Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją

ŠaltinisBNS

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją, pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

„VGT konstatavo, kad įvertinus grėsmes, projektuojamą Rusijos pajėgų atsistatymo pagrindinį scenarijų, atliepiant NATO regioninius gynybos planus, yra priimtas sprendimas pritarti siūlymui iš krašto apsaugos ministro kurti divizijos dydžio vienetą sausumos pajėgose“, – per spaudos konferenciją sakė K. Budrys.

Anot jo, divizija pagal planus galėtų būti suformuota jau 2030-aisiais.

„Siekiama yra (…) 2030 metams turėti pilno operacinio pajėgumo drauge su sąjungininkų parama diviziją Lietuvoje, kuri galėtų vykdyti gynybos operacijas, kaip sumanyta, ir vykdyti tą sumanymą, kuris numatytas kolektyvinės gynybos dokumentuose“, – sakė jis.  

Pasak K. Budrio, sprendimas kurti brigadą yra nacionalinis, tad įtraukti į jos sudėtį sąjungininkus neplanuojama, nors jų paramos tam tikra ginkluote, iki jos įsigys Lietuva, reikės.

„Sprendimas kurti diviziją yra nacionalinis, visų pirma eitų kalba apie mūsų turimas dvi brigadas ir vieną rezervinę brigadą, t. y. apie tris manevrines brigadas, mūsų nacionalines, šiame etape nėra svarstoma apie kitų pajėgų įtraukimą“, – kalbėjo K. Budrys.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat informavo, kad NATO sąjungininkai kuriamai divizijai yra pažadėję skirti tam tikros ginkluotės, kol Lietuva įsigis savo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat informavo, kad NATO sąjungininkai kuriamai divizijai yra pažadėję skirti tam tikros ginkluotės

„Iš sąjungininkų bus poreikis ir mes su sąjungininkais apie divizijos kūrimo planą kalbėjome, divizijos veikimui reikalingi papildomi įgalintojai, ugnies sistemos, priešlėktuvinės gynybos ir panašūs (elementai – BNS), ir tuos įgalintojus sąjungininkai pažadėjo duoti, kol mes neturėsime sukūrę savo elementų“, – per spaudos konferenciją sakė A. Anušauskas.

Pasak A. Anušausko, dalis Lietuvos įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos jau dabar priskiriama divizijos lygmens priemonėms, pvz., iš JAV perkamos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, prancūziškos savaeigės ratinės haubicos „Caesar“,  pėstininku kovos mašinos „Vilkas“, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai.

Jis taip pat pažymėjo, kad Vokietijos brigada, kurios laukiama Lietuvoje, nebūtų šios divizijos dalimi.

„Vokiečių brigada, kuri dedikuota Lietuvai, priklauso Vokietijos nacionalinei divizijai“, – sakė ministras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad krašto apsaugos ministro paprašyta pateikti skaičiavimus ir poreikių planą divizijos kūrimui, poligono ir mokymo teritorijų plėtrai.

„Paprašyta krašto apsaugos sistemos parengti jų poreikių planą, kadangi mes kuriame diviziją, modeliuojame čia brigadą ir visi kiti pajėgumai, kuriuos mes turime – natūralus klausimas, ko reikės artimiausiais metais, kokių infrastruktūrinių sprendinių, kad mes visi čia tilptume“, – sakė L. Kasčiūnas. 

Valstybės gynimo taryba pirmadienį rinkosi aptarti paramos Ukrainai, elektros tinklų sinchronizacijos, kitų saugumo klausimų.

Taip pat darbotvarkėje buvo krašto apsaugos sistemos struktūrinių ir karinių vienetų plėtra, karinių poligonų ir mokymų teritorijų poreikis.

Apie svarstymus Lietuvoje kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu ministras informavo kovo pradžioje. Kariuomenė balandį patvirtino jau turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų ir artimiausiu metu planuojanti įsigyti daugiau karinės technikos, reikalingos šio karinio vieneto suformavimui. 

Manevriniai vienetai būtų formuojami pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir “Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ pagrindu.

Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių. 

1 KOMENTARAS

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version