„Planuojame atidaryti artimiausiu metu naują telefono liniją, komunikacinę liniją, per kurią žmonės anonimiškai galės pranešti apie visas problemas, susijusias su narkotikais, apie platinimą, apie taškus, visą kitą naują informaciją“, – penktadienį Rietave žurnalistams sakė R. Požėla.

Anot jo, kitą savaitę ši iniciatyva bus pristatyta Vidaus reikalų ministerijoje. 

R. Požėla pabrėžia, kad policija individualiai bendradarbiauja su mokyklomis ir siekia, kad įstaigų durys būtų atviros pareigūnams. Pastebima, kad ten kur vyksta glaudus bendradarbiavimas, problemų esama mažiau, pasitelkiami įvairesni įrankiai problemoms spręsti. 

Vidaus reikalų ministerija Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono savivaldybėse gruodį ėmėsi įgyvendinti Nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomojo modelio projektą.

Projektas iki kitų metų gegužės 31-osios bus įgyvendinamas septyniose pasirinktose Vilniaus, Alytaus miestų ir Klaipėdos rajono mokyklose. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad įvairias priemones vėliau ketinama taikyti šalies mastu.

„Projektas startavo, jis iki gegužės mėnesio vyks, tai leis mums apibendrinti ir išsigryninti modelį, priemones, kurios veikia, kurios neveikia, ir kurias paskui taikysime kaip vieningą modelį visose Lietuvos mokyklose“,  – žurnalistams penktadienį teigė A. Bilotaitė.

Anot ministerijos, bandomuoju projektu siekiama rasti būdus efektyviau spręsti narkotikų paplitimo tarp nepilnamečių problemą, ypatingą dėmesį skiriant visų prevencija užsiimančių institucijų ir organizacijų įtraukimui ir jų nuosekliam, koordinuotam veikimui vykdant prevencines veiklas. 

Projektu bus bandoma sukurti ir patikrinti narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose mechanizmą ir taip didinti mokinių saugumą ugdymo įstaigose bei prieigose, formuoti teisės pažeidimams atsparią aplinką ir sudaryti prielaidas moksleivių elgesio keitimui.

Projekto metu bus dirbama ir su mokinių tėvais, mokyklos administracija, bendruomene.

Pasak A. Bilotaitės, policija pastaruoju metu didina dėmesį ir pajėgumus siekiant užkardyti narkotikų platinimo tinklus.

Generalinis komisaras taip pat užsiminė, kad artimiausiu metu bus pranešta apie didelius ikiteisminius tyrimus, susijusius su narkotikų realizacija.

The post Policija: pristatysime naują anoniminę skambučių liniją problemoms dėl narkotikų appeared first on LAIKMETIS.

Vis dėlto tarnybų vadovai sako biudžete norintys daugiau pinigų, tačiau kol vyksta derybos, konkrečių sumų neįvardija.

2024 metų biudžeto projekte Policijos departamentui numatyta daugiausia lėšų – 332,8 mln. eurų. Šiais metais policininkams skirta 313,8 mln. eurų.

„Matant kitų metų biudžeto skaičius, manome, kad gali kilti tam tikrų problemų, susijusių su darbo užmokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis, mokant butpinigius, tarnybinio transporto išlaikymui, komunalinėms ir kitoms paslaugoms, tokioms kaip pašto siuntimas, areštinėse laikomų asmenų maitinimas, daiktinių įrodymų transportavimas, saugojimas ir naikinimas“, – BNS nurodė generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Tikiuosi, kad derybose su politikais dar pavyks pakeisti šiuos skaičius ir įtikinti, kad mūsų pateiktas poreikis yra būtinas norint tinkamai užtikrinti žmonių saugumą“, – pridūrė jis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) numatyta 187,2 mln. eurų, šiemet įstaigos biudžetas siekė 174,2 mln. eurų.

„Tikimės, kad 2024 metų biudžete bus numatyta tiek lėšų, kiek jų reikia, kad galėtume vykdyti mums pavestas funkcijas ir užtikrinti gyventojų saugumą. Labai svarbu, kad jos didėtų ir darbo užmokesčiui, kuris turėtų augti ne mažiau nei kitų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnams ir atliepti teisėtus ugniagesių gelbėtojų lūkesčius“, – BNS sakė PAGD direktorius Saulius Greičius.

