Latvijoje jaučiamas vietinių katalikų kunigų stygius

ŠaltinisLAIKMETIS

Latvijos gyventojų, stojančių į Rygos katalikų seminariją, skaičius mažėja: pastaraisiais metais į šią mokymo įstaigą įstojo vos keturi vietiniai jaunuoliai. Tokio skaičiaus nepakanka, kad ateityje šalies katalikų parapijose galėtų tarnauti vietiniai kunigai.

Seminarijoje mokosi ir imigrantai – trys nigeriečiai ir vienas indas. Pasak katalikų kunigo Ilmaro Tolstovo, pastaraisiais metais latvių paraiškų mokytis seminarijoje buvo tiek mažai, kad teko kviesti užsienio studentus.

Kunigai iš kitų šalių Latvijoje tarnauja jau nuo XIII amžiaus, kai iš Liubeko atvyko pirmasis vyskupas – vokietis Meinardas fon Zagembertas, įkūręs dvi bažnyčias netoli Ikskulės (dabartinės Iekškilės).

Lenkų kunigai taip pat jau seniai kviečiami į Latviją. Pastaruoju metu čia tarnauja ir kunigai iš Vietnamo, o per pastaruosius dvejus metus – ir iš Nigerijos. Kunigas iš Nigerijos Agbaefuna Džonpolis Čidiebelė aukoja šv. Mišias latvių kalba Rygos šv. Jokūbo katedroje, o tėvas Akubue Emanuelis Olučukvu tarnauja parapijose Ogrėje ir Salaspilyje. Abu jie atvyko į Latviją Rygos arkivyskupo Zbignevo Stankevitso kvietimu.

Remiantis Latvijos Teisingumo ministerijos duomenimis, 2023 metais Romos Katalikų Bažnyčiai šalyje priklausė daugiau kaip 325 tūkst. tikinčiųjų.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version