Tarptautinė organizacija „Amnesty International”, anksčiau gynusi politinius kalinius visame pasaulyje, šiomis dienomis liūdnai pagarsėjo savo ataskaita dėl karo Ukrainoje.
Organizacijos ataskaitoje teigiama, kad Ukraina, kovodama su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja savo karius gyvenamuosiuose rajonuose. Ukrainos Vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Visgi, minėta organizacija jau ne pirmą kartą pagarsėja savo skandalingais pareiškimais. Vienas jų – dar 2013 m. Lietuvai pareikšti grasinimai dėl bandymų uždrausti LGBT pasididžiavimo eitynes Gedimino prospektu. Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Amnesty International” pasmerkė Vilniaus valdžios institucijų sprendimą uždrausti gėjų eitynes Lietuvos sostinės Gedimino prospektu ir pažadėjo toliau daryti spaudimą šalies vyriausybei.
„,Amnesty International’ yra labai nusivylusi šiandieniniu miesto tarybos sprendimu”, – tada žurnalistams sakė „Amnesty International” atstovė Helle Jacobsen (Hel Jakobsen). Po anksčiau dieną Vilniaus savivaldybėje vykusio susitikimo ji sakė, kad planuojamos eitynės „Už lygybę” yra organizuojamos siekiant pareikalauti lygių teisių.
Atstovė tuomet pabrėžė, kad bus renkami parašai, kad eitynės įvyktų.
„Mes ketiname rinkti parašus. Juos ketiname įteikti merui ir Lietuvos prezidentei. Ketiname ir toliau daryti spaudimą valdžiai, taip pat norime užtikrinti, kad visa Europa stebi. Ketiname žygiuoti patys „Baltic Pride” eitynėse. Tai ne vietinis renginys Vilniuje – tai tarptautinis renginys, vykstantis tuo pačiu metu, kai pirmininkaujame ES. Taigi mes tikimės, kad Vyriausybė ir Vilniaus miesto taryba laikysis tarptautinių įsipareigojimų”, – tuomet sakė H. Jacobsen.
Ketiname ir toliau daryti spaudimą valdžiai, taip pat norime užtikrinti, kad visa Europa stebi. Taip pat ketiname žygiuoti patys „Baltic Pride” eitynėse.
Vilniaus valdžia, vadovaujama A. Zuoko tada bandė neleisti Lietuvos gėjų lygai surengti eitynių Gedimino prospektu. Savivaldybės pareiškime buvo teigiama, kad „yra didelė tikimybė, jog incidentai gali pasikartoti, nepaisant policijos dalyvavimo, taip pat gali kilti grėsmė viešajai tvarkai, dorovei ir visuomenės saugumui”.
„Lietuva yra ES narė, ir tai yra problema, nes vien tam, kad gautum leidimą gėjų paradui, reikia imtis tiek daug teisminių procesų ir tai sukuria tiek daug problemų”, – sakė ji. Ji pažymėjo, kad į eitynes atvyks politikai iš ES valstybių narių. „Mes ketiname dalyvauti parade su 40 delegatų iš ES šalių. Taip pat ketiname atsivežti politikų”, – sakė ji.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013 m. įpareigojo Vilniaus valdžią peržiūrėti savo sprendimą leisti gėjų eitynes kiek toliau nuo Vilniaus centro esančioje gatvėje. Išnagrinėjęs organizatorių skundą, teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė priėmė nepagrįstą sprendimą perkelti renginį į Upės gatvę.
Pirmosios gėjų eitynės Lietuvoje įvyko 2010 m. Prieš tai taip pat vyko teismo posėdžiai dėl eitynių vietos ir leidimo jas rengti. Pačios eitynės galiausiai įvyko, keli šimtai žmonių žygiavo per griežtai saugomą teritoriją, dalyvaujant maždaug tūkstančiui protestuotojų.
Viešojoje erdvėje Lietuvoje nuskambėjo raginimai atsiriboti nuo „Amnesty International” veiklos, ištirti organizacijos finansavimo šaltinius bei apie juos informuoti visuomenę.
