„Netekome vieno didžiausių Lietuvos mokslininkų, archeologijos patriarcho, plastinės rekonstrukcijos pradininko Lietuvoje, dokumentinių filmų kūrėjo, mokslininko ir atradėjo, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės nario habilituoto daktaro Vytauto Urbanavičiaus“, – teigiama Valdovų rūmų pranešime.

V. Urbanavičius gimė 1935 metais Skirsnemunėje, dabartiniame Jurbarko rajone.

Dar mokydamasis Vilniaus universitete jis pradėjo dirbti Istorijos ir etnografijos muziejaus Restauravimo dirbtuvėse, vėliau perėjo į Mokslų akademijos Istorijos institutą.

1988–2001 metais V. Urbanavičius vadovavo Pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“.

Archeologas tyrinėjo XIII–XVI amžių kapinynus, mitologines vietas.

V. Urbanavičius įrodė ir į Lietuvos mokslą įvedė naujus duomenis apie tai, kad mirusiųjų deginimo paprotys gyvavo iki XV amžiaus, o įkapių dėjimas į kapus tęsėsi iki XVI–XVII amžių ribos. Už šiai temai skirtą darbą tyrinėtojui 1993 metais suteiktas humanitarinių mokslų habilituoto daktaro laipsnis.

1984–1989 metais jis tyrė Vilniaus katedros požemius, 1988–2001 metais vadovavo Vilniaus žemutinės pilies tyrimams, 1994 metais vadovavo Tuskulėnų dvaro parke palaidotų stalininio teroro aukų kapavietės tyrimams, su teismo medicinos ekspertais identifikavo aukas.

Valdovų rūmų muziejaus teigimu, V. Urbanavičius buvo vienas pirmųjų prakalbęs ir apie Valdovų rūmų atkūrimą. Siekdamas parodyti gausią archeologinę medžiagą jis ekspedicijos pastate įkūrė nedidelį muziejų, jo iniciatyva tuomet po tyrimus nuo kritulių saugančiais gaubtais įrengta koncertams ir spektakliams pritaikyta erdvė. 

Anot Visuotinės lietuvių enciklopedijos, V. Urbanavičius buvo plastinės rekonstrukcijos pradininkas Baltijos šalyse. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė kaupti antropologinę medžiagą, atkūrė daugiau kaip 200 grafinių ir daugiau kaip 30 skulptūrinių portretų, tarp jų – Barboros Radvilaitės, Kristijono Donelaičio.

V. Urbanavičius dirbo identifikuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto ir Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos palaikus Vilniaus katedroje, 1990 metais dalyvavo ieškant ir atpažįstant Estijos prezidento Konstantino Patso (Petso), 1993 – Latvijos prezidento Karlio Ulmanio palaikus.

Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 400 straipsnių apie Lietuvos archeologiją, numizmatiką, dvasinę baltų kultūrą, recenzijų, atsiminimų, sudarė albumus „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“ (2010) ir straipsnių rinkinį „Skirsnemunė“ (2013).

Jis nuo 1966 metų filmavo Lietuvos archeologijos paminklus, mokslines ekspedicijas, fiksavo archeologinius tyrimus, sukūrė dokumentinių istorinių apybraižų, 40 filmų scenarijų, sukaupė kino dokumentikos archyvą.

1994 metais V. Urbanavičius apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2005 metais – Estijos Marijos žemės kryžiumi.

The post Mirė žymus archeologas Vytautas Urbanavičius appeared first on LAIKMETIS.

1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas Vytautas Daraškevičius.

„... Visokie žmonės, tariant Monsinjoro žodžiais, įvairūs, net slegiami kalčių, bet žmonės. Tik toks santykis, toks bendražmogiškas žvilgsnis padėjo jam atvira širdimi, be pagiežos ir keršto troškimo, sugrįžti ir į tremties vietas, sugrįžti ne tik su sunkiais prisiminimais, bet ir su šviesa akyse...“ Taip leidinyje rašo profesorė Viktorija Daujotytė.

Albumas pasakoja apie monsinjoro K. Vasiliausko kelionę į tremties vietas, jo pašventintus Levo Karsavino ir generolo Jono Juodišiaus kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V.Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas.Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos.

