Apie tai jis pranešė savo kalboje Europos rūmuose Strasbūre, atidarydamas Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos žiemos sesiją, praneša „Ukrinform“.

„Neseniai vykę apsikeitimai nuomonėmis tarp Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių prisidėjo prie bažnytinių ryšių stiprinimo.

Visuotinis Patriarchatas siekia krikščioniško vienybės ne tik per teologinį dialogą, bet ir per aktyvias diskusijas dėl vieningos Velykų datos nustatymo.

Tikime, kad bendras Nikėjos susirinkimo jubiliejaus šventimas turėtų įkvėpti atnaujinti teologines diskusijas ir krikščionišką bendradarbiavimą“, – pabrėžė patriarchas Baltramiejus.

Popiežius Pranciškus praėjusį savaitgalį paminėjo, jog šiais Nikėjos Susirinkimo sukakties metais Velykas tą pačią dieną švęs ir Grigaliaus, ir Julijaus kalendoriaus besilaikantys krikščionys.

Pranciškus pabrėžė, kad šis Apvaizdos nulemtas sutapimas turi paskatinti visus krikščionis žengti ryžtingą žingsnį vienybės link ir nustatyti visiems bendrą Velykų datą.

Tuo tarpu sausio 18 d. Rumunų Ortodoksų Bažnyčia paskelbė, kad bendrą Velykų šventimo datą galima įvesti tik po visuotinio ortodoksų susirinkimo, praneša Rumunijos patriarchato spaudos tarnyba.

Dokumente, paskelbtame Rumunijos Bažnyčios svetainėje, teigiama, kad „po neseniai paskelbtos popiežiaus Pranciškaus iniciatyvos dėl bendros Velykų šventimo datos nustatymo mes aiškiai pareiškiame, kad bet kokios konsultacijos dėl Velykų datos ir galimo sprendimo gali vykti tik būsimame visuotiniame ortodoksų forume – Sinode, kuriame dalyvaus visos seserinės ortodoksų Bažnyčios“.

The post Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus: vieninga Velykų šventimo data su Katalikų Bažnyčia - galima appeared first on LAIKMETIS.

Kartu su katalikais pamaldose dalyvavo Visuotinio patriarchato, Anglikonų bendrijos atstovai bei Romos mieste gyvenančių ortodoksų, liuteronų ir kitų krikščioniškųjų bendruomenių nariai.

Per visame pasaulyje pastarosiomis dienomis vykusias ekumenines pamaldas buvo apmąstoma Jono Evangelijos scena: Jėzus, sužinojęs, kad mirė jo bičiulis Lozorius, atskubėjo pas jo seseris Mariją ir Mortą.

Ekumeninės savaitės šerdis buvo Jėzaus pokalbis su Morta. Jėzus kalba apie prisikėlimą iš numirusių ir skelbia, kad jis pats yra prisikėlimas ir gyvenimas. Ir tada jis užduoda Mortai klausimą: „Ar tuo tiki?“ Šis klausimas lydėjo šių metų ekumeninės savaitės apmąstymus ir maldas.

Jėzus visada mums dovanoja gyvybę, sakė popiežius mišparų homilijoje. Jėzus dovanoja mums gyvybę ir tada, kai atrodo, kad visos viltys išblėso. Evangelija mums sako, kad su Jėzumi viltis visada atgimsta, nes jis mus prikelia iš mirties pelenų, duoda jėgų iš naujo leistis į kelionę, viską pradėti iš naujo.

Šią tiesą turime visada atsiminti, sakė Pranciškus, kai kalbame apie Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių ekumeninius santykius. Kartais apima nuovargis, nuvilia menki pastangų rezultatai, atrodo, kad krikščionių dialogas ir bendradarbiavimas neteikia vilčių, bet štai ateina Viešpats ir viskas pasikeičia. Ar mes tuo tikime? Ar turime tokią viltį?

Jėzus dovanoja mums gyvybę ir tada, kai atrodo, kad visos viltys išblėso.

Vilties žinia yra neseniai pradėto Jubiliejaus šerdis. Apaštalas Paulius, kurio atsivertimą į Kristų minime, Romos krikščionims rašė: „Viltis neapgauna“. Katalikų Bažnyčios švenčiami jubiliejiniai Vilties metai sutampa su visiems krikščionims labai svarbia sukaktimi – 1700-osiomis Nikėjos Susirinkimo metinėmis.

Šis Susirinkimas padėjo išsaugoti Bažnyčios vienybę labai sunkiu metu. Susirinkimo tėvai vienbalsiai patvirtino Tikėjimo išpažinimą, kurį daugelis krikščionių iki šiol kartoja kiekvieną sekmadienį per Eucharistiją. Tai bendras tikėjimo išpažinimas, kuris peržengia visus susiskaldymus, per amžius žeidusius Kristaus Kūną.

