Pasak kongregacijos Pietų Afrikoje įsikūrusio provincijos sekretoriaus, Tatu mirė šeštadienį, balandžio 27 d., dėl šautinės žaizdos.

Tatu, kilęs iš Lesoto Maseru arkivyskupijos, tarnavo PAR Pretorijos arkivyskupijoje. Pasak pranešimų, jo kūnas su šautinėmis žaizdomis buvo rastas automobilyje viename PAR valstybiniame kelyje.

Pirmadienį, balandžio 29 d., paskelbtame pareiškime SACBC nariai pareiškė užuojautą ir jo nužudymą įvardino „ne pavieniu incidentu“, primindami kovo 13 d. vienos PAR vyskupijos katedros zakristijoje nušauto Zambijoje gimusio tėvo Williamo Bandoso (Viljamo Bandoso), Šv. Patriko misionierių draugijos nario, nužudymą.

Šalies katalikų vyskupai pasmerkė žmogžudysčių „pandemiją".

The post Pietų Afrikos Respublikoje nušautas kunigas appeared first on LAIKMETIS.

„Afrikos krikščionių profesionalų forumas (ACPF), siekiantis skatinti ir saugoti gyvybės šventumą, šeimos vertybes ir gerą valdymą, solidarizuojasi su Ruanda minint 30-ąsias genocido metines", - sakoma sekmadienį, balandžio 7 d., paskelbtame organizacijos pareigūnų pareiškime.

Forumo nariai prisijungia prie „Ruandos vyriausybės, jos piliečių, Afrikos Sąjungos valstybių narių ir pasaulio bendruomenės, prisimindami tragišką nekaltų žmonių žūtį", - tęsiama pareiškime.

Prisimindami 1994 m. Ruandos genocido, kuris truko maždaug 100 dienų, įvykius, fondo pareigūnai teigė: „Prieš trisdešimt metų žmonija tapo neapsakomo smurto, nusinešusio daugybę nekaltų žmonių gyvybių, liudininke".

The post Afrikos krikščionių lyderiai mini Ruandos genocido 30 metų sukaktį appeared first on LAIKMETIS.

Balandžio 3 d. interviu „ACI Africa", CNA naujienų partneriui Afrikoje, vyskupas Geraldas Mammanas Musa (Džeraldas Mamanas Muza) džiaugėsi sėkmingai atšvęstomis Velykomis - pirmosiomis vyskupijoje. Kacinos vyskupiją popiežius Pranciškus įsteigė 2023 m. spalio mėn.

„Tai buvo labai didelė šventė, nes pirmą kartą į šią šventę katedroje susirinko kunigai", - kalbėjo 53 metų vyskupas.

„Nepaisant nesaugumo iššūkių, su kuriais susiduriame kaip vyskupija, turėjome daugiau kaip 700 žmonių, kurie buvo pakrikštyti ir priėmė šventąją Komuniją. Tai neįtikėtinas skaičius", - sakė jis.

„Tai mums rodo, kad Dievas veikia mažu būdu. Netgi nuošaliose vietose, netgi ten, kur, kaip jums atrodo, krikščionių mažuma, Dievas veikia", - sakė vyskupas. "Ir mes dėkojame Dievui už derlių, kurį turime. Derliaus, kalbant apie didėjantį narių skaičių, kurį turime."

„Tikime, kad laikui bėgant turėsime vis daugiau žmonių, kurie atsiverčia į tikėjimą, vis daugiau tų, kurie bus pakrikštyti. Tikime, kad turėsime daugiau žmonių, kurie bus labiau atsidavę savo tikėjimui", - kalbėjo vyskupas Musa „ACI Africa".

Jis tęsė: „Mūsų iššūkis, turintis įtakos evangelizacijai, yra nesaugumo iššūkis".

Vyskupas pažymėjo, kad pietinėje valstijos dalyje tūkstančiai žmonių jau buvo priversti palikti savo namus dėl tų, kuriuos jis pavadino „banditais".

