Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Kaip atgauti savo pinigus iš ESO?

Panašu, kad eilinį kartą arčiau galimybių atsiimti pinigus iš ESO yra tie, kurie elgiasi pagal savo vidinį įsitikinimą ir nuojautą, be to, nelaukia valdžios malonės. Ypač tie – kurie nesivadovauja žmonėmis nesirūpinančios valdžios reklaminiais šūkiais ir propaganda.

Treji metai gyvename „TikTok“ stiliaus valstybės valdyme, kurioje sprendimai priimami jų tinkamai neįvertinus ir neišanalizavus, o gyventojai „maitinami“ spalvingais reklaminiais šūkiais, pagrindžiančiais tuos sprendimus. Sprendimus, kurie neretai nėra naudingi valstybei ir žmonėms, o kartais atneša net ir žalą. „Tikiu mokslu“, „Galimybių pasas“, „Vertybinė užsienio politika“ ir kiti oksimoronai ar paradoksalūs šūkiai tėra esamos valdžios viešųjų ryšių produktai, neturintys nieko bendra su gyventojams ar visai valstybei naudingesniais ar išmintingesniais sprendimais.

Toks veikimas yra šios valdžios modus operandi – pagrindinis veikimo metodas, kuriuo siekiama įtikinti gyventojus tuo, ko iš tiesų nėra. Pamenate didžiulį spaudimą, susijusį su elektros rinkos liberalizacija? „Seniai lauktas pokytis“, „skubėkite pasirinkti tiekėją“ ir gaukite naudą iš kuriamos konkurencijos rinkoje. „Perlas energija“ ar “EGTO energija“ bankroto istorijos – geriausias vartotojų „gautos naudos“ pavyzdys. Jei pridėsime tai, kad buvęs valstybės energetikos gigantas Ignitis turi apie keturis penktadalius buitinių vartotojų elektros energijos rinkos – liberalizacijos fiasko tampa akivaizdus. O visa elektros rinkos „liberalizacijos“ epopėja tampa panaši į nepriekaištingą dalinio Ignitis privatizavimo priedangą.

Kai valdymas neturi ilgalaikių strateginių tikslų, nesiremia etika ir kompetencija, netinkami sprendimai tėra maskuojami viešaisiais ryšiais, sveikas protas neretai sufleruoja neskubėti priimti sprendimų pagal valdžios dailiai pristatomus siūlymus. Tai liūdina, nes valdžia turi rūpintis savo piliečiais ir taip įgyti pasitikėjimą.

Elektros rinkoje dalis vartotojų, nepasitikėdami valdžia, nusprendė nesirinkti tiekėjo ir pasilikti „garantiniame tiekime“. Pradžioje valstybė tokiems vartotojams nustatė 25 proc. elektros tiekimo kainos priedą. Donelaičiu perfrazuojant Šimonytę – jei būrų nepavyksta privilioti meduoliu, padeda botagas. Stebiuosi, kad iki šiol neatsirado bylų dėl šio į baudą panašaus kainos priedo – jo teisėtumas labai abejotinas. O abejonę sustiprina paskesnis šio kainos priedo mažinimas, atsižvelgiant į realius elektros tiekimo kaštus.

Kai valdymas neturi ilgalaikių strateginių tikslų, nesiremia etika ir kompetencija, netinkami sprendimai tėra maskuojami viešaisiais ryšiais, sveikas protas neretai sufleruoja neskubėti priimti sprendimų pagal valdžios dailiai pristatomus siūlymus.

Norą bylinėtis, spėju, sumažino palankios elektros kainos “garantinio tiekimo” vartotojams. Be to, suprantu ir tai, kad visi skubame, bylinėjimasis brangus ir nervingas, o gyventojo sumokėtas į baudinę sankciją panašus kainos priedas – santykinai nedidelis, ženkliai mažesnis už galimas dideles bylinėjimosi išlaidas. JAV seniai būtų suorganizuotas grupės ieškinys, žymiai sumažinantis bylinėjimosi kaštus kiekvienam vartotojui. Tik ne Lietuvoje: suorganizuoti grupės ieškinį Lietuvoje dėl ypač sudėtingo teisinio reguliavimo sunkiai įmanoma misija.

Bet grįžkime prie aktualiausio klausimo. Prieš kelias dienas Valstybės kontrolė nustatė, kad ESO iš vartotojų susirinko 160 milijonų daugiau, nei turėjo. Tiksliau, neinvestavo į infrastruktūrą tiek, kiek žadėjo ir kiek iš vartotojų jai leido (papildomai) susirinkti pinigų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) toms investicijoms. Kai buvo nustatytas šis pažeidimas, ESO pateikė prašymą VERT išdėstyti šių sumų grąžinimą vartotojams 15 metų į ateitį. VERT tokį ESO prašymą patvirtino.

