A. Jakubauskas į šią tarybą paskirtas prezidento Gitano Nausėdos teikimu, pritarus Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ši taryba sudaryta 2022 metais V. Zelenskio dekretu siekiant palengvinti laikinai Rusijos okupuotos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto deokupacijos, reintegracijos ir teritorinio vientisumo atkūrimo procesą, koordinuoti laikinos okupacijos padarinių pašalinimo ir kompensavimo priemones.

Šių metų gegužės viduryje Ukrainos prezidentas atnaujino jos sudėtį.

A. Jakubauskas į šią tarybą paskirtas prezidento Gitano Nausėdos teikimu

Tarybai priklauso Aukščiausiosios Rados deputatai, Ukrainos vykdomosios valdžios, saugumo, viešosios tvarkos ir teisėsaugos pareigūnai, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) atstovai, užsienio ekspertai. Iš viso ją sudaro 43 nariai.

Kaip nurodoma dekrete, taryba, bendradarbiaudama su partneriais užsienyje, prisidės teikiant siūlymus dėl Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo, jos piliečių teisių ir interesų apsaugos, valstybei bei jos piliečiams padarytos žalos šalinimo ir  kompensavimo, teisės aktų tobulinimo.

Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Rusija aneksavo 2014 metais po vadinamojo referendumo, kurio rezultatų nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

The post A. Jakubauskas paskirtas į Krymo deokupacijos ir reintegracijos patariamąją tarybą appeared first on LAIKMETIS.

Pasak pranešimo, kapinėse pastatytos natūralaus akmens stelos su totorių simbolika, o ant buvusio Lukiškių kalėjimo išorinės sienos atidengta memorialinė lenta su informacija apie sunaikintas šioje vietoje nuo pat bendruomenės įsikūrimo buvusias totorių kapines.

Sunaikintos senosios totorių kapinės pažymėtos Kaune Karaliaus Mindaugo prospekto ir S. Daukanto gatvės sankirtoje bei prie prie mečetės, Vilniuje, Lukiškių gatvėje.

Sunaikintos senosios totorių kapinės pažymėtos Kaune Karaliaus Mindaugo prospekto ir S. Daukanto gatvės sankirtoje bei prie prie mečetės, Vilniuje, Lukiškių gatvėje

Taip pat Vilniaus rajone, Pagirių gatvėje, Melekonių kaime, Merešlėnų kaime, Liudvinave, Kenoje, Medininkuose, dvejos kapinės Keturiasdešimt Totorių kaime, Alytaus rajone, Punios seniūnijoje.

Anot departamento, senųjų kapinių vietų žymėjimas įgyvendindamas iš Vyriausybės nutarimu patvirtinto Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 metais plano lėšų.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.

The post Dvylikoje senųjų totorių kapinių įrengti atminimo ženklai appeared first on LAIKMETIS.

Parodoje – pirmosios žinios apie totorius: senieji XVI–XVII amžių istorikų darbai, kelionių aprašymai; totorių raštija ir religinio pobūdžio leidiniai, totoristikos studijos ir tyrimai (XIX a. – XX a. pirma pusė), totoristikos tyrinėjimai ir studijos nuo XX a. iki šių dienų.

Taip pat – rankraštinė medžiaga, daugiausia – teismų dokumentai dėl žemės nuosavybės, žinios apie gyventojų sudėtį bei unikali religinio turinio medžiaga iš privačios Aleksandro Begansko Lietuvos totorių rankraščių kolekcijos.

Šios kolekcijos skaitmeninės kopijos papildys Vrublevskių bibliotekos fondus ir taps prieinamos tyrėjams bei visiems, besidomintiems totorių istoriniu ir kultūriniu paveldu.

Parodoje eksponuojami ir folkloro ansamblio „Efsane“ prie Trakų krašto totorių bendruomenės ansamblio kostiumai, kurie atkurti tautinio totorių kostiumo pagrindu.