„Esame pateikę lėšų poreikį. Šiuo metu kol kas turime tik preliminarų biudžetą. Tikiuosi, kad jis bus tikslinamas, ir bus atsižvelgta į spręstinus klausimus“, – kalbėjo ugniagesių vadas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) planuojama skirti 135,3 mln. eurų. Šiais metais ji gyvena su 108,8 mln. eurų biudžetu. Palyginti su kitomis vidaus reikalų sistemos įstaigomis, VSAT papildomai skirta daugiausia pinigų. Dalis jų bus panaudota 244 naujiems pasieniečių etatams įsteigti.

„Mes per ateinančius metus, jei biudžetas bus patvirtintas, tikrai galėsime stiprinti sienos apsaugą“, – BNS teigė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

Viešojo saugumo tarnybai (VST) ketinama skirti 35 mln. eurų (2023 metais – 31,5 mln. eurų). Kaip BNS sakė laikinasis VST vadas Arūnas Paulauskas, biudžetas „yra toks, koks yra“.

„Aišku, visada norėtųsi daugiau“, – pridūrė jis.

VST laikinasis vadovas taip pat teigė, kad jei tarnyba galiausiai bus prijungta prie Policijos departamento, ji minėtą finansavimą vis tiek išlaikys.

„Jei VST būtų integruota į policijos sistemą, ji būtų integruota kaip atskiras juridinis asmuo, tai reiškia, kad VST išlaikytų darbdavio statusą, vykdytų viešuosius pirkimus, turėtų savo biudžetą“, – aiškino A. Paulauskas.

„Turbūt reikia būti sąžiningam, atsiradus pavaldumui, reikėtų tą biudžetą pasiderinti su generaliniu komisaru“, – pridūrė jis.

Mažiausiai – 16 mln. eurų (šiemet – 15,5 mln. eurų) lėšų, kaip ir kasmet, planuojama skirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Šios įstaigos vadas Rolandas Kiškis BNS teigė, kad „Seimui pateiktas valstybės biudžeto projektas dar nepatvirtintas, todėl jį vertinti šioje stadijoje būtų nekorektiška“.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad nusikaltimams sudėtingėjant tarnyba mato didesnio finansavimo poreikį „pareigūnų ir darbuotojų kompetencijoms kelti, aukščiausio lygio mokymams, stiprinti bendradarbiavimą su užsienio partneriais kvalifikacijos kėlimo klausimais, taip pat atnaujinti patalpas Vilniuje ir Šiauliuose“.

Dėl geresnių darbo sąlygų šią savaitę protestavo dalis pareigūnų.

Lapkričio 14-ąją Seime numatytas pirmasis biudžeto projekto svarstymas, lapkričio 23-iąją – antrasis, o jį priimti numatoma gruodžio 5-ąją.  

The post Statutinių tarnybų vadovai teigia biudžete norintys daugiau pinigų appeared first on LAIKMETIS.

„Paskutinė statistika, kurią turiu, tai nuo liepos 1 iki liepos 12 dienos pabaigos yra išduoti 725 tokie orderiai. Virš 300 žmonių (per savaitę – BNS)", – LRT radijui sakė R. Požėla.

Anot jo, per beveik dvis savaites gauta per 1800 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, iš jų dėl daugiau kaip 400 atvejų pradėtos baudžiamojo proceso procedūros.

Dėl daugiau kaip 700 atvejų neįžvelgta ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindų, tačiau, pasak komisaro, prevenciškai vertinant situaciją ir siekiant užkirsti kelią galimoms grėsmėms žmogaus sveikatai ir gyvybei, priimti sprendimai įteikti orderius. 

„Turime ir apskųstų sprendimų, virš 30 sprendimų yra apskųsta. Teismas vienu atveju yra panaikinęs policijos orderį“, – kalbėjo R. Požėla. 

Anot komisaro, policijos pareiga prižiūrėti, kad asmuo negrįžtų namo anksčiau laiko, tai yra, nepraėjus 15 dienų nuo orderio įteikimo, tačiau tokių atvejų užfiksuota virš kelių šimtų. Dėl jų pradėta administracinė teisena.

„Turime ir keistų situacijų, kai vadinamasis nukentėjusysis kreipiasi į policijos įstaigą prašydamas, kad asmuo, kuriam įteiktas orderis, grįžtų, ir motyvai, kad sutuoktinis ar sugyventinis yra šeimos išlaikytojas, kad sūnus galbūt patriukšmavo, bet kitą dieną atsiprašė. Turime įvairių situacijų“, – sakė policijos generalinis komisaras. 

