„Vyriausiosios rinkimų komisijos kolektyvas ir ilgamečiai kartu su Vaclovu Litvinu dirbę kolegos nuoširdžiai užjaučia velionio šeimos narius ir artimuosius. Telydi paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą“, – užuojauta reiškiama pirmadienį komisijos išplatintame pranešime.

Jis VRK pirmininkavo nuo 1992-ųjų liepos 23 dienos iki 1993 metų lapkričio 23-iosios. Į šias pareigas jis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos nutarimu, kartu su 17 komisijos narių. 

1990-ųjų kovo 11 dieną V. Litvinas, iki tol būdamas Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos rinkiminės komisijos nariu, kartu su tuometiniu Respublikinės rinkiminės komisijos pirmininku bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu akademiku Juozu Bulavu, pirmininkavo pirmajam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui iki momento, kol Aukščiausiosios Tarybos pirmininku buvo išrinktas Vytautas Landsbergis.

The post Mirė pirmasis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas V. Litvinas appeared first on LAIKMETIS.

Jie rodo, kad Gitanas Nausėda antrajame rinkimų ture gavo maždaug tris kartus daugiau balsų nei premjerė Ingrida Šimonytė. 

Oficialiais duomenimis G. Nausėda gegužės 26 dieną surinko 74,15 proc. balsų. 

Konservatorių iškelta I. Šimonytė antrajame ture sulaukė 24,34 proc. rinkėjų paramos. 

Šiuos rezultatus vienbalsiai patvirtino 13 VRK narių. G. Nausėdai Respublikos Prezidento pažymėjimas Seime bus įteiktas birželio 7 dieną.

Rinkimų antrajame ture dalyvavo 49,74 proc. rinkėjų arba 1,18 mln. rinkėjų iš 2,4 mln. – tai mažiau nei pirmajame ture gegužės 12-ąją, bet daugiau nei 2019-ųjų metų antrajame ture.

G. Nausėda prezidento pareigas pradės eiti po inauguracijos liepą.

Prezidentas Lietuvoje renkamas penkeriems metams.  

The post Oficialiais duomenimis G. Nausėda surinko 74,15 proc. balsų appeared first on LAIKMETIS.

Vis dėlto jie tikina vengsiantys tiesioginių raginimų balsuoti už formuluotę, kuri atvertų kelią dvigubos pilietybės įtvirtinimui, kadangi sekmadienį nuo vidurnakčio įsigalioja ir draudimas agituoti tiek rinkimuose, tiek referendume.

„Mes vis a tai (draudimus – BNS) žinojome, ir kai su tomis kliūtimis susidūrėme, kur yra pilka zona, todėl nesąmoningai einama i tai, kad kalbėsime apie pilietiškumą (...). Vadiname tai tiesiog „Demokratijos švente“, – BNS šeštadienį sakė iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ organizatorė Marija Šaraitė.

VRK primena, kad tiek Rinkimų kodeksas, tiek ir Referendumo įstatymas numato, jog draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai  papirkti piliečių balsus bei juos dovanomis ar kitokiu atlygiu skatinti dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose, taip pat balsuoti už ar prieš rinkimuose dalyvaujančius kandidatus „ar referendume sprendžiamą klausimą“.

Komisija pabrėžia, jog draudimus taip paveikti rinkėjų valią apima ne tik dovanos, daiktai, darbai ar paslaugos, bet ir „apsilankymas koncertuose ar kultūriniuose renginiuose“, o šios nuostatos galioja ne tik rinkimų dieną, bet ir iki jų.

Vis dėlto VRK pažymi, jog rinkėjų papirkimu nelaikoma reklaminės ar agitacinės medžiagos, kuri skirta referendumui propaguoti arba dėl jo prieštarauti, referendume sprendžiamiems klausimams pristatyti ir neturi materialinės vertės piliečiui, dalijimas.

„4 milijonų Lietuva“ žada sekmadienio pavakarę Vilniaus Rotušės aikštėje organizuoti neatlygintiną žinomų atlikėjų koncertą „Laisvė išsaugotai pilietybei“, kuris, kaip teigiama, skirtas padėkoti piliečiams, dalyvavusiems referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. 