Jis sakė, kad per gavėnią aplankė 45 šeimas, kurios vietinės valdžios institucijų buvo iškeldintos iš Kacinos valstijos. „Ir jos nėra vienintelės, - sakė Musa. - Yra apie 300 bendruomenių, kurios buvo iškeldintos".

„Tai turi įtakos evangelizaciniam darbui, nes šie žmonės priklausė bažnyčiai. Jie turėjo palikti ją ir eiti gyventi kitur, - pasakojo vyskupas. - Jie norėtų grįžti į tėvynę, bet tai sudėtinga, nes nesaugumo iššūkis vis dar išlieka."

Musa vis dar viliasi, kad jo vyskupija ir toliau palaikys naujus tikėjimą priėmusius konvertitus.

„Norime sukurti sistemą, pagal kurią atsivertusieji į tikėjimą, taip pat tie, kurie jau yra tiki, gautų gerą formaciją. Ir norime plėtoti ją ilgalaikę", - sako jis.

„Formavimas nesibaigia tik katekizmu, kuris mus parengia šventajai Komunijai. Formavimas nesibaigia tik katekizmu, kai ruošiamės krikštui. Bet tikėjimo formacija turėtų tęstis visą gyvenimą, kad mūsų žmonės ir toliau augtų tikėjime", - įsitikinęs Nigerijos vyskupas.

The post Per Velykas Nigerijoje pakrikštyta daugiau kaip 700 žmonių, nepaisant padažnėjusių išpuolių prieš krikščionis appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 17 d. interviu prancūzų kalba transliuojamam katalikiškam televizijos kanalui KTO kardinolas Fridolinas Ambongo apgailestavo dėl „sinodiškumo" stokos išleidžiant šį dokumentą, kuris nuo pat jo paskelbimo 2023 m. gruodžio 18 d. sukėlė nevienareikšmę reakciją ir gilų susiskaldymą tarp katalikų vyskupų visame pasaulyje.

"Šioje deklaracijoje iškilo visuminė kultūrinė problema, nes Afrikos žemynas Fiducia Supplicans suvokė kaip kultūrinę kolonizaciją", - sakė F. Ambongo, Kongo Demokratinės Respublikos Kinšasos arkivyskupas.

Tai, ką siūlo ši deklaracija, yra „savotiškas Vakarų imperializmas, tačiau kultūriniu lygmeniu", - sakė jis ir pridūrė, kad „praktika, kuri Vakaruose laikoma normalia, buvo primesta kitoms tautoms".

„Manau, kad tai paaiškina Afrikos reakcijos stiprumą", - teigė Afrikos kardinolas, turėdamas omenyje sausio 11 d. Afrikos vyskupų sprendimą neįgyvendinti „Fiducia Supplicans" žemyne po to, kai gruodžio 20 d. buvo kreiptasi į Afrikos ir jos salų katalikų vyskupų konferencijų pirmininkus, prašant pateikti savo nuomonę dėl „vieno sinodo pareiškimo".

„Nemanau, kad šis tekstas tuo metu buvo būtinas, - tęsė Ambongo, turėdamas omenyje deklaraciją. - Ką tik baigėsi pirmoji Sinodo dėl sinodiškumo sesija, o dabar laukiame antrosios. Visus šiuos klausimus kėlėme per pirmąją sinodo sesiją; prie jų dar grįšime, ir būtume daug laimėję, jei būtume palaukę antrosios sesijos pabaigos ir brandinę tokią temą sinodiškumo dvasia."

praktika, kuri Vakaruose laikoma normalia, buvo primesta kitoms tautoms

„Asmeniškai manau, kad labiausiai mus nustebino ir šokiravo tai, kaip tekstas buvo paskelbtas, - sakė F. Ambongo. - Kai perskaitai dokumento turinį, jame nėra jokios revoliucijos, nes mes laiminame žmones. Laiminame visus, net gyvūnus, laiminame automobilius. Kartais net palaiminu rašiklius, kuriais naudojasi mokiniai".

„Palaiminimus galima suteikti bet kam, - tęsė jis. - Tai reiškia, kad problemą sukėlė ne palaiminimai, nes mes juos jau teikiame. Kas šiek tiek šokiravo, ir manau, kad per Sinodą turėjome kur kas geriau paruošti viešąją nuomonę, buvo homoseksualių porų palaiminimas."

