Susitarimas pasiektas po penkis mėnesius trukusių derybų su ūkininkų ir aplinkosaugos grupėmis.

Skelbiama, kad nuo 2030-ųjų Danijos ūkininkai privalės mokėti 120 Danijos kronų (16 eurų) už anglies dioksido ekvivalento emisijos toną, o nuo 2035 metų šis mokestis didėtų iki 300 kronų (40 eurų).

Savo ruožtu vyriausybė įsipareigojo finansuoti dalies dirbamos žemės apželdinimą miškais, kad sumažėtų azoto emisija.

Ekonomikos ministrė Stephanie Lose pareiškė, jog susitarimas „sudarys pagrindą istoriniam žemės ir maisto gamybos Danijoje reorganizavimui bei restruktūrizavimui“.

Susitarimui dar turės pritarti po vasaros atostogų susirinksiantis šalies parlamentas.

Danija yra viena didžiausių pasaulyje kiaulienos ir pieno produkcijos eksportuotojų.

The post Danija pirmoji Europoje apmokestins kenksmingų teršalų emisijas žemės ūkio gamyboje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, Žemės ūkio ministerija jau pradėjo rengti įstatymo projektą, pagal kurį įvežant ir išmuitinant grūdus Latvijoje bus būtina nurodyti pristatymo vietą – Latviją ar kitą ES šalį.

A. Krauzė pabrėžė, jog importuoti grūdus iš Rusijos ir Baltarusijos į Latviją nebus leidžiama, bet Latvija, kaip ES vidaus rinkos dalis, negalės riboti kitų ES šalių įmonių galimybių įsivežti rusiškus ar baltarusiškus grūdus per Latviją.

Latvija, kaip ES vidaus rinkos dalis, negalės riboti kitų ES šalių įmonių galimybių įsivežti rusiškus ar baltarusiškus grūdus

Kaip jau buvo skelbta, Latvijos valdančioji koalicija sutarė uždrausti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į Latviją, o tai įtvirtinantį įstatymą Saeima (šalies parlamentas) turėtų priimti vasarį.

Latvijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, Latvija pernai buvo antra pagal dydį Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importuotoja į Europos Sąjungą, po Ispanijos.

Šių planų kritikai Latvijoje kritikai teigia, jog rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimas gali šalies geležinkeliams ir uostams kainuoti maždaug 100 mln. eurų negautų pajamų.

The post Latvijos žemės ūkio ministras: nedrausime rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį ir ketvirtadienį jie protestuos prie Vyriausybės, siekdami atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, panaikintą dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas. 

Akcijos organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas sako, jog apie 1300 sunkiosios technikos vienetų jau užpildė pagrindinę sostinės gatvę ir jos prieigas. Visą ją bandoma sutalpinti miesto centre. 

„Parkuojame taip, kad veidrodėlis veidrodėlį liečia, bet bandom visus čia ir sutalpinti“, – BNS antradienio pavakare sakė D.  Arlauskas. 

Tuo metu Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas BNS sakė, kad visų technikos priemonių Vilniaus centre sutalpinti nepavyko – apie 100 jų stovi aikštelėje Avižieniuose. 

„Virš 100 transporto priemonių netilpo, jau pareigūnai labai stengėsi tvarkingai statyti, kad kuo daugiau jų ten tilptų, tai dalis transporto priemonių, truputėlį virš 100 dabar yra prie Avižienių numatytoje aikštelėje, kur jiems siūloma palikti savo transporto priemones ir kitu transportu atvykti į mitingo vietą. Nes realiai centre numatytose vietose jau fiziškai nebėra kur jų statyti“, – sakė T. Bražėnas.

Anot policijos atstovo, sostinės centre sutalpinta daugiau nei 900 traktorių ir kitos technikos.

„Incidentų nebuvo, net iš gyventojų nusiskundimų negauta, su organizatoriais pavyko labai sėkmingai suderinti tas palydas. (...) Labai tvarkingai viskas. Dabar organizatoriai kartu su savivaldybe sprendžia dėl tų, kurie netilpo, nes realiai buvo galvojama apie 500, čia ir taip beveik dvigubai jų sostinėje susirinko“, – aiškino policijos atstovas.