Popiežius linkėjo, kad Nikėjos Susirinkimo metinės visiems krikščionims būtų malonės metai, kad jie visus krikščionis, kalbančius tą patį Tikėjimo išpažinimą, skatintų iš naujo atrasti bendras tikėjimo šaknis ir stiprinti vienybę. „Brangūs broliai ir seserys, mūsų bendras tikėjimas yra brangi dovana, bet kartu ir iššūkis, – sakė Pranciškus. – Iš tiesų Susirinkimo sukaktį reikėtų švęsti ne tik kaip istorinio įvykio atminimą, bet kaip įsipareigojimą liudyti bendrystę.“

Popiežius paminėjo, jog šiais Nikėjos Susirinkimo sukakties metais Velykas tą pačią dieną švęs ir Grigaliaus, ir Julijaus kalendoriaus besilaikantys krikščionys. Pranciškus pabrėžė, kad šis Apvaizdos nulemtas sutapimas turi paskatinti visus krikščionis žengti ryžtingą žingsnį vienybės link ir nustatyti visiems bendrą Velykų datą.

Prieš homilijos pabaigą Pranciškus padėkojo visiems, kas susirinko į šias maldos savaitę už krikščionių vienybę užbaigiančias pamaldas, ypač Visuotinio patriarchato atstovui metropolitui Polikarpui ir Anglikonų bendrijos atstovui arkivyskupui Ianui Ernestui, kuris užbaigia savo tarnystę Romoje.

„Su Jėzumi viltis visada įmanoma. Jis taip pat palaiko mūsų vienybės viltį“, – sakė Pranciškus ir pakartojo Mortai Jėzaus užduotą klausimą: „Ar tuo tiki?“. Šis klausimas skirtas ir visiems krikščionims. Ar tikime bendryste? Visi krikščionys turi pakartoti Tikėjimo išpažinimą ir patvirtinti, kad Jėzus Kristus yra mūsų vienybės kelias.

The post Jėzus mus prikelia iš mirties pelenų - popiežius appeared first on LAIKMETIS.

Pranciškus katechezę pradėjo nuo svarbiausio įvykio – Sekminių – aprašymo. Apaštalų darbų pasakojimas apie Šventosios Dvasios nužengimą per Sekmines prasideda nuo kai kurių ženklų – ūžiančio vėjo ir ugnies liežuvių, o baigiamas teiginiu, kad „visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 4). Apaštalų darbų autoriaus šv. Luko užrašytas liudijimas visų pirma reiškia, kad Šventosios Dvasios veikimas yra Bažnyčios visuotinumo ir vienybės pagrindas.

Sekminių aprašyme matome, jog pirmasis Šventosios Dvasios veikimo ženklas yra tai, kad apaštalai pradėjo kalbėti kitomis kalbomis. Jie išėjo iš Paskutinės vakarienės menės, kurioje buvo užsidarę, ir ėmė skelbti Jėzų Kristų į Jeruzalę atvykusių žmonių miniai. Taip Lukas norėjo pabrėžti visuotinę Bažnyčios misiją būti visų tautų vienybės skatintoja ir pagrindu. Pranciškus sakė, kad Šventoji Dvasia kuria vienybę dviem būdais. Visų pirma ji skatina apaštalus išeiti į išorę, skelbti Kristų visiems visų tautų žmonėms. Tačiau tuo pat metu ji telkia bendruomenę, palaiko jos vidinę vienybę.

Pasak popiežiaus, apie Šventosios Dvasios Bažnyčiai suteiktą visuotinį pašaukimą byloja kitas Apaštalų darbuose aprašytas įvykis – šimtininko Kornelijaus atsivertimas. Tai reiškia, kad Šventoji Dvasia paskatino Bažnyčią praplėsti savo akiratį ir nugriauti barjerą, skiriantį žydus ir pagonis. Prie etninės plėtros netrukus prisidėjo ir geografinė Bažnyčios plėtra.

Krikščionių vienybė – tai ne laukti, kol kiti prisijungs prie mūsų, bet visiems kartu eiti Kristaus link.

Apaštalų darbų knygoje skaitome, kad šv. Paulius norėjęs keliauti į Mažosios Azijos miestus ir juose skelbti Kristų, tačiau kelis kartus Šventoji Dvasia jam sutrukdė tai padaryti. Vietoj to apaštalas gavo Šventosios Dvasios nurodymą keliauti į Makedoniją. Taip Evangelija iš Azijos įžengė į Europą.

Toliau trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius paminėjo Apaštalų darbuose aprašytą krizę, kurią sukėlė vykstant Bažnyčios etninei ir geografinei plėtrai atsiradę nesusipratimai tarp iš judaizmo ir iš graikiškosios pagonybės kilusių krikščionių. Iškilo poreikis užtikrinti, kad pasiektas visuotinumas nekenktų Bažnyčios vienybei. Tačiau vėlgi per vadinamąjį Jeruzalės susirinkimą su Šventosios Dvasios pagalba buvo surastas būdas, kaip neužkrauti atsivertusiems iš pagonybės krikščionims pernelyg didelio Mozės Įstatymo įpareigojimų krūvio.

