Nors dabar didžiausia šio skandalo liepsna, A. Tapino dėka, įsimetė į TS-LKD partiją, kuri, kaip žinote, mano mylimiausių partijų sąraše užima kokią garbingą 11 vietą, o šiandien liepsnos pradėjo kėsintis ir į vienos ministrės kėdę, bet, objektyvumo vardan, į šį skandalą aš žiūriu kiek labiau rezervuotai nei kiti.

Ne, A. Tapinas šiuo aspektu gerą darbą padarė, neneigsiu to. Bet ne dėl to, kad apdegins TS-LKD reitingus ar net kokią ministrę iš posto išvers, o dėl to, kad gal pagaliau bus sutvarkyta ši sritis.

Reikalo esmė yra ta, kad, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 12 str., savivaldybės tarybos narys, eidamas, tarybos nario pareigas, gali pretenduoti į trejopos formos išmokas: atlyginimą už darbo laiką, sugaištą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas; išmoką kanceliarinėms, interneto, pašto, telefono ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti; komandiruotės išlaidas, jei savivaldybės tarybos narys yra komandiruojamas atstovauti savivaldybei už savivaldybės ribų. Tačiau pats atlyginimas už sugaištą darbo laiką yra labai mažas.

Dar daugiau, neatlyginama už tokius veiksmus, kaip klausimų skaitymas, gilinimasis į juos, savarankiškas informacijos rinkimas, paklausimų rašymas, kt. Jei nori, gali tą daryti, bet darysi savo laisvo laiko sąskaita ir apmokėjimo už tai negausi. O va iš taip vadinamų „kanceliarinių“ jau gali „susikombinuoti“, pririnkęs sąskaitų faktūrų ar kvitukų iš kur tik papuola.

Taigi, visa skandalo esmė yra ta, kad savivaldybių tarybų nariai, negaudami adekvataus atlyginimo už tarybos nario darbą, ėmė žiūrėti į tą „kombinavimosi“ su sąskaitomis ar kvitukais reikalą į savo, kaip tarybos nario, atlyginimo dalį.

Taigi, visa skandalo esmė yra ta, kad savivaldybių tarybų nariai, negaudami adekvataus atlyginimo už tarybos nario darbą, ėmė žiūrėti į tą „kombinavimosi“ su sąskaitomis ar kvitukais reikalą į savo, kaip tarybos nario, atlyginimo dalį.

Dabartinėje situacijoje visuomenei reikėtų atsakyti į vieną klausimą: ar savivaldybės tarybos narys turėtų gauti kažkokį apmokėjimą už savo, kaip savivaldybės tarybos nario, darbą? Jei visuomenė atsako, kad ne, neturėtų, tuomet keičiam Vietos savivaldos įstatymo 12 str., nurodydami, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra atliekamos neatlygintinai ir joks apmokėjimas ar kompensavimas jam nepriklauso.

Tačiau, kad ir kaip viliotų atsakymą į aukščiau užduotą klausimą pateikti, kad ne, nieko tiems valdžiažmogiams nemokam, dar to betrūko, vis dėlto, siūlyčiau apsvarstyti tokio atsakymo pasekmes.

Nes praktika patvirtina, kad iš idėjos dirbti galima mėnesį, gal du. O toliau darbas iš idėjos apkarsta ir yra elementariai užmetamas. O tuomet jau meras, kuris atlyginimą gauna pilną, o dabar tą atlyginimą dar ketinama ir ženkliai padidinti, reikalus spręs vienašališkai, kadangi visi kiti savivaldybės nariai nei turės kažkokio noro į kažką gilintis, nei turės tam kažkokių galimybių.

Antra, kas tuomet eis į tas tarybas? Jei manot, kad eis idėjiniai savo krašto patriotai, pasiruošę už dyką art vardan savo krašto gerovės, tai ne, greičiausiai, tokių jei ir bus, tai tik vienetai. O ateis, iš esmės, dviejų tipų kandidatai. Pirmieji bus tie, kuriems jokio atlyginimo ir nereikia, nes jie eis dėl kitų priežasčių. Ir ne dėl patriotiškumo. Pavyzdžiui, koks nors verslininkas, kuris manys, kad, būnant savivaldybės tarybos nariu, tai bus puiki proga susitvarkyt savo verslo reikalus. Na, pavyzdžiui, kad savivaldybė iki jo vystomo projekto komunikacijas nutiestų, gatvę išasfaltuotų, ir kt.

Jei manot, kad eis idėjiniai savo krašto patriotai, pasiruošę už dyką art vardan savo krašto gerovės, tai ne, greičiausiai, tokių jei ir bus, tai tik vienetai.

Antrasis tipas kandidatų būtų tie, kuriems atlyginimą per kitur duotų juos delegavusi partija. Pavyzdžiui, per 5 minutes išsiguglinęs radau 9 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius iš TS-LKD frakcijos, kurie yra įdarbinti arba TS-LKD frakcijos Seimo narių patarėjais, arba ministrų patarėjais, arba įdarbinti frakcijos atstovu spaudai, arba įdarbinti tiesiogiai pačioje partijoje. Taigi, beveik pusė iš TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės narių darbines pajamas gauna, tačiau jas gauna išimtinai iš partijos malonės. Jei partija panorės, vienas ar kitas tarybos narys darbinių pajamų staigiai nebeteks.