T. Bražėnas pridūrė, kad daugiau ūkininkų ir miškininkų technikos į Vilniaus centrą antradienį nebeįvažiuos.

„Gedimino prospektas jau beveik užsipildęs, taip pat aikštelė (prie Seimo – BNS) beveik pilna. Skaičiuojam, kad čia yra apie 600 traktorių ir tai yra pusė tiek, kiek atvažiuos. (...) Kiti bus nukreipti į kitas aikšteles, konkrečiai vietos dar negaliu pasakyti“, – BNS antradienį po pietų sakė D. Arlauskas. 

Traktoriai rikiuojasi dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros, ant jų – plakatai su šūkiais, ant vieno traktoriaus padėtas didelis karstas, keli pasikabinę nuotraukas su asilo kūnu ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko galva

Traktoriai rikiuojasi dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros, ant jų – plakatai su šūkiais, ant vieno traktoriaus padėtas didelis karstas, keli pasikabinę nuotraukas su asilo kūnu ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko galva. Įvairių sumontuotų ministro nuotraukų yra daugybė.  

Protesto dalyviai nusiteikę pozityviai, dalis jų susibūrę į grupeles, kartu gurkšnoja arbatą, valgo sumuštinius. Ūkininkai BNS teigė, kad bendros vietos susitikimams antradienį neturi, todėl stoviniuoja prie savo technikos. Kai kurie jų nakvynei ketina važiuoti namo, iš toliau atvykusieji nakvos viešbučiuose ar pas draugus, gimines. 

„Neturim nieko (išsinuomavę nakvynei – BNS), važiuosim namo. (...) Atvažiuos mašina ir mus paims“, – BNS sakė Utenos rajono ūkininkas Remigijus Juodka.

„Palyginus su tais nuostoliais, kuriuos patiriame, tai čia jau nebedideli nuostoliai. (...) Viešbutį („Neringos“ – BNS) mes pasiėmėme, kaip kas, kas pas gimines, kas viešbutį“, – BNS pasakojo Rokiškio rajono augalininkystės ūkio savininkas Dainius Mikalaičiūnas.

Jis pridūrė, kad čia atvykę protestuotojai išleido nemažai lėšų – vien kuras važiuojant didelį atstumą traktoriumi daug kainuoja. Tačiau, anot jo, problemos yra itin rimtos, todėl ūkininkai pasiryžę aukotis.

„Jeigu čia atvažiavome, tai žinokit, gresia užsidarymas. Nes mes šiaip kantrūs esame, be reikalo nevažiuojame. Jeigu niekas nesikeistų, tai kitais metais (...) užsidarome. (...) Plius minus (atvažiuoti su traktoriumi – BNS) kainavo apie 300 eurų“, – sakė Rokiškio ūkininkas. 

Proteste dalyvaujantys ūkininkai BNS pasakojo, kad jei valdžios atstovai su jais tinkamai nesikalbės, jie su technika Gedimino prospekte stovės „kad ir dvi savaites“. Kai kurie ūkininkai teigė iki Vilniaus traktoriumi važiavęs visą naktį. 

Portalas „15min“ skelbia, kad Panevėžio rajono ūkininkai atvežė cisterną su skystu mėšlu. Žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ direktoriaus pavaduotoja Oksana Puronaitė portalui teigė, kad iš bendrovės į Vilnių išvažiavo trys traktoriai su „ypatingu turiniu“.

Gedimino prospektu automobilių eismas nevyksta, tačiau dalyje sankryžų automobiliai jį gali kirsti, spūsčių nėra. Ant kiekvieno traktoriaus yra specialus numeris, kuriuo organizatoriai gali atsekti jo savininkus. Šalia traktorių prospekte yra vietos pravažiuoti policijos, greitosios pagalbos automobiliams.

Garsiai signalizuodamos traktorių kolonos Gedimino prospektu su policijos palyda pradėjo važiuoti nuo maždaug 10 val. ryto. Vėliau technika stojo į tam skirtas vietas, o trečiadienį ir ketvirtadienį prie Vyriausybės rūmų vyks protesto renginiai. 

D. Arlauskas kiek anksčiau BNS sakė, kad protesto mastas jau pranoko planus – į sostinę gali suvažiuoti apie 1 tūkst. traktorių ir kitos sunkiosios technikos. Tuo metu Gedimino prospekte pagal leidimą gali stovėti 500 traktorių ir miškavežių.

Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas kiek anksčiau BNS teigė, jog policija į Vilniaus centrą iki vidurdienio palydėjo 500 technikos vienetų, incidentų neužfiksuota. Pasak jo, žemdirbių technikai nebetelpant sostinės centre, jas gali būti nurodyta parkuoti prie Gariūnų.

Privačių miškų savininkų asociacijos koordinatorius, miškininkas Mečislovas Balandis antradienį BNS teigė, kad proteste dalyvaus apie 50 miškovežių – kaip ir buvo planuota.

Trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija. Joje, įvairiais duomenimis, tikimasi nuo dviejų iki penkių tūkstančių dalyvių.  

Su protestuotojais trečiadienį žada susitikti žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.   

K. Navickas antradienį pranešė, kad jau yra pateikti pasiūlymai grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių automobiliams, taip pat iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą.

The post Vilniaus centras užpildytas žemdirbių technika – suvažiavo 1300 traktorių appeared first on LAIKMETIS.

Jo teigimu, su tuo susiję teisės aktų projektai pirmadienį paskelbti teisės aktų registre.

„Mūsų Vyriausybės politinės kultūros dalis yra pripažinti ir ištaisyti klaidas. Tas įvyko labai greitai po susitikimo ir jau vakar yra paskelbti teisės aktų projektai (...) dėl žaliojo dyzelio tvarkos sugrąžinimo, kokia buvo, taip pat akcizo (suskystintoms – BNS) naftos dujoms sumažinimas iki 41 euro“, – LRT radijui antradienį sakė K. Navickas.  

Šiuo metu Briuselyje viešintis žemės ūkio ministras su protestuojančiais žemdirbiais ketina susitikti trečiadienį. 

Žemdirbių protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad į Vilnių atvykusių protestuojančių žemdirbių technika bus statoma Gedimino prospekte paliekant jo viduryje pravažiavimą, dalis jos – A. Goštauto gatvėje, Seimo aikštelėje bei už jos esančioje teritorijoje. 

„Nėra tikslo visiškai užblokuoti kažkurias gatves, sustabdyti eismą, bet tai bus Vilniaus miestui iš tikrųjų tam tikra našta ir gyventojams sukels nepatogumų“, – LRT radijui antradienį sakė I. Hofmanas.   

Nėra tikslo visiškai užblokuoti kažkurias gatves, sustabdyti eismą, bet tai bus Vilniaus miestui iš tikrųjų tam tikra našta

Žemės ūkio tarybos pirmininkas teigė, kad žemdirbių dialogas su valdžios institucijomis vyksta, matomi jos žingsniai link bendradarbiavimo, tačiau, pasak jo, tęsti protestus nusprendė pati žemdirbių bendruomenė.

„Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome. Žemdirbių bendruomenė išstūmė savo organizacijas ir privertė imtis koordinavimo bei organizavimo akcijų vykdant jų valią“ – sakė I. Hofmanas.

„Įtampa žemdirbių bendruomenėje yra didelė. Jeigu žmonės net iš Skuodo, iš tolimiausio rajono, tiek kilometrų pasiryžta važiuoti su traktoriais, vadinasi problemų yra, jiems skauda“, – pridūrė jis.

I. Hofmanas pirmadienį BNS sakė, kad į Vilnių turėtų suvažiuoti daugiau kaip 800 vienetų įvairios technikos, ji į sostinės centrą ims važiuoti antradienį po pietų, tai gali užtrukti iki 23 valandos.

Taryba BNS pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija, tikimasi apie 2 tūkst. dalyvių.

Tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai, tikimasi, kad su protestuotojais susitiks aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Sausio 25 dieną laukiama prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo.

Antradienį prie akcijos prisidės ir anksčiau protestą Kauno rajone surengę privačių miškų savininkai. Privačių miškų savininkų asociacija pirmadienį pranešė, kad į Vilnių atvyks 50 miškovežių, jie dvi paras stovės miesto centre. 

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad nuo antradienio iki penktadienio dalyje Gedimino prospekto bus ribojamas eismas. Lietuvos žemės ūkio tarybos duomenimis, traktoriai iš Vilniaus pradės išvažiuoti penktadienį apie 9 valandą.