Renginyje, kurį ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas, kalbės Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro direktorius dr. Arūnas Bubnys, fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.

17 val. vyks dokumentinio filmo Komiją  „Benamiai“ (LRT archyvai) apie 1990 m. ekspediciją į peržiūra.

2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais.

The post Valdovų rūmuose vyks fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais" pristatymas appeared first on LAIKMETIS.

Jį muziejui paskolino Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto biblioteka Vokietijoje.

„Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas“, – teigiama Valdovų rūmų pranešime.

Puoštą maldyną A. Goštautas užsakė 1528 metais, sekdamas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei jo žmonos Bonos Sforcos pavyzdžiu. Jį sukūrė tuo metu Krokuvos mieste dirbtuves turėjęs vienuolis Stanislovas Samostšelnikas su pagalbininkais.

Anot muziejaus, šis maldynas, artimas valdovų turėtiesiems. Istorikų teigimu, jis  greičiausiai buvo vienas iš statuso įtvirtinimo atributų.

Jame Lietuvos kancleris, kaip užsakovas ir savininkas, su charakteringais veido bruožais ir pasaulietiniais drabužiais pavaizduotas du kartus su greta nupieštais renesansinių formų herbiniais skydeliais. Jo šeimos herbas „Abdankas“, primenantis raidę „W“, puošia maldyno paraštes. Knygą sudaro 232 pergamento lapai, sunumeruoti pieštuku.

Maldynas pirmiausia išsiskiria meistriškai atliktomis miniatiūromis, užimančiomis visą puslapį, įrėmintomis apvadais su viršuje išlenkta arka. Jų nupiešta šešiolika.

A. Goštautas  (apie 1480–1539) – vienas įtakingiausių ir turtingiausių Lietuvos didikų, aktyviai veikusių ir faktiškai valdžiusių Lietuvą ne vieną dešimtmetį. Kitų didikų jis vadintas Lietuvos vicekaraliumi.

Paroda skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai paminėti, nes A. Goštautas ilgus metus buvo Vilniaus vaivada.

The post Eksponuojamas Alberto Goštauto maldynas appeared first on LAIKMETIS.

Muziejaus teigimu, į pirmąjį tokį užsiėmimą užsiregistravo šešios afganistaniečių šeimos – apie 30 žmonių.

„Tai bus Užgavėnių kaukių dirbtuvėlės. Bus gaminamos tokios kaukės, kokios buvo Valdovų rūmuose. Edukatoriai pasidomėjo, kokios yra šventės perėjimo iš žiemos į pavasarį Afganistane ir specialiai edukaciją ves pritaikę šeimoms, kad jiems būtų paprasčiau susieti su Lietuvos šventėmis“, – BNS sakė muziejaus atstovė spaudai Monika Petrulienė.

„Lietuvoje valdovai dėvėjo Venecijos karnavalo kaukes, jie nepersirengdavo kaip valstiečiai – velniais ir ožiais, o pačiuose rūmuose persirengdavo išpuoštomis kaukėmis“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, afganistaniečiai pasigamintas kaukes galės išsinešti namo, kad kitą savaitę galėtų minėti Užgavėnes.

M. Petrulienės teigimu, muziejus edukacinę programą planuoja iki kitų metų.

„Po truputį, kad per mėnesį bent kartą ar du afganistaniečiai turėtų galimybę ateiti į muziejų“, – teigė ji.

Speciali programa rengiama bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Maltos ordino pagalbos tarnyba.

Šių užsiėmimų tikslas – supažindinti Lietuvos kariams padėjusius afganistaniečius vertėjus ir jų šeimas su Lietuvos kultūra bei istorija, įprastų eiti į muziejus, kultūros įstaigas.

Anot muziejaus, programa padės afganistaniečiams įveikti kultūrinius skirtumus, pažinti Lietuvą, jos istoriją, susirasti draugų.

Užsiėmimai afganistaniečiams – nemokami, o į pirmuosius susitikimus jų šeimas atveš Maltos ordino pagalbos tarnyba.

