* Prisiekė naujasis Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Mizaras. Jis pakeis iki šiol teismui vadovavusį Dainių Žalimą. 

* Registruota Konstitucijos straipsnio pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos – tai būtų leidžiama praėjus dešimties metų terminui. Pataisa aktuali siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byloje.

* Priimtos pataisos, leidžiančios palankiau skaičiuoti motinystės ir tėvystės išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją.  

EŽTT sprendimas. EŽTT paskelbė, kad Lietuva dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybės pripažinimo sprendė neobjektyviai ir pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją. „Romuva“ bei Seimo sprendimą jos atžvilgiu kritikavę politikai ir ekspertai tikisi, kad klausimas bus svarstomas iš naujo.

Panaikinta licencija. Lietuvos bankas panaikino licenciją fintech bendrovei „Finolita Unio“, įtariamai Vokietijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale. Centrinis bankas nustatė, kad įmonė į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį žiūrėjo „labai formaliai ir neatsakingai“. Bendrovė žada Lietuvos banko sprendimą ginčyti teismuose.

Tarptautinė operacija. Pasaulinio masto policijos operacijoje, kai pareigūnai gavo prieigą prie nusikaltėlių naudotų šifruotų telefonų, sulaikyta 800 įtariamų nusikaltėlių, rastos kelios dešimtys tonų narkotikų. Policija sulaikė ir daugiau nei 30 su nusikalstamomis grupuotėmis siejamų lietuvių, įtariamų narkotikų platinimu, konfiskuota 1,3 tonos narkotikų.

Svetainių sutrikimai. Dėl debesijos paslaugų bendrovės „Fastly“ sistemų gedimo buvo sutrikusi Jungtinės Karalystės vyriausybės bei Baltųjų rūmų svetainės, neveikė ir kelios tarptautinės žiniasklaidos platformos, tarp jų laikraščių „The Guardian“ ir „Financial Times“ svetainės, populiari pramogų svetainė „Reddit“.

Ekonomikos atsigavimas. Pasaulio bankas pagerino šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 5,6 proc. – pusantro punkto. Vis dėlto organizacija įspėja, kad skurdesnėje pasaulio dalyje situacija išlieka kelianti nerimą ir joms gali prireikti ne vienerių metų atsigauti po pandemijos sukeltos krizės.

Antausis prezidentui. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui vizito metu priėjus prie barjero paspausti vyrui rankos, šis trenkė prezidentui per veidą. Šis vyras bei dar vienas žmogus po incidento sulaikyti.

Prezidento pranešimas. Prezidentas Gitanas Nausėda skaitė antrąjį metinį pranešimą. Svarbiausi akcentai:

* Prezidentas paragino esminiais valstybės gyvenimo klausimais rengti referendumus ir lengvinti jų inicijavimo sąlygas šalies gyventojams.

* G. Nausėda kvietė siekti regiono stabilumo ir stiprinti gynybinius pajėgumus bei „nenuleisti rankų“ siekiant užkirsti Astravo atominės elektrinės elektrai kelią į Baltijos šalių rinką.

* Pasak prezidento, koronaviruso pandemijos metu lyderystės ėmėsi savivalda ir ragino stiprinti jos savarankiškumą, o ministerijas kritikavo dėl ilgo kultūros ir švietimo įstaigų uždarymo.

* Prezidentas teigė, kad Vyriausybė turėtų imtis švietimo, sveikatos, mokesčių, kultūros reformų, kol joms ši valdančioji dauguma dar turi laiko, o ne švaistyti laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo.

* Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako prezidento pranešime pasigedusi realistiškesnio vertinimo, kokią pandeminę situaciją paveldėjo pernai gruodį pradėjusi dirbti nauja Vyriausybė. Tuo tarpu Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad pranešimas jį maloniai nustebino.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 215 naujų COVID-19 atvejų, mirė septyni žmonės. Ligoninėse gydomi 556 pacientai, iš jų 70 – reanimacijoje. Pirmą skiepo dozę gavo per 6,7 tūkst. žmonių. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 181.

* Estija nuo penktadienio ketina dar labiau sušvelninti apribojimus: bus sušvelnintos taisyklės dėl renginių patalpose ir lauke dalyvių skaičiaus, baigs galioti darbo laiko apribojimai, vėl galės vykti kruizai tarp Talino ir Stokholmo.

* Latvijoje pirmą kartą rasta kolumbiškos COVID-19 atmainos atvejų.

* Europos Komisija pranešė, kad Europos Sąjungos skaitmeninį pažymėjimą jau gavo daugiau kaip milijonas europiečių.

The post Svarbiausi birželio 8 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Konstitucija nustato, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, prieš pradėdami eiti savo pareigas, privalo prisiekti būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.

Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, teisininką Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju paskyrė gegužės 18 d.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami vienai devynerių metų kadencijai. Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

The post Prisiekė Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Mizaras appeared first on LAIKMETIS.

„Konstitucinio Teismo praktikoje yra išsakytas aiškinimas, kad Konstitucija saugo šeimą kaip vertybę, labiausiai gina ir saugo santuokinę šeimą tarp vyro ir moters. Kiek man žinoma, šituo Partnerystės projektu niekaip nesikėsinama į santuokinę vyro ir moters konstitucinę šeimos sampratą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.

