Pasak ministerijos pranešimo, G. Landsbergis akcentavo Vakarų ryžtą siekiant Ukrainos pergalės prieš Rusiją.

„Neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina. Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų. Šis karas turi būti laimėtas ir laimėtas ryžtingai. Tai ne tik Europos karas, tai iššūkis tarptautinei tvarkai, kuri, nors ir netobula, siekia, kad mūsų sienas ir suverenitetą apibrėžtų teisė, o ne karinė galia”, – teigė G. Landsbergis.

Neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina. Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų

Jis pabrėžė, kad būtina užtikrinti ilgalaikę gynybinę paramą Ukrainai.

Dvejus metus Rusijos invaziją bandanti atremti Ukraina itin stokoja trūksta šaudmenų ir personalo, todėl kariuomenė patiria vis daugiau sunkumų visoje fronto linijoje, o dalis Kyjivo rėmėjų Vakaruose pastaruoju metu atidėlioja sprendimus dėl tolesnės paramos ginkluote.

The post G. Landsbergis susitikime su EK vadove: karas Ukrainoje turi būti laimėtas appeared first on LAIKMETIS.

„2024-ieji bus lemiami metai, kai tikimasi daugiau geoekonominės įtampos – nuo Raudonosios jūros iki Taivano sąsiaurio, – o tai taip pat reiškia dažnesnius tiekimo grandinių sutrikimus ir didesnį nestabilumą energijos rinkose“, – sakė ji vienoje Hamburge vykusioje klimato konferencijoje.

„Tarptautinė konkurencija tampa vis sunkesnė. Tai nauja norma, su kuria turime susidurti“, – kalbėjo EK vadovė.

Pasak U. von der Leyen, dažniau pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai reiškia, kad Europa turi susitelkti „kaip niekada anksčiau“, kad įveiktų iššūkius.

Jos vertinimu, 27 šalių blokas greitai reagavo, kad sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.

Ši ekstremali situacija lėmė, kad šiais metais ES greičiausiai gamins daugiau energijos iš vėjo ir saulės nei iš dujų.

Tačiau U. von der Leyen teigė, kad energijos kainos turi toliau mažėti, ir ragino priimti „tinkamus investicinius sprendimus“.

Europos pramonę smarkiai paveikė Rusijos karas Ukrainoje, dėl kurio sutriko tiekimo grandinės ir pakilo energijos kainos, o tai sukėlė nuolatinę infliaciją.

Prie sunkumų, su kuriais susiduria įmonės, prisidėjo ir Irano remiamų husių sukilėlių Jemene išpuoliai prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje.

Atsakydamos į tai, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos smogė husių taikiniams.

Taivane išrinkus naują prezidentą iš Demokratinės pažangos partijos, kuri nepripažįsta Kinijos pretenzijų į šią salą, taip pat kilo nuogąstavimų dėl naujų neramumų Rytų Azijoje.

The post Europos Komisijos pirmininkė: pasauliniai neramumai ir nestabilumas - nauja norma appeared first on LAIKMETIS.

Fronto linija tarp dviejų kariaujančių pusių kone metus beveik nejuda, o vienas Ukrainos aukšto rango pareigūnas šią savaitę perspėjo, kad konfliktas atsidūrė aklavietėje.

„Laikas eina ir žmonės pavargę ... Bet tai nėra aklavietė“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Kiek anksčiau žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad JAV ir ES pareigūnai su Kyjivu kalbėjosi apie tai, ką galėtų duoti derybos su Rusija, Ukrainos lyderis paneigė, kad Vakarų šalys daro jam spaudimą pradėti tokias derybas su Maskva.

„Niekas iš mūsų partnerių nespaudžia mūsų sėsti prie stalo su Rusija, kalbėtis su ja ir kažką jai duoti“, – sakė jis.

Niekas iš mūsų partnerių nespaudžia mūsų sėsti prie stalo su Rusija, kalbėtis su ja ir kažką jai duoti.

Karui tęsiantis jau dvidešimtą mėnesį, o Ukrainai vis siekiant pažangos kontrpuolime, V. Zelenskis nuolat susitikinėja su Vakarų šalių vadovais, siekdamas užkirsti kelią nuovargiui nuo konflikto.