Baigdamas katechezę Pranciškus sakė, jog pastarieji Apaštalų darbų knygoje aprašyti pirmuosius žingsnius žengiančios Bažnyčios gyvenimo įvykiai liudija, kad tikinčiųjų vienybė, kaip ir visos Bažnyčios vienybė, pasiekiama ne prie derybų stalo, bet gyvenime. Sekminių vienybė įgyvendinama tada, kai stengiamės į centrą iškelti Dievą, o ne save. Krikščionių vienybė – tai ne laukti, kol kiti prisijungs prie mūsų, bet visiems kartu eiti Kristaus link.

Audiencijos pabaigoje Pranciškus vėl pakartojo raginimą melstis už žmones ir tautas, kenčiančius dėl karų, paminėjo Ukrainą, Izraelį, Palestiną, Mianmarą, Sudaną.

The post Bažnyčios vienybė pasiekiama ne prie derybų stalo - Pranciškus appeared first on LAIKMETIS.

2024 m. rugsėjo 16-17 d. Egipte vykusio Vietinių Ortodoksų Bažnyčių ir Senųjų Rytų Bažnyčių susitikimo dalyviai išreiškė paramą iniciatyvai grįžti prie vienos Velykų šventimo datos pagal Julijaus kalendorių, remiantis 325 m. Pirmojo ekumeninio susirinkimo nutarimais.

Susitikimo pabaigoje priimtame bendrame komunikate pažymima: „Atsižvelgdami į tai, kad 2025 m. bus švenčiamos 1700-osios Pirmojo Nikėjos ekumeninio susirinkimo metinės ir visi pasaulio krikščionys Velykas švęs tą pačią dieną, susitikime dalyvavusių Bažnyčių atstovai išreiškė pageidavimą, kad visi krikščionys, švęsdami Velykas, laikytųsi Nikėjos kanoninės tradicijos ir ortodoksų paschalijų.“

Pažymima, kad iš ortodoksų pusės susitikime dalyvavo Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Rusijos, Rumunijos, Bulgarijos, Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Lenkijos, Albanijos Ortodoksų Bažnyčių ir Ortodoksų Bažnyčios Amerikoje delegatai. Iš senovės Rytų pusės - koptų, sirų ortodoksų, armėnų apaštališkosios (Ečmiadzino ir Kilikijos katolikosato) ir Eritrėjos Bažnyčių atstovai.

Tuo tarpu popiežius susitiko su iniciatyvine grupe „Velykos 2025 m. kartu“. Ši grupė gimė po 2022 metų gruodžio 14 dienos susitikimo Kretos Ortodoksų Akademijoje, į ją įsitraukė ortodoksų, protestantų ir katalikų atstovai, dalyvaujantys ekumeniniame judėjime, kuris neatsainiai žiūri į Viešpaties troškimą, kad jo mokiniai būtų viena ir taip pat į pastabą, jog mokinių vienybė yra sąlyga, kad „pasaulis įtikėtų“, kad jų skelbimas ir liudijimas būtų įtikinamas.

Trumpose popiežiaus pastabose, įteiktose audiencijos dalyviams, Pranciškus pažymi, kad ne kartą gavo prašymų ieškoti būdų, kad Prisikėlimo diena būtų švenčiama kartu, nebebūtų išimtis ar sutapimas, o įprastas dalykas.

„Drąsinu tuos, kurie darbuojasi šiuo klausimu, ištvermingai ir iš visų jėgų ieškoti galimos bendrystės, vengiant visko, kas galėtų sukelti dar didesnį susiskaldymą tarp brolių ir seserų“, – rašoma popiežiaus pastabose, kuriose pabrėžiama Velykų iškilmės esmė – Velykos nėra mūsų iniciatyva, kurią nustatome pagal vieną ar kitą kalendorių. Velykos įvyko todėl, kad Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (žr. Jn 3, 16).

Neužmirškime Dievo pirmumo ir to, kad jis žengė pirmąjį žingsnį. Neužsidarykime savo schemose, planuose, kalendoriuose, „savo“ Velykose. Velykos yra Kristaus. Ir mums gera prašyti malonės vis labiau būti Jo mokiniais, leidžiant jam parodyti mums kelią, kuriuo turime eiti, ir nuolankiai priimant kvietimą, vieną dieną jau ištartą Petrui, sekti jo pėdomis ir mąstyti Dievo, o ne žmonių mintimis (žr. Mk 8, 33).

The post Visos krikščionių bažnyčios nusprendė 2025 m. Velykas švęsti kartu appeared first on LAIKMETIS.