Konstitucijoje numatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė globoja ir saugo šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę bei kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Derinamas Partnerystės įstatymo projektas numato galimybę sudaryti partnerystę tarp tos pačios lyties atstovų.

V. Mizaras antradienį sakė, kad Konstitucija dabar gina vienos lyties partnerystę.

„Mano supratimu, Konstitucija gina kiekvieną žmogų ir kiekvieno žmogaus teises, nepaisant lytinės orientacijos“, – teigė jis.

Anot teisininko, dirbant KT, jo sprendimams įtakos  nedarys tai, jog jis teismuose gynė LGBT bendruomenės interesus.

„Man Konstitucijos nuostatos, jog teismas ir teisėjas, spręsdamas konkrečias bylas, vadovaujasi tik Konstitucija, yra pareiga, įpareigojimas. Ir jis yra aiškiai suprastas“, – pabrėžė V. Mizaras.

Būtent dėl pagalbos LGBT jis sulaukė daugiausia Seimo narių priekaištų svarstant jo kandidatūrą.

Antradienį per slaptą balsavimą V. Mizaras paskirtas KT teisėju. Už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 44, susilaikė 14, vienas biuletenis sugadintas.

Naujas pareigas jis pradės eiti birželio 8 dieną prisiekęs Seime.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

The post Partnerystės įstatymo projektas nesikėsina į konstitucinę šeimos sampratą – V. Mizaras appeared first on LAIKMETIS.

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 44, susilaikė 14.

Teikdama šią kandidatūrą parlamento vadovė tvirtino, kad tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.

„Jo mokslinių interesų sritys – konstitucinė ir tarptautinės teisės, žmogaus teisių apsauga, taip pat paskiros privatinės teisės sritys, ypač intelektinės nuosavybės teisė, ir informacinės technologijos, asmens privatumas, ES teisė“, – tuomet vardijo V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas Seime V. Mizaras savo ruožtu teigė, kad Konstitucijos stabilumas yra jos vertybė, tačiau pabrėžė, jog ne mažiau svarbu ir Konstitucijos gyvybingumas bei aktualumas.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas. 

Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.

Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Seime palaikymą V. Mizarui išsakė valdančioji koalicija ir socialdemokratai

Seimui diskutuojant dėl Vytauto Mizaro kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, palaikymą jam išreiškė visos valdančiosios koalicijos frakcijos ir opoziciniai socialdemokratai. 

Pirmasis kalbėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad praėjusią savaitę parlamente V. Mizaras susidūrė su situacija, kai buvo vertinama ne jo kompetencija, o tai, ką jis gynė teisme. 

„Advokato priesaika, kaip ir gydytojo, verčia jį ginti ar gydyti visus, net ir puolusius nusikaltėlius ar žmogžudžius“, – sakė jis. 

E. Gentvilas taip pat pažymėjo, kad seksualinių mažumų žmones teismuose V. Mizaras gynė dėl to, kad būtent dauguma pažeidžia mažumos teises, o ne atvirkščiai. 

Anot jo, priekaištai dėl tokios advokato veiklos rodo, kad kai kurie parlamentarai gina daugumą, kurios teisės nepažeidžiamos, o ne mažumą. 

„Toks kolegų požiūris yra sąmoningas daugumos teisių gynimas, nors jų niekas ir nepažeidinėja. Kartu tai yra sąmoningas ar net homofobiškas mažumų puolimas. Tiesa, atsargiai, nutylint, kad mes iš tikro esame prieš tas mažumas ir jų teises, na, bet prieš jų teises gynusį advokatą atsigriebsime tikrai“, – tvirtino Liberalų frakcijos seniūnas. 

Socialdemokratų frakcijos atstovas Julius Sabatauskas teigė, kad V. Mizaras yra ypatingai gerbiamas teisininkų bendruomenėje.

„Tai yra vienas geriausių variantų, ką galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tai yra aukštos klasės profesionalas, kuris tikrai spręs klausimus vadovaudamasis Konstitucija“, – sakė jis. 

Palaikymą kandidatui išsakė ir Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas, kuris teigė, kad „daugybė buvusių V. Mizaro studentų ir žmonių, mačiusių jo veiklą iš arti, negaili jam gerų žodžių“. 

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė prisidedanti „prie gražių ir teisingų žodžių V. Mizaro atžvilgiu“. 

„Vakar, kuomet frakcijoje turėjome ilgą pokalbį, tikrai tai buvo vienas malonesnių susitikimų. Ir dėl aukštos bendravimo kultūros, ir dėl žinojimo gylio ir suvokimo, ir dėl klausimų įvairovės – nuo intelektinės nuosavybės iki tiesioginių merų rinkimų, iki kitų klausimų, kurie yra svarbūs mūsų stipriai valstybei“, – sakė ji. 

„Tikrai labai džiaugčiausi ir mūsų frakcija džiaugtųsi, jei vienu iš Konstitucinio Teismo teisėjų taptų V. Mizaras“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė. 

