užsiima jos tėvai, ar gyvena nuosavame, ar nuomojamame bute. Ji teigė, kad kalbėtis tokiomis asmeniškomis temomis buvę nemalonu, o į pasiūlymus apie veiklą buvo atsakoma, kad nėra pinigų. 

Moteris Lygių galimybių tarnybai sakė, kad kita darbuotoja jai pasakojusi, jog dėl priekabiavimo iš jos skyriaus išėjusi ne viena mergina.

„Man pasidarė tik dar baisiau. Viską pasakodavau mamai, nes esant nuotoliui nelabai buvo kam pasiguosti. Vėliau atsirado kita kolegė, kuri irgi patyrė tą patį, užsidariusios su ja WC pasiguosdavom, pakalbėdavome, kad taip neturėtų būti. Jokių įrašų šia tema neturiu, nes direktorius užklupdavo netikėtai, nesitikint tokių veiksmų“, – informavo tarnyba. 

A. Bagotyrius kaltinimus neigė. Pasak jo ir jį palaikiusių darbuotojų, įvykiai ir frazės buvo išgalvoti, ištraukti iš darbinio konteksto. Skunde pateiktus faktus ir citatas jis teigė esant melagingais, netinkamai interpretuotais.

Buvusio vadovo teigimu, vienas iš aprašytų prisilietimų buvo darbinis, o ne sąmoningas siekis suartėti – jis norėjęs darbuotojai padėti dirbti kompiuteriu, rašoma pranešime.

Nukentėjo ir kiti darbuotojai

Kontrolierės tyrime apklausti liudytojai ir liudytojos patvirtino matę ar girdėję apie pareiškėjos patirtą priekabiavimą. Dalis jų pasakojo, kad ir pačios patyrė panašų seksualinį priekabiavimą. Toks elgesys kartojosi ne vieną kartą, liudytojai ir liudytojos savo patirtimi dalijosi ir su SAM suburta darbo grupe, ir su Valstybinės darbo inspekcijos tyrėjais.

Birželį Valstyinė darbo inspekcija (VDI) konstatavo, kad savo elgesiu vadovas pažeidė Darbo kodeksą – darbuotojams nesukūrė saugios darbo aplinkos. VDI atliko anoniminę darbuotojų apklausą. Joje dalyvavo 67 proc. Nacionalinio transplantacijos biuro administracijos darbuotojų.

8 iš 10 apklaustųjų nurodė girdėję arba žinantys apie psichologinio smurto darbe apraiškas, 6 iš 10, paklausti, ar kolektyve pasitaiko seksualinio priekabiavimo atvejų, atsakė teigiamai.

Kontrolieriaus tarnyba primena, jog seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas ir užgaulus seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Tai yra viena iš diskriminacijos formų. Seksualinis priekabiavimas gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu.

Priekabiavimas – skaudi problema

Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad seksualinis priekabiavimas ir diskriminacija dėl lyties vis dar yra skaudi darbo santykių problema.

„Pranešti apie seksualinį priekabiavimą ar kitokią diskriminaciją darbo vietoje vis dar yra itin sudėtinga. Žmonės būna įbauginti, bijo prarasti darbo vietą, galbūt net ne visada gali atpažinti, kad jų teisėmis yra piktnaudžiaujama, – pranešime sakė kontrolierė. – Organizacijose turėtų vyrauti nulinė tolerancija priekabiavimui ir diskriminacijai. Akivaizdu, kad SAM būtina imtis labai rimtų strateginių priemonių, kad ministerijai pavaldžiose įstaigose būtų užtikrinta saugi darbo aplinka“.

B. Sabatauskaitė kreipėsi į SAM siūlydama nusimatyti strategines prevencijos priemones – įvertinti priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar psichologinio smurto paplitimą ministerijai pavaldžiose įstaigose – pavyzdžiui, atliekant anonimines darbuotojų apklausas.

Ji taip pat siūlė užtikrinti, kad įstaigose būtų rengiami seksualinio priekabiavimo ir kito įstatymus pažeidžiančio elgesio atpažinimo mokymai, taip pat, jog ministerijai pavaldžiose įstaigose būtų patvirtinti seksualinio priekabiavimo, priekabiavimo bei psichologinio smurto prevencijos ir reagavimo mechanizmai.

Pasitraukė pats

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Nacionalinio transplantacijos biuro vadovą rugpjūčio 10-ąją atleido šalių susitarimu, neskiriant išeitinės išmokos ar kompensacijos.

Sprendimas buvo priimtas po to, kai ministro sudaryta komisija pateikė išvadas dėl biuro direktoriaus A. Bagotyriaus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tyrimas pradėtas dėl gautų buvusių ir esamų biuro darbuotojų skundų. 

Susipažinęs su komisijos pateiktomis išvadomis, A. Dulkys pačiam trauktis nusprendusiam pavaldžios institucijos vadovui skyrė komisijos už nustatytus pažeidimu siūlytą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

The post Buvęs Transplantacijos biuro vadovas priekabiavo prie darbuotojos - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu yra abejojama ir manoma, kad jos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, Seimo nariai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimo prieštaravimo ir arba pašalinti tuos dvejojimus, arba patvirtinti, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė B. Sabatauskaitė.