„Sprendžiant dėl mokesčių, kaip ir švietimo ar nacionalinio saugumo klausimais, mums reikalinga nuoširdi bendrųjų vardiklių paieška. Reikalingas supratimas, įsiklausymas ir nuolatinis dialogas. Su kuo mažiau demonstratyvių išsišokimų ar atsitraukimų“, – skaitydamas metinį pranešimą Seime sakė šalies vadovas.

Pasak jo, visos politinės jėgos privalo „siekti kiek įmanoma platesnio sutarimo, o rinkėjai – principingai jas vertinti“.

„Nėra sunku įsitikinti, kas užsiima visuomenės skaldymu, kas keldami daug triukšmo kasasi po svarbiausių valstybės institucijų pamatais, o kas dirba profesionaliai ir išties ieško geriausių sprendimų“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Visų mūsų laukia daugybė svarbių darbų. Kad galėtume atremti bet kokius pavojus, turime toliau stiprinti savo valstybę. Siekti teisingumo visose srityse. Užtikrinti nuolatinį ir tolygų visų Lietuvos žmonių gerovės augimą kaip priešnuodį nuo mus skaldančių ir priešinančių jėgų“, – pridūrė jis.

„Užteks padalijimų. Užteks tuščių intrigų ir rietenų. Nepasitikėjimą keiskime pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Pirmyn ženkime su naujomis idėjomis ir sprendimais“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.

The post Prezidentas G. Nausėda paragino šalies politikus vienytis: „laukia daugybė svarbių darbų" appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį Geizoje buvusiai šalies vadovei apdovanojimas įteiktas už nuopelnus Europos vienybei ir saugumui.

Padėkos kalboje prezidentė sakė, kad taika turi apsaugoti šalių susitarimus, pasiektus po Antrojo pasaulinio karo, todėl svarbus „Point Alpha“ fondo indėlis, puoselėjant istorinę atmintį, siekiant išvengti lemtingų klaidų

„Kasdien matydami Rusijos agresijos siaubą savo mintis ir darbus turėtume nukreipti į vieną tikslą – nugalėti agresorių, kad jis paliktų okupuotas Ukrainos teritorijas ir viso pasaulio akivaizdoje būtų teisiamas už karo nusikaltimus“, – pranešime cituojama D. Grybauskaitė.

„Point Alpha“ Šaltojo karo laikais buvo pasienio ruožas Tiuringijoje, kur demarkacinė linija buvo atskyrusi Rytų ir Vakarų Vokietiją, dabar tai memorialinė vieta.

Pirmaisiais „Point Alpha“ apdovanojimo laureatais 2005 metais tapo buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas (Džordžas Bušas), Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis), Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas už jų indėlį suvienijant Vokietiją.

Istorinės atminties fondas „Point Alpha“ ir Vokietijos vienybės patikėtinių taryba  – ne pelno organizacija, įsikūrusi Geizos mieste, telkia žmones, siekiančius tarptautinio supratimo, remia akademinius projektus, teikia apdovanojimą.

Patikėtinių tarybą sudaro 13 žymių Vokietijos žmonių.  

The post D. Grybauskaitei Vokietijoje įteiktas apdovanojimas už nuopelnus Europos vienybei ir saugumui appeared first on LAIKMETIS.

Pirmasis "kaltinimas" - jūs esate "maršistai", "celofanai" ir "prorusiški vaitkai". Taip kalbančios LRT "kriaušių patalogoanatomės" makaraitytės ir Co sąmoningai apsimeta nesuprantančiais, kad visos tautos Didysis šeimų gynimo maršas 2021 buvo ne kokia nors organizacija ar partija, o paprasčiausias masinis renginys, kuriame dalyvavo įvairių partijų ir nepartiniai piliečiai, neabejingi Lietuvos likimui. Žmonės susivienijo prieš valdžios sumanymą sugriauti konstitucine šeimos samprata bei šimtamete krikščioniškąja tradicija pagrįstas prigimtinės šeimos vertybes.

Visais ruporais buvo skleidžiamas kasdieninis melas apie "Rusijos ranką", kuri atseit finansavo Šeimų gynimo maršą. Nors iš tikrųjų aukojo Lietuvos ir užsienio lietuviai, nedidelės įmonės, net senelių prieglaudos, nepasiturintys žmonės, po kelis eurus atitraukę nuo šeimos. Kada Raimondas Grinevičius susitikime su Jo Eminencija kardinolu Sigitu Tamkevičiumi parodė banko sąskaitos išrašus, kur šimtuose puslapių mirgėte mirgėjo paprastų lietuvių aukos po 5, 7 ar 10 eurų, abiejų vyrų akyse susikaupė ašaros.

Valdžios dieną naktį ujami ir viešai niekinami, buvome dėkingi už bet kokį prisidėjimą prie renginio sėkmės ir kiekvienas savanoris, atėjęs su pagalba, buvo laukiamas ir priimamas. Renginio organizavime dalyvavo labai įvairių pažiūrų, politinių įsitikinimų piliečiai, dažnai netgi nelabai vienas kitą pažįstantys žmonės iš visos Lietuvos.