Kongo kardinolas, kuris yra popiežiaus Pranciškaus Kardinolų tarybos narys nuo jo paskyrimo 2020 m. spalį ir perrinkimo 2023 m. kovą, toliau kalbėjo: „Manau, kad jei būtume iš anksto konsultavęsi, analizavę Fiducia Supplicans sinodiškumo dvasia, gal būtume galėję ją pateikti kitokia forma ir tonu, atsižvelgiant į kitų jautrumą."

Po prieštaringos reakcijos į „Fiducia Supplicans" dikasterijos prefektas kardinolas Víctoras Manuelis Fernándezas (Vikoras Manuelis Fernandesas) paragino kiekvieną vyskupą „apsispręsti dėl jos įgyvendinimo".

Afrikoje katalikų vyskupai paskelbė „konsoliduotą santrauką", kurioje išdėstė savo atsakymus prieš galimybę laiminti poras, kaip siūloma deklaracijoje.

Savo penkių puslapių atsakyme į „Fiducia Supplicans" SECAM nariai teigė, kad „nemano, jog Afrikoje derėtų laiminti homoseksualų sąjungas ar tos pačios lyties poras, nes jųų kontekste tai sukeltų sumaištį ir tiesiogiai prieštarautų Afrikos bendruomenių kultūriniam etosui".

Katalikų vyskupai teigė, kad „spontaniškas" ir neliturginis palaiminimas, kurį siūlo deklaracija, „negali būti vykdomas Afrikoje nesukeliant skandalų".

Kovo 17 d. interviu F. Ambongo sakė, kad nuo sausio 11 d., kai buvo paskelbtas SECAM pareiškimas, žemyne įsivyravo „taika ir ramybė".

„Nuo to laiko nebekalbame apie Fiducia Supplicans, turėdami omenyje aršią opoziciją Romai ar Šventajam Tėvui", - sakė jis.

„Bažnyčia žemyne turi labai aiškią poziciją, - tęsė jis. - Mes priimame homoseksualus kaip žmones, kaip Dievo sūnus ir dukteris, neatmetame jų, tačiau nemanome, kad šios seksualinės orientacijos galime mokyti savo vaikus."

The post Afrikos kardinolas: deklaracija „Fiducia Supplicans" - kultūrinė kolonizacija, Vakarų imperializmas appeared first on LAIKMETIS.

„ACI Africa", CNA naujienų partneris Afrikoje tėvo Helmuto Mollio, kuris yra parengęs biografijas daugiau kaip 30 vokiečių kankinių, kaip pranešama, tapusių smurto aukomis Afrikoje, pasiteiravo, kas daroma, kad būtų pradėta jų kanonizacijos byla.

Pasakojama, kad jis susisiekė su įvairiais religiniais ir misionierių ordinais, kurie perdavė informaciją apie Afrikoje nužudytus savo narius. Vokiečių kunigas išreiškė optimizmą, kad visoje Afrikoje nužudyti vokiečių evangelistai atgaivins Bažnyčią Vokietijoje, pažymėdamas, kad sumokėję aukščiausią kainą jie Drodo misionierišką uolumą, kuris šiandien toks svarbus mūsų šaliai".

„Jūsų vietinės bažnyčios turėtų pasirūpinti, kad šie vokiečių kankiniai būtų iškelti į altorių garbę", - atsakė šis, turėdamas omenyje vyskupijų ir metropolijų, taip pat nacionalinių vyskupų konferencijų, kuriose, kaip pranešama, įvyko kankinystės, vietinius ordinarus.

Pasak jo, pirmiausia reikia į Afrikos kalbas išversti vokiečių, sumokėjusių aukščiausią kainą už evangelizaciją Afrikoje, biografijas.

„Prašome išversti Afrikos kankinių biografijas į savo nacionalinę kalbą!" - H. Mollis ragino kovo 7 d. interviu, praėjus kelioms dienoms po to, kai pasidalijo Afrikoje nužudytų vokiečių kankinių sąrašu. Jis teigė, kad šiuo metu šios biografijos „verčiamos į arabų kalbą, tačiau kyla sunkumų dėl spausdinimo".