Siūlymas ratifikuoti Europos Tarybos (ET) konvenciją yra įrašytas tarp Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijų penktadienį Seime pristatytoje metinės veiklos ataskaitoje.

Kontrolierė: rekomendaciją atsibodo kartoti

Pristatydama tarnybos rekomendacijas B. Sabatauskaitė pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo verdiktas duotų atsakymą dėl šios konvencijos, strigusios Seime, likimo.

„Raginame ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Tiesą pasakius, šią rekomendaciją turbūt jau atsibodo kartoti ir nevyriausybinėms organizacijoms, ir mums. (...) Galbūt raginčiau tada bent suformuluoti tą kreipimąsi, jei neketinama ratifikuoti konvencijos greitu metu“, – sakė lygių galimybių kontrolierė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sakė teigiamai vertinantis siūlymą, kad Stambulo konvencijos atitiktį šalies pagrindiniam šalies įstatymui įvertintų Konstitucinis Teismas.

„Pozityviai vertinu siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam mūsų šalies įstatymui. (...) Čia būtų ne skundimas – prašymas įvertinti, ar tarptautinė sutartis neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė T. V. Raskevičius.

„Yra galimi keli kreipimosi žanrai, tai gali padaryti kelių Seimo narių grupė, tada tas kreipimasis nėra nagrinėjamas prioriteto tvarka, jei tas kreipimasis būtų priimtas nutarimu, tada KT tokį kreipimąsi nagrinėtų prioriteto tvarka ir atsakymas būtų gana greitas“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.

Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Siūlo atnaujinti Lygių galimybių įstatymą

Lygių galimybių kontrolierė taip pat ragino Seimą atnaujinti Lygių galimybių įstatymą, kurio nauja versija buvo parengta dar praėjusios kadencijos Seime. 

Pasak kontrolierės, jis užpildytų tam tikras teisines spragas – pvz., apibrėžtų diskriminaciją dėl šeimos padėties, įpareigotų darbdavius pritaikyti asmenims su negalia darbo sąlygas, ne tik patalpas.

„Jau nuo 2019 metų Seime yra užregistruotas Lygių galimybių įstatymo naujas projektas, mes raginame Seimą svarstyti ir priimti naują projektą. Ką jis padarytų – įtrauktų šeiminės padėties pagrindą, nes labai dažnai asmenys konsultuojasi dėl diskriminacijos dėl šeiminės padėties, kartu su siūlymu įtraukti lytinės tapatybės pagrindą“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Pasak jos, taip pat naujas projektas „įtvirtintų aiškią pareigą darbdaviams pritaikyti asmenims su negalia darbo sąlygas, ne tik patalpas, kaip dabar nurodyta įstatyme, uždraustų priekabiavimą skirtingais pagrindais vartotojų teisių srityje, kas nepadaryta ir tai neatitinka ES direktyvų“.

Seimo komiteto vadovas T. V. Raskevičius teigė, kad dėl projekto šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados, o su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutarta, kad ji dar atnaujintų svarstomą projektą.

„Esame asmeniškai su socialinės apsaugos ir darbo ministre aptarę šio įstatymo naujos redakcijos turinį, esmė ta, kad yra daug direktyvinių nuostatų, kurias reikėtų perkelti, ir mes turbūt laikysimės strategijos, kad SADM atnaujintų naujos redakcijos projektą ir jis artimiausiu metu grįžtų į Seimą“, – informavo komiteto pirmininkas.

Taip pat B. Sabatauskaitė prašė didinti įstaigos finansavimą, nes, pasak jos, daugėjant papildomų tarnybos funkcijų dabartiniais resursais yra dirbama ties žmogiškųjų išteklių riba.

Ji taip pat teigė, kad „tarnyba, pritraukdama tarptautinį finansavimą, į biudžetą sumoka daugiau pinigų nei gana po finansavimo tuos projektus įgyvendinti“.

Šių metų biudžete Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai yra skirtas 567 tūkst. eurų finansavimas.

The post Dėl Stambulo konvencijos siūlau kreiptis į Konstitucinį Teismą - B. Sabatauskaitė appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadove tapo žmogaus teisių ekspertė Jūratė Juškaitė.

„Procesai, kurie šiuo metu vyksta žmogaus teisių srityje tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose Europos šalyse, kelia didelį susirūpinimą. Todėl ir toliau sieksime kalbėti apie svarbius ir aktualius klausimus – smurtą artimoje aplinkoje, Stambulo konvenciją, LGBTI bendruomenės padėtį, ksenofobiją, antisemitizmą. Žmogaus teisių užtikrinimas visiems, nepaisant lyties, negalios, etninės kilmės, religijos, seksualinės orientacijos ir kitų pagrindų, yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės bruožų“, – centro pranešime cituojama J. Juškaitė.

Todėl ir toliau sieksime kalbėti apie svarbius ir aktualius klausimus – smurtą artimoje aplinkoje, Stambulo konvenciją, LGBTI bendruomenės padėtį, ksenofobiją, antisemitizmą.