Antanas Kandrotas, turintis didelę auditoriją feisbuke, totalios žiniasklaidos blokados ir skleidžiamos dezinformacijos sąlygomis prisidėjo prie Didžiojo šeimų gynimo maršo informacinės sklaidos. Profesorius Eduardas Vaitkus, buvęs ir Nacionalinio susivienijimo nariu steigėju, buvo tiesiog žinomas žmogus, pasakęs kalbą viename mitinge. Tačiau tuo šių žmonių dalyvavimas ir baigėsi. Lietuvos šeimų sąjūdžio, kuris buvo kuriamas tam, kad prasidėjęs prigimtinės šeimos gynimo darbas būtų tęsiamas jau organizuotai, steigiamasis suvažiavimas įvyko beveik po 3 mėnesių, rugpjūčio 7-tąją. Minėti asmenys nebuvo ir nėra asociacijos Lietuvos šeimų sąjūdis nariais, jokiuose asociacijos renginiuose ir veikloje nedalyvavo. Visos prokonservatoriškos žiniasklaidos spekuliacijos šia tema yra paprasčiausias, primityvus melas.

Kitas "kaltinimas" - jau atspėjot, ar ne? - Lietuvos šeimų sąjūdis yra "prieš Ukrainą". Gerai pamenu tą naktį, kai paryčiais pamačiau telefono ekrane pasaulinį tinklą mirgant nuo leidžiamų raketų ir transliuojant V. Putino kalbą. Kiekviena save gerbianti organizacija, įvykus valstybei itin svarbiam įvykiui, paskelbia oficialų pareiškimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai išsako visuomenei savo poziciją. Lietuvos šeimų sąjūdis paskelbė pareiškimą pirmąjį karo rytą, kai dar nei viena partija ar organizacija nieko nebuvo paskelbusi.

Jame aiškiai pasakėme - karas Europoje prasidėjo ir jis nepateisinamas jokiais argumentais, jokiais tikslais ir jokiais interesais, išbandymų valandą esame su ukrainiečių tauta. Įspėjome Lietuvos valdžią elgtis atsakingai ir daryti viską, kas įmanoma, valstybės ir visuomenės konsolidavimui, sustabdyti bet kokius visuomenės skaldymo ir supriešinimo veiksmus, patyčias, priešų paieškas ir panieką pilietinei visuomenei žiniasklaidoje, planus didinti ar įvesti naujus mokesčius, nesinaudoti esama situacija visuomenės laisvėms ir teisėms suvaržyti ir imtis kitų priemonių įtampai visuomenėje sumažinti.

Ką padarė valdžia? Ogi visa tai, ko raginome nedaryti dėl visuomenės susitelkimo pavojaus valstybei akivaizdoje. Pareiškimą galite paskaityti čia, tačiau nežinodami šios nuorodos, o tik pavadinimą, jo Google paieškos sistemoje nerasite. Google Lithuania, vadovaujama A. Kubiliaus sūnaus Vytauto, nepasidrovėjo nuorodos į BNS paskelbtą pareiškimą iš paieškos pašalinti, nors ją galima laisvai rasti kitose paieškos platformose. Taip pas mus "kovojama" už žodžio laisvę.

Stengėmės padėti ukrainiečių, karo pabėgėlių šeimoms su vaikais, surinkomer daug adresų iš žmonių, sutinkančių suteikti jiems pastogę ir perdavėme ukrainiečių bendruomenėms Lietuvoje. Dar kartą tą deklaravome pirmaisiais karo metais įvykusiame Didžiajame šeimų gynimo marše 2022, tūkstančiai į valdžios uždraustą Vilniuje renginį susirinkusių Kauno rajone žmonių pritarė rezoliucijai, kurioje smerkiama Rusijos agresija Ukranoje. Marše kalbėjo ir karo pabėgėlis iš Ukrainos, 4 vaikų tėtis. Tačiau "didžioji" žiniasklaida to ir toliau "nepastebėjo", šmeižto ir dezinformacijos kampanija tęsiama iki šiol. 

Trečias, naujausias "kaltinimas" - tai bauginimas Krikščionių sąjungos nariams, kad visas Lietuvos šeimų sąjūdis sugužės į partiją ir "maršistai", ją "užvaldys". Iš tikrųjų Lietuvos šeimų sąjūdis kaip visuomeninė organizacija niekur "negužės", asociacija toliau išliks ir, tikrai tikiu,  nuveiks dar daug gerų darbų Lietuvai. Į partiją įsilieja tik politiškai aktyvių mūsų narių dalis, kurie nori ne tik stabdyti neteisėtus, tautai ir visuomenei žalingus valdžios veiksmus, bet ir prisidėti prie sunkaus, nedėkingo, daugelio žmonių niekinamo politinio darbo, be kurio iš esmės pakeisti valstybę paprasčiausiai neįmanoma.