Afganistaniečiai į Lietuvą atgabenti pernai rugpjūtį po to, kai Afganistano kontrolę, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. 

Iš viso per dešimties dienų trukmės misiją iš Lietuvos karių ir diplomatų sudarytas vadinamasis Kabulo vienuoliktukas padėjo pargabenti per 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais.

Pernai rugsėjį afganistaniečiams suteiktas politinis prieglobstis Lietuvoje.

The post Afganistaniečiai Valdovų rūmuose susipažins su lietuvių kultūra - gamins Užgavėnių kaukes appeared first on LAIKMETIS.

„Visų Abiejų Tautų Respublikos žemių istorijai brangus dokumentas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje ir tik ypatingomis progomis palieka saugyklas“, – teigiama pranešime.

Jame nurodoma, kad Valdovų rūmų muziejaus ir parodos partnerių Lenkijoje – Adomo Mickevičiaus instituto ir Varšuvos karališkosios pilies – pastangomis šį dokumentą leista išvežti į Lietuvą.

„Konstitucija į Vilnių atvežta specialiu, muziejinėms vertybėms skirtu transportu, kuriame palaikomas mikroklimatas. Vertingą krovinį iki Valdovų rūmų muziejaus durų per Lenkijos teritoriją lydėjo apsaugos tarnybos ekipažai, Lietuvoje – policija“, – pranešė muziejus.

Šis dokumentas bus eksponuojamas parodoje „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“. Ją atidarys oficialiu vizitu į Lietuvą atvykstantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Pasak parodos kuratorės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, paroda bus „pirmasis bandymas Lietuvoje pristatyti spalvingą ir sudėtingą Konstitucijos epochą, pažinti Abiejų Tautų Respublikos pakilimo ir jos sunaikinimo istoriją“.

Parodoje taip pat bus galima pažiūrėti dar vieną Lietuvai svarbų dokumentą – Tarpusavio įžadą. Čia iš viso bus eksponuojami keli šimtai eksponatų: meno kūrinių, ginklų, dokumentų, pavyzdžiui, Žemaitijos bajorų išlaidų knygą, kurioje užfiksuota, kiek jaučių papjauta iškilmėms Konstitucijai pagerbti.

Tarpusavio įžadas, pasak Valdovų rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko, papildė, patikslino ir netgi tam tikra prasme pakoregavo pačios Gegužės 3-iosios Konstitucijos nuostatas.

„Lietuva, sutikdama daugiau prerogatyvų deleguoti bendroms institucijoms, gavo paritetinio atstovavimo galimybę ir iš esmės tapo lygiaverčiu partneriu Lenkijai Abiejų Tautų Respublikoje“, – teigė V. Dolinskas.

„Jei Gegužės 3-iosios Konstitucijos patvirtinimas buvo Lietuvos nuolaida Lenkijai, siekiant bendrų tikslų ir tėvynės gerovės, tai Abipusių garantijų įstatymas jau buvo Lenkijos nuolaida ir geros valios ženklas Lietuvai“, – pridūrė jis.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

The post Į Valdovų rūmus atvežta Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucija appeared first on LAIKMETIS.

Iškilminga apdovanojimų ceremonija rengiama Valdovų rūmų kieme.

Apdovanojimai bus teikiami 20-yje kategorijų.

Daugiausiai nominacijų sulaukė Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“, jis į apdovanojimus pretenduoja 12-oje kategorijų. Režisieriaus Algimanto Puipos istorija „Kita tylos pusė“ turi dešimt nominacijų, Šarūno Barto darbas „Sutemose“ – aštuonias.

Laureatai bus apdovanoti prizu „Aš-Tu“. Žiūrovo ir aktoriaus, veikėjo ir stebėtojo
susitikimą prie kino ekrano simbolizuojantį prizą sukūrė grafikos dizaineris, dėstytojas Marius Žalneravičius.

Dėl geriausio ilgametražio vaidybinio filmo vardo varžosi Marijos Kavtaradzės filmas  „Išgyventi vasarą“, A. Puipos „Kita tylos pusė“, Igno Jonyno „Nematoma“, Karolio Kaupinio „Nova Lituania“ bei Šarūno Barto „Sutemose“.

