Už tai, kad E. Šileikis būtų skiriamas LAT teisėju, antradienį per slaptą balsavimą „už“ buvo 50 Seimo narių, 58 balsavo „prieš“ ir 10 parlamentarų susilaikė.

Gegužės viduryje E. Šileikio skyrimui į šias pareigas nepritarė ir pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

TTK vadovas Stasys Šedbaras tuomet sakė, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija. 

S. Šedbaras rėmėsi Teisės departamento nuomone, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas turi atitikti sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Kandidatas į LAT teisėjus, nors buvo prašytas, nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją. 

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

The post Seimas atmetė atskirosiomis nuomonėmis pagarsėjusio teisėjo E. Šileikio kandidatūrą appeared first on LAIKMETIS.

Jo kandidatūra bus svarstoma Vyriausybės pasitarime trečiadienį, rodo darbotvarkė.

Pasitarime siūloma pritarti šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano pareigas einančio D. Žalimo kandidatavimui į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą 2023-2026 metų kadencijai.

Taip pat turėtų būti pavesta Užsienio reikalų ministerijai kartu su kitomis atsakingomis institucijomis vykdyti rinkimų kampaniją.

Jos nariai stebi, kaip šalys narės laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas yra iš nepriklausomų ekspertų susidedanti institucija. Jos nariai stebi, kaip šalys narės laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

Komitetą sudaro 18 ekspertų, turinčių moralinį autoritetą ir pripažintą kompetenciją žmogaus teisių srityje.

Šiuo metu Lietuvos atstovo komitete nėra.

48-erių D. Žalimas nuo 2011 metų buvo Konstitucinio Teismo teisėju, nuo 2014-ųjų – pirmininku, taip pat yra dėstęs Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose, Lietuvos karo akademijoje.

Šiuo metu jis taip pat dirba Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesoriumi.

Jis 2001 metais apgynė daktaro disertaciją Vilniaus universitete, nuo 2011-ųjų – šio universiteto Teisės fakulteto tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės profesorius.

D. Žalimas apdovanotas Moldovos garbės ordinu už svarų indėlį plėtojant ir stiprinant Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimą konstitucinio teisingumo srityje, o už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

The post Buvusį KT pirmininką D. Žalimą vyriausybė siūlo į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą appeared first on LAIKMETIS.

JAV Teksaso valstijos Šiaurės apygardos apylinkės teismo teisėjas Reed O'Connor (Ridas O'Konoras) išleido preliminarų įsakymą, kuriame teigiama, kad karinis jūrų laivynas nepaisė savo darbuotojų religinių prieštaravimų. „Karinis jūrų laivynas numato religinio prisitaikymo procesą, tačiau, sprendžiant iš visko, jis yra teatrališkas. Karinis jūrų laivynas pastaruoju metu nėra suteikęs religinės išimties jokiai vakcinai. Jis tik antspauduoja kiekvieną atsisakymą“, - rašė O'Connor.

„Karinio jūrų laivyno tarnybos nariai šiuo atveju siekia apginti tas pačias laisves, kurių apsaugai jie tiek daug paaukojo“, - tęsė jis. „COVID-19 pandemija nesuteikia vyriausybei leidimo panaikinti šias laisves. COVID-19 nėra Pirmosios pataisos išimtis. Mūsų Konstitucijoje nėra jokių karinių išimčių.“

Karinio jūrų laivyno tarnybos nariai šiuo atveju siekia apginti tas pačias laisves, kurių apsaugai jie tiek daug paaukojo.

Lapkričio mėnesį apie 35 JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų kariai, įskaitant 26 karinio jūrų laivyno SEAL narius, pateikė ieškinį prieš J. Bideno administraciją. Jiems atstovauja konservatyvus teisinis ne pelno siekiantis Pirmasis laisvės institutas, kuris specializuojasi religinės laisvės bylose.

„Tai bjauru Konstitucijai ir Amerikos vertybėms“, - pareiškime rašė generalinis patarėjas Mike Berry (Maikas Beris). Septynerius metus jūrų pėstininkų korpuso advokatu dirbęs Berry teigė, kad „bausti SEAL už tai, kad jie paprasčiausiai paprašė religinių sąlygų, yra grynai kerštinga.“ „Džiaugiamės, kad teismas ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų mūsų drąsius karius, kol mūsų nacionaliniam saugumui nepadaryta dar daugiau žalos“, - pridūrė jis.

