Jis trečiadienį pranešė atmetęs Šalčininkų savivaldybės skundą, kuriuo prašyta panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos 2022 metų lapkričio 17 dienos nurodymą užtikrinti, kad Šalčininkų miesto Mokyklos ir Vilniaus gatvių sankryžoje esantys viešieji užrašai lenkų kalba būtų panaikinti ir liktų tik užrašai valstybine kalba.

 Valstybinė kalbos inspekcija savivaldybei buvo nurodžiusi pašalinti viešuosius užrašus lenkų kalba: „SAMORZĄD REJONU“ („Rajono savivaldybė“), „CENTRUM KULTURY“ („Kultūros centras“), „GIMNAZIJUM IM. JANA SNIADECKIEGO“ („Jano Sniadeckio gimnazija“), „STACJA AUTOBUSOWA“ („Autobusų stotis“), „PARK MIEJSKI“ („Miesto parkas“), „SZPITAL“ („Ligoninė“).  

Inspekcijos teigimu, tokie viešieji užrašai lenkų kalba yra informacinio pobūdžio, nurodantys tam tikrų objektų buvimo vietą, todėl negali būti suprantami kaip meninės raiškos priemonė ar puošybos elementas, kuria atiduodama pagarba kitos tautos žmonėms.

Valstybinė kalba privaloma visų šalies įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose

Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų šalies įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Anot teismo pranešimo, Šalčininkų savivaldybė teigė, kad minėtos informacinės lentelės nepatenka į Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo sritį ir joms neturi būti taikomi šio įstatymo reikalavimai.

Jos tvirtinimu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas leidžia viešąją informaciją, įskaitant viešuosius užrašus, užsienio kalba tarptautinio bendravimo reikmėms. Savivaldybės teigimu, dvikalbės lentelės būtinos, nes šiame rajone beveik 80 proc. asmenų yra lenkų tautybės, be to, savivaldybė bendradarbiauja su Lenkijos savivaldybėmis, įgyvendinami tarptautiniai projektai.

VAAT padarė išvadą, kad minėti užrašai lenkų kalba yra aiški raštu visuomenei pateikta vieša informacija apie atitinkamus objektus – rajono savivaldybę, kultūros centrą, Jano Sniadeckio gimnaziją, autobusų stotį, miesto parką.

„Užrašai (žodžiai) susideda iš lenkų kalbą žyminčių ženklų, jie nėra nei dekoraciniai, nei stilizuoti, neatitinka grafinio pobūdžio piešinio. Taigi lentelės lenkų kalba – aiškiai viešą informaciją (ne lietuvių kalba) teikiantis objektas, todėl šiam atvejui turėtų būti taikomos įstatymo 17 straipsnio nuostatos (kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba – BNS). Lentelėse pateikti užrašai pripažintini vieša informacija, skirta visuomenei informuoti“, – teigiama teismo pranešime.

The post Teismas: viešieji informaciniai užrašai turi būti rašomi tik valstybine kalba appeared first on LAIKMETIS.

Jo teigimu, Seimas, nuspręsdamas dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose, privalo paisyti konstitucinio valstybinės kalbos statuso keliamų reikalavimų, tarp jų – saugoti valstybinę lietuvių kalbą, įvertinti jai galintį kilti pavojų, derėjimą su lietuvių kalbos tradicija, tačiau jis taip pat turi tinkamai įvertinti žmogaus teisių ir teisės į asmens privataus gyvenimo apsaugą. Pasak teismo, žmogaus vardas ir pavardė yra neatsiejamai susijusi su asmens tapatybe.

KT pabrėžė, kad Seimas iš dalies atsižvelgė į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) poziciją dėl pasiūlyto asmenvardžių rašymo ir tik atskirais atvejais leido vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis, o tie atvejai, kuriems komisija nepritarė, jos nebuvo įvertinti kaip keliantys pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, neteigta, kad jie nedera su lietuvių kalbos tradicija.