Apie koncertą pranešta po to, kai iniciatyvos atstovams nepavyko žiniasklaidoje paskelbti dvigubos pilietybės referendumą reklamuojančių klipų. VRK konstatavo, kad šie klipai laikytini politine reklama, kuri turi būti pažymėta ir skleidžiama nurodant jos finansavimo šaltinį, o apmokėti ją gali tik kampanijos dalyvis –  – referendumą iniciavusi Seimo narių grupė.

„Tai bus grynai tiesiog koncertai su žinia – būkime pilietiški, aktyviai dalyvaukime rinkimuose, referendume, paraginsime netoli einančius žmones, kad dar yra rinkimų metas, kad dar galima balsuoti“, – sakė ji.

Anot M. Šaraitės, balsuoti referendume ir pasisakyti jame „už“ įvairūs atlikėjai ragina dar ir šeštadienį, tačiau sekmadienį to vengs.

Organizatorė pabrėžė, jog renginys yra neatlygintinas, jį taip pat nemokamai organizuoti padeda prodiuserinės įmonės, o renginio vedėjo tekstai, žinutės bus atidžiai peržiūrėtos, jog nekeltų galimos agitacijos klausimų.

„Rytoj kalbėsime, tiesiog skleisime žinią, kad būkime pilietiškai aktyviais“, – sakė ji.

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Kad daugybinė pilietybė būtų įteisinta, už tai referendume turi balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

The post Referendumą dėl dvigubos pilietybės palaikančios iniciatyvos atstovai: neketiname atsisakyti renginio Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.

Anot jų, savivaldybių įrengtose išankstinio balsavimo vietose ir specialiuose punktuose iš balsavo 18 tūkst. 279 rinkėjai.

Tuo metu 2019 metų rinkimuose iš anksto balsavo 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. visų rinkėjų. Tačiau tąsyk buvo sudaryta galimybė iš anksto balsuoti ilgiau – penkias dienas, o ne tris, kaip šiuo metu.

Ketvirtadienį dėl didelio rinkėjų aktyvumo dalyje balsavimo vietų ir po 20 val. nusidriekė balsuoti norinčiųjų eilės. Tokiais atvejais VRK užfiksuoja eilės pabaigą ir visiems į eilę iki 20 val. atvykusiems rinkėjams leidžiama balsuoti.

Didžiausią aktyvumą išlaikė Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas siekė 31 procentą.

Aktyviai balsuota ir Birštone, kur savo valią pareiškė 15,7 proc. šios savivaldybės rinkėjų.

Aktyvūs rinkėjai ir Ignalinos rajone (12,9 proc.), Varėnos rajone (12,4 proc.), Palangos mieste (13,2 proc.), Lazdijų rajone (11 proc.), ir Kupiškio rajone (11 proc.).

Pasyviausiai iš anksto balsavo Šalčininkų, Kauno, Vilniaus, Šiaulių rajonų. Šių savivaldybių rinkėjų aktyvumas nesiekia 5 procentų.

Ketvirtadienį pasibaigus balsavimui iš anksto, penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijos lankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės bei rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Iš viso balsavimo namuose teisę turi beveik 597 tūkst. rinkėjų. 91 tūkst. iš jų išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.

Balsavimas užsienyje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse organizuojamas kiekvienos atstovybės nustatytu laiku. Dėl tikslių balsavimo valandų rinkėjų prašoma teirautis toje ambasadoje ar konsulate, kur jie pageidauja atvykti balsuoti.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

The post Per tris išankstinio balsavimo dienas balsus atidavė 180 tūkst. rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.

„Balandžio 29 d., pirmadienį, 9.37 val. Vyriausioji rinkimų komisija elektroniniu paštu gavo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų“, – pranešė VRK. 

Anot komisijos, klausimas dėl R. Žemaitaičio pareiškimo bus įtrauktas į artimiausio komisijos posėdžio darbotvarkę. Numatoma, kad VRK posėdis vyks ketvirtadienį.

Konstitucinis Teismas (KT) praėjusią savaitę konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.

Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengs, kadangi pats atsisakys Seimo nario mandato.

KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Tuo metu Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro pareiškimų. Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

R. Žemaitaitis įtariamas dviem nusikaltimais – neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.

The post R. Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato appeared first on LAIKMETIS.

Ji nustatė, kad susitikdamas su rinkėjais Šiaulių rajone, Kuršėnuose, ir Akmenėje kaip kandidatas į prezidentus savivaldybių administracijų prašė suteikti patalpas šiems susitikimams jam, kaip Seimo nariui.

Už šias patalpas R. Žemaitaičio štabas nemokėjo.

Be to, gyventojai kviesti susitikti su Seimo nariu, teisininku, o ne su kandidatu į prezidentus, tačiau per susitikimus politikas tvirtino ketinąs kandidatuoti į prezidentus, aiškino, kas lėmė tokį jo sprendimą, kalbėjo apie valstybės vadovo pareigas, ragino rinkėjus pasirašyti už jo kandidatūrą.

VRK darbuotojas Rokas Stabingis atkreipė dėmesį, kad tokių susitikimų būta per 100, tačiau komisija neturi duomenų, kas jose kalbėta. Tuo metu iš susitikimų Kuršėnuose ir Akmenėje gauta garso įrašų, todėl ir pažeidimas fiksuotas tik dviejuose vietose.

VRK vienbalsiai konstatavo, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodekse nustatytą sąžiningų ir garbingų rinkimų principą.

„Turinio prasme susitikimai nekelia abejonių, kad tai politinės kampanijos turinys“, – sakė VRK narė Inga Milašiūtė ir kėlė klausimą, ar galima apskaičiuoti šių salių nuomos kainą ir priskirti ją rinkimų kampanijos išlaidoms.

Pasak R. Stabingio, tai padaryti vargiai įmanoma, nes savivaldybės nėra nustačiusios salių nuomos kainų.

VRK narys Andrius Vaišnys teigė, kad galima prašyti savivaldybių paskaičiuoti, kiek kainuoja tų patalpų išlaikymas.

„Išlaikymas bet kurios patalpos turi kainą, manau, kad jie galėtų pateikti“, – svarstė jis.

VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, kad patalpų nuomos kaina šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, ypač jei ir kitiems kandidatams suteiktos patalpos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Seimo nariui.

Tačiau jos siūlymu VRK nutarė informuoti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad parlamentaras prašo patalpų kaip Seimo narys, tačiau ten vykdo rinkimų agitaciją.

„Etikos komisija gal galėtų pateikti savo nuomonę ir savo vertinimą“, – sakė L. Petronienė.

R. Žemaitaitis BNS sakė, kad susitikimams su rinkėjais visada stengiasi nuomoti sales, tačiau Kuršėnuose ir Akmenėje tokių gauti nepavyko.

„Iš viso apsilankiau 40 vietų, 35 vietos buvo apmokėtos, tai yra bibliotekos, muziejai, kultūros centrai. (...) Mes parašėme bibliotekoms ir muziejams, ar yra vietų, tuo metu vietos buvo užimtos“, – teigė jis.

„Pasinaudojau Ingridos Šimonytės, pasinaudojau Aurelijaus Verygos ir pasinaudojau Gitano Nausėdos praktika (...)“, – pridūrė politikas.

Pagal Seimo statutą, savivaldybės ir jų vykdomosios institucijos, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo sudaryti sąlygas Seimo nariui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią būtiną pagalbą bei informaciją.

Anksčiau VRK pripažino, kad R. Žemaitaičio šių metų vasario 25–balandžio 15 dienomis socialinio tinklo paskyrose paskelbti įrašai buvo paslėpta politinė reklama.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

The post Vyriausioji rinkimų komisija: R. Žemaitaitis naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi appeared first on LAIKMETIS.

Anot VRK, feisbuko paskyrose „Nemuno aušra Vilnius“ ir „Remigijus Žemaitaitis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus“ šių metų vasario 25 – balandžio 15 dienomis mokamai skelbti įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma.

Pasak komisijos, kadangi šių paskyrų įrašuose raginama palaikyti R. Žemaitaitį pasirašant už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose, jis nurodomas kaip kandidatas į šalies vadovus, taip pat kviečiama prisijungti prie prezidentinės kelionės vykstant į susitikimus, laikytina, kad nurodyti įrašai yra politinė reklama.