Tiesa, nepritariantys V. Mizaro kandidatūrai sakė du atskiri Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų sąjungos atstovai Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis. 

Jie teigė negalintys pritarti kandidatui, nes pagal jo pasisakymus sprendžia apie itin liberalias pažiūras. 

„Būtent tie pasisakymai spaudoje, kuriuose raginama keisti Lietuvos įstatymus, susijusius su šeimos institutu, man liudija, kad šis žmogus jau seniai užsiima politine veikla. Man ji nepriimtina“, – tvirtino V. Aleknaitė-Abramikienė. 

„Peržiūrėjus jo pasisakymus, publikacijas, galiu daryti išvadą, kad gerbiamas kandidatas atstovauja išskirtinai liberalioms ideologinėms nuostatoms“, – sakė A. Ažubalis. 

Nepritarimą V. Mizaro kandidatūrai išsakė ir opozicinei Darbo partijos frakcijai priklausantis Mindaugas Puidokas, sakęs, kad negalima „atriboti asmens pažiūrų ir asmenybės nuo jo kompetencijos“. 

„Dirbdamas Konstituciniame Teisme jis, kaip asmenybė, turės priimti sprendimą vadovaudamasis ne Konstitucijos raide, bet savo pažiūromis ir šitoje vietoje tos pažiūros yra aiškiai labai ir stipriai liberalios“, – teigė M. Puidokas. 

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

V. Mizaro kandidatūrą patvirtintinus, jis Konstituciniame Teisme pakeis dabartinį jo pirmininką Dainių Žalimą, kurio kadencija baigėsi dar pernai kovą. 

Politologas Vytautas Sinica feisbuke taip įvertino permainas KT: „Konservatoriai toliau sėkmingai vykdo liberalų programą. Į Konstitucinį teismą paskirtas aktyviausias LGBT reikalavimų gynėjas Lietuvos teismuose prof. Vytautas Mizaras. Jau D. Žalimas perrašinėjo Konstituciją progresyvios ideologijos naudai. V. Mizaras pareigose turėtų vienareikšmiškai vadovautis nuostata, kad „europinės vertybės“ (kurios šiandien iš esmės reiškia Europos kaip civilizacijos neigimą ir peržengimą) ir ES teisė yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir ši gali, ir turi būti, interpretuojama tik ETT ir EŽTT sprendimų šviesoje. Gal net turės fantazijos išaiškinti, kad vienalytė santuoka įmanoma," - ironizuoja politologas. „Nepamirškime, kad jokie leftistiniai projektai šiame Seime negali praeiti be didesnės konservatorių dalies palaikymo," - prideda V. Sinica.

The post LGBT interesus ginantis advokatas V. Mizaras paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju appeared first on LAIKMETIS.

„Gavusi galutinį patvirtinimą iš profesoriaus V. Mizaro, kad jis sutinka kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus, jį kaip savo siūlomą kandidatą vakar vakare pristačiau koalicijos partneriams, šiandien – opozicijos frakcijų seniūnams“, – antradienį feisbuke paskelbė parlamento vadovė.

„Esu įsitikinusi, kad Vilniaus universiteto profesorius, mokslų daktaras, ne tik sukaupęs reikšmingą patirtį, bet ir įvertintas tiek Lietuvos, tiek Italijos valstybiniais apdovanojimais, tinkamai papildytų Konstitucinio Teismo teisėjų gretas. Taip pat man asmeniškai labai svarbus yra šio teisės eksperto įdirbis žmogaus teisių srityje“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Anot jos, tai kol kas pirmieji neoficialūs žingsniai teikiant kandidatūrą, artimiausiomis dienomis ji įregistruos nutarimo projektą dėl teikimo, o Seimas dėl kandidato skyrimo balsuotų po trijų mėnesių.

Vėliau žurnalistams komentuodama savo teikimą V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad V. Mizaro sutikimas kandidatuoti ją labai pradžiugino, nes tai yra „labai kompetentingas, stiprus kandidatas“, ir sakė tikinti, kad dauguma frakcijų bei politikų Seime palaikys šią kandidatūrą.

„Tai yra labai gerbiamas teisininkas, kurio kompetencija, įdirbis didžiuliai, ir manau, kad jis vienas iš stipriausių kandidatų į šią labai svarą poziciją“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Klausiama, kiek jos pasirinkimą lėmė V. Mizaro pozicija dėl seksualinių mažumų, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad teisininko indėlis ginant žmogaus teises jai svarbus. V. Mizaras yra atstovavęs LGBT bendruomenei teismuose, viešajame diskurse pasisako už seksualinių mažumų teises.

„Man labai svarbu, kad šis kandidatas turi didžiulį įdirbį žmogaus teisių srityje. Aš manau, kad tas įdirbis tikrai yra reikšmingas, bet tai tikrai nėra vienintelė tema, kuria jis yra angažavęsis“, – sakė parlamento pirmininkė.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, advokatas.

Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.

Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi beveik prieš metus.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

The post LGBT interesus ginantis advokatas siūlomas į Konstitucinio Teismo teisėjus appeared first on LAIKMETIS.