Ūkininkai sausio pradžioje visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymą, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) susitikęs su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais sausio 11 dieną žadėjo pateikti sprendimus dėl daugiamečių pievų atstatymo. Antradienį šį klausimą jis aptars susitiks su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

The post K. Navickas: pateikėme pasiūlymą grąžinti kuro lengvatą žemdirbiams, sumažinti SND akcizą  appeared first on LAIKMETIS.

Ar teisinga, kad piliečiai ir verslai, dėl karo Ukrainoje pabrangus dujoms įsirengę SND įrangą šildymui ir įbridę į bankų paskolas, dabar už tai valstybės baudžiami daug didesne kaina?

Ar sąžininga, kad suskystintų dujų naudotojai, gyvenantys provincijoje, kur nėra gamtinių dujų tinklo, mokėtų plėšikišką 304 EUR akcizą už toną dujų, o iš valstybės proteguojamo ir nuomojamo, ne Lietuvoje mokesčius mokančio "Independence" laivo gamtines dujas gaunantys miestų gyventojai mokėtų tik simbolinį ir minimalų 0,50 Eur/MWh akcizo mokestį?

Ar bent kiek logiška, kad suskystintas dujas, kurias gamina Lietuvoje veikianti ir čia mokesčius mokanti "AB Orlean Lietuva", akcizo padidinimas būtų argumentuojamas siekiu "užkirsti kelią" rusiškų suskystintų dujų importui, nors “AB Orlean Lietuva” pagamina dvigubai didesnį kiekį suskystintų dujų, negu Lietuva sugeba suvartoti?

Ar dirbtinai sukurta "daugiamečių pievų problema", kai biurokratinių institucijų nutarimu ariamosios paskirties žemė tampa "šventąją pieva", kurios savininkas praranda praktiškai visas ūkininko teises, yra neišsprendžiama? Tokių žemių dėl biurokratinių procedūrų Lietuvoje padidėjo nuo 380 000 ha 2013 metais iki 740 000 ha, t.y. beveik dvigubai.

Ar su savininkais niekaip nesuderinus ir net jų tinkamai neinformavus, "iš viršaus" nuleistais vis naujų ir naujų "saugotinų teritorijų" sprendimais ir toliau bus ūkininkams atiminėjama teisė dirbti savo žemę ir naudoti ją pagal paskirtį?

Ar niekaip negalima išspręsti “pieno krizės”, kai pienininkyste užsiimantys ūkininkai priversti dėl mažesnių už savikainą supirkimo kainų parduoti karves, dėl ko vien 2023 metais 200 000 banda sumažėjo 10 000 t.y. 5 procentais? Tokiais tempais einant ir toliau po kelerių metų pienininkystė Lietuvoje bus apskritai likviduota.

Ar nukristų ministrui karūna, jei būtų pripažinta klaida ir sugražintos iki šiol galiojusios žymėto kuro naudojimo taisyklės

Ar nukristų ministrui karūna, jei būtų pripažinta klaida ir sugražintos iki šiol galiojusios žymėto kuro naudojimo taisyklės, jei paaiškėjo, kad naujoji tvarka neatnešė jokios naudos, o ūkininkams, ypač smulkiesiems, yra žalinga?

Visus šiuos klausimus ne pirmus metus kelia Lietuvos ūkininkai. Jiems veidmainiškai aiškinama, kad vadovaujamasi viešuoju interesu, nors viešieji ir privatūs interesai gali ir turi būti derinami ir viešajam interesui gali būti teikiama viršenybė tik tada, kai jis yra akivaizdžiai pažeidžiamas. Toks viešasis interesas turi būti aiškiai identifikuotas ir Lietuvos žmonių, ūkininkų ir verslo naudai sutarta, kad tai iš tiesų yra “Lietuvos viešasis interesas”.

Ar kas nors iš valdžios gali artikuliuotai paaiškinti, koks yra viešasis interesas biurokratiniais sprendimais dusinti ištisą Lietuvos ūkio šaką ir atsakyti į šiuos klausimus?

Lietuvos žemės ūkis turi būti pripažįstamas kaip valstybės strateginė ūkio šaka, užtikrinanti Lietuvos žmonių pirminius poreikius ir pačios valstybės saugumą šiais įtemptais geopolitinių sandūrų laikais. Pastarųjų metų politiniai sprendimai yra priešingi - Lietuvos žemės ūkis yra naikinamas.

