Taip rašo Ebracho kalėjimo kapelionas Alexander Titz (Aleksandras Titzas). Pastorius Titzas, kuris pats nesiskiepijo, kritikuoja Evangelikų bažnyčios Vokietijoje (toliau EKD), protestantų liaudies bažnyčios, požiūrį. Bažnyčia teigiamai pasisakė apie skiepijimo prievolę, kurią nori įgyvendinti Vokietijos vyriausybė. Pasak kalėjimo kapeliono, tokiu būdu EKD dalyvauja neskiepytų asmenų „diskriminavime, atstūmime ir patyčiose“.

Titzas nerašo, kodėl nesiskiepija nuo Covid-19. Tačiau jis „akivaizdžiai laikosi AHA taisyklių (atstumas, higiena, veido kaukė), vengia žmonių grupių ir reguliariai tikrinasi darbe“. Jis nėra sąmokslo teoretikas.

Daugelis skiepijimą laiko prieštaraujančiu jų religiniams įsitikinimams.

Pastorius sako pažįstantis daug neskiepytų žmonių, kuriems psichologiškai ir fiziškai sekasi blogiau. „Jie patiria susiskaldymą šeimoje“. Daugelis jų, sako jis, skiepijimą laiko „prieštaraujančiu jų religiniams įsitikinimams“. Pastorius Titzas išreiškia pageidavimą, kad „žmonės mūsų nacionalinėje Bažnyčioje atsistotų ir sušauktų: sustabdykite šio kryžiaus žygio beprotybę! Nustokite stigmatizuoti. Jokios diskriminacijos ir jokios atskirties!“

Titzas nėra vienintelis, kuris kritiškai vertina EKD požiūrį. Krikščioniškosios žiniasklaidos akademijos Vetzlare direktorius Egmondas Prilas žengė dar vieną žingsnį ir nutraukė savo narystę šioje bažnyčioje.

65 – erių metų teologas ir žurnalistas pateikia ataskaitą savo interneto svetainėje. „Paskutinis lašas“ jam palikti Kurheseno-Valdecko evangelikų bažnyčią buvo EKD tarybos pirmininkės Annette Kurschus (Anetės Kuršus) pareiškimai. Prieš pat Kalėdas ji pasisakė už tam tikrų profesinių grupių privalomą skiepijimą nuo koronaviruso. Kurschus nurodė, kad bažnyčios „pareiga“ yra užkirsti kelią visuomenės susiskaldymui dėl privalomo skiepijimo. E. Prilas atsakė: „Tokiais pareiškimais ir savo politika dėl koronaviruso ši bažnyčia skaldo ne tik savo avių bandą, bet ir visuomenę.“

bažnyčios pareiga yra užkirsti kelią visuomenės susiskaldymui dėl privalomo skiepijimo. (A. Kurschus)

Beje, sausio pradžioje prieš privalomą skiepijimą pasisakė ir daktaras Heinrich Bedford-Strohm (Heinrichas Bedfordas-Stromas), dar neseniai buvęs Vokietijos evangelikų bažnyčios tarybos pirmininkas.

Savo naujametinėje kalboje Bavarijos vyskupas jau ragino šioje diskusijoje pagarbiai elgtis vieniems su kitais. Pasak Bedford-Strohm, daugelis neskiepytų žmonių Vokietijoje „jaučiasi asmeniškai atstumti“. Tarp jų, pasak jo, yra žmonių, kurie jaučia „didelį vidinį pasibjaurėjimą šia intervencija į savo kūną“ arba patiria jos baimę.

Šiuo metu Vokietijoje skiepijimo prievolės nėra, tačiau naujoji vyriausybė, kaip ir ankstesnioji, to siekia. Austrijos parlamentas jau pritarė skiepijimo prievolei nuo vasario 1 d. Taigi ji yra pirmoji Europos šalis, kurioje taikoma tokia plataus masto priemonė. Be to, Austrijoje didesnės bažnyčios įstatymą laiko pagrįstu.