„Kadangi politinės kampanijos laikotarpiu mokami įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma, laikytina, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį“, – nurodė VRK.

VRK nuomone, kai kuriuose įrašuose taip pat siekiama paskatinti Lietuvos gyventojus skirti 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio politinei partijai „Nemuno aušra“, todėl tokie įrašai yra ir R. Žemaitaičio, ir šios partijos politinė reklama.

Nedeklaravo feisbuko paskyrų

Komisija taip pat nustatė, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodeksą skleisdamas mokamą politinę reklamą nedeklaravęs socialinio tinklo paskyrų.

„Rinkimų kodekse numatyta, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvis iki paskelbdamas politinę reklamą turi Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis rengiasi skleisti mokamą politinę reklamą ir agitaciją, ir asmenis, kurie yra įgalioti administruoti bei apmokėti mokamos reklamos šiose paskyrose skleidimą“, – rašoma projekte.

Komisija nutarė įpareigoti R. Žemaitaitį VRK informacinėje sistemoje deklaruoti visas socialinių tinklų paskyras, per kurias skleidžiama mokama politinė reklama.

Savo ruožtu politikas, atsakydamas į komisijos klausimus, nurodė, kad teikdamas pareiškinius dokumentus naudojosi tik viena socialinio tinklo paskyra, o kitas susikūrė vėliau.

VRK taip pat nustatė, kad informacinėje sistemoje nėra registruotos sutarties, įgaliojančios juridiniam arba fiziniam asmeniui apmokėti politinę reklamą socialiniuose tinkluose.

R. Žemaitaitis paslaugų teikimo sutartį yra sudaręs su bendrove „Famo Real Estate“, tačiau jos anksčiau nebuvo nurodęs.

Sutartyje numatyta, kad ši įmonė įsipareigoja teikti R. Žemaitaičiui jo „oficialaus socialinio tinklo paskyros „Facebook“ administravimo paslaugas kuriant ir talpinant turinį“.

Po VRK paklausimo politikas pateikė sutartį su „Famo Real Estate“, ją registravo.

Vis dėlto į klausimus, kodėl apmokama politinė reklama buvo skleidžiama nedeklaravus socialinio tinklo paskyrų bei kodėl mokamai skleisti įrašai nepažymėti politinės reklamos žyma, neatsakyta.

Pažeidimų neištaisė ir po kreipimųsi

Anot VRK, pagal Rinkimų kodeksą atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

„Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“, – nurodė komisija.

Komisija į politiką dėl jo pažeidimų kreipėsi ne sykį, tačiau daugumos jų jis neištaisė.

VRK teigimu, už tokio pobūdžio politinės reklamos skleidimo pažeidimą gali būti taikoma ir administracinė nuobauda. Kadangi pažeidimas padarytas pirmą kartą, posėdžio metu buvo pavesta VRK Teisės ir tyrimų skyriui pasiaiškinti, ar gali būti paskirtas įspėjimas. 

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos teismui.

The post Žemaitaičio socialinio tinklo paskyrose paskelbtus įrašus VRK pripažino paslėpta politine reklama appeared first on LAIKMETIS.

Užbaigusi rinkėjų parašų patikrinimą VRK skelbia, kad daugiausiai jų, 36 584, surinko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Advokatas Ignas Vėgėlė sulaukė 34 172, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė – 33 701 rinkėjų paramos.

Šie trys politikai, anot visuomenės apklausų, ir yra gegužę vyksiančių rinkimų favoritai.

Prezidento posto taip pat siekiantis Eduardas Vaitkus surinko 30 080 prašų, parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – 24 972, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 22 890 parašų.

Laisvės partijos į prezidentus siūlomas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas sulaukė 22 156 rinkimų teisę turinčių asmenų palaikymo, už parlamentarą, Darbo partijos pirmininką Andrių Mazuronį pasirašė 20 225 rinkėjai.

