Spaudos konferencijoje po pasaulio lyderių susitikimo Glazge, Vengrijos vicepremjeras Gergely Gulyas teigė, kad Briuselio noras apmokestinti gyventojų turtą radikaliai kertasi su Vengrijos vyriausybės nuostatomis mažinti su būsto išlaikymu susijusias gyventojų išlaidas.

Ministras pažymėjo, kad energetinės kainos Europoje tapo tiesiog milžiniškos, nes šalia globalių tendencijų dar prisidėjo Europos Komisijos sprendimai apmokestinti bet kokį taršų energijos naudojimo būdą. Anot politiko, tokie sprendimai kertasi su Vengrijos būsto išlaidų mažinimo politika, kurios dėka kainos vartotojams yra vienos mažiausių Europoje. Ministras tikino, kad visos keturios Vyšegrado šalys pasiryžusios blokuoti naujus Briuselio raginimus šia tema.

Briuselis tikisi verslą ir gyventojus priversti greičiau pereiti prie atsinaujinančių šaltinių diegimo ir naudojimosi

„Žaliajam kursui“ besipriešinančios šalys taip pat itin kritikavo ES komisaro F. Timmermans veiklą, kuomet ES vadovai, matydami augančią energijos paklausą ir sparčiai senkančius rezervus, pusė metų nedarė nieko, kad padėtų ES šalis aprūpinti energetiniais ištekliais ir gamybos medžiagomis. Tokio neveikimo priežastimi tapo ES rūpestis klimato kaita, dėl kurios buvo nuspręsta mažinti tokių išteklių prieinamumą ir naudojimą Europoje. Vykdydami tokius nutarimus Briuselis tikisi verslą ir gyventojus priversti greičiau pereiti prie atsinaujinančių šaltinių diegimo ir naudojimosi.

Vengrijos politikų teigimu, taršos mokesčius norima didinti ne gamintojams, kurie yra atsakingi už taršos augimą, bet paskirstyti visiems gyventojams, kad visi europiečiai mokėtų taršos mokesčius. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad ES tikslas visiškai uždrausti dyzelinius automobilius Sąjungoje iki 2035 m. yra pavojingas vartotojams ir gali gerokai nuskurdinti gyventojus.

Vengrija yra plačiai kritikuojama dėl savo sutarties su Rusija dėl dujų tiekimo ateinantiems 15 metų. Rusija energetinius išteklius dažnai naudoja kaip politinę spaudimo priemonę. ES tuo tarpu stengiamasi kuo skubiau atsisakyti bet kokio iškastinio kuro ar branduolinės energetikos naudojimo, tačiau tokie sprendimai kol kas privedė prie energetinių kainų šuolio arba išteklių trūkumo pramonėje.

The post Vyšegrado šalys atsisako laikytis „žaliojo susitarimo“ appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai paskelbė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijarto. Anot ministro, artimiausiomis dienomis Vyšegrado grupės šalys aptars, kuo galėtų padėti Lietuvai, įskaitant žmogiškuosius resursus, technines sienos stebėjimo priemones bei tvoros tiesimą palei sieną su Baltarusija.

„Vengrija ir kitos Vyšegrado šalys yra pasiruošusios pagelbėti lietuvių draugams saugoti išorines Europos Sąjungos sienas“, - sakė ministras.

2015 m. Vengrija buvo viena pirmųjų, pradėjusių statyti sienas, kovojant su nelegalia migracija. Už tai Vengrijos valdžia buvo ne kartą kritikuotą ES bei nevyriausybinių organizacijų, jog tokiu būdu pažeidžiamos migrantų teises.

The post Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijarto: padėsim Lietuvai stabdyti migrantus appeared first on LAIKMETIS.