Pagal stebėtiną aplinkybių sutapimą miško gaisras, apėmęs Izraelio Betichos draustinį 2025 m. liepos pabaigoje, atidengė svarbius archeologinius radinius, kurie, kaip manoma, priklauso bibliniui kaimui – Betsaidai, praneša ArkeoNews.
Ilgą laiką laikyta prarasta, ši vietovė, esanti šiauriniame Galilėjos ežero krante, nuo 2016 m. yra oficialiai tyrinėjama archeologų, gavus Izraelio gamtos ir parkų tarnybos leidimą.
Neseniai kilęs gaisras, padaręs didžiulės žalos vietos florai ir faunai, suteikė archeologams precedento neturinčią galimybę išvysti šimtmečius po žeme slėptas struktūras. Gaisras, daugiau nei 17 valandų siautęs Amnuno paplūdimio rajone, laikinai uždarė 87-ąjį greitkelį ir privertė poilsiautojus pasitraukti. Sugrįžę į pajuodusį plotą archeologai aptiko šimtus nedidelių kauburėlių, išsibarsčiusių visame El-Aaradže.
„Kiekvienas iš šių kauburėlių potencialiai slepia senovinį kambarį“, – aiškino kasinėjimų vadovas Mordechajus Aviamas iš Kinereto koledžo. Išvalytoje teritorijoje rasti akmeniniai blokai, fragmentai ir net kolonos būgnas, rodantys, kad šalia gyvenamųjų kvartalų buvo ir visuomeninių pastatų.
El-Aaradžas jau seniai laikomas galimu Betsaidos – apaštalų Petro, Andriejaus ir Pilypo gimtinės – lokalizacijos tašku. Iki šiol dėl tikslios vietos buvo ginčijamasi: tradiciškai buvo manyta, jog kaimas buvęs gretimame Et-Telyje, nors šis, esantis aukščiau ir toliau nuo ežero, nelabai atitiko I a. žvejų kaimui būdingų bruožų.
Vis dėlto kasinėjimai El-Aaradže atskleidė žvejybos įrankių, romėnų laikų keramikos bei romėniškų pirčių liekanų – tai rodo klestėjusią bendruomenę prie ežero Jėzaus Kristaus gyvenimo laikais. Po paviršiumi slypi romėnų gyvenvietė, kurią V a. papildė bizantiška bažnyčia ir vienuolynas, o kryžiuočių laikais (XII–XIII a.) ši bažnyčia buvo perstatyta į cukraus gamyklą.
Pasak Aviamo, rasto romėnų sluoksnio – Jėzaus ir Jo apaštalų laikotarpio – tyrimas reikalauja kruopštaus dokumentavimo ir kartais net viršutinių bizantiškų ar kryžiuočių konstrukcijų pašalinimo. „Gaisras, nors ir tragiškas, leido mums ištirti anksčiau dėl tankios augmenijos neprieinamas vietas“, – sakė jis.
Tarp reikšmingiausių atradimų – ankstyvas užrašas, siejamas su apaštalu Petru. Savanoriai aptiko senovės graikų raides, užsimenančias apie Petro buvimą, kas dar labiau pagrindžia spėjimą, kad El-Aaradžas buvo jo gimtinė.
Archeologiniai radiniai ir architektūrinės liekanos čia pateikia tikslesnį I a. žvejų kaimo vaizdą nei Et-Telyje, patvirtindami senus biblinius liudijimus.
Nors gaisras sunaikino didžiąją dalį draustinio augmenijos, jis netikėtai padėjo archeologiniam darbui. Išvalyta teritorija leido veiksmingiau atrasti struktūras ir planuoti tolesnius tyrimus. Reikšminga tai, kad ankstyvosios Bizantijos bažnyčia ir jos apsauginės konstrukcijos išliko nepaliestos, išsaugodamos svarbius daugiapakopės šio objekto istorijos liudijimus.
„Gaisras buvo nemalonus įvykis, tačiau jis suteikė retą galimybę tyrinėti su minimaliais trikdžiais“, – pažymėjo Aviamas.
Tolimesnių tyrimų metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas papildomų romėnų laikų gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų paieškai, kas leis geriau suvokti Betsaidos gyventojų kasdienį gyvenimą bei ankstyvosios krikščionių bendruomenės formavimąsi.