154 milijonai mūsų pinigų mus pasieks 2032-2036 metais! Įdomu, kiek mūsų iki to laiko išgyvensime: rūpestinga, visgi, ta mūsų valdžia. Valdžia, kuri rūpinasi iš dalies privačios ESO interesais labiau nei milijonų gyventojų. ESO privatus kapitalas nuo buvusių 7 procentų per pastaruosius kelerius metus išaugo iki beveik 30-ies. Privačių investuotojų jis valdomas per AB “Ignitis grupė”.

Pikta ne dėl to, kad privatūs investuotojai siekia kapitalo grąžos – išsimoka dividendus, siekia aukšto įmonės pelningumo. Pikta dėl to, kad valstybė prarado interesą šią strateginę grupę ir jos įmones tinkamai prižiūrėti ir reguliuoti. 2020-2022-aisiais metais “Ignitis grupė” akcininkams išmokėjo beveik 263 mln. eur dividendų. ESO skaičiai neatrodo ženkliai blogesni: štai, pavyzdžiui, 2020 metų grynasis pelnas – 69 mln. eur, dividendams skirta 55 mln., o nepaskirstytas pelnas net 197 mln.

Ar dar kyla klausimų, kieno interesai labiau ginami: šios iš dalies privačios įmonės ar Jūsų? Visiems valdžioje vienodai į tą „aukštą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį“, „veiksmingą teisių gynimą“. Tai – įstatymuose įtvirtinti principai, kurie elektros rinkoje, panašu, yra tapę dekoracijomis. Ar šiais įstatymo tikslais ir principais vadovaujasi už vartotojų teisių gynimą atsakinga VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba)? Primenu, ji ir patvirtino tą 160 mln. grąžinimą per 15 metų. O gal čia įsikišti galėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, mūsų valstybėje koordinuojanti vartotojų apsaugą?

Praktiniai patarimai.

Kol mūsų valdžios vyrai ir moterys nesutaria, kada „gana yra gana“ arba kiek čia tų metų turėtume laukti iki mūsų pačių pinigų mums grąžinimo, savo skolas esame palikti „išsimušinėti“ patys. Tam, kad žinotumėte, kiek galime išsireikalauti, visų pirma būtina sužinoti, kiek Jums yra skolingas ESO.

Laisvos formos prašymas turėtų būti siunčiamas dviem adresatams – ESO ir Jūsų teikėjui (Ignitis, Enefit, Elektrum). Formuluotė: „prašau pateikti ESO skolos / vartotojo permokos dydį, paskaičiuotą objektui xxx, susidariusį dėl 2018–2021 m. gautos investicijų grąžos dėl mažesnių investicijų į nusidėvėjusį turtą nei numatytas poreikis, remiantis 2023 m. spalio 24 d. Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-6. Taip pat prašau pateikti paskaičiavimo formulę.“ Pagal vartotojų teises reguliuojančius teisės aktus jie privalo atsakyti.

Šiame valstybiniame chaose savarankiškai reikalauti savo pinigų, turėtų galėti garantinio tiekimo vartotojai. Taip, tie patys, kurie neklausė valstybės institucijų „rinkos liberalizavimo“ vilionių. ESO iki šiol jiems išrašo sąskaitas už elektrą. Sužinoję, kiek ESO skolinga Jums, šią sumą turėtumėte galėti įskaityti į Jūsų skolą. Tai yra ESO skolos Jums suma mažinti Jūsų skolą ESO už elektros tiekimą.

Vadovaujantis civiliniu kodeksu, priešpriešinius reikalavimus galima įskaityti, o įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies. Kitaip tariant, užtenka Jūsų vienašališko pranešimo ESO apie tokį įskaitymą. Atkreipiu dėmesį, kad apie atliktą įskaitymą privalote pranešti ESO. Vis dėlto, nenorėdami rizikuoti, kad dėl tokio įskaitymo ESO Jus paduos į teismą – įskaityti neskubėkite: luktelkite mūsų pasikreipimo į VERT ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kiek tai liečia visus kitus vartotojus, pasirinkusius naujuosius teikėjus (Ignitis, Enefit, Electrum), įskaitymo galimybė negalima (išskyrus labai siauras išimtis), tačiau ieškosime kitokių galimybių Jums skolą susigrąžinti. Jūs kol kas – išsiaiškinkite, kiek ESO Jums skolinga.

Artimiausiu metu kreipsimės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, siekdami gauti informaciją apie VERT reguliavimo teisėtumą, o taip pat klausdami, ar VERT, priimdama minėtą reguliavimą, tinkamai atsižvelgė į vartotojų teisių apsaugos reikalavimus. Kai tik gausime atsakymą, Jus informuosime, kaip elgtis toliau.

Pasidalinkite šia žinia, kad ji pasiektų kuo daugiau elektros vartotojų.

Kai valdžia nesirūpina savo piliečiais, esate priversti pasirūpinti patys savimi. O mes Jums pasistengsime padėti. Viliuosi, kad spaudimas paklausimais ESO, VERT ir Vartotojų tarnybai, išjudins tiek šią bendrovę, tiek VERT, tiek ir Jūsų interesų neginančius politikus.

5 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version