Išduotų orderių skaičius, anot R. Požėlos, dar kartą parodo, kokia yra reali situacija dėl smurto artimoje aplinkoje.

„Matyt, jei žmonės skambina, tai nebe pagrindo skambina. Jei nematom pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau problema egzistuoja, tai čia šitas orderis prisideda vienaip ar kitaip prie problemos sprendimo“, – sakė jis. 

Liepos 1-ąją pradėjo galioti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, jame pirmą kartą numatytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Pagal įstatymą, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų skiria policijos pareigūnas. Sprendimą dėl to jis turi priimti ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Pareigūno skirtą orderį galima apskųsti teismui. 

The post R. Požėla - liepą policija išdavė jau 725 apsaugos nuo smurto orderius appeared first on LAIKMETIS.

Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, ekspertų dešimtuke taip pat yra Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius, generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Valstybės senos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris.

Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 23 dienomis apklausęs 925 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.

The post Apklausa rodo, kad įtakingiausi valstybės tarnautojai - D. Jauniškis, Ž. Bartkus, R. Požėla appeared first on LAIKMETIS.

„Ar mes matome šiandien labai realias grėsmes, pasižyminčias masiškumu? Atsakau, kad ne. Taip, pavienes grėsmes matome, pavienius asmenis stebime, kurie turi įvairių idėjų“, – žurnalistams sekmadienį sakė policijos vadovas.

Pasak R. Požėlos, labiausiai tikėtini konfliktai tarp „tų asmenų, kurie ateina į kapines paminėti būtent gegužės 9-ąją, ir kitų asmenų, kurie galbūt turi kitą požiūrį į gegužės 9-ąją“.

Policija yra identifikavusi per 300 galimų susirinkimo vietų ir kapinių, kitų vietų, kur yra įvairių atminimo elementų Antrajam pasauliniam karui.

„Tikrai policijos dėmesys yra ir bus. Tų objektų sustiprinta apsauga jau šią naktį bus vykdoma. Rytoj, gegužės 9-ąjai, yra dedikuoti šimtai pareigūnų. Ne dešimtys, o šimtai“, – pabrėžė policijos vadovas.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Rusija vadinamąją Pergalės dieną švenčia gegužės 9-ąją. Šiemet minėjimui vykstant tuo metu, kai Rusija tęsia invaziją Ukrainoje, Lietuvoje baiminamasi incidentų.

R. Požėla pasirengimą pirmadienį užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenės rimtį sekmadienį aptarė su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.

„Lietuva, kaip ir visa Europa, rytoj minės Europos dieną – simbolizuojančią taiką ir vienybę. Rusijos primesta pergalės diena Lietuvoje nešvenčiama, tačiau neabejojama, kad priešiška propaganda gali išnaudoti šią dieną provokacijoms ir neapykantos kurstymui“, – pranešime teigė ministrė.

„Labai svarbu, kad  šalies gyventojai elgtųsi atsakingai, nepasiduotų provokacijoms ir išlaikytų rimtį. Taip pat, įvertinus pastarųjų metų patirtis, labai svarbus kruopštus išankstinis teisėtvarkos pareigūnų pasiruošimas, kad būtų eliminuotos galimos grėsmės ir išvengta neramumų“, – pabrėžė ji.

Prašo nedėvėti draudžiamos simbolikos

Visos už viešąjį saugumą atsakingos tarnybos įpareigotos pasirengti įvairiems scenarijams ir  šiomis dienomis dirbti sustiprintu režimu bei didesnėmis pajėgomis, operatyviai reaguoti į gaunamą informaciją, aktyviai stebėti elektroninę erdvę, sustiprinti valstybės objektų ir  ambasadų apsaugą, skirti daugiau pareigūnų darbui prie galimų didesnių susibūrimų vietų.

Policija prašo lankant kapines ar kitas vietas laikytis galiojančių įstatymų, nedėvėti draudžiamos atributikos, nepasiduoti provokacijoms, net ir dėl menkiausių nesklandumų kreiptis į susibūrimų vietose dirbančius pareigūnus ir vykdyti teisėtus jų nurodymus.