Ukrainos lyderis pažymėjo, kad Izraelio ir „Hamas“ karas taip pat atitraukė dėmesį nuo Ukrainos, ir teigė, kad tai yra „Rusijos tikslas“.

„Žinoma, akivaizdu, kad karas Artimuosiuose Rytuose, šitas konfliktas, nukreipia dėmesį“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Jau buvome patekę į labai sudėtingas situacijas, kai dėmesio Ukrainai beveik nebuvo“, – pareiškė jis, bet pridūrė: „Esu visiškai tikras, kad įveiksime šį iššūkį.“

Ukrainos rėmėjai, įskaitant Jungtines Valstijas, tvirtina esantys pasirengę teikti Kyjivui karinę ir finansinę paramą tiek, kiek reikės nugalėti Rusiją.

„Egzistencinis karas“

V. Zelenskis kalbėjo tuo metu, kai Kyjive lankosi ES Komisijos pirmininkė U. von der Leyen, atvykusi aptarti Ukrainos pažangos siekiant prisijungti prie 27 narių bloko.

Praėjus keliems mėnesiams po Rusijos pernai surengtos invazijos, Ukraina gavo ES kandidatės statusą, tačiau analitikai yra įspėję, kad šalies laukia ilgas ir sunkus kelias į narystę.

„Jūs pasiekėte daug svarbių rezultatų“, – pareiškė U. von der Leyen V. Zelenskiui.

„Vykdote savo teisingumo sistemos reformą. Ribojate oligarchų įtaką. Kovojate su pinigų plovimu ir dar daugiau“, – sakė ji.

„Niekada neturėtume pamiršti, kad jūs kovojate egzistenciniame kare ir kartu giliai reformuojate savo šalį“, – pridūrė ji.

Ji teigė esanti tikra, kad įgyvendinusi šias reformas Ukraina padarys pažangą stojimo procese.

ES Komisija yra pasiūliusi skirti Ukrainai papildomą 50 mlrd. eurų finansavimą iki 2027 metų, sakė U. von der Leyen.

Tolesnei ilgalaikei pagalbai Kyjivui pritaria beveik visos ES valstybės narės, išskyrus Vengriją ir Slovakiją.

Blokui gruodį rengiant aukščiausiojo lygio susitikimą, dabar Komisija turi iki lapkričio 8 dienos pateikti ataskaitą apie tai, kokią pažangą padarė Ukraina ir kitos narystės ES siekiančios šalys – Moldova ir Sakartvelas.

The post V. Zelenskis: karas su Rusija - aklavietėje appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė pati EK vadovė.

„Gera sugrįžti į Kyjivą, kur lankausi šeštą kartą per karą. Atvykau aptarti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą kelio, ES finansinės paramos atstatyti Ukrainą kaip modernią klestinčią demokratiją. Ir tai, kaip mes ir toliau priversime Rusiją sumokėti už jos agresijos karą“, – parašė ji, pasidalinusi nuotrauka iš traukinių stoties, kurioje ji užfiksuota drauge su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kiek anksčiau ukrainiečių parlamentaras Jaroslavas Železniakas savo kanalu socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad U. von der Leyen turi kreiptis į Aukščiausiąją Radą.

Ukraina šiuo metu laukia EK rekomendacijos dėl stojimo į ES derybų pradžios. Rekomendacijos laukiama kitą savaitę.

Kelios žiniasklaidos priemonės jau nurodė, kad įvertinimas turėtų būti teigiamas. Tuomet ES vadovai turi patvirtinti faktinę stojimo derybų pradžią, tikriausiai gruodį vyksiančiame viršūnių susitikime.

Ankstesnį kartą U. von der Leyen Ukrainoje lankėsi gegužę ir susitiko su prezidentu V. Zelenskiu aptarti ES šaudmenų tiekimo plano ir būsimo sankcijų Rusijai paketo.

Pernai Ukraina gavo ES kandidatės statusą ir tikisi dar šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką reikia padaryti, kad jos narystė būtų patvirtinta.

The post Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen lankosi Kyjive appeared first on LAIKMETIS.

Pasak trijų su šiais planais susipažinusių diplomatų, lyderiai ketina iki metų pabaigos leisti Kyjivui pradėti oficialias derybas dėl prisijungimo prie 27 šalių bloko.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusį mėnesį savo metiniame pranešime Europos Parlamentui sakė, kad Ukrainos ateitis yra ES.

