Siekiantys kilti socialiniais laiptais turi prisijungti prie masonerijos, pažymėjo Bienvenu Manamika Bafouakouahou, Brazavilio arkivyskupas, nuo 2022 metų einantis Kongo Vyskupų konferencijos pirmininko pareigas. Bažnyčia Konge labai ryžtingai pataria to nedaryti, nes tai yra tarsi būdas magiškai pasiekti sėkmę. Anot Kongo sostinės ganytojo, net jei asmuo turi intelektualinių gebėjimų užimti atsakingas pareigas, jis jų negaus, jei neįstos į masoneriją. Į ją verbuojama daug jaunuolių.

Bažnyčia priešinasi masonerijai, kurios veikimas labiau ezoterinis, nei objektyvus, ir nepadeda visuomenei. Stengiamės padėti masonerija sužavėtai inteligentijai primindami, kad tai nesektinas kelias. Reikia eiti normaliu keliu, be sutrumpinimų, pažymėjo vyriausias Kongo ganytojas. Jis pasakojo Tautų evangelizavimo dikasterijos naujienų internetinei svetainei apie vyskupų dilemą dėl profesiją pradedančių jaunų specialistų, pvz., kai dalyvaudami konkursuose į viešas pareigas būna verbuojami prisijungti prie masonerijos, kad gautų postą. „Kaip ganytojas raginu likti ištikimiems savo tikėjimui, tačiau jie turi išlaikyti savo šeimas. Vyskupams tai pastoracinė problema“, – pažymėjo Brazavilio arkivyskupas.

Tikėjimo mokymo dikasterija, atsakydama į Filipinų vyskupo klausimą, priminė 1983 m. deklaraciją, kurioje paaiškinta, kad katalikai, įsirašę į masonų ložes, „yra sunkios nuodėmės būsenoje“, paragino Filipinų vyskupų konferenciją įgyvendinti su atskirais vyskupais suderintą strategiją ir pasiūlė visose parapijose pradėti katechezę apie katalikų tikėjimo ir masonerijos nesuderinamumą.

The post Masonai plečia įtaką Afrikoje appeared first on LAIKMETIS.

Tikėjimo mokymo kongregacijos pagrindinis uždavinys ir galutinis Bažnyčios gyvenimo kriterijus – saugoti tikėjimą, Fidem servare, – priminė popiežius pirmadienį paskelbtame dokumente.

Šį svarbų uždavinį Tikėjimo mokymo kongregacija, pagal praeities popiežių potvarkius, vykdo prisiimdama tiek doktrininius, tiek Bažnyčios disciplinos (drausmės) uždavinius pagal šv. Pauliaus VI motu proprio Integrae Servanda ir šv. Jono Paulius II apaštališkoje konstitucijoje Pastor Bonus apibrėžtas normas.

Dabar įkurti nauji ir atskirai vienas nuo kito dirbsiantys skyriai galės veiksmingiau vykdyti Kongregacijai pavestus uždavinius, ypač išnaudojimo bylų tyrime, per pastaruosius metus pareikalavusiame didesnio įsipareigojimo ir resursų. 

Su popiežiaus Pranciškaus motu proprio Tikėjimo kongregacijoje įsteigti du skyriai – doktrininis ir disciplininis – kurių darbui vadovaus kongregacijos prefektą pavaduojantys du sekretoriai su atitinkamais pasekretoriais ir įstaigų reikalų vedėjais.

Už doktriną atsakingam Kongregacijos skyriui popiežius pavedė atsakomybę už tikėjimo mokymo ir moralės ugdymą bei saugojimą, evangelizavimui tarnaujančio mokslinio darbo apie tikėjimo perdavimą rengimą, kitų Romos kurijos dikasterijų spausdinamų dokumentų ir probleminių raštų ir nuomonių autentiško tikėjimo atžvilgiu tikrinimą per dialogą su jų autoriais.