Dėl savo nuoširdžiai puoselėjamų religinių įsitikinimų, susijusių su gyvybe ir abortais, keli ieškovai negali gauti jokių COVID-19 vakcinų...

Ieškinyje teigiama, kad keli ieškovai „laikosi nuoširdaus religinio įsitikinimo, kad visa gyvybė yra šventa nuo prasidėjimo iki natūralios mirties ir kad abortas yra neleistinas nekaltos gyvybės įsčiose atėmimas.“

„Dėl savo nuoširdžiai puoselėjamų religinių įsitikinimų, susijusių su gyvybe ir abortais, keli ieškovai negali gauti jokių COVID-19 vakcinų, nes jų įsitikinimu ir supratimu šios vakcinos yra susijusios su jų bandymais, kūrimu ar gamyba naudojant abortuoto vaisiaus ląsteles“, - teigiama skunde.

Rugpjūčio mėnesį Pentagonas paskelbė, kad visi JAV kariškiai turi būti paskiepyti iki rugsėjo vidurio. „Dabar, kai „Pfizer“ vakcina patvirtinta, departamentas yra pasirengęs paskelbti atnaujintas gaires, reikalaujančias, kad visi tarnybos nariai būtų paskiepyti“, - tuomet pareiškė Pentagono spaudos sekretorius John F. Kirby (Džonas F. Kirbis).

JAV ir užsienyje toliau įvedant įpareigojimus skiepytis, daugelis žmonių, atsisakydami skiepų, remiasi religinėmis priežastimis.

„Šios pastangos užtikrina mūsų tarnybos narių saugumą ir skatina mūsų pajėgų parengtį, jau nekalbant apie visos šalies bendruomenių, kuriose gyvename, sveikatą ir saugumą.“

JAV ir užsienyje toliau įvedant įpareigojimus skiepytis, daugelis žmonių, atsisakydami skiepų, remiasi religinėmis priežastimis. Praėjusį mėnesį paskelbtoje Viešojo religijos tyrimų instituto (PRRI) ir „Interfaith Youth Core“ apklausoje nustatyta, kad amerikiečių nuomonės dėl religinių išimčių skiepijant COVID-19 vakcina iš esmės išsiskyrė.

The post JAV federalinis teisėjas sustabdė COVID-19 vakcinų skiepijimą religinių prieštaravimų turintiems karinio jūrų laivyno kariams appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mykolo statulai ne vieta Sen Mišelio aikštėje, esančioje šalia Sen Mišelio gatvės ir Sen Mišelio bažnyčios (Sen Mišelis pranc. k. reiškia šv. Mykolas, - red. past.). Taip ironiškai prancūzų interneto svetainė „Famille chretienne“ apibūdintas Nanto administracinio teismo sprendimas, kuriuo savivaldybei buvo suteiktas šešių mėnesių terminas pašalinti bronzinę statulą, vaizduojančią arkangelą Mykolą, užmušantį drakoną.

Byla buvo iškelta po to, kai Vandėjos laisvosios minties federacija, kurios teritorijoje yra Les Sables-d'Olonne savivaldybė, paprieštaravo, kad statula būtų pastatyta. Pasaulietinė asociacija pateikė skundą dėl 1905 m. pasaulietiškumo įstatymo pažeidimo, kai buvęs komunos meras 2018 m. inauguravo šią statulą.

savivaldybei buvo suteiktas šešių mėnesių terminas pašalinti bronzinę statulą, vaizduojančią arkangelą Mykolą, užmušantį drakoną.

Teismas nusprendė, kad statulos buvimas iš tiesų pažeidė 1905 m. įstatymą, draudžiantį viešoje vietoje (išskyrus kapines ir religinių pastatų priestatus) rodyti religinius ženklus ar simbolius.

Kaip pranešama, savivaldybėje įvyko demonstracija prieš statulos pašalinimą. „Nelieskite mūsų statulų“ - tokia žinutė buvo užrašyta ant plakato, kurį laikė apie penkiasdešimt demonstrantų.

Buvęs Prancūzijos politikas Philippe de Villiers (Filipas de Vijersas) taip pat pakomentavo šį klausimą. Paklaustas, ar jis mano, kad tai anekdotinis atvejis, ar daug ką atskleidžiantis, jis atsakė: „Tai labai daug ką atskleidžiantis faktas. Statulas nuima nebe mažumos, o teisėjai, Briuselio teisėjai ir Prancūzijos teisėjai.“

The post Prancūzijos teismas nusprendė pašalinti šv. arkangelo Mykolo statulą appeared first on LAIKMETIS.