Istorikas, anksčiau dirbęs Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacijoje ir Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijoje, vokiečių evangelistų biografijas pradėjo rengti Vokietijos katalikų vyskupų prašymu.

Šių biografijų rengimą esą paskatino 1994 m. lapkričio mėn. popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkasis laiškas apie pasirengimą 2000 metų jubiliejui Tertio Millennio Adveniente.

Apaštališkajame laiške popiežius Jonas Paulius II sakė: „Baigiantis antrajam tūkstantmečiui Bažnyčia vėl tapo kankinių Bažnyčia. Į mūsų šimtmetį sugrįžo kankiniai, dažnai nežinomi, panašūs į „nežinomus karius" didžiajame Dievo reikale".

Tarp Afrikoje gyvenusių vokiečių kankinių, kurių biografijos užfiksuotos, yra tėvas Franzas Jägeris, oblatų narys, nužudytas 1905 m. Pietvakarių Afrikoje per herero sukilimą. Pietvakarių Afrika 1915-1990 m. buvo Pietų Afrikos administruojama teritorija, tapusi dabartine Namibija.

Tarp kitų - trys dominikonų misionieriai, 1977 m. žuvę Rodezijoje (dabartinėje Zimbabvėje): seserys Magdala (Christa Elisabeth) Lewandowski iš Kylio, Epifanija (Berta) Schneider iš Miuncheno ir Ceslaus (Anna) Stiegler iš Aukštutinio Pfalco ir kt.

The post Vokietijos vyskupai Bažnyčios Afrikoje prašo inicijuoti vokiečių kankinių kanonizaciją appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį, kovo 4 d., paskelbtame katalikiškojo popiežiškojo ir labdaros fondo „Aid to the Church in Need (ACN) International" pranešime A. Gazzera, kuris vyskupu buvo paskirtas vasario 23 d., teigė, kad CAR išlieka „labai sudėtinga ir nestabili", nes situacija vis dar „nesaugi didelėje šalies dalyje".

„Stengsiuosi išklausyti visus ir, nors ir turiu ribotas galias, būti taikos simboliu", - sakė A. Gazzera.

Jis pridūrė: „Darysiu viską, ką galiu, kad tęsčiau dialogą su įvairiomis sukilėlių grupuotėmis, eisiu į dialogą su tais, kurie išreiškia savo lūkesčius vyriausybei ir tarptautinei bendruomenei, nors, žinoma, ir neteisingai."

Ginkluotos grupuotės CAR toliau vykdo išpuolius prieš nekaltus civilius gyventojus.

Vasario 13 d. Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) ataskaitoje teigiama, kad nors saugumo padėtis šalyje gerėja, nuolat vyksta konflikto šalių susirėmimai, dėl kurių žmonės turi persikelti kitur ir taip apribojamos jų galimybės užsitikrinti pragyvenimo šaltinį.

A. Gazzera, plačiai žinomas dėl savo taikos pastangų šalyje, ACN pranešime teigė, kad jo, kaip religinio lyderio, pareiga yra siekti taikos.

„Kaip kunigui, pastoriui ir vyskupui, viskas, kas skaudina ar veikia mano brolius ir seseris, skaudina ir mane. Taigi kaip kunigas turėjau atsakomybę - o dabar kaip vyskupas turiu jos dar daugiau - rūpintis ir saugoti mano globojamus žmones", - sakė basųjų karmelitų ordino (OCD) narys.

„Ganytojas ne tik lydi savo avis, bet ir gina jas nuo pavojų", - sakė išrinktasis vyskupas, paskyrimo vyskupu metu ėjęs CAR katalikiškos Bvaro vyskupijos Carito direktoriaus pareigas.

Reaguodamas į savo paskyrimą, Italijoje gimęs išrinktasis vyskupas sakė: „Viena vertus, nerimauju, bet, kita vertus, jaučiu gilų pasitikėjimą Dievu."