Teismas taip pat pareiškė, jog VLKK išvada negali būti be išlygų privaloma įstatymų leidėjams. Jo teigimu, Seimas turi atsižvelgti į tuos jam pateiktus pasiūlymus, kurie būtų įvertinti kaip keliantys pavojų lietuvių kalbai.

Teismas taip pat pareiškė, jog VLKK išvada negali būti be išlygų privaloma įstatymų leidėjams

Be to, VLKK savo išvadoje nurodė, kurioms asmenų grupėms būtų pagrindas suteikti teisę asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis.  

„Vadinasi, VLKK įstatymų leidėjui, be kita ko, pateikė pasiūlymus, susijusius ne tik su jos kompetencijai priskiriama valstybinės kalbos taikymo sritimi“, – konstatavo KT.

Pasak jo, į tokius siūlymus įstatymų leidėjas neprivalo atsižvelgti.

Dėl asmenvardžių rašymo į KT kreipėsi grupė Seimo narių, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Parlamentarai prašė įvertinti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatą, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba, naudojant lotyniškas raides w, q ir x.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigė, kad nors teismas apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, jog keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, o jos priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“. Tuo metu Seimas išplėtė grupę asmenų, kuriems leidžiama rašyti asmenvardžius nelietuviškai.

2021 metais VLKK Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė išvadą, kad lotyniškais rašmenimis vardai ir pavardės gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.

Komisija nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Pernai gegužę įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Remdamiesi šiomis įstatymo pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.

Dėl to KT taip pat yra sulaukęs skundo.

The post KT pakeitė nuomonę: Vardų ir pavardžių rašymas lotyniškais rašmenimis neprieštarauja Konstitucijai appeared first on LAIKMETIS.

„Tai antrasis Seime registruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas. Pirmajame, Dalios Asanavičiūtės grupės registruotame projekte, iš esmės paneigiamas valstybinės lietuvių kalbos statusas, sudaromos sąlygos lygiavertei dvikalbystei ar net daugiakalbystei Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose“, – sako  E. Jovaiša.

„Pirmasis įregistruotas projektas ir sukūrė būtinybę paruošti tokį konstitucinio įstatymo projektą, kuriame aiškiau ir išsamiau išdėstytos kalbos normos. Kai bandoma įtvirtinti reikalavimą, kad mokyklose nereikėtų išmokyti lietuvių kalbos, kad darbo sutartis turintiems paslaugų teikėjams nebūtina mokėti lietuvių kalbos valstybės nustatytu kalbos mokėjimo lygiu, nieko kito nelieka, kaip imtis ir iš esmės sutvarkyti kalbos reguliavimą“, – sako akademikas.

Dalios Asanavičiūtės grupės registruotame projekte, iš esmės paneigiamas valstybinės lietuvių kalbos statusas

E. Jovaišos pasiūlyme numatoma teikti pirmenybę ugdymo kokybei valstybine kalba, mokymosi rezultatų vertinimą vykdyti valstybine kalba, garantuoti išsilavinimą lietuvių kalba visuose švietimo ir studijų lygiuose. Nustatyti lietuvių kalbos vartojimo ir sistemingo diegimo būtinybę skaitmeninėje terpėje: informacinėse sistemose, duomenų bazėse, technologijose.

Numatyta Valstybinės lietuvių kalbos komisiją ne tik palikti atskaitingą Seimui, kaip tai yra dabar, bet ir stiprinti jos nepriklausomumą, kad Komisijos sudarymo, funkcijų, pareigų ir teisių negalima būtų lengvai kaitalioti keičiantis politinei konjunktūrai.

Projektas numato ir teisinę atsakomybę už valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

The post Eugenijus Jovaiša: Valstybinei kalbai būtinas valstybinis požiūris appeared first on LAIKMETIS.

Šiais metais VKC patikrino 982 pedagogų ir 31 profesinio mokymo pedagogo valstybinės kalbos įgūdžius.