Kodėl jungiame pajėgas su Krikščionių sąjunga? Mes jau antrus metus neviešai stengiamės suvienyti visas opozicines partijas, ne kartą ir ne du kalbėta ir susitikta su jų vadovybe. Gerai prisimenu pirmąjį partijų vadovų pasitarimą Kaune: visi pritarė, darom, to reikia, kitaip neįmanoma... Susitarėm parengti pareiškimą visuomenei, bendrą deklaraciją ir susitikti po poros mėnesių galutiniam sprendimui. Ir, turbūt vėl atspėjot, kas atsitiko? Taip, jokio antro susitikimo nebeįvyko. Į skambučius niekas arba neatsakydavo, arba pažadėjo, bet neatvyko, arba atsirado neatidėliotinų reikalų... Būti liliputinės, nieko nereiškiančios ir mirštančios partijėlės vaduku juk daug svarbiau, negu dalyvauti dideliame žygyje, kur vadu gal ir netapsi.

Į partiją įsilieja tik politiškai aktyvių mūsų narių dalis, kurie nori ne tik stabdyti neteisėtus, tautai ir visuomenei žalingus valdžios veiksmus, bet ir prisidėti prie sunkaus, nedėkingo, daugelio žmonių niekinamo politinio darbo, be kurio iš esmės pakeisti valstybę paprasčiausiai neįmanoma.

Tačiau man asmeniškai Krikščionių sąjunga tapo priimtina ne vien dėl to, kad partijos vadovai nuosekliai ir visą laiką rėmė opozicinių jėgų vienijimosi būtinybę, visada laikėsi duoto žodžio. Tam, kad priimčiau, atleisčiau tai, kas praeityje buvo nepriimtina ir įsileisčiau į savo širdį, man reikalingas žmogus.

2022 metų spalio 22 d., mitingas Katedros aikštėje "Apginkime Lietuvos Respublikos Konstituciją". Sėdime palapinėje už mitingo scenos, šalta, šildomės arbata. Eilės kalbėti laukia Konstitucijos kūrėja Zita Šličytė, Nepriklausomybės akto signataras Jonas Šimėnas, Krikščionių sąjungos valdybos narys. Už palapinės lango plaikstosi Lietuvos vėliavos, stovi iš visos šalies atvykę žmonės. VRM kiemelyje ir aplink - specialiosios pajėgos su šarvais, pasirengę pulti, ant šaligatvio bortelių ir vėl, kaip visada, paslaugiai kažkieno rankomis padėta akmenų.

Visi žinojom, kad Jonas nepagydomai serga ir jam tai paskutinės dienos ar savaitės. Ir jis žinojo, kad mes visi žinom. Šnekučiuojam neskubom, apie tai, kaip gyvenam, ką galim ir ko ne, kas buvo ir kas bus, ar dar yra vilties. Jonas kalba vienas pirmųjų, po to nelaukia mitingo pabaigos - jam nelengva buvo ir ateiti, ir kalbėti, nes laikosi tik ant vaistų. Atėjo savo noru, į jokias kalbas, kad negali, iš vakaro paskambinus jam telefonu, net nesileido.

Pakalbėjus žmonėms ateina į palapinę atsisveikinti. Dar dabar matau tą jo juodą puspaltuką ir pilką šaliką, juodą kepurę ant galvos, švelnią šypseną ir giedras, šviesias akis. Tokios akys būna tik tada, kai atsisveikini visiems amžiams. Paspaudžiau didelę, stiprią ranką ir abu žinojom, kad tai mūsų pirmas ir paskutinis susitikimas šiame pasaulyje.

Po to mačiau, kaip lėtai, sunkiai jis eina pro minią namo, pro specialiųjų pajėgų šarvuotus automobilius, nutolsta mieste ir pradingsta iš mano gyvenimo. Tai buvo paskutinis Signataro susitikimas su savo Tauta. Paskutinė vieša kalba, Testamentas, jeigu norite to žodžio, ir jis tą žinojo. Po kelių mėnesių jis išėjo. O aš tą šaltą spalio savaitgalį pajutau ir supratau, kad su šia partija galima turėti reikalų.

The post Algimantas Rusteika. Lietuvos šeimų sąjūdis: propaganda ir tikrovė appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiškasis fondas – tai 1988 m. JAV įkurta organizacija, kuri remia įvairius Katalikų Bažnyčios projektus bei paties popiežiaus misiją. Nuo įkūrimo fondas finansavo daugiau kaip 2 tūkst. projektų, kuriems skyrė daugiau kaip 200 mln. dolerių. Popiežiškasis fondas parėmė 170 bažnyčių ir koplyčių, 400 kunigų seminarijų, 270 vienuolynų ir 100 mokyklų statybą arba išlaikymą.