Doktrininis skyrius taip pat bus atsakingas už klausimus, liečiančius asmeninius ordinariatus, įkurtus pagal apaštališkąją konstituciją Anglicanorum Coetibus, jo kompetencijoje veiks kongregacijos Santuokos skyrius, kuruojantis „privilegium fidei“ klausimus dėl santuokų tarp nekrikštytųjų, ar kuriose vienas nekrikštytas asmuo, negaliojimo.

Kongregacijos disciplininis skyrius, kuris veiks per Disciplinos įstaigą, bus atsakingas už Kongregacijai pavestų nusikaltimų tyrimą, kuris bus vykdomas per jame įsteigtą Aukščiausiąjį Apaštališkąjį Tribunolą.

Skyriui pavesta paruošti ir parengti kanonų teisės normose numatytas procedūras taip, kad Kongregacija galėtų teisingai vykdyti teisingumą per jos prefektą, skyriaus sekretorių, teisingumo gynėją, kongresą, eilinę sesiją ir kolegiją, atsakingą už delicta graviora sferą liečiančių bylų nagrinėjimą. Šis skyrius taip pat įpareigotas rengti formacijos kursus ordinarams ir atsakingiems už teisinius procesus.

Popiežius nurodė, kad Tikėjimo mokymo kongregacija taip pat turi einamųjų reikalų archyvą dokumentams kaupti ir saugoti. Jam pavesta administruoti prieš Tikėjimo mokymo kongregacijos įsteigimą veikusių Sant’Uffizio ir Indekso istorinius archyvus

The post Popiežius pertvarkė Tikėjimo mokymo kongregacijos struktūrą appeared first on LAIKMETIS.

Tik viena doze skiepijamos vakcinos bus skirtos senjorams, lėtinėmis ligomis sergantiems ligoninėse gydomiems pacientams, taip pat asmenims, vykstantiems dirbti į Lietuvos diplomatines ir konsulines įstaigas užsienio valstybėse.

„Johnson & Johnson“ vakcina yra ketvirtoji vakcina, kuria Lietuvoje bus skiepijama nuo COVID-19. Iki šiol buvo skiepijama Europos vaistų agentūros patvirtintomis „Pfizer-BioNTech“ „Comirnaty“, „Moderna TX“ „Moderna“ ir „AstraZeneca“ „Vaxzevria“ vakcinomis.

Atsiradus daugiau prieinamų vakcinų, kyla klausimas ne tik dėl šių vakcinų veiksmingumo, bet ir ar jos yra lygiavertės moraliniu požiūriu.

Kaip teigiama Tikėjimo mokymo kongregacijos paskelbtoje Notoje dėl kai kurių vakcinų nuo COVID-19 naudojimo moralumo, nėra etinių prieštaravimų, dėl kurių nebūtų galima naudoti vakcinų, sukurtų naudojant ląstelių linijas, išvestas iš žmogaus embrionų ląstelių, kurios buvo gautos iš prieš kelis dešimtmečius darytų abortų, nes „bendradarbiavimas tyčiniame aborte, iš kurio šios ląstelių linijos yra kilusios, šias vakcinas naudojančiųjų atžvilgiu yra tolimas.“

„Todėl laikytina, – rašoma Notoje, – kad tokiu atveju visi skiepai, klinikiniu požiūriu pripažįstami kaip saugūs ir veiksmingi, gali būti naudojami su sąžinės tikrumu, žinant, kad tokių vakcinų naudojimas nereiškia formalaus bendradarbiavimo aborte, iš kurio kilo ląstelės, panaudotos šių vakcinų gamyboje.“ Tačiau, jei prieinama ir jei leidžiama rinktis, tikintysis raginamas rinktis tas vakcinas, kurių gamybos procesas buvo etiškai nepriekaištingas.

