„Žmogus su geležiniais plaučiais“, 72 metus gyvenęs kapsulėje, per tėvų meilę teigė patyręs Dievo meilę

Amerikietis, pasiekęs Gineso pasaulio rekordą už ilgiausią gyvenimą su geležiniais plaučiais, kalbėjo apie Dievo meilę, kurią šeima skyrė jam. Vyras mirė sulaukęs 78 metų.

Daugiau nei 70 metų Paulas Alexanderis (Polas Aleksanderis) iš Teksaso buvo priverstas naudoti didelį cilindrinį mechaninį ventiliatorių, kuris oro slėgio pagalba padėdavo jam kvėpuoti. Mat 1952 m., kai buvo 6 metų amžiaus, poliomielitas paralyžiavo jo krūtinės raumenis, t.y. trejus metus iki vakcinos nuo poliomielito išleidimo.

Per kelias dienas po to, kai vieną vasaros dieną pasijuto blogai, Alexanderis prarado daugelį motorinių funkcijų ir galiausiai jo kūnas buvo paralyžiuotas nuo kaklo žemyn. Jis 18 mėnesių praleido ligoninėje, kur negalėjo bendrauti su tėvais dėl tracheotomijos. Viename interviu vyras pažymėjo, kad tėvai jį lankydavo kasdien ir galiausiai 1953 m. Kūčių vakarą parsivežė namo.

Nors gydytojai nesitikėjo, kad Alexanderis išgyvens, o daugelis kitų poliomielito pakirstų vaikų su geležiniais plaučiais mirė ligoninėje, jis nusprendė neleisti negaliai jo nugalėti.

Amerikietis išmoko rašyti ir piešti burna, naudodamas ilgą plastikinį pagaliuką, ir daug metų mokėsi praleisti laiką už geležinių plaučių ribų ir gauti pakankamai oro – ši technika žinoma „glosofaringinio kvėpavimo“ terminu.

Kai jam buvo 8 metai, jo terapeutas iš „March of Dimes” pažadėjo nupirkti šuniuką, jei berniukas išmoks naudoti techniką, kuri leistų jam tris minutes išbūti už geležinių plaučių ribų, o tai turėjo įtakos jo 2020 m. išleistos autobiografijos pavadinimui „Three Minutes for a Dog: My Life in an Iron Lung” (liet. Trys minutės dėl šuns. Mano gyvenimas su geležiniais plaučiais). Jam prireikė aštuonerių metų parašyti bei padiktuoti knygą.

Galiausiai berniukui pavyko praleisti dalį dienos už geležinių plaučių ribų, naudojant jam specialiai pritaikytą vežimėlį, kuris išlaikė jo kūną vertikalioje padėtyje.

Padedamas mokytojo, 1967 m. Alexanderis baigė antrąją klasę Samuelio Aleksandro vidurinėje mokykloje, būdamas 21 metų.

Po dvejų metų kovos su priėmimo skyriaus darbuotojų tvirtinimais teigiant, kad vaikinas yra per daug suluošintas, jog galėtų tapti studentu, vaikinas įstojo į koledžą, iš pradžių Pietų metodistų universitete Dalase, o paskui Teksaso universitete Ostine, kur 1978 m. įgijo bakalauro laipsnį, o 1984 m. gavo teisės diplomą.

1986 m., išlaikęs advokatūros egzaminą, Alexanderis specializavosi šeimos teisės ir bankroto srityse, dirbo advokatu Dalase ir Fort Verte. Jis įsimylėjo moterį, vardu Claire (Kler), ir jiedu buvo susižadėję, kol merginos mama nepareikalavo, kad jiedu išsiskirtų ir daugiau niekada nekalbėtų vienas su kitu.

Alexanderio šeima buvo religinga ir lankė Sekmininkų bažnyčią Dalase, o jo tėvas eidavo į bažnyčios priekį melstis, rašoma „The Guardian“. Alexanderio brolis Philipas (Filipas) pažymėjo, kad jų tėvas kartais pasiimdavo jį su savimi, o tokiomis akimirkomis tėvą užplūsdavo emocijos.

„Jis tik verkė ir verkė“, – prisiminė brolis.

2022 m. duodamas interviu savo draugui Christopheriui Ulsteriui (Kristoferiui Ulsteriui), Alexanderis išsamiai papasakojo apie pragarišką paralyžiaus patirtį tokiame jauname amžiuje, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kaip stipriai tėvai jį mylėjo kančių metu, kurios, pasak jo, priminė Dievo meilę.

Alexanderis išsamiai papasakojo apie pragarišką paralyžiaus patirtį tokiame jauname amžiuje, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kaip stipriai tėvai jį mylėjo kančių metu, kurios, pasak jo, priminė Dievo meilę.

„Visą gyvenimą nugyvenau su jais, ir tai buvo nuostabu, – sakė jis apie savo velionius tėvus, kurių portretus laikė šalia savęs. – Žinai, kalbama apie Dievo meilę, tačiau tai tik žodžiai. Kai tu ją iš tikrųjų patiri, žmogau, tai kažkas neįtikėtina“.

„Netikiu, kad kas nors galėtų dar (mylintis , – red. past.) toks būti būti, – pridūrė jis. – Negaliu patikėti, kad dar egzistuoja tokių žmonių. Jie mane stipriai mylėjo. Jie mylėjo savo vaikus.“

Alexanderis taip pat paaiškino, kaip svarbu rasti tikslą, nepaisant savo apribojimų.

„Aš žiūriu į žmones ir tiesiog noriu pasakyti: „Kodėl tu čia? Koks tavo tikslas? Tavo gyvenime jisegzistuoja. Ką padarei, kad viskas būtų geriau? Aš taip mąstau“, – kalbėjo jis.

„Jei šiandien neturiu tikslo, aš jį surasiu“, – pridūrė vyras.

Susitikęs su juo 2022 m., Ulsteris padėjo padengti dideles Alexanderio medicinines išlaidas. Jis surinko daugiau nei 143 tūkst. dolerių (beveik 139 tūkst. eurų) per „GoFundMe“ kampaniją. Dabar šie pinigai bus panaudoti jo laidotuvėms apmokėti.

„Tai leido jam išgyventi pastaruosius kelerius metus be streso“, – antradienį „GoFundMe“ paskelbtame pranešime sakė Alexanderio brolis Philipas. „Taip pat bus galima apmokėti už jo laidotuves šiuo sunkiu metu. Visiškai neįtikėtina skaityti visus komentarus ir žinoti, kad tiek daug žmonių Polas įkvėpė. Esu labai dėkingas“.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version