Naująją vadovę nuo liepos paskyrė centro taryba.

Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos pirmininkės Ingos Abramavičiūtės, J. Juškaitė turi ilgametę patirtį žmogaus teisių srityje.

J. Juškaitė Žmogaus teisių centre dirba nuo 2015 metų. Per ši laikotarpį ji koordinavo ir vadovavo projektams, prisidėjo prie įvairių visuomeninių projektų – tokių, kaip Nacionalinė emancipacijos diena, festivalis „Kreivės“, skurdo mažinimui skirtų iniciatyvų, redagavo portalą manoteises.lt, nuo 2017 metų ėjo centro komunikacijos vadovės pareigas.  

J. Juškaitė Vilniaus universitete yra įgijusi komunikacijos (žurnalistikos) bakalauro laipsnį ir tarptautinių santykių magistro laipsnį, taip pat lyčių studijų magistro laipsnį Vidurio Europos universitete Budapešte. Ji yra ir Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos narė. 

J. Juškaitė vadovaus administracijai, taip pat toliau redaguos žmogaus teisių portalą manoteises.lt, vadovaus projektams.

Centras be vadovo liko Seimui lygių galimybių kontroliere paskyrus jam vadovavusią teisininkę Birutę Sabatauskaitę. Anksčiau jam vadovo teisininkas Gediminas Andriukaitis, dabartinė vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė, buvusi Konstitucinio teismo teisėja Toma Birmontienė.

The post Lygių galimybių kontrolierės partnerė Jūratė Juškaitė vadovaus Lietuvos žmogaus teisių centrui appeared first on LAIKMETIS.

Šiandien Prezidentas su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos aptarė kliūtis žmonių su negalia teisėms ir gerovei Lietuvoje užtikrinti.

„Deja, mūsų valstybė vis dar nėra pritaikyta visiems jos nariams. Mums reikia daugiau solidarumo ir supratimo, kad žmonių su negalia teisės ir gerovė taptų visų mūsų bendru reikalu. Susitelkime ir kurkime žmoniškesnę visuomenę, kurioje priimami visi žmonės, nepaisant jų fizinių ar psichinių apribojimų, kiekvienas mūsų galime ir turime prie to prisidėti, kad ir nedideliais darbais“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas ir jo komanda artimiausiu metu planuoja susitikimus su skirtingų sričių atstovais, kurie gali daryti sprendimus, mažinančius žmonių su negalia atskirtį Lietuvoje. Ypatingą dėmesį šalies vadovas skirs tinkamų sąlygų sudarymo klausimams – aplinkos ir informacijos, viešųjų paslaugų prieinamumui, švietimo sistemos, taip pat darbo aplinkos, viešojo transporto, būsto ir viešųjų erdvių pritaikymui žmonėms su negalia, kels specialistų žinių negalios temomis problemas. Šalies vadovo manymu, neatidėliotinos svarbos yra ekonominės ir socialinės asmenų su negalia apsaugos klausimai, inovatyvių terapinių paslaugų jiems prieinamumas, tinkamos slaugos-globos paslaugos namuose, kultūros infrastruktūros pritaikymas ir kultūros paslaugų prieinamumas. Prezidento teigimu, būtina vadovautis požiūriu, kad žmonių su negalia gerovės klausimai yra ne vienos ar kelių institucijų, o visų Seimo komitetų, visų ministerijų, savivaldybių, kiekvienos viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos, visų darbdavių, darbuotojų organizacijų, nevyriausybinio organizacijų, bendruomenių, žiniasklaidos, visuomenininkų bei kiekvieno Lietuvos žmogaus bendras reikalas.

Prezidentas ragina valstybės ir savivaldybių institucijas politikos formavimo ir įgyvendinimo darbotvarkėse nuolat proaktyviai planuoti reikalingus žmonių su negalia teisių užtikrinimo ir gerovės didinimo darbus, įsipareigoti pasiekti konkrečius ir pamatuojamus rezultatus. „Jei kiekviena institucija kasmet užsibrėš savo planuose kad ir nedidelį pokytį žmonių su negalia atskirčiai mažinti ir jį įgyvendins – metų pabaigoje bus žengti tūkstančiai žingsnių link teisingesnės visuomenės“, – sakė Prezidentas.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė susitikime pažymėjo nepalankias visuomenės nuostatas žmonių su psichikos negalia atžvilgiu, problemas įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas Lietuvoje, ypač jų teisę mokytis visą gyvenimą, pandemijos sąlygomis paaštrėjusias asmenų su negalia problemas.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovai Prezidentui pristatė sudėtingą šeimų, auginančių vaikus su negalia, situaciją, valstybės institucijų negebėjimą užtikrinti žmonėms su negalia lygiateisiško gyvenimo atviroje bendruomenėje, Lietuvos darbo rinkos uždarumą žmonėms su negalia.

 Pandemija dar labiau išryškino žmonių su negalia problemas. Jų šalyje gyvena apie 236 tūkst., tai 8 proc. visų gyventojų. 

The post Prezidentas: žmonių su negalia gerovė – visų bendras reikalas appeared first on LAIKMETIS.