The post Ar Ukrainos ateitis yra ES, tikimasi pranešti gruodį appeared first on LAIKMETIS.

„Tai labai aiškus ženklas, kad Turkijos žmonės yra pasiryžę pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis eiti balsuoti ir kad jie vertina demokratines institucijas“, – sakė U. von der Leyen.

Ch. Michelis taip pat pasveikino Turkijos piliečius, aktyviai dalyvavusius rinkimuose, tačiau nė vienas iš dviejų aukščiausio rango Briuselio pareigūnų nekalbėjo apie seną Turkijos siekį tapti ES nare.

Pranešama, kad rinkimuose, tapusiuose referendumu dėl ilgiausiai šiuolaikinę Turkiją valdančio lyderio ir jo islamiškų šaknų turinčios partijos, dalyvavo beveik 90 proc. rinkėjų.

Po to, kai du dešimtmečius valdžioje esančiam prezidentui

Tai, kad nei prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), nei opozicijos kandidatas Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus) neperžengė pergalei reikalingų 50 proc. balsų slenksčio, reiškia, jog abu gegužės 28-ąją dalyvaus antrajame Turkijos prezidento rinkimų ture.

1987 metais Ankara pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą, 1999-aisiais buvo paskelbta, kad ji gali pradėti oficialias derybas dėl narystės, o 2005 metais buvo pradėtos derybos, tačiau jos įstrigo dėl Kipro statuso klausimo.

Europos lyderių santykiai su R. T. Erdoganu, kuris Turkiją premjero ar prezidento poste valdo nuo 2003-iųjų, buvo įtempti, o 2018 metais jie nusprendė, kad derybos sustojo, motyvuodami atsilikimu dėl demokratinių ir teisminių reformų.

K. Kilicdaroglu pažadėjo gerinti ryšius su Briuseliu, kad būtų atnaujintas narystės siekis, tačiau ES vadovai buvo atsargūs ir stengėsi neįsitraukti į įtemptas lenktynes.

U. von der Leyen pabrėžė, kad rinkimų baigtis dar neaiški: „Turime pamatyti antrąjį turą, kurį labai atidžiai stebime.“

The post ES vadovai sveikina Turkiją dėl didelio rinkėjų aktyvumo appeared first on LAIKMETIS.

Savo kalboje von der Leyen gyrė airių aistrą laisvei. „Ši šalis žino, ką reiškia kovoti už teisę egzistuoti. Šiandien dar viena Europos tauta kovoja už nepriklausomybę. Žinoma, Airija yra toli nuo fronto linijos Ukrainoje. Tačiau jūs geriau nei daugelis suprantate, kodėl šis karas mums visiems toks svarbus. Kaip ir mūsų draugai Rytų Europoje, jūs žinote, kad Ukrainoje ant kortos pastatyta daugiau nei vienos šalies ateitis. Ukraina kovoja už laisvę, už suverenitetą, už taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką", - teigė EK pirmininkė.

Britų konservatoriai po tokio pasisakymo buvo įsiutę, vadino tai didele diplomatine klaida ir dar vienu pretekstu pulti Didžiąją Britaniją. Kalba įaudrino ir Airijos vienybės siekiančius Šiaurės airius, kurie pagal ES išsiderėtą Šiaurės Airijos protokolą vis dar priklauso bendrajai rinkai, todėl eksportas iš žemyninės Britanijos tikrinamas ir apmokestinamas taip, tarsi būtų iš užsienio šalies. Be to, Airijos vienybės partija Sein Fein dabar yra didžiausia Šiaurės Airijos partija, todėl U. Von der Leyen žodžiai buvo vertinami kaip pavojingai provokuojantys. Britai tai vertino kaip sąmoningą siekį politiškai pakenkti Jungtinei Karalystei, kuri yra viena karščiausių Ukrainos rėmėjų.

Buvęs „Brexit" ministras Davidas Jonesas iš euroskeptiškos Europos tyrimų grupės (ERG) perspėjo: „Labai neramu, kad Pirmininkė L. von Der Leyen padarė tokį pareiškimą, akivaizdžiai neįvertinusi galimų pasekmių. Belfasto Didžiojo penktadienio susitarimas buvo sunkiai pasiektas. Jis beveik 25 metus išsaugojo taiką. Būtų lengva jį destabilizuoti. Šiaurės Airijos gyventojams mažiausiai reikia girdėti tokius neišmintingus ir provokuojančius komentarus kaip šis", - sakė britų politikas.

