Šeštadienį Frankfurte vykusioje Vokietijos Sinodinio kelio asamblėja, kurioje buvo balsuojama už Bažnyčios mokymo homoseksualumo ir moterų įšventinimo klausimais keitimą, baigėsi ginčais.
Tris dienas trukusį renginį aptemdė audringos kai kurių dalyvių scenos ir ankstyvas išvykimas dėl ginčytinų klausimų sprendimo.
Augsburgo pagalbinis vyskupas Florianas Wörneris (Florijanas Viorneris) žurnalistams sakė, kad jam kilo klausimas, „ar kalbėdami apie sinodalumą turime omenyje tą patį”.
Jis pareiškė: „Aš ir toliau įžvelgiu nerimą keliantį atotrūkį tarp to, ką apie tai sako popiežius Pranciškus, ir to, ką turėjome Frankfurte. Pernelyg dažnai vietoj faktinių argumentų įsijungdavo emocijos tam, kad būtų sukurta atitinkama nuotaika ir pasiekti tam tikri tikslai”.
F. Wörneris įspėjo: „Prieš priimdami sprendimus, turinčius toli siekiančių pasekmių Bažnyčios Vokietijoje gyvenimui, turėtume išsiaiškinti, kaip iš tiesų veikia sinodalumas.”
Po to, kai vyskupai pirmąją dieną slaptu balsavimu užblokavo LGBT palaikantį dokumentą, kai kurie nusivylę dalyviai garsiai protestavo.
Organizatoriai aštriai kritikavo rezultatus ir įgyvendino pakeitimus, įskaitant slapto balsavimo nutraukimą.
Vyskupus, keliančius susirūpinimą, viena iš proceso pirmininkų Irme Stetter-Karp (Irmė Štetter-Karp) pavadino „verkšlenančiais”.
Po dienos tik aštuoni vyskupai balsavo prieš dokumentą, raginantį „iš naujo įvertinti homoseksualumą”. Dar aštuoni vyskupai susilaikė nuo balsavimo, o 40 iš 56 dalyvavusių vyskupų – daugiau kaip 83 proc. – dokumentą palaikė.
Daugiau nei balsavimas už moterų įšventinimą į kunigus
Penktadienį Sinodinio kelio metu buvo priimtas dokumentas dėl moterų vaidmens Bažnyčioje. Dokumente raginama siekti „esminės visų tikinčiųjų lygybės”. Jame priduriama, kad tai „reiškia, jog moterų galimybės naudotis sakramentine tarnyste klausimas turi būti įtrauktas į esminio tarnystės teologijos atnaujinimo kontekstą”.
32 puslapių tekste pateikiamas moterų diakonių įvedimo argumentas ir siūloma pateikti Vatikanui esminį moterų šventimų klausimą.
Atėjus balsavimui, rezultatas buvo aiškia dauguma – apie 92 proc. Sinodinio kelio dalyvių balsavo už dokumento priėmimą. Tarp vyskupų beveik 82 proc. (45 vyskupai) pasisakė už jį, o apie 18 proc. balsavo „prieš” (10 vyskupų). Penki iš 60 dalyvavusių vyskupų susilaikė.
Atsižvelgdamas į tai, kad tai yra Katalikų Bažnyčiai nulemtas klausimas, vyskupas Franzas-Josefas Bode pripažino, kad „tai būtų labai aukšto lygio ir privalomas sprendimas; tačiau net ir aukščiausi [ekumeninių] susirinkimų sprendimai yra istoriniai Bažnyčios sprendimai”.
Jis yra Vokietijos vyskupų konferencijos vicepirmininkas ir Sinodinio kelio vicepirmininkas. Kalbėdamas šeštadienio popietę po renginio pabaigos vykusioje spaudos konferencijoje, jis pabrėžė, kad net ekumeniniai susirinkimai turi kontekstą.
Vokietijos vyskupas žurnalistams sakė, kad ir tarybos sprendimai „visuomet priimami tam tikru istorijos momentu, ir ten taip pat išlieka gyva tradicija, ir mes vis tiek turėsime suteikti Šventosios Dvasios veikimui erdvės, kad kažkas vystytųsi. Tačiau tai yra klausimas, kurį tada, manau, galima spręsti per dogmų raidą – yra ir jos, ir jų istorija, apie tai kalbama teologijoje, – pirmiausia džiaugčiausi, jei jis apskritai būtų sprendžiamas taip plačiai. O paskui žiūrėsime.”
Lytis, „neheteroseksualūs kunigai” ir kiti balsavimai
Šeštadienio popietę per pirmąjį svarstymą buvo patvirtinti dar trys dokumentai: vienas, kuriame pasisakoma už „neheteroseksualių kunigų padėties normalizavimą”, kitas – apie „lyčių įvairovės sprendimą” ir trečias – apie „moterų Evangelijos skelbimą žodžiu ir sakramentu”.
Visi dokumentai bus svarstomi antrą kartą per kitą (ir kol kas paskutinę) sinodinę asamblėją 2023 m. pavasarį, ir tada galės būti oficialiai priimti.
Tačiau ar kuris nors iš Vokietijos proceso, kuris nėra sinodas, balsavimų bus priimtas kaip katalikiška praktika, yra visiškai kitas klausimas. Nuo pat pradžių Sinodinis kelias buvo intensyviai stebimas ir kritikuojamas.