Daugiausiai administracinių nuobaudų dėl nepakankamo profesiniam darbui valstybinės kalbos vartojimo skirta Rygos pedagogams.

Kaip pažymėjo M. Rekė, taip yra todėl, kad Rygoje yra daugiausia švietimo įstaigų šalyje.

Pažeidimų nustatyta vidutiniškai 10 proc. atvejų, tačiau kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose Rygos mikrorajonuose šis skaičius buvo 30 procentų.

The post Latvija - dėl valstybinės kalbos nemokėjimo nubausti 166 pedagogai appeared first on LAIKMETIS.

KT antradienį pranešė priėmęs nagrinėti grupės Seimo narių kreipimąsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Nuo šių metų gegužės įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Seimo nariai teigia, kad nors KT apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, kad keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

Seimo nariai teigia, kad parlamentas VLKK pateiktos išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip, be kita ko, pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad parlamentas spręsdamas dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumente tvarkos privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią išvadą.

Tuo tarpu priimant Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą, kuri buvo neigiama.

Seimo nariai teigia, kad parlamentas VLKK pateiktos išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip, be kita ko, pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.

Remdamiesi gegužę įsigaliojusiomis pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.

The post KT vertins, ar nelietuviškos raidės pasuose neprieštarauja Konstitucijai appeared first on LAIKMETIS.

Svarbiausius strateginius kalbos politikos žingsnius pristatys VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, profesorius Bonifacas Stundžia nagrinės principus, kaip kalba kinta ir kaip vyksta bendrinės kalbos kodifikacija, profesorė Laima Kalėdienė apžvelgs kitų Europos šalių kalbų politikos ir strategijos aktualijas, pranešė VLKK.

1922 metų rugpjūčio 1 dieną Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine

Požiūrį į lietuvių kalbą, savo lūkesčius dėl jos išsakys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Haroldas Šinkūnas, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Europos Parlamento Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos vertimo raštu skyriaus teisinės kalbos specialistas Timas Pelanis, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka ir kiti.

Šiemet minimas lietuvių kalbos pripažinimo valstybine šimtmetis.

1922 metų rugpjūčio 1 dieną Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine. Jos 6 straipsnis skelbė: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas“. 

The post Rengiamas forumas: „Valstybinei kalbai 100. Kokią ją norime turėti?“. appeared first on LAIKMETIS.

Toks kreipimasis į premjerę inicijuotas reaguojant į viešumoje pasirodžiusius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko Audrio Antanaičio teiginius, kad vyriausybėje buvo svarstyti galimi įstatymų pakeitimai, kuriais būtų panaikintas valstybinis lietuvių kalbos statusas.

„Tokia ministerijų ir valdininkų iniciatyva yra atkurtos Lietuvos valstybės gyvenime precedento neturintis bandymas, pasinaudojant Ukrainos tragedija ir dangstantis pagalbos ukrainiečių pabėgėliams pretekstu, atvirai ir šiurkščiai sulaužyti Konstituciją ir privalo būti vertinama kaip nusikalstama antivalstybinė ardomoji veikla, galimai turinti Lietuvos valstybės išdavimo požymių. Todėl reikalaujame premjerės imtis antivalstybinę veiklą užkardančių veiksmų ir viešai atskleisi, kuriose Lietuvos Respublikos ministerijose kilo iniciatyva iš esmės pakeisti Valstybinės kalbos įstatymą ir faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą, bei įvardinti, kurie ministrai ir ministerijų pareigūnai yra šios iniciatyvos įkvepėjai, autoriai ir vykdytojai,“ – teigiama Nacionalinio susivienijimo išplatintame paklausime.

Pasak VLKK pirmininko, buvo siūloma išbraukti įstatymo reikalavimą, kad policijos, teisėsaugos tarnybų pareigūnai, tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą

Kovo 22 dieną „Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis informavo apie jį pasiekusį neįvardytų ministerijų pareigūnų susirašinėjimą, kuriuo buvo mėginama inicijuoti esminį Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimą. A. Antanaičio teigimu, juo buvo siekiama faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Pasak VLKK pirmininko, buvo siūloma išbraukti įstatymo reikalavimą, kad policijos, teisėsaugos tarnybų pareigūnai, tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą.