Penktadienį pasirašytame dekrete Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją siūloma atleisti iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Teisėjų tarybos posėdžio data, kada bus svarstomas šis prezidento kreipimasis, kol kas nepaskirta.

Prezidentas kreipimąsi į Teisėjų tarybą inicijuoja susipažinęs su generalinės prokurorės teikimu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštu.

STT rugsėjo 2 dieną R. Grigui pareiškė įtarimus dėl kyšininkavimo, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis.

Teisėsauga taip pat yra pareiškusi įtarimus dviem Kauno advokatams ir advokatės kontoros darbuotojui dėl teisėjo papirkimo.

Įtariama, kad Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas Bronislavas Liatukas, susitarė su Kaune veikiančia advokate Valda Grigonyte, kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju, teisėjo R. Grigo sūnumi Tautvydu Grigu, perduos neteisėtą atlygį. Jiems pateikti įtarimai dėl teisėjo papirkimo.

Turimais duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių.

Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Anksčiau skelbta, kad atliekant kratą teisėjo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirba nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.

Teisėjo įgaliojimai yra sustabdyti.

The post Prezidentas inicijuoja kyšininkavimu įtariamo teisėjo R. Grigo atleidimą appeared first on LAIKMETIS.

Konstitucija nustato, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, prieš pradėdami eiti savo pareigas, privalo prisiekti būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.

Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, teisininką Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju paskyrė gegužės 18 d.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami vienai devynerių metų kadencijai. Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

The post Prisiekė Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Mizaras appeared first on LAIKMETIS.

LRT radijui ketvirtadienį kalbėdama apie prie vairo neblaivų įkliuvusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Arvydą Daugėlą, ji pabrėžė, kad tai yra „absoliučiai nesuderinama su teisėjo pareigomis“, o neblaivus asmuo prie vairo „tampa potencialia žudymo mašina“.

„Sakyčiau, tai užtraukia gėdą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – teigė patarėja.

Anot jos, kas pusmetį Lietuvoje sulaikomas vienas promilių turintis teisėjas.

„Jeigu pas pusę metų Lietuvoje vienas teisėjas yra atsitiktinai pagaunamas girtas ar pagiriotas, kyla klausimas, ar tai, dėl ko pagaunamas, nėra sistema. Dėl ko taip vyksta – ar dėl įtampos teisėjo darbe, o gal dėl kolektyvo abejingumo etikos principų pažeidimams, o gal dėl vadovo nenorėjimo matyti, kas vyksta jo kolektyve?“ – svarstė J. Šovienė. 

„Mano nuomone, pagautas nuo alkoholio apsvaigęs teisėjas yra labai rimtas signalas teismų ir kitų institucijų vadovams, ir jie turi imtis priemonių, kad žmonės, kurie yra linkę piktnaudžiauti alkoholiu, jiems būtų arba suteikta reikalinga pagalba, arba jie susitvarkytų, arba, jei nesusitvarko, paliktų savo pareigas. Tokie asmenys negali būti dangstomi“, – tvirtino patarėja.

pagautas nuo alkoholio apsvaigęs teisėjas yra labai rimtas signalas teismų ir kitų institucijų vadovams.

Ji prisiminė prieš metus įvykusį atvejį, kai prie vairo neblaivus buvo sulaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas. Tuomet prezidentas negavo Teisėjų tarybos pritarimo atleisti teisėją, todėl atnaujino jo įgaliojimus.

J. Šovienė sakė, kad prezidentas A. Daugėlos ir kitus tokius atvejus vertina griežtai bei šįkart tikisi principingo sprendimo iš Teisėjų tarybos.

„Prezidentas šiuos klausimus vertina labai principingai ir jam priimant sprendimus dėl inicijavimo atleisti girtus teisėjus ar kitų jo skiriamų pareigūnų, promilių kiekis įtakos neturi. Tai mes ir iš Teisėjų tarybos, ir iš teisėjų bendruomenės tikimės principingo sprendimo ir tikimės, kad vis dėlto buvo pasimokyta iš Striauko atvejo“, – sakė patarėja.

A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone antradienį, apie tai pranešė LRT naujienų portalas ir vėliau tai patvirtino Teisėjų taryba. LRT portalo duomenimis, A. Daugėlai nustatytas 1,82 promilės girtumas.