VRK skelbia fiksavusi, kad nedidelė dalis rinkėjų, pasirašiusių už kandidatus internetiniame „Rinkėjo puslapyje“, nors ir turėjo teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, negalėjo rinkti prezidento, tad jų parašai neįskaityti.

Komisija taip pat praėjusią savaitę kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kad ji patikrintų A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio lapus kilus abejonėms dėl kai kurių parašų.

Komisija taip pat praėjusią savaitę kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kad ji patikrintų A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio lapus kilus abejonėms dėl kai kurių parašų.

Pasak VRK, ekspertizė parodė, kad ne rinkėjai duomenis parašų rinkimų lapuose užpildė patys, kai kuriais atvejais būta dviejų ar daugiau to paties asmens įrašų, taip pat ir tokių, kai vieno rinkėjo užpildytų duomenų fragmentai buvo surašyti skirtingu raštu.

Iš viso rinkėjų parašus rinko 12 kandidatų. Gintautas Kniukšta, Arūnas Rimkus ir buvęs kariuomenės vadas Vladas Tutkus nustatyto 20 tūkstančių parašų skaičiaus nesurinko ir toliau tęsti dalyvavimo rinkimuose nebegalėjo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos į prezidentus keltas Aurelijus Veryga parašus surinko, tačiau pateikė prašymą atšaukti pareiškinius dokumentus ir iš tolimesnio dalyvavimo rinkimuose taip pat pasitraukė.   

Praėjusią savaitę VRK kandidatais jau registravo G. Nausėdą, I. Šimonytę ir D. Žalimą, likusius kandidatus planuojama registruoti antradienį.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

The post VRK patvirtino visų aštuonių kandidatų į prezidentus parašus appeared first on LAIKMETIS.

„Šis referendumui teikiamas klausimas yra priskirtinas Seimo kompetencijai nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus bei su tuo susijusius ribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais“, – per posėdį penktadienį sakė VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

Jis taip pat teigė, kad siekiant pakeisti esamą teiginį reglamentavimą reikėtų kreiptis į Seimą, „kaip į instituciją, kurios išskirtinei kompetencijai priklauso šių klausimų sprendimas.“

VRK atstovas atkreipė dėmesį, kad kilo teisinių klausimų ir dėl pačios referendumo teksto formuluotės.

„Taip pat vertinant referendumui teikiamą sprendimo tekstą aiškumo aspektu, pažymėtina, kad jis nėra aiškus. Referendumo dalykas nėra aiškiai apibrėžtas, nenurodyti konkretūs atsiskaitymo grynaisiais piniginiais ribojimais, kuriuos siekiama panaikinti. Jie yra įvardinti abstrakčiai kaip sumos dydžio ribojimai“, – pridūrė R. Stabingis.

Pasak jo, dėl to neaiškus tekstas negali būti teikiamas referendumui, nes tokiu būdu negalima būtų nustatyti tikrosios tautos valios.

R. Stabingis pridūrė, kad kyla klausimas, kokiu būdu būtų įgyvendintas referendumu priimtas sprendimas, nes panaikinus ribojimus netektų prasmės visas įstatymas.

Iniciatyvinės grupės koordinatorius Nerijus Cibulskis posėdyje turėjo priekaištų dėl pačios VRK klausimo formuluotės. Ji skambėjo: „Dėl piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl privalomojo referendumo dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų panaikinimo neregistravimo“.

Jis sakė manantis, kad tokia formuluotė yra šališka, todėl, anot jo, galima spręsti, kad komisijos pareiga yra ne vertinti klausimo atitikmenį Konstitucijai ir įstatymams, bet atmesti iniciatyvą.

Komisijos nariai prašė N. Cibulskio grįžti prie klausimo esmės, atsakyti, kodėl šis nesutinka su VRK argumentais, ir nenukrypti į techninio pobūdžio klausimus.

Jis teigė iš VRK narių neišgirdęs, kur yra parašyta, kad apribojimai grynaisiais pinigais yra išskirtinė Seimo kompetencija.

„Tai yra tik prielaida“, – per VRK posėdį sakė N. Cibulskis.

VRK vadovė Lina Petronienė sakė, kad iniciatyvinės grupės pateiktame referendume nėra aišku, kokį sprendimą norima priimti.

