Netoli Romos vyksiančioje klimato konferencijoje trečiadienį dalyvavo popiežius Leonas XIV, aplinkosaugos ekspertai, aktyvistai iš viso pasaulio ir „Terminatoriaus“ (Terminator) žvaigždė Arnoldas Schwarzeneggeris (Arnoldas Švarcenegeris).
Tris dienas truksiantis renginys skirtas velionio popiežiaus Pranciškaus reikšmingo klimato kaitos manifesto „Laudato Si“, raginančio imtis veiksmų dėl žmogaus sukelto visuotinio atšilimo, 10-osioms metinėms.
JAV gimęs popiežius Leonas XIV, išrinktas gegužę po Pranciškaus mirties, perėmė savo pirmtako vėliavą šiuo klausimu ir tvirtino, kad atėjo laikas žodžius iškeisti į „ryžtingus ir koordinuotus veiksmus klimato srityje“.
Antradienį Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje veiksmo filmų herojus, o dabar – dar ir aplinkosaugos kampanijos dalyvis A. Schwarzeneggeris sakė, kad Katalikų Bažnyčiai labai svarbu prisidėti prie pasaulinės problemos sprendimo.
„Turime dirbti kartu. Pasaulyje turite 1,4 mlrd. katalikų, 200 tūkst. bažnyčių ir apie 400 tūkst. kunigų. Įsivaizduokite bendravimo galią“, – sakė A. Schwarzeneggeris.
„Kiekvienas iš tų 1,4 mlrd. katalikų gali tapti aplinkosaugos kryžininku“, – teigė jis.
Buvęs Kalifornijos gubernatorius trečiadienį kalbėjo kartu su Brazilijos aplinkos ministre Marina Silva ir popiežiumi Leonu XIV, kuris aplinkos apsaugą paskelbė „teisingumo klausimu: socialiniu, ekonominiu ir žmogiškuoju“.
A. Schwarzeneggeris sakė, kad konferencija, į kurią renkasi vyskupai, klimato ir biologinės įvairovės ekspertai, autochtonų lyderiai ir pilietinės visuomenės atstovai, yra galimybė pasitelkti žmonių galią.
Konferenciją organizuojančio judėjimo „Laudato Si’“ vadovė Lorna Gold sakė, kad dalyviai popiežiaus Pranciškaus atminimui duos naują pasižadėjimą „įgyvendinti jo raginimo imtis klimato kaitos veiksmų viziją“ ir kad šis pasižadėjimas vėliau bus perduotas COP30.
„Žinome, kad mūsų lyderiai nedaro tinkamos pažangos (…) (ir) nesame pasirengę laukti“, – sakė ji žurnalistams.
Pasak jos, šios konferencijos tikslas – „pamatyti, kaip mes, nevalstybiniai veikėjai, galime imtis aktyvesnių veiksmų“.
„Ekologinis atsivertimas“ – popiežius Leonas
„Padėkokime dangiškajam Tėvui už dovaną, kurią mums paliko popiežius Pranciškus!“, – spalio 1-osios popietę kvietė Leonas XIV, kreipdamasis į tarptautinės konferencijos Kastel Gandolfe dalyvius, susirinkusius paminėti enciklikos „Laudato si’“ dešimties metų sukaktį. „Ši enciklika apčiuopiamai įkvėpė Katalikų Bažnyčią ir daug geros valios žmonių“, – sakė jis.
Pasak Leono, enciklika tapo pokalbių, diskusijų grupių, akademinių programų, įvairiausių projektų versme, paskatino parapijas, vyskupijas, vienuolijas rūpintis mūsų bendrais namais, jos įžvalgomis dalintasi ir tarptautiniuose susitikimuose apie ekonomiką, aplinką, verslą, ji pateko į teologines, etines, ekologines, ekumenines studijas.
„Posakis apie „rūpestį mūsų bendrais namais“ buvo įtrauktas į akademinius, mokslinius ir politinius pareiškimus bei pranešimus“, – sakė Leonas, padėkojęs ir „Laudato si’ judėjimo“ tinklo nariams už enciklikos minčių skleidimą ir įgyvendinimą.
Popiežiaus Pranciškaus aptariami klausimai ir rekomendacijos buvo įvertintos ir priimtos ne tik tarp katalikų, bet ir didelio skaičiaus žmonių už Bažnyčios ribų, kurie šiuo konkrečiu istorijos momentu pasijautė suprasti, atstovaujami ir remiami.
Leonas XIV priminė esminę enciklikos struktūrą: situacijos analizę, kvietimą visiems kalbėti problemų šaknis ir integralios ekologijos, tvaraus ir visapusiško vystymosi pasiūlymą. Iššūkiai, apie kuriuos kalbama Laudato si’, šiandien dar svarbesni nei prieš dešimtmetį.