G. Nausėda trečiadienį dekretu kreipėsi patarimo į Teisėjų tarybą dėl A. Daugėlos atleidimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė, kad bylos, kuriose šis teisėjas paskirtas kolegijos nariu, bus nagrinėjamos iš naujo, delegavus kitą kolegijos narį, dėl vairavimo išgėrus Kauno apygardos prokuratūrai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą.

Teisėjų taryba A. Daugėlos atleidimo klausimą svarstys neeiliniame nuotoliniame posėdyje birželio 7 dieną. 

Pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją iš pareigų pažeminus teisėjo vardą. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi, kol bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų.

LAT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.

The post Kone kas pusmetį sulaikomi neblaivūs teisėjai rodo sistemines bėdas – prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

„Dekriminalizavimas nereiškia, kad mes laikome juos legaliais. Pats jų vartojimas savo reikmėms arba nedidelio kiekio turėjimas su savimi užtrauktų administracinę atsakomybę (...) Kitaip tariant, šita veika taip pat laikoma neteisėta“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė teisėjas.

Taip jis komentavo Seime svarstomas įstatymo pataisas, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas be tikslo platinti užtrauktų nebe baudžiamąją atsakomybę, o administracinę.

Respublikinės priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos Aušros Širvinskienės teigimu, dekriminalizavimas galėtų padėti žmonėms skirtingais jų elgesio etapais.

„Jeigu kalbame apie žmones, kurie eksperimentuoja, kurie neturi priklausomybės, turėtume padėti jiems keisti elgesį, o ne bausti už tą elgesį, kas vėliau atsiliepia jų ateičiai“, – teigė ji.

Pasak A. Širvinskienės, kitų šalių patirtis rodo, jog panaikinus baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio kvaišalų turėjimą, narkotikų vartojimo šuolio nefiksuota.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian tvirtino, kad 2017 metais pradėjus taikyti vien baudžiamąją atsakomybę už narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms, su kvaišalais susijusių veikų padaugėjo 50 procentų.

„Galime drąsiai pasakyti, kad šiandien baudžiamoji politika yra nukreipta į vartotojų persekiojimą“, – sakė ji.

2014 metais neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59 proc., 2019 metais sudarė 77 proc., 2020 metais – 75 procentus.

Pasak G. Belian, 2015 metais tokių veikų registruota 617, 2019 metais – 1310, 2020 metais – 1142.

„Net pandeminis periodas ne kažin ką pakoregavo“, – sakė ji.

Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos, mažiausiai vieną kartą gyvenime narkotinių medžiagų Lietuvoje bandė apie 19 proc. jaunuolių. Europos vidurkis yra 17 procentų.

G. Belian duomenimis, dėl kvaišalų turėjimo ar vartojimo dažniausiai įkliūva nepilnamečiai ir 18–29 metų jaunuoliai.

„Baudžiamoji atsakomybė šiandien neatgraso nei vaikų, nei jaunimo nuo tokių veikų padarymo“, – sakė ji.

„Norėčiau palinkėti, kad tuo atsakomybės perkėlimu, tuo dekriminalizavimu nebūtų apsiribota, o klausimas būtų sprendžiamas kompleksiškai kartu su paslaugų sektoriaus išplėtimu, žalos mažinimo paslaugomis ir kitomis prevencijos priemonėmis, ką parodė kitų šalių geroji praktika“, – pabrėžė G. Belian.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Arūnas Valinskas tvirtino, kad dekriminalizavimas paskatintų kvaišalus vartojančius asmenis kreiptis pagalbos.

„(..) jie turi eiti tos pagalbos, kai virš galvos grandinės žvanga, nes viskas yra Baudžiamajame kodekse, tai kokią žinią mes siunčiame? Jei norime įtikinti žmogų, kad valstybė nori jam padėti, tai dekriminalizacija su sveikatos paslaugų plėtojimu tikrai yra geras žingsnis“, – teigė parlamentaras.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs aktorius Giedrius Savickas sakė žinąs atvejų, kai žmonės nesikreipė pagalbos, nes bijojo baudžiamosios atsakomybės.

„Žinau situacijų, kai žmogui atsitinka bėdų su narkotikais, per didelis dozavimas ar panašiai, ir jis nelabai kreipiasi pagalbos, nes bijo. Bijo, kad bus pagautas ir nubaustas“, – tvirtino jis.

Seime svarstomos pataisos, kuriomis atsakomybė už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti iš Baudžiamojo kodekso perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Siūloma, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų. 