„Mes žinome, kad yra tam tikra atributika, ji yra draudžiama ir tikrai prašymas į tai reaguoti ir nedaryti pažeidimų“, – sakė A. Bilotaitė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje buvo uždrausta viešai naudoti Georgijaus juosteles – populiarų ženklą tarp mininčiųjų Pergalės dieną karių kapinėse ar prie Raudonajai armijai skirtų atminimo ženklų.

Šalia jų žada budėti sustiprintos policijos pajėgos, segintiems uždraustas juosteles pareigūnai galės skirti kelis šimtus eurų siekiančias baudas.

„Reaguosime, be abejo, į draudžiamų simbolių galimą nešiojimą, demonstravimą. Ar mes reaguosime taip, kad sieksime čia ir dabar tą simbolį pašalinti – turbūt, kad ne. Bet gali būti tokia situacija, kai žmogų įspėjus, užfiksavus jo asmenybę, užfiksavus padarytą pažeidimą, šitą asmenį bauda pasieks, sakykime, kad ir tos pačios dienos vakarą ar galbūt kitą dieną“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad masinių pažeidimų ar nereagavimo į pažeidimus atveju policija „veiks čia ir dabar“.

The post Gegužės 9-ąją matome tik pavienes grėsmes – R. Požėla appeared first on LAIKMETIS.

„Policija imsis priemonių, kad šis perimetras būtų pažymimas techninėmis priemonėmis – mes tai planuojame, mes tam ruošiamės. Tai bus akivaizdu, iki kur galima prieiti, o kur jau yra riba, kur, deja, ji yra saugoma įstatymo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė komisaras.

„Tą pačią situaciją matome ir prie kitų objektų – valstybės institucijų, kur yra griežtas įpareigojimas laikytis 75 metrų“, – pridūrė jis.

Policijos vadovas teigė, jog prieš protesto renginius policija planuoja aptverti parlamentą tvora.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ateityje ekstremaliosios situacijos laikotarpiu vykstantys masiniai žmonių susibūrimai (protestai) bus vertinami kaip aukštos rizikos renginiai, todėl išduodant leidimus mitingams policijai bus atstovaujama aukštesniu lygmeniu.

R. Požėla pabrėžia, jog, policijos vertinimu, kelių tūkstančių žmonių renginiai prie parlamento neturėtų vykti, net tam nėra pakankamai vietos.

„Mūsų įsitikinimu, dideli renginiai, kuriuose ruošiasi dalyvauti daugiatūkstantinės minios, vis tik prie Seimo yra negalimi dėl to, kad tiesiog fiziškai ten nėra vietos“, – teigė jis.

Renginių metu iš anksto numatytos papildomos Viešojo saugumo tarnybos ir kitų teisėsaugos institucijų pajėgos.

Pristatė išmoktas pamokas

Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovai ketvirtadienį vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pristatė rugpjūčio 10 dieną prie Seimo vykusio mitingo, vėliau peraugusio į riaušes, analizę. Pareigūnai taip pat pateikė išvadas ir taktinius sprendimus, kaip ateityje rizikinguose masiniuose renginiuose bus užtikrinama viešoji tvarka ir saugumas.

Kaip spaudos konferencijoje pranešė vidaus reikalų ministrė, daroma išvada, kad rugpjūčio 10 dieną pareigūnų veiksmai buvo adekvatūs tuo metu turėtai informacijai ir susiklosčiusiai situacijai, kritinių klaidų išvengta.

„Vertinant pačią situaciją, turėčiau pasakyti, kad pareigūnų veiksmai buvo adekvatūs tai pačiai esamai situacijai ir turimai informacijai. Kritinių klaidų buvo išvengta. Mes matome, kad taip pat buvo išvengta civilių aukų“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie Seimo dirbo 270 policijos ir 184 VST pareigūnai.

Policijos generalinis komisaras teigė, kad malšinant riaušes buvo pasirinktas skandinaviškas modelis, vadovaujamasi efektyviausia tarptautine praktika – visomis įmanomomis priemonėmis stengtasi neeskaluoti situacijos, viešajai tvarkai užtikrinti naudotos dialogo grupės ir kitos taikios priemonės vengiant jėgos. Šis modelis bus taikomas ir ateityje.

„Tikslas yra nenaudojant jokių papildomų prievartos priemonių užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, konstatuota, jog institucijoms pritrūko bendradarbiavimo, tačiau bus siekiama, kad ateityje tai nepasikartotų.