„Šie iššūkiai yra socialinio ir politinio, bet pirmiausia – dvasinio pobūdžio: jie reikalauja atsivertimo“, – tęsė popiežius Leonas. Kiekvienas minėjimas yra proga dėkingai apžvelgti praeitį ir taip pat klausti savęs apie tai, ką dar reikia padaryti. Per pastaruosius kelerius metus pereita nuo enciklikos studijavimo prie jos įgyvendinimo. Ką daryti, kad rūpinimasis mūsų bendrais namais ir įsiklausymas į vargšų skundą neatrodytų laikina mada ar, dar blogiau, skaldantis klausimas?
Prieš dvejus metus paskelbtame apaštališkajame paraginime Laudate Deum, konstatuojama, jog netrūksta pajuokos, kai kalbama apie klimato kaitą ar apie tuos, kurie į tai atkreipia dėmesį, kartais visa atsakomybė verčiama vargšams, nors jie labiausiai yra paveikti.
„Be enciklikos žinios skleidimo, dabar kaip niekad svarbu atsigręžti į širdį. Šventajame Rašte širdis yra ne tik jausmų ir emocijų centras, bet ir laisvės vieta. Nors širdis apima protą, jį viršija ir perkeičia, įtakodama ir integruodama visus asmens ir jo esminių santykių aspektus.
Širdis yra vieta, kur išorinė realybė daro didžiausią poveikį, kur vyksta giliausi ieškojimai, kur atrandami autentiškiausi troškimai, kur atskleidžiama tikroji žmogaus tapatybė ir kur gimsta sprendimai. Tad tik atsigręžus į širdį gali įvykti tikras ekologinis atsivertimas“, – kalbėjo popiežius Leonas.
Pasak jo, turime pereiti nuo duomenų rinkimo prie rūpesčio, nuo diskurso apie aplinkosaugą prie ekologinio atsivertimo, keičiančio tiek asmeninį, tiek bendruomeninį gyvenimo būdą.
„Tikintiesiems šis atsivertimas sutampa su tuo, kuris mus kreipia gyvojo Dievo link“, – pabrėžė Šventasis Tėvas, pasak kurio, negalime mylėti Dievo, kurio negalime matyti, niekindami jo kūrinius. Taip pat negalime vadintis Jėzaus Kristaus mokiniais, jei neprisidedame prie jo dėmesio kūrinijai ir rūpesčio viskuo, kas trapu ir sužeista.
„Mieli draugai, leiskite jūsų tikėjimui įkvėpti jus būti nešėjais vilties, kuri kyla iš Dievo, jau veikiančio istorijoje, atpažinimo“, – konferencijos dalyviams sakė Leonas, linkėdamas, kad kiekvienas iš jų, kaip ir jis pats, augtų šiuose pamatiniuose santykiuose – su Dievu, su kitais, su gamta, su savimi – per nuolatinį atsivertimą. Esame vieno Tėvo, kuris visiems siunčia saulę ir lietų, vaikai (žr. Mt 5, 45). Gyvename toje pačioje planetoje ir turime ja rūpintis kartu.
„Todėl dar kartą raginu vienytis dėl integralios ekologijos ir taikos! Džiugu matyti, kad šioje konferencijoje dalyvauja įvairios organizacijos, taip pat daugybė asociacijų, prisijungusių prie „Laudato si’ judėjimo“ ir „Veiksmų platformos“, – kalbėjo popiežius, primindamas savo pirmtako konstatavimą, kad veiksmingiems sprendimams nepakanka individualių pastangų, bet reikia nacionalinio ir tarptautinio lygio politinių sprendimų.
Visi visuomenės nariai, per nevyriausybines organizacijas ir advokatavimo grupes, turėtų spausti vyriausybes, kad jos parengtų ir įgyvendintų geresnius reglamentus, procedūras ir kontrolės priemones. Piliečiai turi aktyviai dalyvauti politinių sprendimų priėmime nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Tik tada bus galima mažinti aplinkai daromą žalą. O ir vietiniai teisės aktai veiks geriau, jei kaimyninės bendruomenės rems tokią pačią aplinkos politiką.
Pasak Leono, jis viliasi, kad žemės, vargstančiųjų, šeimų, čiabuvių tautų, priverstinių migrantų ir tikinčiųjų visame pasaulyje balsai ir skundai bus išgirsti artėjančiuose tarptautiniuose susitikimuose – 2025 m. JT konferencijoje apie klimatą (COP 30), 53-iojoje Pasaulio maisto saugumo komiteto sesijoje ir 2026 m. Konferencijoje dėl vandens.
Popiežius paragino visus, ypač jaunus žmones, tėvus ir tuos, kurie dirba vietos ir nacionalinėse administracijose bei institucijose, prisidėti prie šiandienos kultūrinių, dvasinių ir ugdymo iššūkių sprendimo, atkakliai siekiant bendrojo gėrio. „Nėra vietos abejingumui ar pasidavimui“, – pabrėžė jis.
„Kaip atsakysime į Dievo klausimą, ar puoselėjome ir rūpinomės jo sukurtu pasauliu (žr. Pr 2, 15) visų ir ateities kartų labui, ar rūpinomės broliais ir seserimis (žr. Pr 4, 9; Jn 13, 34). Koks bus mūsų atsakymas?“