Tokio pat dydžio bauda grėstų ir įkliuvus svaiginantis viešoje vietoje.

Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.

Pasak A. Širvinskienės, 14–21 metų jaunuoliams dabar yra skirta ankstyvosios intervencijos programa. Ji veikia savivaldybėse, visuomenės sveikatos biuruose.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pernai šios programos užsiėmimuose dalyvavo 386 jaunuoliai, 2019 metais – 661.

Šiuo metu už narkotikų turėjimą be tikslo platinti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas, kad už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. 

The post Nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas nereiškia jų legalizavimo – LAT teisėjas appeared first on LAIKMETIS.

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 44, susilaikė 14.

Teikdama šią kandidatūrą parlamento vadovė tvirtino, kad tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.

„Jo mokslinių interesų sritys – konstitucinė ir tarptautinės teisės, žmogaus teisių apsauga, taip pat paskiros privatinės teisės sritys, ypač intelektinės nuosavybės teisė, ir informacinės technologijos, asmens privatumas, ES teisė“, – tuomet vardijo V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas Seime V. Mizaras savo ruožtu teigė, kad Konstitucijos stabilumas yra jos vertybė, tačiau pabrėžė, jog ne mažiau svarbu ir Konstitucijos gyvybingumas bei aktualumas.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas. 

Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.

Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Seime palaikymą V. Mizarui išsakė valdančioji koalicija ir socialdemokratai

Seimui diskutuojant dėl Vytauto Mizaro kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, palaikymą jam išreiškė visos valdančiosios koalicijos frakcijos ir opoziciniai socialdemokratai. 

Pirmasis kalbėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad praėjusią savaitę parlamente V. Mizaras susidūrė su situacija, kai buvo vertinama ne jo kompetencija, o tai, ką jis gynė teisme. 

„Advokato priesaika, kaip ir gydytojo, verčia jį ginti ar gydyti visus, net ir puolusius nusikaltėlius ar žmogžudžius“, – sakė jis. 

E. Gentvilas taip pat pažymėjo, kad seksualinių mažumų žmones teismuose V. Mizaras gynė dėl to, kad būtent dauguma pažeidžia mažumos teises, o ne atvirkščiai. 

Anot jo, priekaištai dėl tokios advokato veiklos rodo, kad kai kurie parlamentarai gina daugumą, kurios teisės nepažeidžiamos, o ne mažumą. 

„Toks kolegų požiūris yra sąmoningas daugumos teisių gynimas, nors jų niekas ir nepažeidinėja. Kartu tai yra sąmoningas ar net homofobiškas mažumų puolimas. Tiesa, atsargiai, nutylint, kad mes iš tikro esame prieš tas mažumas ir jų teises, na, bet prieš jų teises gynusį advokatą atsigriebsime tikrai“, – tvirtino Liberalų frakcijos seniūnas. 

Socialdemokratų frakcijos atstovas Julius Sabatauskas teigė, kad V. Mizaras yra ypatingai gerbiamas teisininkų bendruomenėje.

„Tai yra vienas geriausių variantų, ką galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tai yra aukštos klasės profesionalas, kuris tikrai spręs klausimus vadovaudamasis Konstitucija“, – sakė jis. 

Palaikymą kandidatui išsakė ir Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas, kuris teigė, kad „daugybė buvusių V. Mizaro studentų ir žmonių, mačiusių jo veiklą iš arti, negaili jam gerų žodžių“. 

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė prisidedanti „prie gražių ir teisingų žodžių V. Mizaro atžvilgiu“. 

„Vakar, kuomet frakcijoje turėjome ilgą pokalbį, tikrai tai buvo vienas malonesnių susitikimų. Ir dėl aukštos bendravimo kultūros, ir dėl žinojimo gylio ir suvokimo, ir dėl klausimų įvairovės – nuo intelektinės nuosavybės iki tiesioginių merų rinkimų, iki kitų klausimų, kurie yra svarbūs mūsų stipriai valstybei“, – sakė ji. 

„Tikrai labai džiaugčiausi ir mūsų frakcija džiaugtųsi, jei vienu iš Konstitucinio Teismo teisėjų taptų V. Mizaras“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė. 

Tiesa, nepritariantys V. Mizaro kandidatūrai sakė du atskiri Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų sąjungos atstovai Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis. 

Jie teigė negalintys pritarti kandidatui, nes pagal jo pasisakymus sprendžia apie itin liberalias pažiūras. 

