Kun. Nerijus Pipiras. Apie sunkiai suprantamą tikėjimo tiesą

Šiandien švenčiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo iškilmę. Nekaltojo Prasidėjimo dogma puikiai įsirikiuoja šalia kitų tikėjimo tiesų, kalbančių apie Švč. M. Mariją.

Vis dėl to šiandienos žmogui ji labiau asocijuojasi su mistika, nei su tikrove: pripažįstamas žmogiškasis silpnumas, priimama (o galbūt – susitaikoma) gimtosios nuodėmės tikrovė, tačiau sunku žmogiškai suvokti išimties galimybę iš jos.

Tikriausiai todėl ši tikėjimo tiesa atrodo sunkokai suprantama šiuolaikiniam žmogui, jau įpratusiam viską pasverti ir racionaliai apsvarstyti. Tačiau tai, kas pranoksta racionalumo ribas dar nereiškia negalimumo.

Bažnyčia nuo pat pirmųjų amžių tikėjo Marijos malonės pilnatve: ji nuo amžių buvo numatyta būti Dievo Motina, todėl buvo apsaugota nuo pirmapradės dėmės. Šią tiesą, seniau, nei Vakarų, išpažįsta Rytų krikščionys ortodoksai.

Tarp katalikų ypatingai prie šios tikėjimo tiesos formavimosi daug prisidėjo XIII a. gyvenęs Subtilusis (doctor subtilis), arba marijinis daktaras palaimintasis Jonas Dunsas Škotas, kuris savo svarstymus pagrindžia kristocentriškumu. Pasak jo, Kristus yra nuo amžių Tėvo paskirtas priimti žmogiškąją prigimtį. Tai viso kūrimo darbo viršūnė, begalinės Dievo meilės išsiliejimas.

Be abejo, nereikia pamiršti, kad tuo metu pats Įsikūnijimo supratimas buvo aiškinamas pirmiausia žmonijos išvadavimo iš nuodėmės svarba. Tai, kaip liudija mūsų išganymo istorija, įmanoma dėl begalinės Dievo meilės. Ko gero, ir galėtų būti šios tikėjimo tiesos raktas: Kristus, tobuliausias tarpininkas, apsaugojo savo Motiną nuo gimtosios nuodėmės.

Šiame slėpinyje viską lemia Kristaus nuopelnai, o ne žmonių norai.

Šiame slėpinyje viską lemia Kristaus nuopelnai, o ne žmonių norai. Juk viskas vyksta Dievo iniciatyva. Taigi, ir Marija šiandien mums ne tik parodo kryptį, bet jos pavyzdys reiškia prasmės, link kurios visi kartu – Bažnyčia – keliaujame, išsipildymą. Toji be Gimtosios Nuodėmės Pradėtoji, būdama kartu su keliaujančia Bažnyčia, parodo, kas yra tikra.

Ką mums, XXI amžiaus žmonėms, gali ši tikėjimo tiesa pasakyti? Pirmiausia ji primena, kad Viešpaties malonė niekada žmonių, keliaujančių žemės keliais link prasmės, neapleidža, ir tai, kas išsipildė Marijoje, yra mūsų visų viltis ir ateitis.

Tad teisingai yra šventasis Efremas pasdakęs, kad buvo sukurtos dvi paprastos, nekaltos, tobulai panašios viena į kitą – Marija ir Ieva, bet vėliau viena jų tapo mūsų mirties priežastimi, o antra – mūsų gyvenimo.

Nekaltai Pradėtoji Marija, išmokyk mus savo kelių!

17 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version