„Jėgų būti vyskupu turiu ne aš pats, bet Viešpats. Aš neieškojau šios tarnystės. Jėzus sakė: „Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau", - kalbėjo A. Gazzera pridurdamas: - Žinau, kad nesu to nei vertas, nei pajėgus, bet Jis žino apie mane daugiau nei aš pats ir pasitiki manimi labiau nei aš pats savimi. Daugybė žmonių meldžiasi už mane ir džiaugiasi šia nauja dovana mano gyvenime".

The post Naujasis CAR vyskupas žada skatinti taiką per dialogą su sukilėlių grupuotėmis appeared first on LAIKMETIS.

Dvylika katalikų tikinčiųjų žuvo įvykio vietoje, trys – vėliau nuo sunkaus sužalojimo, kiti du sužeisti tikintieji gydomi. Bažnyčios Burkina Fase atstovai informuoja, kad į bažnyčią įsiveržė ginkluotų džihadistų teroristų būrys kai tikintieji joje meldėsi – Esakane sekmadieniais jau daugiau kaip penkerius metus nebūna Mišių, o vyksta pamaldos, kurioms vadovauja vietos katechetas. Džihadistai šaudė tik į vyrus, moterų nekliudė.

Esekano kaimas Burkina Faso šiaurės rytuose yra už maždaug 300 km. nuo Vakarų Afrikos šalies sostinės Uagadugu. Vietovė, žinoma dėl tarptautinės bendrovės eksploatuojamos Esekano atviros aukso kasyklos ir kaip džihadistų „trikampis“, yra prie pat Malio ir Nigerio sienų, Oudalano provincijoje, Sahelio regione. Sahelio regiono sostinė Doris taip pat yra Dorio vyskupijos sostinė.

Vyskupas Laurant’as Dabire komunikate paprašė visų, „šiomis skausmingomis aplinkybėmis melstis už tikėjime mirusiųjų amžinąjį atilsį, už sužeistųjų pagijimą ir paguodą visiems gedintiems“. Ganytojas taip pat paprašė melstis už teroristų, sėjančių Burkina Fase mirtį, atsivertimą. Atgaila ir malda gavėnios laikotarpiu teatneša taiką ir saugumą į Burkina Fasą, meldė Dorio vyskupas L. Dabire, Burkina Faso ir Nigerio vyskupų konferencijos pirmininkas.

Neapykanta neišsprendžia konfliktų - popiežius

Popiežius pareiškė užuojautą Bažnyčiai Burkina Fase po teroristinės džihadistų grupuotės atakos sekmadienį prieš katalikų bendruomenę krašto šiaurės rytuose.

Neapykanta neišsprendžia konfliktų, pažymėjo popiežiaus vardu Vatikano valstybės sekretorius. Popiežius prašo gerbti maldos namus, kovoti su smurtu ir skleisti taikos vertybę.

Kardinolas P. Parolinas, valstybės sekretorius, popiežiaus užuojautą perdavė telegrama Burkina Faso ir Nigerio vyskupų konferencijos pirmininkui vyskupui Laurent’ui Dabire, Dorio vyskupijos, kurios teritorijoje sekmadienį įvykdyta nuožmi ataka prieš nedidelę Esakano kaimo katalikų bendruomenę, vyskupui. Tikintieji užpuolimo metu meldėsi koplyčioje, dalyvavo vietos katecheto vadovautose sekmadienio pamaldose.

Tą pačią dieną neįvardyti kovotojai užpuolė mečetę Natiaboane, Rytų regione. Tiksliai nežinomas nužudytų musulmonų skaičius, pasak spaudos pranešimų – kelios dešimtys žmonių. Abi atakos įvyko sekmadienio, vasario 25-osios, rytą.

Popiežius dalyvauja Esekane žuvusių artimųjų gedule, liūdi su jais ir užtikrina savo artumą dėl mečetės užpuolimo liūdinčiai Natiaboano musulmonų bendruomenei. Melsdamas už mirusius, Pranciškus juos paveda Dievo gailestingumui, taip pat meldžiasi už sužeistųjų pagijimą ir prašo Viešpaties stiprybės ir paguodos visiems nukentėjusiems abiejuose tragiškuose įvykiuose. Popiežius taip pat prašo Dievo palaimos visiems Burkina Faso gyventojams.