„Mes labai atidžiai stebime situaciją – tiek geopolitinius procesus, tiek žvalgybinę informaciją gauname ir tikrai pagal tai reaguojame, priimame sprendimus. Veikia Jungtinis situacijų valdymo centras, kuris 24 valandas per parą dirba ir, vertindamas ir analizuodamas situaciją, teikia tam tikras rekomendacijas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Parengtyje bus daugiau pareigūnų

R. Požėla teigė, kad teisėsaugos institucijos kai kuriuos dalykus įvertino „pakankamai savikritiškai“. Jis teigė, kad buvo sprendžiama, kaip ateityje išvengti situacijos, kai taikiniu riaušėse tampa žiniasklaidos priemonių atstovai, Seimo nariai ar „visi kiti, kurie turi kitokią nuomonę“.

„Reikia pripažinti, kad ta situacija, kuri susiklostė tuo metu, tuo laikotarpiu, kai baigėsi vienas renginys ir tas laikotarpis iki aktyvios policijos intervencijos fazės, tai mūsų netenkino, turbūt kaip ir visų kitų netenkino“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Be to, pasak jo, buvo sprendžiama, kaip užkardyti pareigūnų sužalojimus.

„Tas skaičius pareigūnų, kurie buvo sužaloti – teigiamai tų dalykų mes negalėjome įvertinti“, – pabrėžė jis.

R. Požėlos teigimu, institucijos išmoko šią pamoką, jog svarbu visada turėti pasiruošusių pareigūnų, galinčių veikti net ir kritinėmis situacijomis.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad pareigūnai renginio metu matė ženklus, kad gali kilti neramumai, vertino rizikas ir pareigūnų skaičius buvo nuosekliai didinamas.

„Tačiau kai atėjo tam tikras momentas ir kai supratome, kad vis tik bus reikalinga vykdyti specialią policijos operaciją, mums reikėjo dar daugiau pareigūnų ir būtent pareigūnų, kurie yra parengti vykdyti tam tikras intervencijas“, – kalbėjo komisaras.

„Išmokta pamoka – kad mes pasitelksime ir kitų teritorinių policijos įstaigų pareigūnus, kad policija galėtų kartu su savo partneriais veikti nenutrūkstamai, kai to reikalauja situacija“, – teigė jis.

Vertina grėsmes

Pasak R. Požėlos, nuo praeitos savaitės didesni pajėgumai stebi socialinę erdvę ir informuoja institucijų bei politinius vadovus, siekiant numatyti galimas grėsmes.

Pareigūnai taip pat žada ateityje prieš rizikų keliančius renginius pristatyti konkretų pasirengimo planą politiniams vadovams.

Policijos generalinis komisaras taip pat teigė, kad per panašius renginius ateityje bus pasirūpinta ir žurnalistų saugumu. 

„Policija įsipareigojo žurnalistams nustatyti vadinamąsias saugumo zonas, kur žurnalistai iš ten galėtų saugiai fiksuoti, stebėti renginius, dirbti savo darbą susikeliant medžiagą, nuotraukas ir visa kita“, – teigė R. Požėla.

„Aš tikiuosi, kad bendromis pastangomis žurnalistų saugumas ateinančiuose renginiuose bus užtikrintas efektyviau“, – pridūrė jis.

Apie 5 tūkst. žmonių rugpjūčio 10 dieną buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos. 

Rugsėjo 10 dieną planuojama rengti akciją sostinės centre „Stop diktatūrai Lietuvoje, Sugrąžinkime Lietuvą tautai, TAIP – Seimo paleidimui“.

Savivaldybė buvo suderinusi šį renginį, tačiau po riaušių prie Seimo nuspręsta jį vertinti iš naujo.

The post Generalinis komisaras R. Požėla: prieš protestus policija aptvers Seimą tvora appeared first on LAIKMETIS.

„Norėjau pasiųsti tam tikrą žinutę, kad visi renginių organizatoriai ir renginių dalyviai, kurie planuoja savo susirinkimus prie Seimo, dar kartą atidžiai ir nuodugniai perskaitytų Susirinkimų įstatymą. Policija įsipareigoja ir imsis visų priemonių, kad Susirinkimų įstatymo nuostatos visa apimtimi būtų vykdomos preciziškai. Viena iš tų nuostatų yra atstumų laikymasis“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė Renatas Požėla.