Prasideda Lietuvos žemdirbių protesto akcija, suliepsnos laužai – mūsų tautos istorijoje nuo seno žinomas ženklas apie pavojų, kviečiantis susitelkti ir apsiginti. Palaikykime, prisidėkime – tai kova už tikrąjį viešąjį visuomenės interesą. Vienas iš ilgo kelio, kurį turėsime nueiti sugrąžinant valstybę jos piliečiams, žingsnių.

Neatlygintina politinė reklama.

The post Ignas Vėgėlė. Normalu, kad suskystintų naftos dujų akcizas Lietuvoje šimtus kartų didesnis, negu pas kaimynus? appeared first on LAIKMETIS.

„Vienas iš aktualiausių klausimų yra daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimas, tai tarybos atstovai, kadangi mes jau šitą klausimą svarstome, ieškome sprendimų nuo ankstyvo rudens, tai tarybos atstovai nedalyvavo šitame procese. Tai jau akivaizdžiai rodo, kad yra nesiekiama konstruktyvumo ir, matyt, kas yra akivaizdus faktas, įeiname į priešrinkiminį laikotarpį“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Navickas. 

Ministras pabrėžė, kad šeši iš aštuonių Lietuvos žemės ūkio tarybos narių – politikai.

„Čia turbūt jau tas susiklostę yra, kad ūkininkų pusėj visą laiką yra tas toks griežtesnis ir tvirtesnis savo interesų atstovavimas lyginant su kitais sektoriais. Ir tai yra viena dalis, o kita, kaip ir sakiau, tai toks faktas šiandieną, tai iš aštuonių žemės ūkio atstovų, kurie dalyvaus susitikime su premjere, šeši yra politikai“, – sakė jis.

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad rinkimai su protesto akcijomis nesusiję – savo siūlymus dėl daugiamečių pievų ūkininkai ne kartą pristatę, tačiau tiek šiuo, tiek kitais klausimais dialogas su valdančiaisiais yra itin sunkus.

„Tai tikrai sudėtingas dialogas, sudėtinga mums atkreipti dėmesį į problemas ir rasti palankius sprendimus, žemės ūkiui nedarančius žalos. O dėl rinkimų, tai aš pasakysiu taip, 2019-ais metais buvo lygiai tas pats, kada buvo kiti valdantieji, irgi buvo keliamos taip pat įvairios sąmokslo teorijos, neva tai rinkimai. Ir tai tikrai ne, rinkimai šiuo atveju tikrai ne prie ko, ypač kai ūkininkai yra tikrai skirtingos politinės nuomonės“, – LRT sakė I. Hofmanas.

2019-ais metais buvo lygiai tas pats, kada buvo kiti valdantieji, irgi buvo keliamos taip pat įvairios sąmokslo teorijos

Lietuvos žemdirbiai pirmadienį pradeda protestų ciklą – visoje šalyje nuo 14 valandos maždaug tris valandas bus deginami laužai, be to, ūkininkų atstovai susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, įteiks reikalavimus aplinkos ir žemės ūkio ministrams.  

I. Hofmano teigimu, ūkininkų reikalavimų yra daugiau negu 30, tačiau pagrindiniai jų – daugiamečių pievų problema, saugotinų teritorijų plėtra, suskystintų naftos dujų akcizas ir nauja kuro naudojimo tvarka, pieno krizė.

I. Hofmanas anksčiau teigė, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis.

Žemės ūkio rūmai pirmadienį aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteiks rezoliuciją, kuria valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

The post K. Navickas protestuojančius ūkininkus kaltina politikavimu appeared first on LAIKMETIS.

„Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai. Bet yra apribojimai, valstybės pagalba nėra begalinė, yra prioritetai vieniems ir kitiems ūkiams ir yra reikšmingos pagalbos apribojimai, kurie reglamentuojami Europos Sąjungos kontekste“, – LRT radijui sakė ministras.

valstybės pagalba nėra begalinė, yra prioritetai vieniems ir kitiems ūkiams ir yra reikšmingos pagalbos apribojimai

„Kalbant apie papildomą kriterijų nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės, yra svarstytinas variantas, mes apie tai pasitarsime“, – sakė jis.