Sveikindamas fondo vadovus ir atstovus popiežius Pranciškus iškėlė du aspektus, svarbius tiek šio fondo veikimui, tiek ir popiežiaus misijai, kurią fondas remia, – tai vienybė ir skaidrumas.

Pirmasis aspektas – vienybės skatinimas. Deja, sakė Pranciškus, mūsų dienomis matome, kaip Bažnyčios vienybę žaloja susiskaldymas. Tai dažnai lemia ideologijos ir srovės, kurios, nors kartais ir turėdamos gerų ketinimų, galiausiai kuria Bažnyčios viduje partijas ir „klikas“, kurių nariai jaučiasi pranašesni už kitus.

tai dažnai lemia ideologijos ir srovės, kurios, nors kartais ir turėdamos gerų ketinimų, galiausiai kuria Bažnyčios viduje partijas ir „klikas“, kurių nariai jaučiasi pranašesni už kitus.

Šis pavojus nėra naujas. Jau šv. Paulius įspėja apie Jėzaus mokiniams gresiantį susiskaldymą ir pabrėžia, kad Bažnyčia yra pašaukta puoselėti vienybę įvairovėje, tai yra vienybę, kuri atsižvelgia į kiekvieno bendruomenės nario savitumą ir nereiškia suvienodinimo.

Popiežius padėkojo fondui už paramą šitaip suprantamos vienybės ugdymui.

Antrasis labai svarbus Petro įpėdinio ir visos Bažnyčios misijos aspektas yra skaidrumas. Pranciškus priminė, kad pastaruoju metu Šventasis Sostas ėmėsi įvairių priemonių, siekdamas užtikrinti, kad jo institucijos skaidriai vykdytų savo tarnystę visuotinei Bažnyčiai. Tai ypač svarbu vykdant labdarą, kuri priklauso nuo daugelio žmonių visame pasaulyje geros valios ir dosnumo. Finansiniai skandalai, kilę dėl budrumo ir skaidrumo stokos, kenkia geram Bažnyčios vardui.

„Brangūs bičiuliai, dar kartą dėkoju už visas jūsų pastangas ir meldžiuosi, kad jums nestigtų uolumo remti veiklą, kurią vykdo Romos vyskupas, meile vadovaudamas visai Bažnyčiai“, – sakė Pranciškus.

The post Bažnyčios vienybę žaloja susiskaldymas, sako popiežius appeared first on LAIKMETIS.

Premijos komitetas pareiškė, kad 2023 metais Tarptautinę Karolio Didžiojo premiją V. Zelenskiui ir jo užpultos šalies piliečiams skyrė todėl, kad jie kovojo su Rusija ne tik už Ukrainos suverenitetą, „bet ir už Europą bei europietiškas vertybes“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Komitetas teigė, kad premijos skyrimas V. Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms pabrėžia, kad jų tauta yra Europos dalis.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad šis sprendimas „skatina mus kovoje už demokratines europietiškas vertybes, laisvę ir taikų gyvenimą ateityje“.

Šventosios Romos imperatoriaus Karolio Didžiojo, kadaise iš Acheno valdžiusio didelę Vakarų Europos dalį, vardu pavadinta premija nuo 1950 metų skiriama už nuopelnus Europai ir Europos vienybei.

Tarp ankstesnių laureatų yra buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir popiežius Pranciškus.

Praėjusiais metais premija atiteko Baltarusijos opozicijos lyderėms Marijai Kalesnikavai, Sviatlanai Cichanouskajai ir Veranikai Capkalai.

The post V. Zelenskis kartu su tauta apdovanoti Karolio Didžiojo premija appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolas Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas emeritas ir Šventojo Sosto delegacijos vadovas, po liturgijos patriarchalinėje Šv. Jurgio katedroje perskaitė popiežiaus Pranciškaus sveikinimo žinią Konstantinopolio patriarchui ir jos tekstą su popiežiaus parašu perdavė Baltramiejui.

Popiežius žinioje patikino šv. Jono Auksaburnio ir Vatikano II Susirinkimo žodžiais, jog visiškos visų tikinčiųjų į Jėzų Kristų bendrystės atkūrimas yra neatšaukiamas kiekvieno krikščionio įsipareigojimas, nes visų vienybė yra ne tik Dievo valia, bet ir svarbus prioritetas nūdienos pasaulyje.

Tam ypač reikia susitaikymo, brolybės ir vienybės. Todėl Bažnyčia turėtų šviesti pasauliui kaip ženklas ir įrankis tvirtos vienybės su Dievu ir su visa žmonija. Anot Pranciškaus, esame pašaukti darbuotis dėl krikščionių vienybės ne tiek pasirašomais dokumentais, kiek ištikimai vykdydami Dievo valią ir suvokdami, ką mums liepia Šventoji Dvasia, kad visiška bendrystė, kurios siekiama, leistų vieną dieną vėl kartu susirinkti prie to paties Eucharistijos stalo.

esame pašaukti darbuotis dėl krikščionių vienybės ne tiek pasirašomais dokumentais.