Taip pat Notoje pažymima, kad skiepijamasis vakcinomis, sukurtomis naudojant iš žmogaus embriono išvestų ląstelių linijomis, „nereiškia net netiesioginio aborto praktikos pateisinimo ir būtinai suponuoja šiomis vakcinomis besinaudojančiųjų prieštaravimą šiai praktikai.“

Norėdama padėti tikintiesiems išreikšti savo prieštaravimą minėtai praktikai, JAV Vyskupų konferencija (USCCB) pradėjo kampaniją, raginančią siųsti laiškus vakcinas gaminančioms kompanijoms. USCCB savo tinklapyje paskelbė laiškų šablonus skirtingoms farmacijos kompanijoms, įskaitant „Pfizer“, „Moderna“, „GSK“, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“, kuriuos siųsti raginami visi, nepritariantys iš abortuose žuvusių kūdikių išvestų ląstelių linijų naudojimui. Farmacijos kompanijos laiškuose raginamos atsisakyti šios technologijos ir rinktis kitas šiuo metu mokslui jau žinomas etiškas alternatyvas.

Kun. Kyle‘as Ratuiste‘as, bioetikos specialistas Spokano vyskupijoje, JAV, teigia, kad „imdamiesi praktiškų žingsnių išreikšti savo nepritarimą iš abortų išvestų ląstelių linijų naudojimui, galime padaryti mūsų pačių sąžinę veiklesnę, ypač jei esame vakcinų naudos gavėjai.“

Kun. Ratuiste‘as taip pat paragino katalikus remti tyrimų organizacijas, užsiimančias etiškų alternatyvų paieška. Kaip pavyzdį jis nurodė Jono Pauliaus II medicininių tyrimų institutą (JAV), kuris jau ilgą laiką darbuojasi ieškodamas alternatyvų embrionų kamieninių ląstelių naudojimui ir šiuo metu kuria savo vakciną nuo COVID-19.

Kaip informuoja CNA (Catholic News Agency), kuriant „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas ląstelių linijos, išvestos iš abortuotų kūdikių embrionų, buvo naudojamos vakcinų testavimo etape, tai, deja, šiuo metu yra plačiai taikoma farmacijos mokslo praktika. Tuo tarpu kuriant „The Johnson & Johnson“ ir „AstraZeneca“ vakcinas iš žmogaus embriono išvestos ląstelių linijos buvo naudojamos ne tik vakcinas testuojant, bet ir kituose jos vystymo etapuose, todėl kai kurie Amerikos vyskupai, esant galimybei rinktis, siūlo skiepytis „Pfizer-BioNTech“ ar „Moderna“ vakcinomis.

The post „Johnson & Johnson“ vakcina jau Lietuvoje. Kaip prisidėti prie etiškesnio vakcinų kūrimo? appeared first on LAIKMETIS.

Dėl pateikto klausimo:
Ar Bažnyčia turi galią teikti palaiminimą tos pačios lyties asmenų sąjungoms?

Atsakoma: 
Ne.

Aiškinamoji nota

Kai kur bažnytinėje aplinkoje plėtojami projektai bei pasiūlymai dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimo. Neretai tokie projektai motyvuojami nuoširdžia valia priimti ir palydėti homoseksualius asmenis: pasiūlyti jiems tikėjimo ugdymo kelią, „siekiant tiems, kurie turi homoseksualių polinkių, prideramai padėti suvokti bei įgyvendinti Dievo valią savo gyvenime“ (1).

Dievo žodžio klausymas, malda, dalyvavimas Bažnyčios liturginėje veikloje ir artimo meilės praktikavimas gali atlikti svarbų vaidmenį šiame kelyje, palaikant įsipareigojimą aiškintis savo gyvenimo istoriją, taip pat laisvai ir atsakingai priimti savo krikšto pašaukimą, nes „Dievas myli kiekvieną žmogų; taip pat elgiasi ir Bažnyčia“ (2), atmesdama bet kokią neteisingą diskriminaciją.