Daliai ūkininkų praėjusią savaitę dėl audrų patyru didelių nuostolių, situaciją trečiadienį aiškinsis Seimo kaimo reikalų komitetas. Jo pirmininkas Viktoras Pranckietis LRT radijui teigė, jog posėdyje bus siekiama nustatyti tikslų nukentėjusių skaičių bei apžvelgti galimas pagalbos priemones.

The post K. Navickas svarsto kompensacijų mechanizmą nukentėjusiems nuo audrų ūkininkams appeared first on LAIKMETIS.

„Žemdirbiai pyksta dėl žaliojo kurso – visų prima, tai Europos Sąjungos ir Vyriausybės programa. Suprantu, kad žemdirbiams kartais atrodo, kad Kęstutis Navickas vis dar dirba Aplinkos ministerijoje, taip nėra. Suprantu, kad yra toks lūkestis, kad žemės ūkio ministras muštųsi su aplinkos ministru Vyriausybėje, bet Vyriausybė taip nedirba“, – Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė, komentuodama žemdirbių nepasitenkinimą ministro darbu ir raginimus jam trauktis iš posto.

Ji teigė, kad kai kuriais atvejais sprendimai gali būti priimami kiek kitokie arba kitaip, bet dėl paties žaliojo kurso „nėra klausimo“.

Sunkus tas prisitaikymas prie žaliojo kurso, (...) reikės didelių prisitaikymų, jie vyksta ir žemės ūkyje, ir pramonėje, galbūt mažesniu mastu, deja, transporte

„Sunkus tas prisitaikymas prie žaliojo kurso, (...) reikės didelių prisitaikymų, jie vyksta ir žemės ūkyje, ir pramonėje, galbūt mažesniu mastu, deja, transporte. (...) Reikės visiems keisti savo elgesį, investicijas, pasirinkimus, ta nėra patogus dalykas, bet ministras nekaltas dėl to, kad yra žaliasis kursas tiek Vyriausybėje tiek Europos Sąjungoje“, – kalbėjo premjerė. 

Ji taip pat kartojo, kad sklandus pasėlių deklaravimas yra žemės ūkio ministro atsakomybė.

„Vyksta pasėlių deklaravimas, ir yra ministro atsakomybė asmeninė, kad procesas įvyktų sklandžiai ir būtų kaip įmanoma mažiau nesusipratimų, klaidų ir baudų, nes yra daug naujovių, kurios įsigaliojo dėl naujo strateginio plano“, – sakė I. Šimonytė.

„Yra problema, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nedirba pilnu pajėgumu, nes jos vadovas jau kurį laiką nesirodo darbe, tenka daug dalykų taip pat daryti ir politinei komandai, tikiuosi, bus sutvarkyta, jei nebus susitvarkyta, tada klausimus spręsime kitaip“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

K. Navickas ketvirtadienį Seime atsakys į opozicijos inicijuotos interpeliacijos klausimus. 

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai. Išklausius ministro atsakymus Seime, bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys pritarti arba nepritarti atsakymams – jeigu jie bus pripažinti nepatenkinamais, vyks slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.

Už tai, kad ministras būtų atleistas iš pareigų, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė – tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.

Opozicija K. Navickui yra surengusi interpeliacijos procedūrą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Ji surengta ne pirmą kartą – 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo ministras išsaugojo postą, o balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai.  

The post Premjerė: žemės ūkio ministras nekaltas, kad reikia įgyvendinti žaliąjį kursą appeared first on LAIKMETIS.

„Visi reikalingi parašai surinkti. Nunešti Seimo pirmininkei“, – BNS ketvirtadienį sakė frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika. 

Pagal Seimo statutą interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

Interpeliacijos iniciatoriai užtruko, kol sutarė dėl klausimų K. Navickui. Iš pradžių buvo apie pusšimtis klausimų, dabar liko vienas, bet, kaip BNS sakė socialdemokratų frakcijos pirmininkė Orinta Leiputė, „labai platus“.  

Pasak iniciatorių, jau kelis mėnesius tęsiasi protestai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų,  Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyrauja chaosas, Lenkijoje po ūkininkų protestų atsistatydino žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Henrykas Kowalczykas (Henrikas Kovalčikas), o atsistatydinęs premjerės patarėjas Ignas Jankauskas pasakė, kad Lietuvoje yra didžiausia žemės ūkio krizė.