The post Burkina Fase per Mišias išžudyti tikintieji appeared first on LAIKMETIS.

Afrikos dvasininkas, 2014-2021 m. ėjęs Dievo kulto ir sakramentų tvarkos dikasterijos prefekto pareigas, sakydamas pagrindinę kalbą 2024 m. teologiniame simpoziume, kurį surengė Kenijoje įsikūrusio Tangazos universitetinio koledžo (TUC) Teologijos mokykla, įspėjo, kad susiskaldymas tarp krikščionių kelia jiems „išnaudojimo pavojų".

„Jei nebūsime vieningi, susiskaldę, tuomet mūsų liudijimas apie Kristų bus fragmentuotas ir pasaulis netikės Evangelija", - sakė R. Sarah vasario 22 d., pirmąją dviejų dienų renginio dieną.

Jis ragino Afrikos Jėzaus Kristaus sekėjus pirmenybę teikti Evangelijos žinios laikymuisi, leidžiant krikščioniškojo tikėjimo principams būti svarbesniems už visas kitas tapatybes, įskaitant gentį, tautybę, rasę ir kitus priklausomus.

„Pirmiausia siekite vienybės krikščioniškame tikėjime, o paskui su savo tautiečiais ir afrikiečiais", - sakė jis savo kalboje, pavadintoje „Padarykite visas tautas mano mokiniais: Kristaus misionieriškasis mandatas".

Norėdamas pabrėžti Jėzaus Kristaus sekėjų vienybės būtinybę, Gvinėjoje gimęs 78 metų kardinolas įspėjo, kad dėl susiskaldymo krikščionys tampa „pažeidžiami išnaudojimo".

„Jei nesistengsime siekti vienybės Kristuje, tuomet atsidursime dar blogesnėje padėtyje. Mūsų tarpusavio susiskaldymai - religiniai, etniniai ir politiniai - sukelia pažeidžiamumą; juo gali pasinaudoti korumpuoti politikai ar net užsienio jėgos", - teigė jis.

R. Sarah jau anksčiau yra išreiškęs nepritarimą „Fiducia Supplicans" - Vatikano Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracijai, kuri nuo pat jos paskelbimo 2023 m. gruodžio 18 d. sukėlė nevienareikšmę reakciją ir gilų susiskaldymą tarp Dievo tautos apskritai ir ypač tarp katalikų vyskupų visame pasaulyje.

Sausio 6 d. apmąstymuose, kuriais pasidalijo su italų tinklaraščiu „Settimo Cielo", R. Sarah laikėsi ankstesnės pozicijos neprieštarauti Šventajam Tėvui.

„Mes nesipriešiname popiežiui Pranciškui, tačiau tvirtai ir radikaliai priešinamės erezijai, kuri rimtai kenkia Bažnyčiai, Kristaus kūnui", - sakė R. Sarah, patikslindamas savo nepritarimą „Fiducia Supplicans" rekomendacijoms, leidžiančioms dvasininkams laiminti „tos pačios lyties poras" ir poras esančiose kitose „nereguliariose situacijose".

Pasak jo, homoseksualumą praktikuojantys asmenys yra „nuodėmės kalėjime" ir jiems reikia „Dievo Žodžio tiesos", kuri juos išlaisvintų: „Tiesa yra pirmoji iš Jėzaus siūlomų malonių nusidėjėliui".

Tiesa yra pirmoji iš Jėzaus siūlomų malonių nusidėjėliui.

„Laisvė, kurią turime pasiūlyti žmonėms, gyvenantiems homoseksualiose sąjungose, slypi Dievo Žodžio tiesoje, - kalbėjo dvasininkas. - Kaip galėtume išdrįsti priversti juos patikėti, kad būtų gera ir Dievo pageidaujama, jog jie liktų savo nuodėmės kalėjime?"

Deklaracijos aiškumo stoka „tik sustiprino širdyse tvyrančią sumaištį, o kai kurie netgi pasinaudojo ja, kad paremtų savo bandymą manipuliuoti", - sausio 6 d. apmąstymuose rašė R. Sarah, turėdamas omenyje susiskaldymą, kurį sukėlė „Fiducia Supplicans" rekomendacijos.