„Buvo siūloma, kad aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, jog gyventojai, kurie to pageidauja, būtų aptarnaujami valstybine kalba“. Taigi šiuo įstatymo pakeitimu buvo siekiama panaikinti Konstitucijos 14 straipsnio imperatyvią nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Ši konstitucinė nuostata galiotų tik asmeniui pageidaujant  – A. Antanaičio paaiškinimu, „asmuo, siekdamas Lietuvos Respublikoje aptarnavimo valstybine kalba, turi apeliuoti į šitą teisę“.

Nacionalinis susivienijimas atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalbos valstybinio statuso atkūrimas buvo vienas svarbiausių programinių Sąjūdžio siekių ir didžiausių tautos laimėjimų atstačius nepriklausomą valstybę.

„Ministerijų vadovų ir valdininkų mėgintas inicijuoti dar vienas lietuvių kalbos vartojimo sferos siaurinimas turi būti vertinamas kaip neabejotinas ženklas, kad lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos vietą ir funkcijas viešojoje erdvėje ketinama suteikti kokiai nors kitai šalies gyventojų „internacionalinio bendravimo priemone“ norimai paversti užsienio kalbai, kokia greičiausiai taptų anglų kalba, pakeisianti okupacijos metais tokią funkciją atlikusią rusų, arba „didžiojo Lenino“, kalbą“, - komentavo Nacionalinio susivienijimo pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.

 „Įgyvendinus šiuos kėslus lietuvių kalba, nominaliai likdama valstybine, realiai pradėtų funkcionuoti kaip buvusioje LSSR: ji būtų laikoma tik viena iš Lietuvoje egzistuojančių tautinių bendrijų kalbų ir toliau stumiama į buitinio vartojimo sferą, mokyklose jos privalomas mokymas būtų panaikintas grindžiant tuo, kad yra kita „tarpnacionalinio bendravimo“ kalba ir geriausiu atveju paverstas laisvai pasirenkamu dalyku, kalbiniu požiūriu mišriose vietovėse lietuvių kalba būtų arba visiškai išstumta iš viešosios vartosenos, arba būtų sukurtos prielaidos rastis įtampoms bei vykti nuolatiniams konfliktams kalbiniu pagrindu“, - teigė R. Radžvilas.

The post Premjerės klausiama, kas konkrečiai siūlė naikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą appeared first on LAIKMETIS.

Valdantieji nusprendė leisti tokią rašybą, ignoruodami opozicijos ir visuomenininkų nuogąstavimus, kad šiuo įstatymu bus padaryta neatitaisoma žala valstybinės kalbos statusui.

Kas pasikeis priėmus šį įstatymą? Kuo valstybinės kalbos statuso problema skiriasi nuo pavojų lietuvių kalbai apskritai? Kodėl mums reikia vieno rašybos standarto ir kas buvo šios politinės kovos ryškiausi dalyviai, kritikai bei iniciatoriai? Apie visą tai laidoje kalbamės su doktorantu, politologu Vytautu Sinica.

Pokalbio temos:

0:00 Intro

1:13 Kalbama, kad po šio įstatymo nepasikeis niekas, nes teismų praktika Lietuvoje jau leisdavo rašybą pasuose ne valstybine kalba. Ar tiesa taip teigti?

6:03 „Lietuvoje vyksta teismų siautėjimas ir teisinis nihilizmas“.

10:20 Anot pašnekovo naujasis įstatymas pavojų kelia ne pačiai kalbai, o valstybinės kalbos statusui. Kas tai per statusas?

14:08 Kodėl asmenvardžių rašymas ne valstybine kalba paskatintų diskriminaciją Lietuvoje?

18:27 Kodėl valstybei reikalingas vienas standartas, kaip rašyti pavardes?