„Būtent tie pasisakymai spaudoje, kuriuose raginama keisti Lietuvos įstatymus, susijusius su šeimos institutu, man liudija, kad šis žmogus jau seniai užsiima politine veikla. Man ji nepriimtina“, – tvirtino V. Aleknaitė-Abramikienė. 

„Peržiūrėjus jo pasisakymus, publikacijas, galiu daryti išvadą, kad gerbiamas kandidatas atstovauja išskirtinai liberalioms ideologinėms nuostatoms“, – sakė A. Ažubalis. 

Nepritarimą V. Mizaro kandidatūrai išsakė ir opozicinei Darbo partijos frakcijai priklausantis Mindaugas Puidokas, sakęs, kad negalima „atriboti asmens pažiūrų ir asmenybės nuo jo kompetencijos“. 

„Dirbdamas Konstituciniame Teisme jis, kaip asmenybė, turės priimti sprendimą vadovaudamasis ne Konstitucijos raide, bet savo pažiūromis ir šitoje vietoje tos pažiūros yra aiškiai labai ir stipriai liberalios“, – teigė M. Puidokas. 

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

V. Mizaro kandidatūrą patvirtintinus, jis Konstituciniame Teisme pakeis dabartinį jo pirmininką Dainių Žalimą, kurio kadencija baigėsi dar pernai kovą. 

Politologas Vytautas Sinica feisbuke taip įvertino permainas KT: „Konservatoriai toliau sėkmingai vykdo liberalų programą. Į Konstitucinį teismą paskirtas aktyviausias LGBT reikalavimų gynėjas Lietuvos teismuose prof. Vytautas Mizaras. Jau D. Žalimas perrašinėjo Konstituciją progresyvios ideologijos naudai. V. Mizaras pareigose turėtų vienareikšmiškai vadovautis nuostata, kad „europinės vertybės“ (kurios šiandien iš esmės reiškia Europos kaip civilizacijos neigimą ir peržengimą) ir ES teisė yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir ši gali, ir turi būti, interpretuojama tik ETT ir EŽTT sprendimų šviesoje. Gal net turės fantazijos išaiškinti, kad vienalytė santuoka įmanoma," - ironizuoja politologas. „Nepamirškime, kad jokie leftistiniai projektai šiame Seime negali praeiti be didesnės konservatorių dalies palaikymo," - prideda V. Sinica.

The post LGBT interesus ginantis advokatas V. Mizaras paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju appeared first on LAIKMETIS.

Popierius Jonas Paulius II 1990 metų rugsėjo 21 d. sušaudytą 38 metų teisėją Rosario Livatino (Rosarijų Livatiną) paskelbė kankiniu. Sekmadienį per mišias vietos katedroje Agridžente, Sicilijos mieste, kur jis buvo nužudytas, jis buvo beatifikuotas.

Relikvijorius su krauju aptaškytais teisėjo marškiniais buvo padėtas katedroje, o jis pats buvo paskelbtas palaimintuoju. Tuo metu Vatikane popiežius Pranciškus pagerbė šio „kankinio už teisingumą ir tikėjimą“ atminimą.

„Tarnaudamas bendram gėriui kaip pavyzdinis teisėjas, kuris niekada nepasidavė korupcijai, jis siekė teisti, kad žmogus išpirktų kaltę, o ne būtų pasmerktas“, – per maldą „Regina Coeli“ sakė pontifikas.

Kasdien prieš eidamas į teismą R. Livatino melsdavosi bažnyčioje. Jis dirbo prie didelio masto kovos su mafija bylos ir netrukus turėjo pradėti naują teismo procesą, kai buvo nužudytas. Jo kūnas buvo rastas pakelėje netoli jo namų. Teisėjas atsisakė bet kokios apsaugos.

Vėliau buvo nustatyta, kad ant daugelio jo užrašų buvo uždaras STD (sub tutela Dei), kas lotyniškai reiškia „saugant Viešpačiui“. Tokį užrašą teisėjai Viduramžiais naudojo prieš priimdami sprendimus.

Iš užrašų taip pat matyti, kad jis prašydavo Dievo atleidimo už grėsmę, kurią jo darbas kėlė jo tėvams.

Dviems R. Livatino nužudžiusiems vyrams buvo skirtos kalėjimo iki gyvos galvos bausmės.

The post Mafijos nužudytas teisėjas italas Rosario Livatino paskelbtas palaimintuoju appeared first on LAIKMETIS.