Paroda „Šimtmečių istorijos liudijimai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“ veiks iki spalio 1 dienos.

Parodą parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė, bendradarbiavo Vilniaus apskrities totorių bendruomenė, Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenė, konsultavo Galina Miškinienė.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosciuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.

2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.

The post Sostinės Vrublevskių bibliotekoje – dokumentų apie totorius paroda appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo gilios senovės draugiškai gyvena ir savo tėvyne Lietuvą vadina daugelio tautybių žmonės. Lietuvos musulmonai sunitai, kurių daugumą sudaro totoriai, švenčia labai svarbią visai bendruomenei Ramadan Bairam šventę“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

„Vertiname totorių bendruomenę, reikšmingai prisidėjusią prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros. Šiemet minime Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus. Nuoširdžiai sveikinu visus Lietuvos musulmonus sunitus dvasingos šventės, suteikiančios galimybę sutvirtinti tikėjimą išpažįstamomis vertybėmis, proga“, – teigė ji.

Ramadan Bairam šventė minima pasibaigus šventajam pasninko mėnesiui, kai tikintieji nevalgo ir negeria nuo aušros iki sutemų.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.

The post I. Šimonytė sveikina šalies musulmonus sunitus Ramadan Bairam proga appeared first on LAIKMETIS.

Interviu televizijai ATR šią savaitę jis tvirtino, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ politikų spaudimu. Jis taip pat sako turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejoja, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti.

„Šiuo metu dažnai visokios leftistinės įtakos, ateinančios iš Europos Sąjungos, labai dažnai sumaišo protą jaunimui, dėl to atsiranda noras perrašyti istoriją. Deja, Lietuvoje iškilo istorikų mokykla, kuri kitaip traktuoja savo tėvynę, savo šalį, nei istorikai, dirbę daugelį metų, ypač po nepriklausomybės atgavimo, kurie sukūrė Lietuvos praeities paveikslą – ypač vokiečių, sovietinės okupacijos, Holokausto, ginkluoto pasipriešinimo“, – kalbėjo A. Jakubauskas.

Šiuo metu dažnai visokios leftistinės įtakos, ateinančios iš Europos Sąjungos, labai dažnai sumaišo protą jaunimui, dėl to atsiranda noras perrašyti istoriją.

Jis citavo vieno, kaip teigė, „Vokietijoje gyvenančio žmogaus“ mintį, kad „Markso ir Engelso fantomas dar gyvas, tik jis jau nebemojuoja raudonomis vėliavomis, bet kaip ir visos bakterijos, jis mutavo“.

„Atvejai, kai jaunoji karta išrenkama į parlamentą, turi savo pasekėjų, stengiasi visas šias leftistines pažiūras – vienalytes santuokas, narkotikų dekriminalizaciją ir t. t. įdiegti Lietuvos visuomenėje. Taip nutiko, kad Lietuvoje mes tapome kaip ir šių įvykių dalimi, nes mes kaip ir atstovaujame tradicinėms vertybėms, o parlamente iškilo tam tikrų valdininkų, kurie atstovauja kitam sparnui, paskyrimo klausimas, iškilo toks pasipriešinimas“, – kalbėjo Genocido centro vadovas.

Jis dėstė, kad jo vadovaujama institucija tapo tokio visuomenės susipriešinimo „lakmuso popierėliu“.

„Manau, kad sveika Lietuvos visuomenės dalis tiesiog neleis, kad kas nors nutiktų su mūsų centru, kuris gali būti prilygintas ministerijai ir atstovauja interesams stiprių, deportuotų žmonių, kurie kovojo už tėvynę po Antrojo pasaulinio karo ar jų palikuonių. Labai jaučiu jų palaikymą“, – tvirtino A. Jakubauskas.

