Suomiai kalba pasaulyje ko gero labiausiai nesuprantama kalba, tačiau, 2021 m. Jungtinių Tautų ataskaita rodo, kad, jie yra visame pasaulyje laimingiausia tauta. Toks įvertinimas, pasiektas siaučiant COVID-19, yra nemenkas žygdarbis. Suomija taip pat užima pirmą vietą pasaulyje pagal bendrą gyvenimo kokybę, bent jau taip rašo verslo žurnalas CEOWORLD. Vis dėlto viena sritis – įsitikinimų ir religijos laisvė – suomiams atrodo sunkiai įkandama.
Suomijos teismai pradeda tirti ypatingos svarbos bylą, galinčią tapti modeliu aktyvistams, siekiantiems išstumti krikščioniškų pažiūrų politikus iš viešosios erdvės. Štai pagrindiniai bylos faktai.
Šalies generalinė prokurorė pateikė tris kaltinimus Suomijos parlamento narei Päivi Räsänen už tai, kad 2004 m. ji viešai išreiškė savo nuomonę apie santuoką ir seksualumą, bei už komentarus, išsakytus 2019 m. radijo laidoje ir tų pačių metų kreipimąsi tviteryje, skirtą liuteronų bažnyčios vadovybei. Liuteronų vyskupas Juhana Pohjola, prieš 17 metų paskelbęs lankstinuką su politikės komentaru, taip pat kaltinamas skleidęs neapykantą kurstančią kalbą.
Užkliuvo nepritarimas tos pačios lyties asmenų santuokoms
Kaip tai įmanoma? Tiek Räsänen, tiek Pohjola yra žinomi visuomenės veikėjai, atmetantys kaltinimus homofobija. Ji yra ypač ryški – parlamentarė nuo 1995 m., krikščionių demokratų pirmininkė nuo 2004 iki 2015 m. ir vidaus reikalų ministrė tarp 2011 ir 2015 m. Kaip ministrė, ji, tarp kitko, buvo atsakinga už Bažnyčios reikalus Suomijoje.
Problema, pasirodo, yra ta, jog šie politikai yra krikščionys, laikantys homoseksualius lytinius santykius moraliai neteisingais. Knygelė „Sukūrė juos kaip vyrą ir moterį: homoseksualių santykių iššūkis krikščioniškai žmonijos sampratai“, buvo išleista 2004 m., gerokai anksčiau nei Suomija 2017 m. įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas.
Apie šią bylą, galima sakyti, sklando negeras kvapelis. Helsinkio policija, nuodugniai ištyrusi aplinkybes, padarė išvadą, kad Räsänen ir Pohjola nepažeidė jokių įstatymų. Tačiau generalinė prokurorė Raja Toiviainen primygtinai reikalavo pradėti bylą. Taigi sausio 24 dieną kaltinamieji turės pasirodyti teisme.
Prokurorė ėmėsi vertinti šventraščių turinį
Toiviainen atkakliai teigia, kad Biblijos ištraukos gali būti laikomos neapykantos kalba. „Šventraštis negali būti naudojamas kito orumui įžeisti“, – sakė ji laikraščiui „Helsingen Sanomat“. „Kai kurie religiniai raštai teisina ištisų tautų žudymą. Talžydami kitus tokiomis Biblijos ar Korano frazėmis, manau, klaidingai naudotume Šventraštį.“
Keisčiausia tai, kad politikei nemalonę užtraukusi brošiūra buvo išleista 2004 m., beveik prieš 20 metų. Tačiau Toiviainen sako, jog Suomijos neapykantos kalbą tramdantys įstatymai nenumato senaties, bent jau kol bukletą ar įrašą socialiniuose tinkluose galima aptikti viešumoje. Ar, siekiant panaikinti homoseksualų įsižeidimo galimybę, reikės sudeginti pusę knygų viešosiose bibliotekose ir uždaryti internetą? Suomijos teismų sistema, greičiausiai, bus protingesnė už generalinę prokurorę, tačiau Räsänen jau yra nubausta trejus metus trukusiomis teisinėmis kovomis ir policijos tardymu.
Byla susilaukė dėmesio tarptautiniu mastu. Keli žymūs JAV viešieji intelektualai, įskaitant Robertą P. George’ą iš Prinstono universiteto ir Jacqueline‘ą Rivers iš Harvardo, paskelbė atvirą laišką JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijai. Politikės ir vyskupo baudžiamąją bylą jie vadina „paprasčiausiu persekiojimu“. Jie netgi paragino Kongresą traktuoti Raiją Toiviainen kaip žinomą žmogaus teisių pažeidėją, lygiai taip, kaip traktuojami Kinijos pareigūnai persekioję musulmonus uigūrus Sindziange. „Generalinės prokurorės, kaip Europos šalies pareigūnės, statusas neturėtų apsaugoti jos nuo sankcijų už tradicinių pažiūrų krikščionių persekiojimą Suomijoje“, – sakoma profesorių laiške JAV Kongresui.
Bylos pamokos
Nors teisinė Päivi Räsänen ir Juhana‘o Pohjola‘os kova toli gražu nesibaigė, jų byla moko dvi aiškias pamokas. Pirma, neapykantą kurstančios kalbos teisinis reglamentavimas be abejonės taps vėzdu LGBTQI+ aktyvistų ir jiems prijaučiančių biurokratų rankose. Net jei jiems nepavyks pasiekti teisinės pergalės, iššvaistyto laiko, baudų ir kalėjimo grėsmės gali pakakti įbauginti daugumą krikščionių.
Antra, tikrasis aktyvistų taikinys yra ne „neapykantą kurstančių“ idėjų raiškos būdas, o pačios idėjos. Jų netenkins niekas, išskyrus visišką teisinį, moralinį ir intelektualinį kapituliavimą.
Päivi Räsänen išlieka ryžtingai nusiteikusi. Savo tinklalapyje ji rašo: „ankstyvieji krikščionys neatsisakė tikėjimo liūtų narvuose, kodėl turėčiau atsisakyti savo tikėjimo teismo salėje? Aš nesitrauksiu nei nuo savo įsitikinimo, nei nuo Šventraščio. Neketinu atsiprašinėti už apaštalo Pauliaus raštus. Esu pasirengusi ginti žodžio ir religijos laisvę tiek, kiek reikės.“