„Mes matome, kad nepažeidžiant šios nuostatos, dideli masiniai renginiai prie Seimo tiesiog fiziškai negalimi, nes nėra vietos ten, tai mūsų pozicija bus tokia, mes pasisakysime, kad toks renginys ar tokie renginiai vyktų kitose Vilniaus miesto vietose“, – sakė jis.

Pasak generalinio komisaro, policija siūlytų kitą vietą – tai galėtų būti „įprasta mitingų vieta“ viename iš Vilniaus parkų.

Kita vertus, jis pabrėžė, kad minėjimo, taikūs renginiai prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje gali būti rengiami kaip iki šiol.

Kalbame apie renginius, kurie kelia tam tikrą riziką

„Kalbame apie renginius, kurie kelia tam tikrą riziką. Nekalti renginiai, kada renkasi moksleiviai kažką švęsti, paminėti, tai vienas dalykas, bet kai kalbame apie protesto renginius, protesto mitingus, preciziškai laikantis tų pačių 75 metrų atstumo, iš esmės viena vieta yra tinkama tokiems renginiams, kuriuose rinktųsi ne keli šimtai, o keli tūkstančiai ir daugiau, tai yra ta pati (automobilių) aikštelė, bet darbo dienomis ji būna užpildyta transporto priemonėmis. Faktiškai jokia kita vieta – ar nuo upės pusės, ar kitos pusės, netinka, nes bus pažeidžiamos Susirinkimų įstatymo nuostatos“, – teigė R. Požėla.

Apie 5 tūkst. žmonių rugpjūčio 10 dieną buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos. 

Po riaušių sostinės savivaldybė pranešė atšaukianti suderintus leidimus gyventojų susirinkimams, o komerciniai, kultūriniai renginiai vyks.

Atšaukta keletas leidimų, o artimiausias iš jų – rugsėjo 10 dieną planuojama akcija sostinės centre „Stop diktatūrai Lietuvoje, Sugrąžinkime Lietuvą tautai, TAIP – Seimo paleidimui“, leidimas buvo išduotas 7–15 tūkst. žmonių.

The post R. Požėla: didelis mitingas prie Seimo fiziškai negalimas appeared first on LAIKMETIS.

„Renginyje dirbs gausios policijos pajėgos, kurios bus pasirengusios pagelbėti ir padėti. Dirbs uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai, raitosios policijos pajėgos, taip pat kinologai“, – per trumpąją spaudos konferenciją penktadienį sakė R. Požėla.

Anot jo, taip pat bus pasitelkiamas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, kuris padės renginį stebėti iš oro. 

Policija taip pat kreipėsi ir į Viešojo saugumo tarnybą, kad, reikalui esant, jos pagalba irgi būtų pasitelkiama. 

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Saulius Gagas teigė, kad pareigūnų skaičius neatskleidžiamas dėl taktinių priežasčių, tačiau bus pasitelktos pajėgos ir iš kitų rajonų.

„Tas skaičius neatskleidžiamas dėl taktinių sumetimų, bet jų bus tiek, kiek reikia“, – klausiamas, kiek pareigūnų budės per renginį, atsakė S. Gagas,

Anot jo, dienos eigoje, pareigūnų skaičius gali būti ir dar didinamas, jei toks poreikis būtų nustatomas. 

Policijos atstovai teigė gavę informaciją, kad planuojama, jog renginyje bus apie 7 tūkst. dalyvių, tačiau numatoma, kad skaičiai iš tiesų bus didesni.

„Mes turime informaciją, kad leidimas buvo prašomas septyniems tūkstančiams renginio dalyvių, tačiau dabar matome, kad akivaizdu, kad tas skaičius bus tikrai viršytas, todėl atitinkamai koreguojame ir savo pasirengimą“, – kalbėjo R. Požėla. 

Anot policijos generalinio komisaro, renginyje taip pat dirbs speciali policijos grupė, pareigūnai civiliais drabužiais, kurie bus pasirengę deeskaluoti konfliktus, jei tokių kiltų.

„Taip pat dirbs speciali policijos speciali grupė, civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai su specialiu raiščiu, kad juos būtų galima atskirti, pagrindinis jų uždavinys – bendrauti  su dalyviais, atsakyti į klausimus, padėti įvairiose situacijose, spręsti klausimus ir deeskaluoti galimus konfliktus, jei tokių bus“, – sakė R. Požėla.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad koncertinė programa renginyje nėra leidžiama, išskyrus – kelis kūrinius tarp kalbų. Jei tokie renginio leidime nustatyti reikalavimai būtų pažeisti, policija taip pat žada imtis priemonių ir įspėti organizatorius. 