The post Vokietijos pastorius: neskiepytieji jaučiasi apleisti bažnyčios appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį po svarstymo 66 balsais „už“, 46 „prieš“ ir 14 Seimo narių susilaikius parlamentas pritarė tai numatančioms pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo, jis numatytas ketvirtadienį.

Pataisas inicijavo Vyriausybė, jas argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai.

Prieš pataisas kalbėję parlamentarai teigė, jog pandemijos valdymo politika turi remtis pasitikėjimu, o ne prievarta, o šalininkai atkreipė dėmesį, jog privalomas skiepijimas tam tikrų sričių darbuotojams jau įtvirtintas kitose valstybėse, tad Lietuva čia „neišradinėja dviračio“.

„Tarp žmonių, kurie nesiskiepija, bet sąžiningai testuojasi, yra žmonių, kurie turi savo argumentų ir, norim to ar nenorim, mes turim pripažinti jų teisę turėti tą nuomonę. Mane labai stebina, kad mes verčiame medikus skiepytis vietoj to, kad pabrėžtume medikų sąmoningumą, ir būtent jų autoriteto pagrindu konstruotume visą pandemijos valdymo politiką“, – sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.

Opozicijos atstovas teigė, kad nustačius prievolę skiepytis pandemijos valdymas žlugs, nes turėtų remtis pasitikėjimu, o čia būtų „įvedamas prievartos mechanizmas“.

„Nuo šiandien, jei mes priimsime tą sprendimą, mes prieisime liepto galą ir nežinau, kaip atrodys pandemijos valdymas, nes kuo toliau, tuo labiau jis turėtų remtis pasitikėjimu. Mes gi žengiam žingsnį atgal, įvedam prievartos mechanizmą tai grupei žmonių, kurie tikrai sąžiningai skiepijasi ir yra autoritetas didžiajai daliai visuomenės“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Opozicijos atstovas teigė, kad nustačius prievolę skiepytis pandemijos valdymas žlugs, nes turėtų remtis pasitikėjimu, o čia būtų įvedamas prievartos mechanizmas

Valdančiųjų konservatorių atstovas Mindaugas Lingė teigė, kad „privalomumo neskyrimas nuo prievartos yra nesąžiningas tų žmonių, kurie iš tiesų patiria prievartą, atžvilgiu“.

„Nepaneigiant, kad užsikrėsti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti, niekas nepaneigs, kad tinkama vakcinacija mažina riziką tiek užsikrėsti, tiek užkrėsti, tiek sunkiai sirgti, kaip ir niekas negali paneigti, kad tiek medikai, tiek socialiniai darbuotojai dirba ir kontaktuoja su didžiausią riziką patiriančiomis grupėmis“, – sakė M. Lingė.

Jis pažymėjo, kad „šioje vietoje Lietuva neišradinėja dviračio (...), tą jau yra padariusios ir Latvija, ir Prancūzija, ir Vokieitja, ir Italija, ir Austrija, ir Graikija, ir kitos valstybės už Europos ribų“.

Vyriausybė siūlo nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.

Privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Numatyta, kad pakeitimai įsigaliotų vasario 14 dieną.

Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo. 

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

The post Seimas linkęs įteisinti privalomą skiepijimą medikams, socialiniams darbuotojams appeared first on LAIKMETIS.

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams ir pasauliečiams dalyti Komuniją, nes Italijoje griežtinami COVID-19 apribojimai. Pietų Italijos Teano-Calvi ir Alife-Caiazzo vyskupijos vyskupas Giacomo Cirulli (Džiakomas Čirulis) paskelbė laišką su naujomis taisyklėmis, kuriomis siekiama sustabdyti koronaviruso plitimą.