Šventojo Sosto delegacijos dalyvavimas apaštalo šv. Andriejaus, Konstantinopolio Bažnyčios globėjo, šventėje, kaip ir Konstantinopolio Bažnyčios atstovų dalyvavimas šv. Petro ir Pauliaus iškilmėje Romoje, yra nuo popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato laikų įsitvirtinusi abiejų seseriškų Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių vadovų tęsiama tradicija.

Pagal nusistovėjusią praktiką, Konstantinopolio patriarchato delegacija aplanko popiežių Romoje apaštalų šv. Petro ir Pauliaus iškilmės proga, birželio 29-ąją, o Šventojo Sosto delegacija aplanko Ortodoksų Bažnyčios galvą Stambule – buvusiame Konstantinopolyje – šv. Andriejaus šventės proga, lapkričio 30 d.

Šiemet delegacijos vadovu į šv. Andriejaus iškilmę Pranciškus paskyrė savo kraštietį iš Argentinos, ilgametį Romos kurijos narį Leonardo Sandri, kardinolų kolegijos vicedekaną, kuris prieš savaitę baigė penkiolikos metų prefekto tarnystę buvusioje Rytų Bažnyčių kongregacijoje.

Lapkričio 18 d. kardinolui L. Sandri sukako 79 metai. Kardinolą misijoje į Stambulą lydi mons. Andrea Palmieri, Krikščionių vienybės dikasterijos pasekretoris ir arkivyskupas Marekas Solczynskis, apaštališkas nuncijus Turkijoje.

Apie Šventojo Sosto delegacijos vizitą informavo Šventojo Sosto spaudos salė, komunikate pažymėdama, kad delegaciją atskirai priėmė Ekumeninis patriarchas Baltramiejus ir kad šio susitikimo proga įvyko delegacijos pokalbiai su patriarchato sinodine komisija, įpareigota palaikyti ryšius su Katalikų Bažnyčia.

Kelis kartus praeityje – 1995 m. ir 2004 m. – Konstantinopolio patriarchato delegacijai į šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmes Romoje vadovavo pats ekumeninis patriarchas Baltramiejus. Taip pat Romos vyskupai Pranciškus, Benediktas ir šv. Jonas Paulius II kelis kartus yra asmeniškai dalyvavę šv. apaštalo Andriejaus liturginėje iškilmėje Šv. Jurgio katedroje Fanare, Stambule: Pranciškus – 2014 m., Benediktas XVI – 2006 m. ir Jonas Paulius II – 1979 m.

Seseriškų Romos Katalikų ir Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčių abipusių ryšių istorijoje pamatinės reikšmės buvo 1979 m. dokumentas – bendras pareiškimas – kurį Fanare pasirašė popiežius Jonas Paulius II ir ekumeninis patriarchas Dimitrijus I.

Abiejų Bažnyčių vadovai visų pirma dėkojo Dievui už suteiktą galimybę susitikti ir kartu švęsti apaštalo šv. Andriejaus – pirmojo pašaukto Jėzaus mokinio ir apaštalo Petro brolio – šventę. Jie dėkojo ir savo pirmtakams Pauliui VI ir Atanegorui I už visa, ką nuveikė sutaikindami abi Bažnyčias ir paskatindami jas siekti vienybės, patikino esantys tvirtai pasiryžę daryti viską, kas įmanoma, kad būtų priartinta diena, kai galės kartu koncelebruoti dieviškąją Eucharistiją, ir pranešė apie sudarytą mišrią katalikų ir ortodoksų komisiją teologiniam dialogui, kurio tikslas – siekti atkurti visišką seseriškų Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių bendrystę ir prisidėti prie dialogo krikščioniškajame pasaulyje, siekiančiame vienybės. Šį dialogą dokumento signatarai pavadino meilės dialogu.

„Meilės dialogas turi būti tęsiamas ir stiprinamas nepaisant iš praeities paveldėtos sudėtingos tikrovės, kurioje gyvename ir darbuojamės siekdami, kad meilė ir brolybė nugalėtų žmonių neapykantą ir susipriešinimą. Tikimės šitaip prisidėti prie tikros taikos pasaulyje. Maldaujame šios dovanos iš to, kuris visuomet buvo, yra ir bus mūsų vienatinis Išganytojas Kristus ir mūsų tikroji taika“, – parašė 1979 m. Fanare, Stambule, šv. Andriejaus liturginės iškilmės proga, popiežius Jonas Paulius II ir ekumeninis patriarchas Dimitrijus I.

The post Popiežius: krikščionių vienybės atkūrimas yra neatidėliotinas šiandienos pasaulio prioritetas appeared first on LAIKMETIS.