22:35 Kai kurie kalbininkai teigia, jog šis įstatymas lietuvių kalbai grėsmės nekelia, šiuos ženklus naudojo ir lietuvių tautinio atgimimo veikėjai. Ar teisingas toks apeliavimas į istoriją?

25:58 Kokia yra šio įstatymo istorija? Kas buvo tie, kurie labiausiai prieštaravo tokiai rašybai ir kas buvo pagrindiniai iniciatoriai.

33:09 Ar dar yra priemonių užkirsti kelią tokio įstatymo įsigaliojimui?

35:52 Ar įmanoma ateityje pakeisti tokį įstatymą ? Ar kova dėl raidžių Lietuvoje jau pralaimėta?

Epizodų galite klausytis ir „Spotify“ platformoje.

The post Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos laidotuvės? appeared first on LAIKMETIS.

Atrodytų smulkmena, jeigu ne tokio balsavimo priežastys. Kalbos pasuose klausimas unikaliai suvienija ypatingą Lietuvos politikų servilizmą, norą pataikauti išoriniam spaudimui, ir progresyvumą, norą kurti multikultūrinę visuomenę visur, kur tik įmanoma „išspausti“ teisinę įvairovę ir mažumų privilegijas vietoje visų piliečių lygybės prieš įstatymą. Kuriuo kampu bežiūrėsi, tokio sprendimo priėmimas būtų Lietuvos pažeminimas – ne kokio pikto kaimyno, o savo pačių rankomis. 

Vietoje liberalaus klausimo „kodėl neleisti, jeigu kažkas nori?“, verčiau paklausti, o kodėl reikėtų tai leisti? Atsakymą rasti sunkiau nei atrodo. 

Valdančiųjų stumiamas projektas ne mažintų, o kurtų diskriminaciją. Jis leistų be lietuvių abėcėlės rašmenų vartoti ir dar tris raides: W, Q ir X. Tokios pataisos Lietuvoje sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu, sukuriant kalbos požiūriu skirtingai įstatymo gerbiamas/saugomas grupes. Kaip praktiškai reiškiasi diskriminacija? 

Pirma grupė bus piliečiai, kuriems taisyklingam asmenvardžių užrašymui užteks leidžiamų trijų raidžių. 

Antra grupė – daug skaitlingesnė – bus piliečiai, kuriems taisyklingam pavardžių užrašymui norima kalba leidžiamų trijų raidžių neužteks. Absoliuti dauguma užsienio šalių piliečių, kuriems apskritai gali būti reikalingi įrašai ne Lietuvos Respublikos valstybine kalba, atsiduria šioje grupėje.

Taip pat ir Lietuvos lenkams iš garsiųjų trijų raidžių aktuali vienintelė W. Bet lenkų kalboje ir piliečių pavardėse yra dar šešios raidės, kurių vartoti nebūtų galima.

Čekų kilmės piliečiams reikėtų dar dvylika raidžių, danų – dar trijų, estų – taip pat trijų, latvių – septynių. Tai - vien mūsų regiono tautos. Prancūzų kalboje yra dar bent septyniolika rašmenų. Kalbininkai suskaičiuoja virš 150 tokių ženklų skirtingose lotyniško pagrindo kalbose.

Tokios pataisos Lietuvoje sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu, sukuriant kalbos požiūriu skirtingai įstatymo gerbiamas/saugomas grupes

Trečioji grupė – asmenys, kurių gimtojoje ar pavardės kilmės kalboje vartojamas ne lotyniško pagrindo raštas. Lietuvoje yra gausu tokių tautinių bendrijų – žydai, azerai, armėnai, graikai, intensyvėjant migracijai gausės sirų, afganų, turkų, o gausiausi, žinoma, rusai. Visi jie, vien dėl savo kilmės šalies ir kalbos, atsidurs ant žemiausio laiptelio – pasuose negalės rašyti gimtąja kalba nieko. Skirtumas tas, kad kiti jau galės. 

