Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas puikiai groja akordeonu, o Kauno II dekanato dekanas, Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos klebonas Erastas Murauskas – gitara, tačiau pastarasis patikino niekada negalvojęs apie galimybę kokį nors kūrinį atlikti duetu. Tapęs parapijos sielovadininku, E. Murauskas pasisiūlė norinčius išmokyti groti ir subūrė ansamblį „Raudondvario daigai“. „Mane kadaise irgi taip, įbrukę gitarą į rankas, išmokė. Dabar turiu atiduoti tą skolą“, – tvirtino kunigas.
Iš septynių liko keturi
Rugpjūtį bus dveji metai, kai kunigas Erastas Murauskas vadovauja Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijai. Tapęs parapijos sielovadininku, jis pasisiūlė mokyti vaikus groti gitara ir subūrė ansamblį „Raudondvario daigai“. „Mane kadaise irgi taip, įbrukę gitarą į rankas, išmokė. Dabar turiu atiduoti tą skolą“, – tvirtino kunigas.
Paklaustas, kaip jam pavyko suburti „Raudondvario daigus“, E. Murauskas pasakojo su jam būdingu humoru: „Kai atvažiuoji į naują parapiją, reikia susipažinti. Nuėjau į Raudondvario gimnaziją, aplankiau visas klases. Prisistatydamas sakiau, kad groju gitara, pakviečiau norinčius mokytis, pažadėjau gitaras, pažadėjau, kad po pusės metų persilauš, o po metų gros panašiai kaip aš. Nors Raudondvaryje yra ir Garliavos muzikos mokyklos filialas, ir netoliese – Kaunas, atsirado, kas užsikabino.“
Po kvietimo susidomėjo septyni vaikai, dabar liko keturi. Motiejus Patinskas groja gitara, akordeonu, ukulėle, geba improvizuoti. Paulius Venskus jau prieš metus grojo gitara, dabar atlieka ir solo partijas, bando improvizuoti. „Paulius jau pralenkė mane“, – pripažino klebonas. Vincas Lazauskas, pasak vadovo, – gabiausias: „Gali paimti bet kokį instrumentą ir po poros dienų jau groja. Vincas išties turi Dievo dovaną, nors mažiau koordinuotas, ekstremalas, „varomas aviaciniu benzinu“, bet jei susikaupia – viską atlieka puikiai.“ Dažnai talkina ir Vinco brolis Jonas, o ritmu visus suvienija būgnininkas Vakaris Gaina.
Nespėja visur nuvažiuoti
Ansamblis koncertuoja senelių, vaikų globos namuose, darželiuose, mokyklose. „Vaikams gerai apsibrūžinti – grodami publikai, jie pasitempia. Neretai renginiuose dalyvauja ir meras, ir Kauno rajono savivaldybės vadovai – tai suteikia papildomos motyvacijos. Vaikai – imlūs, bet kartais juos reikia paskatinti. Net psichologas A. Adleris yra sakęs, kad vaikams reikia drausmės – tai jie priima kaip dėmesį“, – pastebėjo kunigas.
„Raudondvario daigų“ vadovas džiaugėsi, kad kviečiančių daug, bet jau nespėja visur važiuoti. „Esame dar žali, tik vienas labiau prasikalęs, bet smagu išsibandyti. Dalyvavome keliuose konkursuose – viename Šiauliuose net neturėjome konkurentų savo amžiaus ir instrumentų grupėje.“
Rimtas išbandymas
Jaunieji muzikantai grojo ir Raudondvario dvaro parke vykusiame festivalyje „Ant žemės krašto“, kur pasirodė kartu su tokiais atlikėjais kaip Darius Leveckis, Rytas Germanavičius, Aldona Stankutė, grupė „Karaliaus vaikai“, Andrius Zalieska-Zala. „Groti su tokiais vardais – didžiausias išbandymas ir paskata“, – teigė vadovas.
Jam labiausiai įsiminė koncertas Romainiuose, pensionate „Gerumo namai“. „Ten gyvenantys žmonės – garbingo amžiaus ar turintys negalią. Pabandėme juos sušildyti – ir mums pavyko. Vaikai – labai imlūs. Tereikia jais patikėti, tada ir jie patiki savimi“, – sakė kunigas.
Stebuklinga galia
Muzika, anot E. Murausko, turi stebuklingą galią. „Kažkada buvau užsidaręs – gitara mane išlaisvino. Kai užpuola nuotaikos, imu ją į rankas – ir depresijos kaip nebūta. Muzikoje tik septynios raidės, bet jų kalba – visiems suprantama.“
Daugumą ansamblio repertuaro sudaro autorinės kunigo dainos, o kitą dalį – pagal publiką parinkti kūriniai. „Jei tai vaikų darželis – vienos dainos, senelių globos namuose – kitos. Pavyzdžiui, M. Martinaičio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoje“ ar „Severiutės rauda“. Ji labai vaizdinga. Dar vaizdingesnė – „Senam sode“, ją siūlau klausytis užsimerkus“, – patarė pašnekovas.
Iš sapno – į realybę
Apie gitarą E. Murauskas svajojo nuo vaikystės. „Devintoje klasėje klasės draugai įdavė savadarbę gitarą, parodė akordus – taip ir pradėjau. Grodavome mokyklos šokiuose, gitara keliavo per studijas. Šiluvoje susipažinau su bardais, pradėjau kopijuoti jų idėjas, kurti muziką savo eilėraščiams.“
Dabar kunigas užduoda „Raudondvario daigams“ namų darbų: pasirinkti eilėraštį ir sukurti jam melodiją. „Ir jiems pavyksta. Svarbiausia – įžiebti kibirkštėlę, pastūmėti pajusti kūrybos džiaugsmą.“