Į geriausio režisieriaus titulą pretenduoja Rugilė Barzdžiukaitė („Rūgštus miškas“), Aistė Žegulytė („Animus Animalis“), taip pat K. Kaupinis, A. Puipa, M. Kavtaradzė. 

Geriausios aktorės nominacijoje – Barbora Bareiktė („Pilis“), Severija Janušauskaitė („Gimtinė“), Viktorija Kuodytė („Kita tylos pusė“), Jūratė Onaitytė („Pilis“), Indrė Patkauskaitė („Išgyventi vasarą“).

Geriausiu aktoriumi gali būti pripažintas Juozas Budraitis („Kita tylos pusė“), Arvydas Dapšys („Sutemose“), Aleksandras Kazanavičius („Nova Lituania“), Paulius Markevičius („Išgyventi vasarą“) arba Valentinas Novopolksis („Olegas“).

Geriausio ilgametražio dokumentinio filmo kategorijoje konkuruoja A. Žegulytės „Animus Animalis“, Ramunės Rakauskaitės „Kelionės namo“, R. Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“ bei Arturo Jevdokimovo „Second hand“.

Geriausio trumpametražio filmo kategorijoje nominuoti Lauryno Bareišos „Atkūrimas“, Vytauto Katkaus „Kolektyviniai sodai“, Kamilės Milašiūtės „Laukais“, Danieliaus Minkevičiaus „Nukryžiavimas“, Marijos Stonytės „Vienas gyvenimas“.

Geriausio animacinio filmo kategorijoje varžosi Kristinos Buožytės „Angelų takais“, Igno Meilūno „Matilda ir atsarginė galva“, Roberto Neveckos „Sniego pastogė“, Skirmantės Jakaitės „Žonglierius“.

Atskirą prizą gaus ir geriausias bendros gamybos filmas. Šioje kategorijoje nominuoti filmai – Luko Trimonio prodiusuotas „Olegas“, Arūno Matelio ir Algimantės Matelienės prodiusuotas „Omarų sriuba“, „Pasaulio šerdis“ (prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė) bei „Valstybinės laidotuvės“ (prodiuserė Uljana Kim).

Metų antraplanio vaidmens nominacijoje konkuruoja Eglė Gabrėnaitė („Nova Lituania“), Vilija Grigaitytė („Išgyventi vasarą“), Rasa Samuolytė, Rimantė Valiukaitė („Pilis“), Sonata Visockaitė („Plastikinių rūmų žmonės“).

Geriausio antraplanio aktoriaus kategorijoje nominuoti Liubomiras Laucevičius („Nematoma“), Vaidotas Martinaitis („Nova Lituania“), Vidas Petkevičius („Purpurinis rūkas“), Povilas Stankus („Kita tylos pusė“), Salvijus Trepulis („Sutemose“).

Geriausio scenarijaus kategorijoje varžosi Šarūno Barto ir Aušros Giedraitytės filmas „Sutemose“, Igno Jonyno ir Kristupo Saboliaus „Nematoma“, Karolio Kaupinio „Nova Lituania“, Marijos Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“, Renatos Mendeikienės (Šerelytės) ir Raimundo Banionio „Purpurinis rūkas“.

Į geriausio kompozitoriaus vardą pretenduoja Martynas Bialobžeskis („Kita tylos pusė“), Gediminas Jakuba ir Mindaugas Urbaitis („Animus Animalis“), Faustas Latėnas („Purpurinis rūkas“), Giedrius Puskunigis („Laiko tiltai“).

Geriausio operatoriaus darbo kategorijoje nominuoti Eitvydas Doškus („Sutemose“), Simonas Glinskis („Nova Lituania“), Vytautas Katkus („Animus Animalis“), Andrius Kemežys („Gimtinė“), Algimantas Mikutėnas („Kita tylos pusė“).

Kategorijoje „Geriausias dailininko darbas“ pateikti Andriaus Dumiko („Nova Lituania“), Algirdo Garbačiausko ir Jurijaus Grigorovičiaus („Purpurinis rūkas“), Galiaus Kličiaus („Kita tylos pusė“), Jurgio Krasonio, Janio Kalninio ir Aivaro Žukovskio („Sutemose“), Nerijaus Narmonto („Nematoma“) darbai.