Tuo sukuriama nauja diskriminacinė tvarka mūsų šalyje. Šiuo metu Lietuvoje paso įrašų kalbos požiūriu egzistuoja absoliuti piliečių lygybė prieš įstatymus: visi piliečiai, nepriklausomai nuo savo gimtosios kalbos ir tautybės, pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba. Natūralu, jog valstybinė kalba kartu yra ir gimtoji kalba absoliučiai daugumai Lietuvos piliečių, kaip yra ir beveik visose Vakarų valstybėse. Bet principas yra aiškus, suprantamas, ir visų tautybių gyventojams sudarantis vienodas sąlygas. Valdantieji labai stengiasi tai sugriauti. 

Pasų „liberalizavimas“ kokiomis norima kalbomis prieštarautų Vakarų demokratijų praktikai ir tarptautinei teisei. Beveik jokios brandžios demokratijos šalys į Vakarus nuo buvusios geležinės uždangos nesuteikia galimybės piliečiui pase rašyti nevalstybine kalba. Nei Šiaurės šalyse, nei Jungtinėje Karalystėje, nei Prancūzijoje, nei Vokietijoje ar JAV pase neužsirašysite nei „Raskevičius“, nei „Čmilytė“.

Europos žmogaus teisių teismas bylose, kur buvo skundžiama Latvija (Metzen vs Latvia) ir Lietuva (Wardyn vs Lithuania), ne vieną kartą patvirtino šios tvarkos teisėtumą, pabrėždamas, kad asmenvardis nėra vien privati nuosavybė, jis skirtas visuomenei vartoti ir atpažinti asmenį ir turi būti reglamentuojamas visuomenės daugumai patogiausiu būdu.

Tai yra, galiojanti tvarka turi leisti prireikus visada galėti ištarti užrašytas ir iš klausos užrašyti bendrapiliečių pavardes, nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos.

Prieštarauja tokia valdančiųjų siūloma tvarka net ir 1994 metų Lietuvos-Lenkijos sutarčiai, kurioje šis klausimas paliestas, bet numatyta rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba. Kitaip tariant, rašymas „Tomaševski“ atitinka sutarties sąlygas, bandymas lietuvinti į „Tamašauską“ jų nebeatitiktų. Lietuva laikosi šios sutarties, ankstesnė Lenkijos valdžia spaudė jos nebesilaikyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinė Lenkijos valdžia to nebereikalauja. Lenkijos valdantieji supranta, kad NATO ir regiono saugumo klausimai, yra nepalyginamai svarbesni. Gal net supranta, kad toks sprendimas būtų išdavystė Latvijai, kuri patiria milžinišką Rusijos spaudimą priimti analogiškus sprendimus rusų atžvilgiu. Rusijos ambasadorius Lietuvoje jau gyrė asmenvardžių projektus, Latvijos parlamentarai jau prašė jų nepriimti, priežastimi įvardindami būtent Rusijos interesą tuo pasinaudojant spausti Latviją. 

Prieštarauja tokia valdančiųjų siūloma tvarka net ir 1994 metų Lietuvos-Lenkijos sutarčiai

Jei anksčiau šį projektą „stūmę“ Andrius Kubilius su Gediminu Kirkilu sąžiningai akcentuodavo, jog jis jiems atrodo reikalingas vardan geresnių santykių su Lenkija, tai naujieji entuziastai akcentuoja mišrias lietuvaičių santuokas, o su Lenkija visa tai esą kone nesusiję.

Faktai rodo priešingai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad paso įrašai nevalstybine kalba pagrindiniame puslapyje galimi tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) leistomis išimtimis. Tos išimtys yra Lietuvos pilietybę įgiję užsienio šalių piliečiai, jų sutuoktiniai ir vaikai. Žodžiu, žmonės, kuriems gali kilti ir kyla situacijos, kai skirtinguose jų pasuose (tarkime, Lietuvos ir Prancūzijos) jų ta pati pavardė rašoma skirtingai.