„Karantinas Lietuvoje vis tik nėra atšauktas ir tam tikri reikalavimai yra galiojantys, tai vėlgi, kiek tai įmanoma, policija stebės karantininių reikalavimų vykdymą ir jei, deja, matysime pažeidimus, tie pažeidimai bus fiksuojami“, – taip pat priminė generalinis komisaras. 

Šeštadienį Vilniuje rengiamas Šeimos gynimo maršas, kurio dalyviai protestuos prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

Organizatoriai teigia besipriešinantys valdančiosios daugumos iniciatyvoms, kurias laiko prieštaraujančiomis Konstitucijai, socialinių lyčių koncepcijos diegimui švietimo įstaigose. Pasak jų, svarstomos iniciatyvos prieštarautų konstituciniam principui, leidžiančiam tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Planuojama, kad renginio dalyviai pajudės iš Klaipėdos, o pakeliui prie jų prisijungs dalyviai iš visų šalies regionų. 18 valandą planuojamas renginys Vilniaus Vingio parke.

Pasak R. Požėlos, magistraliniu keliu A1 vykstančios kolonos pareigūnai nelydės, tačiau bus užtikrinama, kad jos dalyviai laikytųsi kelių eismo taisyklių. Automagistrale Klaipėda-Vilnius vykstančius kitus žmones, jis ragino rinktis kitus kelius.

„Mes dabar turime informaciją, kad vien iš Klaipėdos miesto rytoj, apie devintą valandą ryte, žada pajudėti apie trys tūkstančiai transporto priemonių, tai panašu, kad bus daug prisijungimų iš miestų miestelių, tai ta kolona, galbūt nuo Kauno ar Vievio, tikrai gali būti įspūdingai atrodanti, todėl tie galimi srautų sutrikimai važiuojant ar kamščiai, tikrai tas bus“, – kalbėjo generalinis komisaras. 

Renginio iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir humoristas Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.

Reaguojant į šį renginį feisbuke atsirado iniciatyvų Vingio parke surengti alternatyvius renginius, palaikančius LGBT bendruomenę. 

Policijos duomenimis, vienas tokių renginių vyks prie Baltojo tilto, du – Vingio parko prieigose, prie pėsčiųjų tilto Žvėryne. Šiuo renginiuose tikimasi sulaukti po kelias dešimtis dalyvių. 

Premjerė: nesu didžiausias autoritetas to maršo dalyviams

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia mananti, kad Vilniuje organizuojamam „Didžiajam šeimos gynimo maršui“ turėtų būti taikomi karantino reikalavimai renginiams.

„Manau, kad tai yra renginys, kuriam turėtų būti taikomos taisyklės, kurios nustatytos karantino nutarime. Vilniaus miesto savivaldybei pasirodė kitaip“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė pirmininkė.

Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, renginiuose gali dalyvauti ne daugiau nei 150 žmonių.

Vis dėlto Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas BNS sakė, šiai akcijai karantino nutarimas dėl renginių negali būti taikomas, nes formaliai tai nėra renginys.

Jis taip pat pabrėžė, kad ir neišduoti leidimo savivaldybė negalėjo, nes susirinkimų teisė yra įtvirtinta įstatyme ir Konstitucijoje.

„Mes bandėme tartis su organizatoriais nukelti renginį, bet jie nesutiko“, – aiškino jis.

I. Šimonytė teigė, kad „dalis žmonių ketina protestuoti ne tik prieš kai kurių politikų nuomonę, bet ir prieš pandemijos buvimą, kaukių dėvėjimą“, todėl tokiame renginyje žmonių saugumą užtikrinti gali būti sudėtinga.

„Tokiame žmonių būryje rizika užsikrėsti, apkrėsti savo artimuosius, deja, bet yra nemaža. (...) Turbūt nesu didžiausias autoritetas to maršo dalyviams, bet raginčiau, turint mintyje, kad epidemiologinė situacija sudėtinga (...) saugotis“, – kalbėjo ji.

Premjerė teigė, kad visi žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę ir tai yra „normali demokratinė šalies piliečių teisė“.