„Lengva būtų pasijuokti iš von der Leyen pareiškimo, kaip iš dar vieno ES prezidento faux pas pagal geriausias Jeano-Claude'o Junckerio tradicijas. Tačiau tai daug rimtesnė klaida. Šiaurės Airijos taikos procesas yra trapus, todėl sunku sugalvoti ką nors labiau provokuojančio nei Airijos ir Ukrainos, kurios drąsūs žmonės priešinasi nepagrįstai V. Putino Rusijos agresijai, situacijos palyginimas. Kas nors iš Komisijos narių turėtų švelniai patraukti ją į šalį ir pabrėžti, kad neapgalvoti žodžiai gali turėti pačių skaudžiausių pasekmių", - sakė Jonesas.

Craigas Mackinlay, taip pat ERG atstovas, sakė: „Ursulos von der Leyen palyginimas yra daugiau nei bjaurus. Didžioji Britanija, nepriklausanti ES, vadovavo tarptautinei koalicijai prieš Rusiją. Pirmaisiais metais Jungtinės Karalystės ir Airijos santykiai buvo įtempti, tačiau juos pavyko sureguliuoti derybomis ir sutartimi. Atrodo, kad Briuselyje gyvas ir sveikas Jungtinės Karalystės kiršinimas.

Buvęs verslo sekretorius Jacobas Reesas-Moggas komentavo, kad „Ursula von der Leyen pasakė nepaprastai nediplomatišką, neišmintingą ir neteisingą žodį. Tai rodo, kad ji nevisiškai suvokia istorines aplinkybes. Tai rodo, kad ji neišmano JK santykių su Airija ir tragiškai nesupranta Putino invazijos į Ukrainą, dėl kurios buvo nužudyti nekalti žmonės, niekšiškumo.

Baronienė Hoey, Šiaurės Airijos politikė, rėmusi „Brexit", sakė: „galbūt, ji tiesiogiai ir nepaminėjo IRA, tačiau nepasmerkė teroristų, kurie nužudė tiek daug nekaltų protestantų ir katalikų Šiaurės Airijoje - visa tai vardan Airijos laisvės. Kaip ji drįso jų smurtą prilyginti Ukrainos žmonių kovai prieš Putiną?", - piktinosi britė.

Airių katalikų ir anglų protestantų konfliktas Š. Airijoje tęsėsi apie 30 metų ir baigėsi 1998 m.

The post EK pirmininkė U. Von der Leyen Rusijos invaziją į Ukrainą palygino su britų okupacija Airijoje appeared first on LAIKMETIS.

45-erių G. Meloni priesaiką prezidentūroje priėmė prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

Jos vadovaujama neofašistinių šaknų turinti partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – laimėjo rugsėjo 25-osios visuotinius rinkimus, tačiau jai prireikė kitų partijų paramos, kad galėtų suformuoti vyriausybę. 

G. Meloni paskyrimas – istorinis įvykis trečiai pagal dydį euro zonos ekonomikai ir iki šiol valdžioje nebuvusiems „Italijos broliams“.

Rinkimuose ši partija laimėjo 26 proc. rinkėjų balsų, o jos sąjungininkės „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) ir kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ (it. Lega) – atitinkamai aštuonis ir devynis procentus.

G. Meloni paskelbtas 24 ministrų, tarp kurių yra šešios moterys, sąrašas rodo siekį nuraminti Italijos partnerius.

Ekonomikos ministru paskirtas Giancarlo Giorgetti (Džankarlas Džordžetis), dirbęs ir buvusioje Mario Draghi (Marijaus Dragio) vyriausybėje. Buvęs ekonominės plėtros ministras G. Giorgetti yra laikomas vienu iš nuosaikesnių, proeuropietiškų Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujamos „Lygos“ narių.

Užsienio reikalų ministro ir vicepremjero postas atiteko partijos „Pirmyn, Italija“ nariui, buvusiam Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani (Antonijui Tajaniui). 

