Nyderlandų vyriausybė, vykdydama savo klimato ir aplinkosaugos politiką, kuria siekiama sumažinti azoto trąšų emisijas, įveda ribojimus žemės ūkiui, kurie, anot ūkininkų, neįmanoma pasiekti.
Pasak Lenkijos žemės ūkio instituto direktorės Monikos Przeworskos, Lenkija turi atidžiai stebėti, kas vyksta Vakaruose. Ji teigia, kad lenkai turi žinoti, kad tai, kas vyksta Vakaruose, vėliau dažnai perkeliama į rytų vidurio Europą, kaip oficiali ES politika. Przeworska sakė Lenkijos katalikiškam transliuotojui „Radio Maryja“, kad Nyderlandų vyriausybė su ūkininkais elgiasi kaip su „teroristais“.
Panašu, kad tai patvirtina pranešimai apie protestus, nes filmuotoje medžiagoje matyti, kad traktorių kryptimi paleidžiami šūviai. Savo „tviteryje“ Przeworska išliejo pyktį dėl tokio policijos elgesio su Nyderlandų ūkininkais.
„Šaudymas į protestuojančių ūkininkų traktorius Nyderlanduose yra naujas Vakarų demokratijos lygis“, – paskelbė ji.
Žemės ūkio instituto vadovė argumentuoja, kad verta pasižiūrėti, kas vyksta su Lenkijos žemės ūkiu. Viena vertus, dėl karo Ukrainoje kalbama apie maisto stygių, o ūkininkai įtikinėjami didinti gamybą, nepaisant didėjančių sąnaudų. Tačiau tuo pat metu pastebima tendencija mažinti maisto gamybą dėl aplinkosaugos ir klimato priežasčių, o ES „žaliasis susitarimas“ tik gilina maisto gamybos ir perdirbimo krizę.
Viena vertus, dėl karo Ukrainoje kalbama apie maisto stygių, o ūkininkai įtikinėjami didinti gamybą, nepaisant didėjančių sąnaudų. Tačiau tuo pat metu pastebima tendencija mažinti maisto gamybą dėl aplinkosaugos ir klimato priežasčių
Olandijos vyriausybės politika ūkininkų atžvilgiu yra tokia dėl to, kad trūksta žemės būsto statyboms, infrastruktūrai ir pramonei. Olandų vyriausybė tvirtina, kad ūkininkams priklausanti žemė reikalinga kitiems dalykams.
Klimato apsaugos politika yra priemonė Nyderlandų vyriausybei sukurti pretekstą sumažinti šalies žemės ūkio sektoriaus dydį. Manoma, kad pragyvenimo šaltinio netektų apie 30 procentų ūkininkų, tačiau tuo viskas nesibaigs. Atrodo, kad Nyderlandų vyriausybė mano, kad žemės ūkis nebėra būtinas ir kad maistą galima importuoti vien iš užsienio. Būtent toks požiūris išprovokavo masinius protestus, įskaitant tiekimo centrų blokadas, o tai savo ruožtu parodė visuomenei, kas gali nutikti, kai nėra vietinio maisto tiekėjo.
Pirmadienį ūkininkai užblokavo 20 tiekimo centrų ir greitkelių. Dėl to antradienį parduotuvėse buvo tuščios maisto lentynos – trūko duonos, pieno produktų, vaisių, daržovių.
