Virginija Liaudanskytė. Pasaka nepasaka apie Mitinį Žvėrį

Senovės Graikijoje barbaras buvo tas, kuris nemokėjo graikų kalbos. Romos imperijoje šis terminas buvo vartojamas platesne prasme, na, o jau vėliau jis tapo bendriniu žodžiu, apibūdinančiu žmogų, nevertinantį visuotinai pripažintų žmonijos pasiekimų ir nepripažįstantį tam tikrų elgesio normų.

Taigi, kultūringumo suvokimas priklauso nuo laikmečio.

Kas yra kultūra šiandien? Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, aiškindamas žodžio „kultūra“ reikšmę, pirmiausia nurodo, kad kultūra yra „visa, kas sukurta žmonių visuomenės fiziniu ir protiniu darbu“. Lotynų kalba „kultūra” – ugdymas, garbinimas, o siauresne prasme visuomenėje kultūrą suvokiame kaip teatrą, dailę, grožinę literatūrą, apskritai – meną.

Europoje pačios seniausios institucijos yra Bažnyčia ir universitetai. Būtent jie formavo Europos kultūrinį, religinį ir akademinį veidą. Tad ir šiandien toms institucijoms turėtų tekti svarbi misija – kurti Naujosios Europos civilizaciją bei kultūrą krikščioniškųjų vertybių pagrindu.

Šiuo metu senoji Europa jau yra gerokai pavargusi, o apsiblausęs jos žvilgsnis neberegi savo ateities kontūrų ir krikščioniškos šaknys baigia nudžiūti.

Tikriausiai šv. Benediktas Nursietis, pirmasis visos krikščioniškosios Europos globėjas, nelinksmai žvelgia į mus, o mes, žvalūs Europos gyventojai, visai nežiūrim į jį.

Mano mintys skrieja į Kauną – Europos kultūros sostinę.

Skamba išdidžiai, solidžiai ir daug žadančiai. Pavydėčiau Kaunui, jei ne klausimai, kaip piktos širšės, kurios neduoda šventos ramybės, ragina mąstyti ir klausti. Cogito, ergo sum (mąstau, vadinasi, esu), sako R. Dekartas. O gal „valgykime ir gerkime, nes rytoj…“ (Kor 15,32) laukia pramogos, renginiai, linksmybės. „Duonos ir žaidimų“ (lot. Panem et circenes! – Antikos satyrikas Juvenalis), – šaukė Romos minia, ištroškusi ir reikalaujanti iš savo valdovų nemokamo maisto ir pasilinksminimų.

Na, ko man užkliuvo už nosies tie Europos kultūros sostinės renginiai?

Tiesiog prisimenu, kad esu krikščionė, „todėl rūpestingai žiūriu, kaip elgiuosi: kad nebūčiau kaip kvailė, bet kaip išmintinga“ (Ef 5,15) ir nenorėčiau prisidėti „prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleisti juos“ (Ef 5,11).

„Kas turi ausis, teklauso“ (Apr 13,9). Dar visiems krikščionims pageidaučiau „tepalo akims pasitepti”, kad matytumėme realybę.

Dar pageidaučiau visiems krikščionims „tepalo akims pasitepti, kad matytumėm“ realybę.

Kauno šventės programa iškėlė aibę klausimų. Jei atvirai, tai man tyrinėjant programą (kaunas2022.eu) įvyko atmetimo reakcija. Na taip, kaip sako žmonės, kad net plaukai ant galvos pasišiaušė.

Nuo šiol Kaunas turi sau tinkamą legendą – Mitinį Žvėrį (kaunolegenda.lt). Žvėrį reikia pažadinti ir išsikviesti iš urvo. Mitinis Žvėris pasitelkiamas kaip Miesto Saugotojas. Apie Jį, Žvėrį, kuriami spektakliai, rašomos knygos, sugalvojami stalo žaidimai ir garderobas. Pavyzdžiu, kaip gražiai ir švelniai skamba miestelėno ausiai: Aš Žvėriukas arba Aš Žvėris. Puošniai gali atrodyti su Drakonu ant krūtinės.

Paskui turėtų būti efektinga miestiečių inauguracija, kuri vyks Karaliaus Mindaugo požeminėje perėjoje. Kad gautum sutartį su Drakonu, turėtum mažumą paplušėti – renginiuose ieškoti Žvėries draugijos narių, kurie užantspauduotų sutartį su Žvėrimi. Kiekvienas uolus kaunietis – mažas ar didelis – bus apdovanotas brangenybe, tai yra Sutartimi, kuri papuoš miestelėnų namus.

Šitai vadinama žaidimu, artefaktu. Organizatorių nuomone, „neteisingai vertinant artefaktus gaunamos klaidingos išvados“. Kas yra tas artefaktas (klaida, lot. artefactum)? Tai bet koks dirbtinai sukurtas objektas, turintis simbolinę reikšmę.

Pusšimtis renginių, pasaulinio garso parodos, nemokamos elektroninės muzikos žvaigždės, „Ten Walls“ koncertas ir įspūdingas renginys „Žalgirio“ arenoje – taip užbaigti Europos kultūros sostinės metus žada trečioji šiuolaikinės Kauno Mito trilogijos dalis „Sutartis“. O jų kuriamą efektingą reginį vainikuos Paslaptingos Sutarties pasirašymas.

Kreipiuosi ne į šio pasaulio protuolius, o į krikščionis. Ką jums primena Žvėris – Drakonas? Galima nurašyti viską ant pasakos, juokų, psichologijos ar žaidimo, bet tikintysis mato dvasinę dimensiją.

Mes ne Žvėries draugijos nariai, mes Dievo Armijos kariai, kurie elgiasi krikščioniškai.

Jei skaitėte Apreiškimą Jonui, paskutinę Biblijos knygą, tai lengvai atpažinsit Žvėrį – Drakoną, „kuris bus sugautas ir įmestas į ugnies ežerą, degantį siera“. „Jis suvedžioja žemės gyventojus tais ženklais, sakydamas žemės gyventojams padaryti žvėries atvaizdą, kuris gavo žaizdą nuo kalavijo ir išgijo. Jam buvo duota suteikti žvėries atvaizdui dvasią, kad žvėries atvaizdas imtų kalbėti, ir padaryti taip, kad visi, kurie atsisakys garbinti žvėries atvaizdą, būtų nužudyti“ (Apr 13), o taip pat „žmones, kurie neturi savo kaktose Dievo antspaudo“.

Mes ne Žvėries draugijos nariai, mes Dievo Armijos kariai, kurie elgiasi krikščioniškai. „Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Pat 14,15). „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų“ (Mk 13,5).

Būna laidų „Klausk daktaro“ arba, pavyzdžiui, „Klausk kunigo“, o aš siūlyčiau klausti Dievo, kaip elgtis: dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose ar ne? Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti. Ką pasirinksite jūs?

19 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version