M. Salvini eis vicepremjero ir infrastruktūros bei transporto ministro pareigas.

Šis paskyrimas tikriausiai nuvylė A. Salvini, siekusį vidaus reikalų ministro posto, kurį jau užėmė 2018-2019 metais. 

Vis dėlto šios pareigos atiteko technokratui, Romos prefektui Matteo Piantedosi (Matėjui Pjantedoziui).

Sveikinimai ir „konstruktyvaus bendradarbiavimo" laukimas

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula von der Lajen) šeštadienį pasveikino kraštutinių dešiniųjų lyderę G. Meloni tapus Italijos ministre pirmininke ir sakė laukianti „konstruktyvaus bendradarbiavimo“ su jos vyriausybe.

„Sveikinimai Giorgiai Meloni dėl jos paskyrimo Italijos ministre pirmininke“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė U. von der Leyen.

„Tikiuosi ir laukiu konstruktyvaus bendradarbiavimo su naująja vyriausybe dėl mums visiems iškylančių iššūkių“, – pridūrė ji. 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'as Michel'is (Šarlis Mišelis) taip pat pasveikino G. Meloni tapus Italijos premjere. 

„Dirbkime kartu Italijos ir ES labui“, – „Twitter“ parašė jis.  

Prie sveikinimų prisidėjo ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji socialiniame tinkle „Twitter“ itališkai parašė, kad „Europai reikia Italijos“.

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) lyderė 45-erių G. Meloni penktadienį buvo paskirta Italijos ministre pirmininke ir perėmė trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikos vairą.

Užsienio reikalų ministru ji paskyrė buvusį Europos Parlamento pirmininką Antonio Tajani (Antonijų Tajanį).  

G. Meloni vadovaujama koalicija nori iš naujo derėtis dėl Italijai tenkančios ES atkūrimo po koronaviruso pandemijos fondo dalies. Jos teigimu, skiriant lėšas reikėtų atsižvelgti į dabartinę energetikos krizę.

Tačiau šios lėšos yra susietos su tam tikromis reformomis, todėl analitikai teigia, kad naujosios premjerės galimybės veikti šiuo klausimu yra ribotos.

Oficiali ceremonija, kurios metu M. Dragi perduos valdžią G. Meloni, įvyks sekmadienį. Po jos premjerė pirmininkaus pirmajam naujosios vyriausybės posėdžiui.

The post ES vadovai: sveikiname G. Meloni tapus Italijos premjere appeared first on LAIKMETIS.

Ursula von der Leyen sulaukė raginimo atsistatydinti iš Europos Komisijos pirmininkės pareigų po to, kai Europos prokuratūra (EPPO) penktadienį patvirtino pradėjusi tyrimą dėl ES vakcinos nuo koronaviruso pirkimo.

Pirmadienį kalbėdamas Europos Parlamente Rumunijos europarlamentaras Cristianas Terhesas iš Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijos paragino Komisijos vadovę atsistatydinti iš pareigų, „nes ES prokurorai [jos veiksmus] tiria baudžiamąja tvarka".

ES priežiūros agentūros jau anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl „Pfizer" generalinio direktoriaus ir U. von der Leyen bendravimo aukštu lygiu, ypač dėl kelių tekstinių žinučių, kuriomis šie du asmenys dalijosi tarpusavyje ir kurių nuorašų U. von der Leyen nepateikė, kai buvo paprašyta tai padaryti siekiant skaidrumo ir atskaitomybės.

Terhesas teigė, kad „Ursula von der Leyen turi nedelsiant ir besąlygiškai atsistatydinti iš Europos Komisijos pirmininkės pareigų, nes Europos prokuratūra šiuo metu atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl jos veiksmų."

„EPPO tik prieš kelias dienas paskelbė, kad tiria, kaip buvo pasirašytos Komisijos ir vakcinų gamintojų sutartys, ir tai ką tik konstatavo Audito Rūmai prieš kelias dienas paskelbtoje ataskaitoje".

„Tai reiškia, kad kiekvienam ES piliečiui ji nupirko po 10 dozių vakcinų, - atskleidė A. Terhesas, - remdamasi sutartimis, kurios niekada nebuvo paviešintos".

Tai reiškia, kad kiekvienam ES piliečiui ji nupirko po 10 dozių vakcinų.

