Vilniuje vyko konferencija-minėjimas kunigui A. Lipniūnui atminti

Praėjusią savaitę, Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, prof. Elžbieta Grot – ilgametė Štuthofo muziejaus Sopote Mokslo skyriaus vedėja iš Lenkijos, dr. Regina Laukaitytė – Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja bei kunigas Vitalijus Kodis – Dievo tarno kun. A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatorius.

Po to savo mintimis apie Štuthofo koncentracijos stovyklos atvejį dalinosi vieno iš 1941 m. birželio sukilimo Kaune vadovų, nepriklausomos Lietuvos karininko Mykolo Mačioko duktė Laura Mačiokaitė-Janušauskienė. Jis buvo okupantų suimtas ir 1943–1945 m. kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Viešnia padėkojo LGGRTC vadovui dr. A. Bubniui, kad jis iš Lenkijos parvežė jos tėvelio dokumentus.

Renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, prof. Vytautas Landsbergis.

Renginyje dalyvavo LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos partizano plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis, VU akademinės bendruomenės kapelionas Gintaras Vitkus SJ, LPKTS Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas Vytautas Zabielskas, LGGRTC darbuotojai ir daug kitų garbių svečių,

Konferencijos-minėjimo metu buvo atidaryta LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Dievų miške: 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“, kurią pristatė LGGRTC muziejaus vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė.

Kunigas A. Lipniūnas / LGGRTC archyvo nuotr.

Renginį vedė LGGRTC darbuotojas Gaudentas Aukštikalnis.

Nacių okupacinė valdžia nesitikėjo ryžtingo lietuvių pilietinio nusistatymo ir buvo nuspręsta atkeršyti už tai, kad žlugo SS legiono steigimo darbas. 1943 m. kovo 16–17 d. prasidėjo represijos: Vilniuje suimti 23 asmenys, Kaune – 17, Marijampolėje – 5 ir Šiauliuose – 1.

Dauguma suimtųjų – žymūs Lietuvos visuomenininkai, įvairių profesijų inteligentai, tarp jų buvo keturi generaliniai tarėjai, penki profesoriai, keturi gimnazijų direktoriai, trys advokatai, du kunigai, mokytojai, žurnalistai, diplomatas ir kt. Jie buvo suimti be kaltinimo, be tardymo ir be teismo ir išvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą – vieną žiauriausių ir geriausiai Lietuvoje žinomų nacistinių koncentracijos lagerių. Iš viso Štuthofe ir 40 jo filialų nuo 1939 m. iki 1945 m. kalėjo apie 120 tūkst. žmonių. Apie 80 tūkst. kalinių žuvo. Štuthofo koncentracijos stovykloje nukentėjo 28 pasaulio valstybių piliečiai.

Prieš konferenciją paskambino Regina Januševičiūtė -Vaitaitienė. Jai buvo 9 metai, kai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943 m. nužudė jos tėtį Albiną Januševičių. Jis buvo Marijampolės berniukų gimnazijos direktorius. Pati dėl sveikatos problemų į konferenciją atvykti negalėjo, todėl telefonu perdavė nuoširdžiausius sveikinimo ir padėkos žodžius Lietuvos gyventojų gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovui dr. Arūnui Bubniui ir Centro darbuotojams, kad ši opi tema nėra užmiršta, aktualizuojama, apie tai informuojama visuomenė.

Konferencijos pranešimus galima rasti www.genocid.lt

7 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version