Vasario 22 d. kalboje Kenijoje R. Sarah Jėzaus Kristaus mokinių vienybę susiejo su pažanga. „Tik kartu galime klestėti", - sakė jis.

Pasak R. Sarah, iššūkius, trukdančius Evangelijos žinios liudijimo misijai ir evangelizacijos tarnystei, galima išspręsti „atsigręžus į Dievą maldoje ir pasninkaujant".

„Kai kreipiamės į Viešpatį maldoje ir pasninkaujant, Dievas tokiu būdu mus pakelia aukščiau. Jis išlaisvina mus iš savanaudiškumo bei siaurumo ir vienaip ar kitaip mums atsiskleidžia. Jis mus drausmina, kad neleistume, jog nedideli skirtumai trukdytų mums dirbti kartu visais leistinais būdais", - sakė jis.

Toliau kardinolas pabrėžė, kad reikia derinti maldą ir pasninką - du iš trijų gavėnios laikotarpio ramsčių - kartu su labdara per išmaldą.

„Evangelizacija turi apimti bendrą maldą ir pasninką, net ir su kitų religinių tradicijų atstovais, reaguojant į blogį, kurį kartu atpažįstame. Melsdamiesi ir pasninkaudami įveiksime kliūtis evangelizacijai", - sakė Sarah.

The post Jei būsime susikaldę, pasaulis netikės Evangelija - Afrikos kardinolas R. Sarah appeared first on LAIKMETIS.

Naujoji vyskupija įkurta teritorijoje, kuri anksčiau priklausė Konakrio arkivyskupijos jurisdikcijai.

Šventojo Sosto spaudos tarnybos pateiktais duomenimis, naujojoje vyskupijoje iš viso gyvena 1 153 909 gyventojai, iš kurių 10 225 yra katalikai. Bus šešios parapijos, 11 vyskupijos kunigų, vienas kunigas vienuolis, keturi seminaristai ir 12 seserų vienuolių.

Naujajai vyskupijai vadovaus monsinjoras Moïse Tinguiano (Moišė Tingujanas), kuris nuo 2018 m. tarnavo Konakrio Šv. Augustino de Taouyah bažnyčios parapijos kunigu.

Jis gimė 1977 m. gruodžio 11 d., kunigystės studijas pradėjo mažojoje Jono XXIII kunigų seminarijoje Kindijoje. Augustino Samajaus didžiojoje kunigų seminarijoje Bamake, Malyje, vėliau studijavo filosofiją ir teologiją. Į kunigus buvo įšventintas 2006 m. lapkričio 26 d. ir nuo to laiko ėjo įvairias pastoracines pareigas.

Paskirtasis vyskupas 2017 m. baigė studijas Popiežiškajame saleziečių universitete Romoje ir įgijo katechetikos ir jaunimo sielovados daktaro laipsnį.

Nuo 2018 m. jis dirbo Šventojo Augustino de Taujė parapijos klebonu, Benedikto XVI kunigų seminarijos profesoriumi ir katalikiškos radijo stoties „La Voix de la Paix" („Tautos balsas") direktoriumi.

Konakris - sostinė ir daugiausiai gyventojų turintis miestas daugiausia musulmonų sunitų išpažįstančioje Vakarų Afrikos šalyje, kurioje beveik 89 proc. gyventojų yra musulmonai, o tik 7 proc. save priskiria krikščionims.

Bokėje imtasi daug iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti religinį dialogą daugiausia musulmoniškoje šalyje.

2022 m. naujasis Bokės administracinio regiono gubernatorius Mamadou Camara pradėjo pirmą kartą istorijoje rengti susitikimus, kuriais siekta įveikti religinių grupių sektantiškus nesutarimus ir kurti regioninę bei nacionalinę vienybę.

Pasak M. Camara, religija atliko neįkainojamą vaidmenį skatinant „socialinę taiką", o religinių lyderių maldos „leido Gvinėjai išvengti daugybės socialinių krizių ir politinių įtampų".