„Štai kaip buvo paviešintos sutartys, kurias ji pasirašė su farmacijos bendrovėmis", - sakė europarlamentaras iš Rumunijos, pateikdamas užtušuotus Komisijos ir vakcinų gamintojo viešųjų pirkimų sutarties puslapius.

„Kaip tai įmanoma Europos Sąjungoje, kuri raginama skaidriai naudoti žmonių pinigus?" klausė C. Terhesas, o po to grįžo prie savo raginimo atsistatydinti U. von der Leyen.

Europos ombudsmenė Emily O'Reilly, atlikusi ankstesnį Komisijos ir „Pfizer" viešųjų pirkimų susitarimo tyrimą, nustatė, kad ES vykdomoji institucija kalta dėl „netinkamo administravimo" po to, kai Komisija tinkamai neišsaugojo U. von der Leyen ir „Pfizer" vadovo Alberto Bourla tekstinių žinučių, todėl jų nebuvo galima patikrinti.

Bloko vykdomoji valdžia teigė, kad tekstinėms žinutėms netaikomi ES teisės aktai, susiję su reikalavimu saugoti su politika susijusius dokumentus, o O'Reilly nustatė, kad ši pozicija neatitiko bloko teisinėje sistemoje reikalaujamo skaidrumo lygio.

The post Rumunijos europarlamentaras: Ursula von der Leyen turi trauktis iš pareigų dėl jos sąsajų su vakcinų gamintojais „Pfizer" appeared first on LAIKMETIS.

„Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais“, – interviu BNS sakė EK vadovė.

Jos teigimu, naujausios gairės išleistos siekiant užtikrinti vienodą sankcijų Rusijai taikymą. 

„Tai yra patikslinimas, paskelbtas siekiant pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų stebėti prekių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo pasibaigus dėl kai kurių prekių, kurioms taikomos sankcijos, nustatytiems pereinamiesiems laikotarpiams“, – sakė EK pirmininkė. 

Birželį įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) ribojimams Rusijai, Lietuva sustabdė sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą. Šalies pareigūnai tuomet teigė, kad tai padaryta remiantis balandį pateiktu Komisijos išaiškinimu.

Kremliui ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, EK liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta leisti tranzitą geležinkeliais. Jis atnaujintas liepos pabaigoje.

Liepos 26 dieną ES energetikos ministrams susitarus 15 proc. savanoriškai sumažinti dujų vartojimą, U. von der Leyen, jog Lietuva šioje srityje eina teisingu keliu. Pasak EK pirmininkės, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas bei Latvijoje esanti Inčukalno dujų saugykla yra svarbūs užtikrinant ne tik Lietuvos, bet ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumą.

„Klaipėdos SGD terminalas, o taip pat, pavyzdžiui, Inčukalno saugykla Latvijoje yra labai svarbūs Lietuvos ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumui. Klaipėdos SGD terminalu naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių bei Suomijos siuntėjai“, – teigė EK pirmininkė. 

Į klausimus U. von der Leyen atsakė raštu. 

– Liepos 26 dieną už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai susitarė, jog Bendrijos narės iki kitų metų kovo pabaigos sieks savanoriškai 15 procentų sumažinti vidutinį pastarųjų penkerių metų dujų suvartojimą. Lietuvos politikai sako, kad Lietuvai tai problemų nesukeltų – dujų vartojimas šalyje ir taip nuosekliai mažėja, todėl papildomų priemonių imtis nereikėtų. Ar Komisija Lietuvai siūlytų tokiu atveju prisiimti papildomų įsipareigojimų?

– Kiekvienas sutaupytas kubinis metras dujų didina mūsų atsparumą Rusijos energetiniam šantažui. Svarbus net ir mažiausias indėlis. Kuo daugiau sutaupysime ir kuo greičiau tai padarysime, tuo saugesni būsime. Džiaugiuosi, kad Lietuva eina teisingu keliu.

Iš tiesų, remiantis mūsų skaičiavimais, Europos Sąjungos mastu 15 procentų sumažinus dujų suvartojimą, kartu įvairinant tiekimo šaltinius ir plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, galėtume saugiai išgyventi nuosaikią arba šaltą žiemą. Žinoma, situacija gali greitai pasikeisti. Kitą Kremliaus žingsnį nuspėti sunku. Ateityje gali prireikti dar daugiau pastangų. Tačiau dabar sutelkime visas pastangas tam, kad pasiektume 15 procentų tikslą.

