Šiandien, kai sąmoningumo programėlės užvaldo išmaniuosius telefonus, o meditacijos studijos dygsta kiekviename didmiesčio kampelyje, tarptautinis tyrimas meta iššūkį nusistovėjusioms nuostatoms: senoji katalikiška rožinio malda gali suteikti panašią naudą psichikos sveikatai kaip ir populiariosios Rytų meditacijos technikos.
Italijos, Lenkijos ir Ispanijos tyrėjų komanda, pasitelkusi 361 praktikuojantį kataliką, analizavo, kaip rožinio malda veikia jų savijautą ir dvasinę būklę. Tyrimas, paskelbtas žurnale Journal of Religion and Health, atskleidė, kad rožinį kalbantys asmenys patiria didesnį dvasinį pasitenkinimą, empatiją ir mažesnį egzistencinį nerimą ar dvasinę įtampą – tai privalumai, kurie dažnai siejami su sąmoningumo meditacija.
Be to, net 62,2 proc. apklaustųjų turėjo aukštąjį išsilavinimą arba magistro laipsnį – tai griauna mitą, esą tradicinės katalikiškos maldos formos patrauklios tik mažiau išsilavinusiems tikintiesiems.
„Mums buvo netikėta, kaip ši tradicinė praktika peržengia tiek švietimo, tiek kartų ribas“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius t. Lluísas Oviedo iš Popiežiškojo Antonianumo universiteto Romoje.
Oviedo teigimu, tyrimą paskatino nusivylimas: nors gausu studijų apie sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikų naudą, apie rožinį kaip meditacinę formą iki šiol praktiškai nebuvo publikacijų. „Žinojome tiek iš asmeninės patirties, tiek iš kitų liudijimų, kad rožinio malda daro teigiamą poveikį – tai ir norėjome moksliškai patvirtinti“, – pridūrė jis.
Skirtingi maldos papročiai – viena nauda
Tyrimas taip pat atskleidė kultūrinius skirtumus tarp trijų šalių. Lenkijoje rožinio malda buvo dažniausia (vidurkis – 3,70), palyginti su Italija (3,38) ir Ispanija (3,35). Tai atitinka Lenkijos, kaip vienos iš religingiausių Europos šalių, įvaizdį.
Italijos dalyviai, nors rožinį kalbėjo rečiau, pasižymėjo aukščiausiu empatijos lygiu (4,31), o Ispanijoje, kur maldos dažnumas žemesnis, ją praktikuojantys vis tiek jautė ryškią emocinę ir dvasinę naudą – tai gali būti susiję su šios šalies kompleksišku santykiu su katalikybe, derinant tradiciją ir sekuliarizmą.
Rožinis kaip psichologinė atrama
Tyrimo dalyviai dažniausiai pabrėžė, kad rožinio kalbėjimas jiems teikė „dvasinę ramybę, pasitikėjimą ir paguodą“ (26,3 proc.), „padėjo susidoroti su problemomis“ (10,2 proc.), o kai kurie nurodė ir „apsaugą nuo blogio“ (8,6 proc.).
„Rožinis išgelbėjo mano gyvenimą. Po vyro mirties negalėjau pakelti skausmo. Kasdien kalbėdavau rožinį – tai padėjo man išgyventi. Be jo, nežinau, kaip būčiau ištvėrusi“, – sakė viena tyrimo dalyvė.
Be to, malda buvo susijusi su mažesniu depresijos lygiu ir didesniu optimizmu dėl ateities. Šie rezultatai prilygsta sąmoningumo meditacijos tyrimų duomenims – tik rožiniui nereikia nei brangių stovyklų, nei programėlių prenumeratų.
Ar verta ignoruoti senąsias praktikas?
Tyrimo išvados peržengia vien tik katalikų bendruomenės ribas. Visuomenė, susidurianti su psichinės sveikatos krizėmis, ypač JAV ir Europoje, gali nepelnytai ignoruoti prieinamus, kultūriškai artimus resursus. Mokslininkai ragina atpažinti dvasinės praktikos naudą psichologinei gerovei – ypač tiems, kuriems brangūs terapijos sprendimai neprieinami.
Tyrėjai pažymi stulbinantį akademinės literatūros šališkumą: mokslo duomenų bazėje PubMed žodžiui „mindfulness“ skirta daugiau nei 30 000 publikacijų, o rožinio maldai – tik 13. Tai, anot jų, atspindi kultūrinį šališkumą, kuris Vakarų dvasines praktikas neretai laiko atgyvenusiomis.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad rožinio malda ne tik mažina nerimą, bet ir ugdo empatiją, o ne socialinį uždarumą – priešingai nei kai kurie stereotipai. Tyrėjai kviečia atsisakyti dirbtinio skirstymo tarp „pamaldžiųjų“ ir „socialiai angažuotų krikščionių“: „Tokie priešpriešos modeliai silpnina Evangelijos žinios įtikinamumą“, – teigia Oviedo.
Teologija „iš apačios“ – naujas požiūris į tikėjimą
Pasak t. Oviedo, šis tyrimas yra kvietimas Katalikų Bažnyčiai kurti „gyvenamą teologiją“, kuri atspindėtų tikinčiųjų kasdienę patirtį. „Nors kasmet pasirodo daugybė studijų apie religiją, sveikatą ir klestėjimą, teologai į tai beveik nereaguoja. Jei norime, kad krikščionybės žinia būtų įtikinama, turime pripažinti, kad malda, tokia kaip rožinis, yra tikras ir veiksmingas būdas patirti išganymą“, – sako jis.
Tyrimas neagitavo už religinius atsivertimus ar rožinio iškėlimą virš kitų praktikų – jis tik priminė, kad žmonės ieško paguodos įvairiais būdais. O rožinis – senas, bet galintis pasirodyti stebėtinai šiuolaikiškas.