Tarp liturginių Bažnyčios veiksmų ypatinga reikšmė tenka sakramentalijoms: „Tai šventi ženklai, kuriais panašiai kaip sakramentais išreiškiamas ir Bažnyčios prašymu gaunamas ypatingas dvasinis poveikis. Sakramentalijomis žmonės parengiami priimti svarbiausią sakramentų poveikį ir pašventinamos įvairios gyvenimo aplinkybės“ (3). Katalikų Bažnyčios katekizme patikslinama: „Sakramentalijos neduoda Šventosios Dvasios malonės tokiu būdu kaip sakramentai, tačiau Bažnyčios malda jos parengia gauti malonę ir su ja bendradarbiauti“ (KBK, 1670).

Sakramentalijų kategorijai priklauso palaiminimai, per kuriuos Bažnyčia „kviečia žmones šlovinti Dievą, skatina prašyti jo globos, ragina gyvenimo šventumu pelnyti jo gailestingumą“ (4). Be to, „palaiminimai, būdami tam tikras sakramentų imitavimas, visada žymi pirmiausia dvasinį poveikį, per juos patiriamą Bažnyčios prašymu“ (5). 

Atitinkamai pagal sakramentalijų prigimtį, kai palaiminimas teikiamas kokiems nors žmonių tarpusavio santykiams, reikalaujama – be dalyvaujančių asmenų teisingos intencijos, – kad tai, kas laiminama, būtų objektyviai ir pozityviai sutvarkyta gauti ir išreikšti malonę, tarnaujant į kūriniją įrašytiems Dievo planams, galutinai apreikštiems Viešpaties Kristaus. Su Bažnyčios teikiamo palaiminimo esme suderinami tik tie dalykai, kurie patys savyje sutvarkyti, kad tarnautų tiems planams.

Dėl šios priežasties neleistina teikti palaiminimą ryšiams, taip pat stabilioms partnerystėms, kur praktikuojamas seksualumas ne santuokoje (kuri suprantama kaip neišardoma vyro ir moters sąjunga, pati savaime atvira gyvybei perduoti), o taip yra tos pačios lyties asmenų sąjungų atveju (6). Nors tuose ryšiuose yra pozityvių elementų, kurie patys savaime pripažintini ir vertintini, vis dėlto jų negalima pateisinti ir tuo būdu teisėtai padaryti bažnytinio palaiminimo objektu, kadangi tie elementai pasitarnauja sąjungai, kuri nėra sutvarkyta pagal Kūrėjo planą.

Be to, kadangi asmenų laiminimas yra susijęs su sakramentais, homoseksualių sąjungų laiminimas negali būti laikomas leistinu, nes tam tikra prasme jis imituotų arba būtų analogiškas santuokiniam palaiminimui (7), kuriuo laiminami vyras ir moteris, besivienijantys Santuokos sakramentu, dėl to „nėra jokio pagrindo homoseksualias sąjungas laikyti net iš tolo primenančiomis Dievo planą ar analogiškomis jam dėl santuokos ir šeimos“ (8).

Paskelbimas, kad tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimai yra neleistini, nėra neteisinga diskriminacija ir nesiekia diskriminuoti, bet primena liturginės apeigos tiesą ir tai, kas visiškai atitinka sakramentalijų esmę, kaip tai supranta Bažnyčia.

Krikščionių bendruomenė ir ganytojai kviečiami pagarbiai ir jautriai priimti homoseksualių polinkių turinčius asmenis, rasdami Bažnyčios mokymą atitinkančius tinkamiausius būdus, kad jiems būtų skelbiama Evangelijos pilnatvė. O tie asmenys irgi tepripažįsta nuoširdų Bažnyčios artumą – Bažnyčia už juos meldžiasi, juos lydi ir drauge dalijasi krikščioniškojo tikėjimo keliu (9) – ir su nuoširdžiu atvirumu tepriima jos mokymą. 