Pirmieji katalikų misionieriai į Gvinėją atvyko 1875 m., o 1890 m. buvo įkurta Konakrio misija. 1897 m. Gvinėja tapo apaštališkąja prefektūra, o 1920 m. - apaštališkuoju vikariatu. Konakrio arkivyskupija įsteigta 1955 m. rugsėjo 14 d.

The post Popiežius Pranciškus įsteigė naują vyskupiją Gvinėjoje appeared first on LAIKMETIS.

„Tie, kurie aršiai protestuoja, priklauso mažoms ideologinėms grupėms", - sakė Pranciškus pirmadienį interviu Italijos laikraščiui „La Stampa", kaip teigiama angliškame Bažnyčios naujienų tarnybos „Vatican News" vertime.

Kalbėdamas apie Afrikos vyskupus, kurie išreiškė vienus griežčiausių kritikos pareiškimų dėl tokių palaiminimų, pontifikas paaiškino, kad jie yra „ypatingas atvejis", nes „jiems homoseksualumas yra kažkas „bjauraus" kultūriniu požiūriu; jie jo netoleruoja".

Viso pasaulio vyskupai nesutaria, kaip įgyvendinti „Fiducia Supplicans" dokumentą ir ar apskritai jį įgyvendinti, rašo CNA.

Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumas, atstovaujantis visoms Afrikos vyskupų konferencijoms, atsisako laiminti tos pačios lyties poras. Pareiškime teigiama, kad žemyne negalima teikti tokių palaiminimų „nesukeliant sau skandalų".

Vengrijos ir Lenkijos vyskupų konferencijos, kaip ir įvairūs kiti vyskupai visame pasaulyje, taip pat atsisakė palaiminti tos pačios lyties poras.

Kitų šalių, pavyzdžiui, Austrijos, Vokietijos ir Argentinos, vyskupų konferencijų vadovai pritarė deklaracijai ir galimybei laiminti tos pačios lyties poras. Kai kurios kitos vyskupų konferencijos, pavyzdžiui, JAV, pritarė deklaracijai, tačiau labai pabrėžė, kad tokie palaiminimai nebūtų painiojami su Bažnyčios mokymo pakeitimu.

Pranciškus savo interviu atmetė mintį, kad šis pasidalijimas gali sukelti Katalikų Bažnyčios skilimą.

„Bažnyčioje visada buvo mažų grupių, kuriose pasireiškė schizmatinio pobūdžio atspindžių, - sakė popiežius. - Reikia leisti joms tęstis ir praeiti… ir žvelgti į priekį".

Pranciškus sakė tikįs, kad „palaipsniui visi įsitikins deklaracijos dvasia", kuria, anot jo, „siekiama įtraukti, o ne suskaldyti". Jis pridūrė, kad deklaracija „kviečia mus priimti, o paskui patikėti žmones ir pasitikėti Dievu".

„Evangelija turi pašventinti kiekvieną, - sakė pontifikas. - Žinoma, turi būti gera valia. Ir būtina duoti tikslius krikščioniškojo gyvenimo nurodymus (pabrėžiu, kad palaiminta ne sąjunga, bet asmenys). Tačiau mes visi esame nusidėjėliai. Kodėl turėtume sudaryti nusidėjėlių, kurie gali įeiti į Bažnyčią, ir nusidėjėlių, kurie negali būti Bažnyčioje, sąrašą? Tai nėra Evangelija."

V. Fernándezo, einančio Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto pareigas, parašytame pranešime spaudai teigiama, kad pasipriešinimo dokumentui „negalima įvardinti kaip doktrininio pasipriešinimo, nes jame aiškiai ir išsamiai kalbama apie santuoką ir lytiškumą".

„Nėra jokios galimybės doktrininiu požiūriu atsiriboti nuo šios deklaracijos ar laikyti ją eretiška, prieštaraujančia Bažnyčios tradicijai ar šventvagiška", - sakė kardinolas.

The post Bažnyčioje, anot popiežiaus, visada buvo mažų ideologinių grupių, o Afrika - „ypatingas atvejis" appeared first on LAIKMETIS.