Todėl akivaizdu, kad šie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, išimtinai priklausantys nuo partijos malonės, atstovaus ne savivaldybės gyventojams, o partijai. Tai yra, bus labai klusnūs partiniai rankų kilnotojai. Partija lieps ranką pakelti – pakels. Partija lieps nekelti – nekels. Partija lieps ateiti į posėdį – ateis. Partija lieps neateiti – neateis. Tokiu būdu TS-LKD partija užsitikrina, kad visi jai reikalingi klausimai „važiuos buldozeriu“ ir kad niekas net nepagalvos rengti kokį „maištą laive“ viename didžiausių TS-LKD partijos turimų administracinių resursų – Vilniaus miesto savivaldybėje.

Todėl mano pasiūlymas būtų savivaldybių tarybos nariams mokėti ir mokėti kažkokio fiksuoto dydžio išmoką, kurią reikėtų diferencijuoti pagal savivaldybės dydį. Į kurią jau įeitų ir visos kanceliarinės išlaidos ir kt. Kad kiekvienas tarybos narys žinotų, jog mėnesio gale jis gaus X dydžio išmoką už darbą savivaldybės taryboje, kad tokią išmoką visi tarybos nariai gaus vienodą, todėl nėra jokio reikalo „kombinuotis“ su kvitukais ar sąskaitėlėmis.

The post Dominykas Vanhara. Naujas „susikombinavimo" skandalas appeared first on LAIKMETIS.

Rinkimų apylinkės duris atveria 7 val. ryto ir veiks iki 20 val. vakaro. Rinkėjai sekmadienį gali balsuoti tik tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, apylinkėse.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą. taip pat prašo nefotografuoti balsavimo biuletenių ir neskelbti nuotraukų socialiniuose tinkluose.

Rinkimų kodeksas draudžia fotografuoti ar filmuoti balsavimo kabinose, siekiant pažaboti balsų pirkėjus, kurie mainais už piniginį ar kitokį atlygį prašydavo parodyti pardavusio savo balsą rinkėjo pažymėto biuletenio fotografiją.

Rinkimų dieną budės sustiprintos policijos pajėgos, prokurorai, rinkimus stebi politinių ir nevyriausybinių organizacijų deleguoti stebėtojai. Jie taip pat stebės ir balsų skaičiavimą.

Iš viso savivaldybių tarybų ir merų rinkėjų sąrašuose įrašyti beveik 2,39 mln. rinkėjų. Dalis jų savo valią pareiškė balsuodami iš anksto, taip pat specialiuose punktuose ligonėse, slaugos namuose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose. Vyresnio amžiaus rinkėjai ir neįgalieji, sergantys asmenys turėjo galimybę balsuoti namuose.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų. 

The post Vyksta savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai appeared first on LAIKMETIS.

Ragina balsuoti

„Svarbiausias šios savaitės sprendimas padarytas! Nelikit abejingi ir jūs. Nepalikit savo balso ,ant sofos'", - sako feisbuko paskyroje ryte parašė V. Čmilytė-Nielsen.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išankstiniuose rinkimuose taip pat jau atidavė savo balsą.

Realu būtų išlaikyti esamus merus - V. Čmilytė-Nielsen

Savivaldos rinkimuose realu būtų išlaikyti esamus merus, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, labiausiai užtikrintai Liberalų sąjūdis jaučiasi Joniškyje, Tauragėje, Trakuose, Plungėje, Rietave ir Pagėgiuose. Šiuose miestuose, anot V. Čmilytės-Nielsen, „turime ne vieną merą, kurie labai gerai užsitikrinę bendruomenių gyventojų pasitikėjimą“.

Ji viliasi, kad partijos atstovų tarybose ir merų skaičius augs. „Realistiškas scenarijus būtų išlaikyti esamus merus, bet visiškai neatmetu, kad bus ir optimistiškesnis, kad padidinsime merų skaičių ir taryboje narių skaičių“, – antradienį Lukiškių aikštėje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

K. Bartoševičiaus skandalas

Paklausta, ar Liberalų sąjūdžiui nepakenks skandalas dėl mesto šešėlio nutekinus informaciją buvusio konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus byloje, jo lyderė sakė, kad įtakos gali turėti viskas.

„Matysim jau neužilgo, aš dabar nesiimčiau spėlioti“, – kalbėjo ji.

Šią savaitę „Vilmorus“ apklausoje skelbta, kad per du mėnesius labiausiai iš politikų smuko gyventojų pasitikėjimas V. Čmilyte-Nielsen. Tam, pasak sociologo Vlado Gaidžio, įtakos galėjo turėti K. Bartoševičiaus tyrimo ir galimo informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nutekinimo istorija.

Pati politikė neigė tai dariusi.

Sumenkę reitingai

Palankiai vertinančių V. Čmilytę-Nielsen gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc. vasarį, neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8 gruodį iki 51,2 proc. vasarį. Paklaidos ribose krito ir Liberalų sąjūdžio palaikymas.

Antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose, jis bus organizuojamas iki ketvirtadienio, nuo 7 val. iki 20 valandos. Balsuoti iš anksto rinkėjai gali bet kurioje šalies savivaldybėje.

The post V. Čmilytė-Nielsen: nepalikit savo balso „ant sofos" appeared first on LAIKMETIS.