Atsakymas į pateiktą klausimą (dubium) neatmeta galimybės teikti palaiminimus pavieniams homoseksualių polinkių turintiems asmenims (10), kurie išreiškia valią gyventi ištikimai laikydamiesi apreikštų Dievo planų, kaip moko Bažnyčia; tačiau pripažįstama neleistina bet kokia palaiminimo forma, kuria būtų siekiama pripažinti jų sąjungas. Tuo atveju palaiminimas išreikštų intenciją ne kai kuriuos atskirus asmenis anksčiau minėta prasme patikėti Dievo globai bei pagalbai, bet reikštų pritarimą ir padrąsinimą rinktis ir praktikuoti tokią gyvenimo praktiką, kuri negali būti pripažįstama kaip objektyviai sutvarkyta pagal apreikštus Dievo planus (11).

Tuo pat metu Bažnyčia primena, kad pats Dievas niekada nepaliauja laiminęs kiekvieną savo vaiką šio pasaulio piligrimystėje, nes jam „esame svarbesni už visas nuodėmes, kurias galime padaryti“ (12). Tačiau jis nelaimina ir negali laiminti nuodėmės: jis laimina nusidėjėlį, kad tas pripažintų esąs jo meilės plano dalimi ir leistųsi jo perkeičiamas. Jis „priima mus tokius, kokie esame, tačiau niekada nepalieka mūsų tokių, kokie esame“ (13). 

Dėl minėtų priežasčių Bažnyčia neturi ir negali turėti galios laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungų anksčiau aptarta prasme.

Popiežius Pranciškus čia pasirašiusiam šios Kongregacijos sekretoriui suteiktoje audiencijoje buvo informuotas apie pateiktą Responsum ad dubium ir pridėtą Aiškinamąją notą ir pritarė, kad tai būtų paskelbta. 

Roma, Tikėjimo mokymo kongregacijos būstinė, 2021 m. vasario 22-oji, Šv. Apaštalo Petro Sosto šventė

Kardinolas Luis F. Ladaria SJ
Prefektas

Titulinis Červeterio arkivyskupas Giacomo Morandi
Sekretorius

Išnašos

(1) Pranciškus. Posinodinis apaštališkasis paraginimas Amoris laetitia, 250.
(2) Vyskupų Sinodas. XV eilinės generalinės asamblėjos Baigiamasis dokumentas, 150.
(3) Vatikano II Susirinkimas. Konstitucija Sacrosanctum Concilium, 60.
(4) Rituale Romanum ex Decreto Sacrosancti Oecumenici Concilii Vaticani II instauratum auctoritate Ioannis Pauli PP. II promulgatum, De benedictionibus, Praenotanda Generalia, 9.
(5) Ten pat, 10.
(6) Plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2357. 
(7) Santuokos palaiminimas nurodo Kūrimo pasakojimą, kur Dievo palaiminimas vyrui ir moteriai siejamas su jų vaisinga sąjunga (plg. Per 1, 28) ir jų tarpusavio papildomumu (plg. Pr 2, 18–24). 
(8) Pranciškus. Posinodinis apaštališkasis paraginimas Amoris laetitia, 251.
(9) Tikėjimo mokymo kongregacija. Laiškas dėl homoseksualių asmenų pastoracijos Homosexualitatis problema, 15.
(10) Apeigyne De benedictionibus pateikiamas išsamus sąrašas situacijų, kurioms galima teikti Viešpaties palaiminimą.
(11) Tikėjimo mokymo kongregacija. Laiškas dėl homoseksualių asmenų pastoracijos Homosexualitatis problema, 7.
(12) Pranciškus. 2020 m. gruodžio 2 d. bendroji audiencija. Katechezė apie maldą: palaiminimas. 
(13) Ten pat. 
 

The post Tikėjimo mokymo kongregacijos Responsum ad dubium dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimo appeared first on LAIKMETIS.