Nominantai geriausio garso režisieriaus kategorijoje – Julius Grigelionis („Nova Lituania“), Vladimiras Golovnickis („Valstybinės laidotuvės“), Jonas Maksvytis („Purpurinis rūkas“),  Saulius Urbanavičius („Pasaulio šerdis“).

Geriausio montažo režisieriaus kategorijoje konkuruoja R. Barzdžiukaitė („Rūgštus miškas“), Danielius Kokanauskis („Valstybinės laidotuvės“), Mikas Žukauskas („Animus Animalis“), Kostas Radlinskas ir Andra Doršas („Laiko tiltai“), Silvija Vilkaitė („Nova Lituania“).

Geriausio kostiumų dailininko darbo nominantai – Nina Moravcova („Sutemose“), Daiva Petrulytė („Purpurinis rūkas“), Agnė Rimkutė („Kita tylos pusė“), Sandra Straukaitė („Nematoma“), Monika Vėbraitė („Nova Lituania“).

Geriausiu grimo dailininku pretenduoja tapti Jurgita Globytė („Nova Lituania“), Eglė Mikalauskaitė-Gricienė („Kita tylos pusė“), Marija Kovačevič Jonavnovič („Sutemose“), Elena Permogorskaja („Nematoma“) bei Aušra Rosegard („Gimtinė“). 

Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus Lietuvos kino centras rengia kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, bendradarbiaujant su autorių teisių administravimo asociacijomis LATGA bei AGATA.

Lietuvoje nuo 2008 metų organizuojami ir kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Gervės statutėlė geriausiems kino kūrėjams teikiama kasmet, apdovanojimai dėl finansinių sunkumų neįvyko tik 2019 metais. Pernai lapkritį geriausiu filmu pripažintas K. Kaupinio režisuotas vaidybinis filmas „Nova Lituania“.

The post Pirmą kartą bus teikiami Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai appeared first on LAIKMETIS.

Garsių XIV–XVII amžiaus Italijos dailininkų tapybos darbų rinkinys bus rodomas antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje, penktadienį pranešė muziejus.

„Ši paveikslų galerija suformuota iš neseniai vienoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos nutapė venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, flamandai, taip pat graikų ir lenkų kilmės dailininkai“, – teigiama pranešime.

Dalį paveikslų pramonininkas dovanoja Valdovų rūmų muziejui, kiti perduodami saugoti ir nuolat eksponuoti 20-iai ir daugiau metų.

„Valdovų rūmų muziejaus ir visos Lietuvos muziejininkystės istorijoje tai itin retas gestas ir labai sektinas pavyzdys, gal lygintinas su Mykolo Žilinsko iniciatyva, kai vieno asmens pastangomis ir dosnumu muziejus turi galimybę papuošti savo erdves ne vienu ar keliais, o ištisa vertingų paveikslų galerija“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas.

Anot jo, P. Kiznio dėka į Lietuvą grįžta unikalios senojo europinio meno vertybės, prarasti Lietuvos europietiškumo, priklausymo lotyniškosios ir krikščioniškosios Europos civilizacijos erdvei ženklai.

Seniausias dovanojamas kūrinys nutapytas XIV amžiaus septintajame dešimtmetyje, tai Jacopino del Conte'ės (Jakopino del Kontės) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Rafaelio kūrinį. Būtent šis popiežius, asmeniškai bendravęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą.

Kiti į Lietuvą grįžtantys paveikslai sukurti XV–XVII amžiuje. Tarp jų –  Nicolo Rondinellio (Nikolo Rondinelio), Santi di Tito (Sančio di Tito), Domenico Puglianio (Domeniko Puljanio), Jacopo Vignali (Jakopo Vinjalio), Giuseppes Cezario (Džuzepės Čezario) ir kitų darbai.

The post Mecenatas Pranas Kiznis Valdovų rūmams neatlygintinai eksponuoti perdavė 23 paveikslus appeared first on LAIKMETIS.