– Kaip vertinate tai, jog Europos Sąjungos narės liepos 26 dieną atmetė Komisijos siūlymą suteikti jai įgaliojimus kritiniu atveju privalomai apriboti dujų vartojimą?

– Šis susitarimas yra labai teigiamas žingsnis į priekį ir aš jam labai pritariu. Turime platų konsensusą dėl sąlygų, kuriomis turėtų būti pradėtas privalomas dujų paklausos mažinimas, ir tai yra svarbiausia. Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Komisija šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja bendroje energijos valdymo sistemoje, kad padėtų suvaldyti šią krizę.

Remiantis bendru valstybių narių sprendimu paklausos mažinimo tikslas taptų privalomas tik tuo atveju, jei Rusija visiškai nutrauktų dujų tiekimą arba padėtis labai pablogėtų. Be abejo, tikiuosi, kad padėtis ir valstybių narių veiksmai padės mums pasiekti to, kad privalomų tikslų įvesti nereikėtų. Tam dedame visas pastangas.

– Kokiomis aplinkybėmis Lietuva savo turima dujų infrastruktūra – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu Klaipėdoje – turėtų dalintis su Europa ir prisidėti prie regiono bei visos Europos energetinio saugumo?

– Klaipėdos SGD terminalas, o taip pat, pavyzdžiui, Inčukalno saugykla Latvijoje yra labai svarbūs Lietuvos ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumui. Klaipėdos SGD terminalu naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių bei Suomijos siuntėjai.

Kiekvienas sutaupytas kubinis metras dujų didina mūsų atsparumą Rusijos energetiniam šantažui

Mūsų bendroji rinka užtikrina, kad Europos Sąjungos šalys galėtų lengvai naudotis įrenginiais kitose valstybėse narėse. Kaip pabrėžėme pasirengimo plane, labai svarbu išsaugoti sklandų mūsų vidaus rinkos veikimą, kad dujos galėtų tekėti ten, kur jų labiausiai reikia.

– Europos Sąjungos narės įpareigotos turimas požemines gamtinių dujų saugyklas iki šių metų lapkričio užpildyti 80 procentų, o vėlesniais metais – 90 procentų. Ar Rusijai visiškai nutraukus dujų tiekimą, tiek prieš šį, tiek prieš kitą sezoną pavyktų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?

– Mūsų atsargų lygis nuosekliai didėja, šiuo metu siekia beveik 67 procentus. Kuo greičiau pasieksime saugyklų užpildymo tikslą, tuo geriau būsime pasiruošę kitai žiemai. Štai kodėl taip svarbu pasiekti tikslą sumažinti dujų suvartojimą 15 procentų. Tai reiškia papildomas dujas saugyklose. Kaip žinote, mes taip pat dedame daug pastangų, kad Europos Sąjunga per ES energetikos platformą galėtų naudotis alternatyviais tiekimo šaltiniais. Pasiekėme beprecedentę pažangą atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje ir didelį pasiūlos padidėjimą iš kitų partnerių nei Rusija.

Jei įvyktų didelis tiekimo sutrikimas, kuris labai paveiktų dujų kiekį, kuris galėtų būti laikomas vasaros mėnesiais, reglamente nustatyti tikslai ir trajektorija būtų sustabdyti. Tai būtų krizinė padėtis, kuri būtų atitinkamai valdoma, visų pirma per Dujų koordinavimo grupę. Šiuo atžvilgiu mūsų dujų laikymo reglamentas suteikia lankstumo.

Laimei, kol kas taip nėra. Tikiuosi, kad ir nebus. Visos mūsų pastangos turėtų būti sutelktos į pasirengimą.

– Europos Sąjungos lyderiai kovo pabaigoje pritarė Komisijos pasiūlymui, panašiai kaip ir COVID-19 vakcinų atvejų, bendrai pirkti dujas ir šį įgaliojimą suteikti Europos Komisijai. Kada planuojama pradėti bendrą dujų pirkimą? Ar dalyvavimas jame būtų privalomas visoms ES narėms, įskaitant ir SGD terminalą turinčią Lietuvą?