„Draudžiu kunigams, diakonams, vienuoliams ir pasauliečiams, kurie nėra paskiepyti, dalyti šv. Komuniją“, - rašė vyskupas. „Kalbėdamas apie skiepus, norėčiau priminti popiežiaus Pranciškaus žodžius: skiepytis yra meilės aktas. Padėti užtikrinti, kad dauguma žmonių pasiskiepytų, taip pat yra meilės aktas. Meilės sau, meilės šeimai ir draugams, meilės visoms tautoms“, - sakė jis.

Draudžiu kunigams, diakonams, vienuoliams ir pasauliečiams, kurie nėra paskiepyti, dalyti šv. Komuniją.

Laiške vyskupas Cirulli taip pat paskelbė, kad jo vyskupijoje sustabdoma visa asmeninė pastoracinė, katechetinė ir ugdomoji veikla. Prieš tapdamas kunigu vyskupas Cirulli Neapolyje baigė medicinos studijas. 69 – erių metų vyskupas 2020 m. lapkritį buvo hospitalizuotas dėl COVID-19 ir pasveiko.

Jis paprašė savo vyskupijos katalikų laikytis Italijos vyriausybės paskelbtų COVID-19 apribojimų.

„Dauguma problemų, su kuriomis šiandien susiduriame, kyla dėl to, kad yra neskiepytų žmonių“, - sausio 10 d. vakarinėje spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Mario Draghi (Mario Dragis).

Dauguma problemų, su kuriomis šiandien susiduriame, kyla dėl to, kad yra neskiepytų žmonių.

Praėjusį spalį M. Dragio vyriausybė nustatė, kad visi Italijos darbuotojai kiekvieną savaitę prieš įeidami į darbo vietą privalo pateikti skiepijimo įrodymą arba neigiamą koronaviruso testą. Praėjusią savaitę Italijos vyriausybė taip pat paskelbė, kad nuo vasario 15 d. įves privalomą skiepijimą visiems vyresniems nei 50 – ies metų asmenims, nepriklausomai nuo jų užimtumo.

Sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, Italijoje yra paskiepyta daugiau kaip 86 proc. vyresnių nei 12 – os metų žmonių. Plintant COVID-19 omikron variantui, per pastarąsias penkias dienas Italijoje kasdien buvo užregistruojama daugiau kaip 100 000 naujų COVID-19 atvejų.

The post Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją appeared first on LAIKMETIS.

Šventosios Šeimos parapija Rytų Notingeme, centrinėje Anglijoje, šį prašymą paskelbė gruodžio mėnesio naujienlaiškyje. Parapija prašė Mišių dalyvių, lankantis trijose parapijos bažnyčiose, naudoti rankų dezinfekcines priemones ir dėvėti veido apdangalus.

„Jei nesate paskiepyti ir (arba) nenorite dėvėti kaukės, prašome neiti į Mišias“, - rašoma naujienlaiškyje. Ši politika buvo kritikuojama socialiniuose tinkluose, vienas katalikų kunigas ją pavadino „skandalinga, grėsminga ir nekrikščioniška.“

Paklaustas, ar vietos vyskupas Patrick McKinney (Patrikas Makinis) palaiko parapijos poziciją, Notingemo vyskupijos atstovas spaudai atsakė, kad skiepijimo būklė neturėtų būti kliūtis katalikams dalyvauti Mišiose.

Jei nesate paskiepyti ir (arba) nenorite dėvėti kaukės, prašome neiti į Mišias.

„Įstatymas numato, kad per Mišias privaloma dengti veidą, nebent esate nuo to atleisti, ir mes pasitikime, kad visos mūsų parapijos užtikrins, jog šis teisinis reikalavimas būtų įgyvendinamas su meile ir mandagumu“, - sakė atstovas spaudai. „Nors daugelis Katalikų Bažnyčios narių Anglijoje, Velse ir už jos ribų garsiai ragino tikinčiuosius pasiskiepyti COVID-19 vakcina dėl savo ir kitų apsaugos, galiausiai šis pasirinkimas yra asmeninės sąžinės reikalas. Sprendimas atsisakyti vakcinos neturėtų būti kliūtis priimti sakramentus ar dalyvauti Mišiose.“

Parapijos bendruomenės koordinatorė Diane Williams (Diana Viljams) sakė, kad prašymu siekiama apsaugoti bendruomenės narius nuo infekcijos ir hospitalizavimo.