„Koks yra protesto akcijos terminas, kuriam suėjus jūs paliktumėte Žemės ūkio ministro pareigas?“ – klausia ministro interpeliaciją inicijuojanti opozicija.  

jau kelis mėnesius tęsiasi protestai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų,  Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyrauja chaosas

Nepasitikėjimą ministrui reiškiantys parlamentarai atsisakė kitų anksčiau žadėtų K. Navickui užduoti pusšimčio klausimų ir žada klausimus pateikti plenarinių posėdžių salėje.  

„Klausimai bus pateikti salėje, kad jis gyvai atsakinėtų, o ne skaitytų savo traktatus ir užimtų laiką. Venas klausimas liko, kad būtų galimybė ir liktų laiko užduoti rūpimus klausimus skirtingoms opozicijos frakcijoms salėje“, – BNS sakė O. Leiputė.   

Ministras dabar privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimą ir pateikti atsakymą Seimui. Išklausius jo bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti. 

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.   

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Kaziui Starkevičiui antradienį pareiškus, kad sprendimas dėl žemės ūkio ministro likimo gali būti priimtas dar iki interpeliacijos, K. Navickas BNS tuomet pareiškė pats trauktis neketinantis.  

Interpeliacijos iniciatoriai padėtį žemės ūkio sektoriuje vadina kritine ir abejoja ministro gebėjimu ją suvaldyti. 

K. Navickas netrukus turėtų gauti Seimo nario įgaliojimus – jis užims mandato atsisakiusio buvusio konservatoriaus Mykolo Majausko vietą. 

Ministrui interpeliacija grasinama ne pirmą kartą. Pareigas jis išsaugojo 2022 metų birželio pradžioje, tada inicijavusi nepasitikėjimą ministru opozicija nenumatytame posėdyje protestuodama nedalyvavo. 

2018 metais, kai „valstiečių“ jis buvo deleguotas į aplinkos ministrus, tą pačią procedūrą jam inicijavo socialdemokratai, bet interpeliacija nepavyko, tačiau tų pačių metų gruodį tuometinis premjeras Saulius Skvernelis motyvuodamas poreikiu „perkrauti“ Ministrų kabinetą, atleido K. Navicką. Aplinkos ministerijai K. Navickas vadovavo 2016-2018 metais.   

2020 metais rinkimus laimėję konservatoriai K. Navicką pasiūlė į žemės ūkio ministrus. Jis buvo antras konservatorių pasiūlytas kandidatas. 

The post Opozicija surinko parašus dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui appeared first on LAIKMETIS.

„Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones“, – interviu BNS sakė ministras. 

Be to, jis teigė iš perdirbėjų laukiantis aiškaus atsakymo, kaip jie galėtų pakeiti savo eksporto struktūrą, kad supirkimo kainos vietos rinkoje nekristų taip smarkiai.

Ministras taip pat sako, kad be tiesioginių dotacijų, ūkininkams gali būti teikiama parama apyvartinėms lėšoms, įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius.

Vasario 24 dieną K. Navickas ketina susitikti su Konkurencijos tarybos, prekybininkų, perdirbėjų ir žemdirbių atstovais – bus siekiama rasti sprendimą, kaip išspręsti sudėtingą situaciją rinkoje.

– Esate minėjęs, kad susitikime tikitės sprendimo dėl struktūrinių pokyčių. Kokį sprendimą pasiūlysite dabartinėje krizėje?

– Galime pasiūlyti labai daug, ir finansinius instrumentus, ir pagalbą per Europos Sąjungos investicijas, pagalbą kooperatyvams, bet tikrai negalime priimti sprendimo už ūkininkus ir ypač skatindami juos kooperuotis. 

Kalbant apie struktūrinius pokyčius, turiu du lūkesčius – lūkestį, kad rastume sprendimus, pasirengimą ūkininkų apsijungti ir turėti didesnę derybinę galią, o iš perdirbėjų tikiuosi aiškaus pasakymo, ką jie siūlo savo eksportiniuose krepšeliuose pakeisti, kad kainų smūgiai nebūtų tokie dideli.

Labai norėčiau aiškių matymų iš sektorių ir tada galime kalbėti apie labai konkrečias priemones.