„Dėl to vargu, ar aš galėčiau turėti ypatingų prieštaravimų, kad kažkas reiškia nuomonę, kuri galbūt nesutampa su mano nuomone. Nors, tiesa sakant, nelabai pažįstu politikų, kurie būtų kažkokiu būdu prieš tradicinę šeimą, tikrai nuoširdžiai nesu tokių sutikusi“, – sakė ji.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad ją labiau liūdina kai kurių organizatorių pykčio ir neapykantos retorika.

„Kai kurie pareiškimai, kuriuos tenka girdėti iš kai kurių organizatorių nei su taika, nei su kita nuomone, matyt, nėra susiję“, – komentavo I. Šimonytė.

„Aišku, natūralu, kad ta situacija pasinaudojo ir dalis politikų, kurie nori savo matomumą vietos politikoje padidinti. Aš laikausi tos pačios nuomonės – niekas tradicinei šeimai, ar apskritai šeimai, taip nekenkia, kaip pačių žmonių asmeniniai pasirinkimai gyvenime. Tikrai ne seksualinės mažumos, tautinės mažumos ar kitaip galvojantys žmonės ar politikai“, – pridūrė premjerė.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas: Bažnyčia pritaria pačiai idėjai

Duodamas interviu portalui 15min.lt Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pažymėjo, kad Šeimos maršas yra atsakymas į Partnerystės įstatymo pasiūlymą.

Jis atkreipė dėmesį, kad Maršo pareiškimo turinys ne naujas: „Vyskupų konferencija ne kartą yra rašiusi daugelį raštų ir šneka panašiais argumentais arba, sakytume, pagrindimu, kodėl šeimą svarbu saugoti kaip valstybės pagrindą. Šeimų maršo pareiškimo turinys – jam nieko negali prikišti.

Dabar labai svarbu, kad tai nepasidarytų provokacija prieš pačią valstybę arba nepagarbos ir smurto skatinimo maršu. Tas rūpestį kelia. Bet tikimės, kad sveikas protas nugalės. Demokratinėje valstybėje žmonės turi teisę pasisakyti, ką jie galvoja apie šeimos statusą, ir tai yra vienas iš demokratijos raiškos būdų. Marše arkivyskupai nedalyvauja. Tas nereiškia, kad gali kitiems žmonėms įsakyti: ar dalyvauti, ar nedalyvauti.“

Arkivyskupas pripažino, kad kalbėjosi su organizatoriais, kai jie kvietė. „Maršo dalyviai, mūsų manymu, jeigu tikrai nori parodyti poziciją, tegul ji būna pilietinė, visuomeninė, bet nebūtinai Bažnyčios pozicija. Bažnyčia pritaria pačiai idėjai, bet ji nebūtinai turi visuose renginiuose, kokie yra organizuojami, dalyvauti, nes ir pati turi daug įvairių savo renginių.

Tačiau, kaip ir minėjau, negali ir prieštarauti žmonėms, kurie nori ir tikrai įsitikinę, kad tai yra gera priemonė šeimai remti. Kodėl turėtume jiems tai uždrausti? Čia yra asmeninio apsisprendimo reikalas, mūsų supratimu. Tie žmonės, kurie dalyvaus, jeigu mano, kad tai svarbu, jie ir dalyvauja savo valstybės pilietiniame gyvenime. Mūsų toks supratimas,“ – sakė K. Kėvalas.

Organizatoriai: Maršas įvyks bet kokiomis sąlygomis

Neformalus Maršo vadovas Raimondas Grinevičius pakvietė visą Lietuvą jungtis į „Didįjį šeimos gynimo maršą 2021″, o vilniečius – tiesiog ateiti į mitingą.

Jis pareiškė: „Visa Lietuva jau priėmusi žemą startą – mažiau nei už 12 valandų tolimiausiuose šalies kampeliuose suriaumos motorai, pranešdami apie „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021″ pradžią. Po pusvalandžio toks pat riaumojimas pasigirs jau artimesniuose prie sostinės miestuose, kaimuose, gyvenvietėse ir plevėsuojančiomis vėliavomis bei spalvota Maršo atributika pasipuošę automobiliai pajudės į kelionę. Ir, nors rytoj sinoptikai žada kartkartėmis lietingą, tačiau šiltą orą, organizatoriai primena: „Didysis šeimos gynimo maršas 2021″ – įvyks bet kokiu oru ir bet kokiomis sąlygomis“.

The post Šeimų maršas: policija telkia pajėgas, premjerė susirūpinusi, Bažnyčia palaiko idėją, organizatoriai laukia šeimų appeared first on LAIKMETIS.