„Jis (tekstas – BNS) turi būti aiškus rinkėjams, nes jūs norite nustatyti tikrąją tautos valią“, – pridūrė R. Stabingis.

VRK sprendimas per 7 dienas nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pagal pernai lapkričio 1 dieną įsigaliojusį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, atsiskaitymai ir mokėjimai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Seimas šį įstatymą priėmė 2022 metų birželio pabaigoje, juo siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką. 

The post Atmesta referendumo iniciatyva dėl atsiskaitymo grynaisiais ribojimų panaikinimo appeared first on LAIKMETIS.

Nuo šios kadencijos tiek savivaldybių tarybos, tiek merai turės dirbti vadovaudamiesi naująja Vietos savivaldos įstatymo redakcija ir nauju vietos savivaldos veiklos modeliu. Tačiau tai nėra vienintelis iššūkis mums – pasirodo, tam, kad mūsų įgaliojimai taptų teisėti ir mes galėtume pradėti dirbti, mums teks prisiekti iš naujo.

Taip nusprendė ir Palangos savivaldybės rinkimų komisijai nurodė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tokios situacijos dar niekada nėra buvę.

Tokios situacijos dar niekada nėra buvę.

Praėjusį pirmadienį, balandžio 17 d., dešimtojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės taryba jau rinkosi į pirmąjį savo posėdį, jame prisiekė ir naujosios kadencijos miesto Tarybos nariai, ir aš.

Visi prisiekusieji perskaitėme ir pasirašėme po tokiu priesaikos tekstu: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“. Prisiekiant paskutinis sakinys nebuvo privalomas.

Ir jau visai netrukus po posėdžio prasidėjo, mano manymu, sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai.

Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad mums prisiekiant buvo perskaitytas priesaikos tekstas, kuriame buvo du pertekliniai žodžiai. O tie du žodžiai – Lietuvos Respublika.

Anot VRK, prisiekti reikėjo ne mūsų valstybės Konstitucijai, o tiesiog Konstitucijai. Todėl laikytina, kad visi mes, kurie priesaikos metu ištarėme, jog gerbsime ir vykdysime „Lietuvos Respublikos Konstituciją“, perskaitėme neva klaidingą priesaikos tekstą, ir turime prisiekti iš naujo.

Praėjusį trečiadienį Palangos savivaldybės rinkimų komisija raštu kreipėsi į VRK, išdėstydama savo poziciją, kad priesaikos metu perskaitytas pilnas pagrindinio mūsų šalies dokumento pavadinimas neturėtų būti traktuojamas kaip klaida.

Palangos miesto savivaldybių rinkimų komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai ir kariai prisiekia Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai. Tapdami mūsų šalies piliečiais asmenys taip pat prisiekia laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

O štai savivaldybių tarybų nariai ir merai, pasirodo, nuo šiol turi prisiekti tik Konstitucijai (nesvarbu, kad neaišku, kokiai), kitaip jų priesaika ir įgaliojimai neįgyja teisėtumo. Nes toks priesaikos tekstas, be žodžių „Lietuvos Respublikos“ įrašytas naujojoje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje. Tačiau net pačioje mūsų šalies Konstitucijoje vienuose straipsniuose ji minima pilnu pavadinimu, kituose – vienu žodžiu.

Vien tam, kad galėtume kuo greičiau vykdyti Palangos rinkėjų mums patikėtas pareigas ir mums netektų varstyti teismų duris, ateinantį trečiadienį mes prisieksime iš naujo. Tačiau, koks bus tos priesaikos „skonis“, kai visiems ateinantiems laikams žinosime, kad dėl nesuprantamos VRK rekomendacijos reikalaujant priesaikoje nevartoti žodžių „Lietuvos Respublika” priesaika, duota mūsų malstybei, yra niekinė.

Nesuprantu ir niekada nesuprasiu, kaip galima taip pažeminti ir mūsų valstybę, ir mus, ir pagrindinį mūsų šalies dokumentą, jei Lietuvos Respublikos Konstitucijai duota priesaika laikytina negaliojančia.

The post Šarūnas Vaitkus. Priesaika negalioja? appeared first on LAIKMETIS.