Sprendimas atsisakyti vakcinos neturėtų būti kliūtis priimti sakramentus ar dalyvauti Mišiose.

„Mes iš visų jėgų stengiamės apsaugoti savo bendruomenę nuo patekimo į ligoninę, ypač pagyvenusius ir pažeidžiamus žmones“, - sakė ji elektroniniu paštu. Ji atkreipė dėmesį į vyriausybės duomenis, rodančius, kad Notingemo savivaldybės teritorijoje 36,4 proc. 12 metų ir vyresnių žmonių buvo paskiepyti stiprinamąja arba trečiąja COVID-19 vakcinos doze. Kai kuriose savivaldybių teritorijose šis rodiklis siekia 70 %.

Vis dėlto pranešama, kad „Omikrono“ atmaina sparčiai plinta net tarp visiškai paskiepytų asmenų. Apskaičiuota, kad paskutinę 2021 m. savaitę Anglijoje 1 iš 15 žmonių viruso testai buvo teigiami. Tačiau vyriausybė kol kas atmetė galimybę, kad dar kartą visoje šalyje bus uždaryta teritorija.

Praėjusį mėnesį Vatikanas pabrėžė savo paramą COVID-19 vakcinoms, visame pasaulyje nerimaujant dėl spartaus „Omikrono“ varianto plitimo.

The post Anglijos parapija prašo neskiepytų katalikų nedalyvauti mišiose appeared first on LAIKMETIS.

JAV Teksaso valstijos Šiaurės apygardos apylinkės teismo teisėjas Reed O'Connor (Ridas O'Konoras) išleido preliminarų įsakymą, kuriame teigiama, kad karinis jūrų laivynas nepaisė savo darbuotojų religinių prieštaravimų. „Karinis jūrų laivynas numato religinio prisitaikymo procesą, tačiau, sprendžiant iš visko, jis yra teatrališkas. Karinis jūrų laivynas pastaruoju metu nėra suteikęs religinės išimties jokiai vakcinai. Jis tik antspauduoja kiekvieną atsisakymą“, - rašė O'Connor.

„Karinio jūrų laivyno tarnybos nariai šiuo atveju siekia apginti tas pačias laisves, kurių apsaugai jie tiek daug paaukojo“, - tęsė jis. „COVID-19 pandemija nesuteikia vyriausybei leidimo panaikinti šias laisves. COVID-19 nėra Pirmosios pataisos išimtis. Mūsų Konstitucijoje nėra jokių karinių išimčių.“

Karinio jūrų laivyno tarnybos nariai šiuo atveju siekia apginti tas pačias laisves, kurių apsaugai jie tiek daug paaukojo.

Lapkričio mėnesį apie 35 JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų kariai, įskaitant 26 karinio jūrų laivyno SEAL narius, pateikė ieškinį prieš J. Bideno administraciją. Jiems atstovauja konservatyvus teisinis ne pelno siekiantis Pirmasis laisvės institutas, kuris specializuojasi religinės laisvės bylose.

„Tai bjauru Konstitucijai ir Amerikos vertybėms“, - pareiškime rašė generalinis patarėjas Mike Berry (Maikas Beris). Septynerius metus jūrų pėstininkų korpuso advokatu dirbęs Berry teigė, kad „bausti SEAL už tai, kad jie paprasčiausiai paprašė religinių sąlygų, yra grynai kerštinga.“ „Džiaugiamės, kad teismas ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų mūsų drąsius karius, kol mūsų nacionaliniam saugumui nepadaryta dar daugiau žalos“, - pridūrė jis.

Dėl savo nuoširdžiai puoselėjamų religinių įsitikinimų, susijusių su gyvybe ir abortais, keli ieškovai negali gauti jokių COVID-19 vakcinų...