Esame pasirengę visą paletę priemonių, kurias galime daryti – ūkininkai, kurie įgyvendina investicinius projektus su 40 proc. valstybės pagalba, galime pratęsti šitų projektų įgyvendinimo laiką, galime suteikti papildomas paskatas apyvartinėms lėšoms, galime turėti valstybės pagalbą įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius. Galimybių yra, bet tam turi būti iniciatyva tiek iš ūkininkų, tiek perdirbėjų.

– Ūkininkai sako, kad trūksta ne ilgalaikių planų, bet būtent greitų sprendimų išspręsti krizę. Kreipėtės skubios EK paramos pieno gamintojams...

– Dėl krizių rezervo aktyvavimo yra priemonės, bet jos nėra sprendimas nuo visų bėdų. Jei yra intervencinio pirkimo priemonė, tai intervencinis pirkimas dar labiau sumažina ilgiuoju laikotarpiu žaliavinio pieno kainas, jis sudaro prielaidas tam. 

Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones.

Techniškai su Europos Komisija deriname pagalbos schemas, tai užtrunka, nenorime daug laiko prarasti, bet pirma kokybiniai pokyčiai, o paskui arba lygiagrečiai ir pagalba.

– Gal turite kokių indikacijų, ar EK ruošiasi prisidėti, skirti pagalbą, dėl kurios kreipėtės?

– Kol kas didelio aktyvumo nėra, nes tai yra kol kas tik Baltijos valstybių krizė, kitos šalys nesusiduria su tokiu dideliu pieno kainų kritimu. Jeigu būtų bendras kritimas visoje Europos Sąjungoje, tai mechanizmas veiktų labai greitai. Mes įtikinėjame, prisijungė latviai prie mūsų, tikiuosi ir estai prisijungs ir tikiuosi, turėsime stipresnį balsą. 

– Ar ūkininkai gali tikėtis tiesioginių dotacijų?

– Dotacijos neveikia taip automatiškai, kad nukrito vieną dieną kainos į žemumas ir įsijungia valstybės pagalba. Skaičiuojame per ilgesnį laikotarpį. Mes nelaukiame blogiausios situacijos, jau dabar projektuojame priemones ir kai tie kriterijai visi susidės, galime tikėtis valstybės pagalbos, bet pirmiausia tikimės ir Europos Sąjungos krizių rezervo paramos, nes niekas negali prognozuoti krizės užsitęsimo laiko, poveikio dydžio visame Europos Sąjungos kontekste.

Dėl to šiandien prisiimti įsipareigojimus, kad palaikysime ūkininkus ilguoju laikotarpiu, būtų per daug neatsakinga. Ruošiamės, kalbamės, tikimės tam tikrų struktūrinių pokyčių ir ruošiamės, kad būtų galimybė įjungti ir valstybės pagalbą. 

– Sakėte, kad tiesioginės dotacijos dėl žaliavinio pieno kainos ilgainiui duotų neigiamą rezultatą, nes tai būtų ir pagalba perdirbėjui – ką tuomet turėtų remti EK, kokia būtų pagalba?

– Gali būti pridedama išmoka už pieninę karvę, išmoka prie pieno kainos, mechanizmų yra ne vienas, dabar konkrečiai nenoriu eiti į detales, bet reikia nepamiršti, kad pernai Europos Sąjungos ir valstybės pagalba buvo teikiama kiaulininkystės, paukštienos sektoriui.

– Susitikime penktadienį turėtų dalyvauti ir Konkurencijos tarybos atstovai – ar matote rizikų, kad gali būti piktnaudžiavimų rinkoje?

– Mes nematome, bet yra poreikis iš pačių prekybininkų. Nuskambėjusi vaistinių byla, jie visi daro prevencines priemones, nori, kad dalyvautų ir Konkurencijos taryba, kad būtų prevencija prieš kažkokius susitarimus. 

– Kai kurių ūkininkų vertinimu, būtina peržiūrėti Pieno įstatymą, nes jis nustato bazinę pieno kainą pagal kiekį, o ne kokybę. Ar siūlysite keisti dabartinį reguliavimą?

– Esame tam pasirengę, laukiame penktadienį susitikimo, kuriuo keliu geriau eiti. Mes norime pasiūlymus apsitarti bendrame susitikime.

– Ačiū už pokalbį.

The post Ministras: dotacijos pieno ūkininkams – sutarus dėl jungimosi į didesnius ūkius appeared first on LAIKMETIS.