Vladimiro Putino puoselėjamas įvaizdis – tradicinių vertybių riteris, kovojantis prieš „woke” kultūros drakoną. Tiesa, vienok, yra visiškai kitokia. Ir ji labai aiškiai atsiskleidė per Rusijos prezidento „istorijos paskaitą“ amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui. Tai ką patikliems Vakarų žiūrovams parodė V. Putinas buvo puikiai nušlifuotas atšaukimo kultūros (cancel culture, angl.) benefisas.
Didžiąją interviu dalį Carlsonas atrodė kaip iš vandens iššokusi žuvis, priblokšta Putino beriamų Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos istorijos detalių. Skelbdamasis kovotoju prieš „woke” kultūrą, Carlsonas turėjo suprasti, kad Putinas jį mausto ir laiko naivuoliu.
Sena „woke“ kultūros dainelė
Atšaukimo kultūros gudrybė – pasinaudoti kokia nors neteisybe pasaulyje, pavyzdžiui, vergove JAV ar kolonijine priespauda Afrikoje. „Woke“ politrukų raudos dėl šios neteisybės tampa dūmų uždanga, paslėpiančia kitus istorijos aspektus. Jie neužsimena, pavyzdžiui, apie tai, kad vergovė buvo paplitusi toje pačioje Afrikoje, o kolonijinis valdymas dažnai atnešdavo naudos vietiniams.
Putinas nepaiso Ukrainos istorikų kontrargumentų. Jis nekreipia nė menkiausio dėmesio į siaubingus Rusijos nusižengimus žmogiškumui, pavyzdžiui, Holodomorą, Stalino vykdytą ukrainiečių genocidą, kai milijonai buvo numarinti badu. Tačiau taip apsiginkluoti istorija – pavojinga. Tai lyg bomba, kuri gali sprogti tiesiai V. Putinui į veidą.
Ar Rusija pasiruošusi gauti ko prašo?
Šiandieninė Rusija yra carinės imperinės ekspansijos rezultatas. Kai kurios V. Putino valdomos žemės į motulės Rusijos glėbį pateko tik XIX amžiuje. Čečėnija ir Dagestanas – ilgą laiką Persijos valdyti Kaukazo regionai – Rusijos užgrobti tik per XVIII – XIX a. vykusius karus. Įdomu, ką pasakytų V. Putinas, jeigu Irano ajatolos nuspręstų pasinaudoti Rusijos silpnumu ir susigrąžinti prarastas teritorijas? Tiesą sakant, visos Rusijos kaimynės galėtų iškelti istoriškai pagrįstą ieškinį ir pareikalauti po dalelę Rusijos teritorijos.
Didžiulės rytų Rusijos žemės yra retai apgyvendintos. Už sienos yra Kinija, dešimt kartų gyventojais skaitlingesnė šalis. Po Tuckerio Carlsono interviu pasipiktinę Kinijos nacionalistai pasiūlė Kinijai susigrąžinti Vladivostoką, pagrindinį Rusijos uostą prie Ramiojo vandenyno. Atrodo neįmanoma, kad Kinija pradėtų karą, siekiant atimti Rusijos teritorijas, bet tai netiesa. 1969 m. Kinija ir SSRS susirėmė dėl ginčytinos teritorijos pasienyje. Žuvo kelios dešimtys karių. Ginčas galutinai išspręstas tik 2003 m.
Panašų istorinį ieškinį Rusijai galėtų iškelti ir Mongolija Buvęs Mongolijos prezidentas Tsakhia Elbegdorj apkaltino V. Putiną istorine amnezija: XIII-XIV a. mongolai valdė antrą didžiausią visų laikų imperiją, apėmusią didžiąją dalį pietinės Rusijos. Ar Mongolija turi teisę dar kartą pareikšti savo teritorines pretenzijas į buvusias žemes?
Pavojaus signalai Baltijos šalims
Jeigu bus pripažinta Rusijos teisė į Ukrainą, kas apsaugos Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Mongoliją ir t.t., nuo Rusijos gruobuoniškų nasrų? Juk Rusija anksčiau valdė visas arba bent jau dalį šių šalių teritorijų.
Nepaisant taikaus bendravimo Tuckeriu Carlsonu, V. Putino interviu atvirai siunčia žinutę kaimyninėms šalims: toliau būsite jūs. Pernai Rusijos valdžia pradėjo baudžiamąją bylą prieš valstybės pareigūnus trijose Baltijos šalyse dėl sovietinių paminklų sunaikinimo „jų suverenioje teritorijoje”.
Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna taip sureagavo į V. Putino „woke” istorijos versija: „Niekas nenori gyventi pasaulyje, kuriame putinai grobia vaikus ar palieka juos našlaičiais, bando sunaikinti savo kaimynus ar sėti atominį pavojų pasauliui. Agresija neturi nugalėti; ji neturi tapti nauja priimtina tikrovė. Priešingu atveju pasaulis taps jėgos, arogancijos, bejausmiškumo bei autoritarizmo arena.”
Pasaulis nuo caro laikų pasikeitė, tačiau Vladimiro Putino mąstymas – ne. Ir – argi nenuostabu – senam tironui puikiai tinka „woke“ kultūros šablonai.