Tokios išimtys irgi savaip probleminės ir Vakarų pasaulyje netaikomos, tačiau Lietuvos valdančiųjų šie žmonės visiškai nedomina. Tiksliau domina tik kaip priedanga. Nes niekada ir jokia valdančiųjų grupė neregistravo projekto, kuris atitiktų šias VLKK leistas išimtis. Priešingai, retorikoje prisidengiant užsieniečiais ir jų šeimomis, visada teikiami projektai, kuriais asmenvardžiai būtų „liberalizuoti“ Lietuvos lenkakalbiams. 

Šiemet ir Laisvės partijos politikai, ir Seimo teisininkai apsimeta, kad viso šio konteksto nežino, o VLKK pozicija paso įrašų klausimu neva yra tik nuomonė, Seimo narių neįpareigojanti ir neprivaloma. Kai anksčiau analogiškus siūlymus teikė A. Kubilius, Seimo Teisės departamentas savo išvadose A. Kubiliaus projektui rašė: „Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų, į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti“.

Analogiškai ir Europos teisės departamentas teigė: „Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. [...] Toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą išimtį“. 

Šiandien Laisvės partijos atstovai aiškina, kad VLKK nuomonė šiuo klausimu nėra įpareigojanti, o tik rekomendacinė. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškinęs priešingai – įrašai nevalstybine kalba pasuose galimi tik išimtimis, kurias leidžia VLKK. VLKK yra spaudžiama pakeisti poziciją ir šį rudenį vėl balsavo šiuo klausimu, bet liko prie savo pozicijos – tokios išimtys galimos tik Lietuvos pilietybę gavusiems užsienio šalių piliečiams, jų vaikams ir sutuoktiniams. 200 tūkst. Lietuvos lenkakalbių – ne.

Todėl Seimo Teisės departamentas vėl nedviprasmiškai rašo: „siūlomas reguliavimas [...] nedera su Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine jurisprudencija, pagal kurią Seimas [...] negali neatsižvelgti į minėtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas oficialias išvadas ir jose išdėstytą poziciją ir siūlymus.“ Seimas, žinoma, tikisi, kad priėmus įstatymą, Konstitucinis Teismas apsigalvos ir prieštaraudamas pats sau jau po fakto pasakys, kad taip daryti galima. 

Laisvės partijos atstovai aiškina, kad VLKK nuomonė šiuo klausimu nėra įpareigojanti, o tik rekomendacinė. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškinęs priešingai – įrašai nevalstybine kalba pasuose galimi tik išimtimis, kurias leidžia VLKK

Pats noras liberalizuoti asmenvardžių rašymą pasuose yra gerokai perdėtas ir išgalvotas. Pagal 2014 metais Mykolo Romerio universiteto sociologų tyrimą (87 puslapis) – rodos, vienintelį tokį tyrimą šia tema, – vos 15 procentų Lietuvos lenkakalbių laiko asmenvardžių rašymo pasuose klausimą vienu svarbiausių būtent lenkakalbių bendruomenei. Tas pats skaičius, beje, būdingas ir kalbant apie gatvių lenteles.

Kas iš tiesų svarbu besitapatinantiems su lenkų tautybe, tai lenkiškų mokyklų ir švietimo išsaugojimas. Ne lentelės ir ne pasai. Tačiau prieš dešimtmetį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos paverstas dvišalių santykių su Lenkija dalimi, pasų klausimas iki šiol išlieka išpūstu burbulu, dėl kurio laužomos ietys, vakarietiška praktika ir šalies Konstitucija. 

Ligšioliniai balsavimai ir partijų faktinės pozicijos rodo, kad balsų šiam antikonstituciniam projektui priimti Seime yra su kaupu – virš aštuoniasdešimties. Prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir pastarojo nuoseklumas, o ne pataikavimas politinei konjunktūrai, yra vienintelė viltis valstybinės kalbos statusui išsaugoti. 

The post Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas appeared first on LAIKMETIS.