„Mes atleidome vieną merginą, kuri užsiėmė intrigomis, rašė laiškus darbuotojams naktimis ir yra kaip ir kitos mokyklos dalis, kuri klesti Vilniaus universitete, kuri tapo jos gynėja. Atsiųstas laiškas Lietuvos parlamentui, kad mes neva pažeidžiame teises, bet tai netiesa, patikėkite, netiesa – tiesiog susidūrė dvi pasaulėžiūros, apie kurias kalbėjau, ir nauja pasaulėžiūra, kylanti iš Europos Sąjungos valstybių“, – kalbėjo jis.

A. Jakubauskas sakė, kad „rimtos diskusijos“ vyksta jau du mėnesius, tačiau „krizė aprimo“. Jis esą įsitikinęs, kad Seime neatsiras 71 vieno politiko, kad būtų pritarta jo atleidimui.

„Tai praktiškai neįmanoma. Todėl, matyt, valdantieji suprato, kad tokiu būdu manęs atleisti nepavyks, todėl greičiausiai bus pristatytas koks nors kitas planas“, – teigė A. Jakubauskas.

Seimo valdyba penktadienį parlamentui pasiūlė atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovą A. Jakubauską iš pareigų.

Sprendimą valdyba priėmė po specialiai suburtos darbo grupės tyrimo. Jo išvadose teigiama, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Daug diskusijų sukėlė A. Jakubausko sprendimas iš pareigų atleisti istorikę Mingailę Jurkutę.

Pagal įstatymą, centro direktorių skiria ir atleidžia Seimas.

A. Jakubauskas vadovauti LGGRTC pradėjo pernai vasarą. 

Jis yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Krymo totorių Medžliso (Tautinio Parlamento) atstovas Lietuvoje.

A. Jakubauskas sako apgailestaujantis dėl išsakytų žodžių Krymo totorių televizijai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas sako apgailestaujantis dėl savo komentarų Krymo totorių televizijai, kad jo atleidimo siekia „leftistinių pažiūrų“ įtakos grupės.

Jis tvirtino pasirinkęs netinkamą retoriką ir taip pasielgęs dėl patirto nuovargio.

„Atsiprašau dėl šito pasisakymo, buvau pagautas gatvėje, kada ėjau namo, kada grįžau namo, iš tiesų, buvo techniniai nesklandumai. Visi esame pavargę. Esu ujamas du mėnesius. Ko gero, peržiūrėjęs šį įrašą, turiu pripažinti, kad man irgi buvo pačiam nesmagu. Bet supraskite, kad esu du mėnesius persekiojamas“, –  žurnalistams penktadienį sakė A. Jakubauskas.

Keliskart klausimas, jis nekomentavo, ar atsiriboja nuo savo teiginių, ar ir toliau laikosi išsakytos nuomonės. 

„Nenoriu dabar komentuoti. Patikėkite, tas įrašas buvo daromas turbūt prieš dešimt dienų. Nežinojau, kada jis bus paleistas į eterį. Tikrai toks moralinis nuovargis buvo, tikrai atsiprašau“, – pridūrė jis.

Jis taip pat sveikino Seimo valdybos sprendimą siūlyti jį atleisti Seimui.

„Vertinu labai palankiai, tai ko gero vienintelis galimas sprendimas šioje situacijoje. Demokratinėje visuomenėje, jei kyla abejonių dėl galimybės eiti pareigas, visada reikėtų pasitikrinti. Jei bus nuspręsta, kad pareigūnas, taigi aš, negaliu eiti pareigų – vienas sprendimas, jei bus nuspręsta, kad aš galiu eiti pareigas, tikiuosi, kad netrukdomas galėsiu dirbti iki kadencijos pabaigos, taigi – iki 2025-ųjų liepos 1-osios“, – tvirtino Genocido centro direktorius.

Jis kartojo, kad pats trauktis iš pareigų neketina dėl „nepadarytų darbų arba dėl pirmtakų padarytų darbų“.

The post A. Jakubauskas totorių televizijai sakė susidūręs su „leftistinių pažiūrų“ politikų spaudimu, vėliau apgailestavo appeared first on LAIKMETIS.