Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, kiekvienas šiandien esame ukrainietis, sako Lietuvos Seimo pirmininkė.
Penktadienį minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines ji tvirtino, kad šios grėsmės akivaizdoje ypač matyti, kiek daug Lietuva pasiekė per tris dešimtmečius.
„Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį. Todėl šiandien mes visi – ukrainiečiai. Nes visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas“, – penktadienį Seime minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Agresyvaus imperinio recidyvo akivaizdoje gerai matyti, kaip toli nuėjome, kiek daug pasiekėme per istoriniu požiūriu neilgą laikotarpį“, – tvirtino ji.
Seimo vadovės teigimu, šiųmetė Nepriklausomybės atkūrimo diena yra kitokia nei ankstesnės – nesibaigus pandemijai, kilo dar vienas išbandymas – karas.
„Dabar, kai kalbu, Ukrainoje liejasi kraujas – nuo Charkovo iki Mariupolio, nuo Korostenės iki Guliaj Pole. Frontas slenka Odesos link, miesto, garsaus ikoniška laisvės pajauta. Šliaužia legendinės Poltavos link, kurios apylinkėse – mano protėvių šaknys. Veržia sostinę Kyjivą, kurio gynėjai šiuo metu stato įtvirtinimus, sandėliuoja šaudmenis, įrengia ligonines“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad Lietuva šiandien yra kaip niekada saugi.
„Tai didžiulė vertybė, kurios tikroji reikšmė dar labiau išryškėja dabar agresijos Ukrainoje akivaizdoje. Būtent todėl jaučiamės visokeriopai įsipareigoję tiems, kuriems dėl įvairių priežasčių pasisekė mažiau nei mums“, – tvirtino ji.
„Turime dalytis savo sėkmės istorija, liudijančia, jog efektyvus atskiros šalies saugumas įmanomas tik tarptautinėje saugumo sistemoje, grįstoje laisvės ir demokratijos sklaida, tarptautinės teisės viršenybe, žmogaus teisių ir laisvių gynimu“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.