– Mūsų bendra Energetikos platforma sukurta ir veikia. Balandžio mėnesį sudarytos penkios regioninės valstybių narių grupės, įskaitant Sofijoje įsteigtą regioninę darbo grupę, kuriai talkina speciali Europos Komisijos komanda. Šios grupės pradėjo dirbti siekdamos nustatyti bendrus poreikius, bendro infrastruktūros naudojimo galimybes ir galimus naujus tiekėjus. Pirmas konkretus šio darbo pavyzdys yra neseniai Bulgarijos ir JAV pasiektas susitarimas užtikrinti papildomą dujų tiekimą.

Be to, Europos Komisijos nariai ir aš daug dirbame politiniu lygmeniu, kad ateinančiais metais būtų užtikrintas papildomas dujų (SGD arba dujotiekiu) tiekimas Europos Sąjungai pagal naujausius susitarimo memorandumus su JAV, Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu.

Bendras pirkimas yra bendra atsakomybė. Jis taip pat savanoriškas, todėl turi atitikti rinkos realijas ir būti patrauklus įvairioms šalims ir suinteresuotiesiems subjektams, kad galėtume užsitikrinti kritinę masę. Todėl valstybės narės turi aiškiai nustatyti savo poreikius.

Be to, mes taip pat kuriame bendro pirkimo mechanizmą. Šiuo metu vyksta labai daug darbo, tačiau taip, mintis yra ta, kad tai leis mums derėtis dėl sutarčių ir pirkti dujas dalyvaujančių valstybių narių vardu.

– Pasak Lietuvos žiniasklaidos, Lietuva dar balandį buvo informuota apie tai, kad Europos Komisija ketina pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą. Gaires Komisija pateikė liepos viduryje. Kodėl papildomų išaiškinimų dėl tranzito teko laukti tris mėnesius?

– Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus su valstybėmis narėmis praktinio sankcijų įgyvendinimo klausimais. Mes nuolat bendraujame su valstybėmis narėmis ir vykdome reguliarų techninio pobūdžio keitimąsi informacija. Tai vyko ir su Lietuva kelis mėnesius po to, kai buvo priimti įvairūs sankcijų rinkiniai.

Natūralu, kad bėgant laikui iškyla kai kurių įgyvendinimo neaiškumų ir klausimų, nes baigiasi sankcijų reglamente nustatyti pereinamieji laikotarpiai ir nacionalinėms valdžios institucijoms kyla labai konkrečių praktinių klausimų. Po konstruktyvių ir išsamių diskusijų su Lietuvos valdžios institucijomis Europos Komisija liepos mėnesį paskelbė papildomas gaires, kad padėtų užtikrinti vienodą sankcijų taikymą. Žinoma, ir toliau esame pasirengę teikti tolesnes gaires, įskaitant dėl prekių iš Rusijos tranzito, taip pat gaires dėl abipusių srautų stebėsenos, geriausios administracinės praktikos pavyzdžius bei konsultacijas valstybėms narėms.

– Lietuvos pareigūnai teigia balandį gavę Europos Komisijos išaiškinimą, draudžiantį Kaliningrado tranzitą daliai prekių, kurių įvežimui į Europos Sąjungą buvo įvestos sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Lietuvai birželio viduryje apribojus rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tuomet teigė, jog Lietuva nesiima vienašališkų ribojimų. Tuo metu liepos viduryje Komisijos išleistos gairės leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį per Europos Sąjungos teritoriją, tai yra ir Lietuvą. Kodėl Europos Komisija pakeitė savo poziciją?

– Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais.

Geležinkeliais prekės iš principo gali būti gabenamos, nedarant poveikio valstybių narių pareigai vykdyti kontrolę.

Tačiau visiškai draudžiamas sankcionuojamų karinių ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo transporto rūšies.

Šios gairės yra praktinė informacija, kurią Europos Komisija teikia už sankcijų įgyvendinimą atsakingoms valstybėms narėms. Tai yra patikslinimas, paskelbtas siekiant pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų stebėti prekių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo pasibaigus dėl kai kurių prekių, kurioms taikomos sankcijos, nustatytiems pereinamiesiems laikotarpiams.

The post U. von der Leyen: naujausios EK gairės dėl Kaliningrado tranzito atitinka ankstesniąsias appeared first on LAIKMETIS.