Ieškinyje teigiama, kad keli ieškovai „laikosi nuoširdaus religinio įsitikinimo, kad visa gyvybė yra šventa nuo prasidėjimo iki natūralios mirties ir kad abortas yra neleistinas nekaltos gyvybės įsčiose atėmimas.“

„Dėl savo nuoširdžiai puoselėjamų religinių įsitikinimų, susijusių su gyvybe ir abortais, keli ieškovai negali gauti jokių COVID-19 vakcinų, nes jų įsitikinimu ir supratimu šios vakcinos yra susijusios su jų bandymais, kūrimu ar gamyba naudojant abortuoto vaisiaus ląsteles“, - teigiama skunde.

Rugpjūčio mėnesį Pentagonas paskelbė, kad visi JAV kariškiai turi būti paskiepyti iki rugsėjo vidurio. „Dabar, kai „Pfizer“ vakcina patvirtinta, departamentas yra pasirengęs paskelbti atnaujintas gaires, reikalaujančias, kad visi tarnybos nariai būtų paskiepyti“, - tuomet pareiškė Pentagono spaudos sekretorius John F. Kirby (Džonas F. Kirbis).

JAV ir užsienyje toliau įvedant įpareigojimus skiepytis, daugelis žmonių, atsisakydami skiepų, remiasi religinėmis priežastimis.

„Šios pastangos užtikrina mūsų tarnybos narių saugumą ir skatina mūsų pajėgų parengtį, jau nekalbant apie visos šalies bendruomenių, kuriose gyvename, sveikatą ir saugumą.“

JAV ir užsienyje toliau įvedant įpareigojimus skiepytis, daugelis žmonių, atsisakydami skiepų, remiasi religinėmis priežastimis. Praėjusį mėnesį paskelbtoje Viešojo religijos tyrimų instituto (PRRI) ir „Interfaith Youth Core“ apklausoje nustatyta, kad amerikiečių nuomonės dėl religinių išimčių skiepijant COVID-19 vakcina iš esmės išsiskyrė.

The post JAV federalinis teisėjas sustabdė COVID-19 vakcinų skiepijimą religinių prieštaravimų turintiems karinio jūrų laivyno kariams appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu to siūlyti tikrai nematome pagrindo“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

„O ką tada darysime? Eisime paskui kiekvieną su policininku išrašinėjančiu baudas kiekvienam, kuris nepasiskiepija? Tai yra tam tikri apribojimai, kurie galioja žmonėms nepasiskiepijusiems, per galimybių pasą, per patvirtinimą, kad žmogus turi imunitetą arba yra persirgęs, arba yra pasiskiepijęs. Dabar galimybių pasas yra sąlyginis, jis galioja laike, tam tikrą laiką, bet vėliau reikia pasiskiepyti trečiąja doze. Manyčiau, kad tai yra esamomis sąlygomis geresnis sprendimas negu mes priimtume sprendimą, kad skiepytis privalo visi“, – teigė ji.

Premjerės teigimu, nusprendus įvesti masinį privalomąjį skiepijimą reikėtų panaudoti daug išteklių ir sprendimas būtų labai konfliktiškas visuomenėje.

„Medikų, žmonių, kurie dirba su senais žmonėmis, kurie dirba su ligotais žmonėmis, kurių gali kritiškai trūkti, jeigu omikron pasekmės bus tokios, kad ligoninės vėl užsipildys daugeliui žmonių, privalomas skiepijimas, mano supratimu, yra ir proporcingas, ir laiku“, – sakė I. Šimonytė.

jeigu omikron pasekmės bus tokios, kad ligoninės vėl užsipildys, privalomas skiepijimas, mano supratimu, yra ir proporcingas, ir laiku.

Vyriausybė trečiadienį pateikė Seimui pataisas, kurios įvestų privalomą skiepijimą sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams. Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi projektą, kuris numatė privalomus skiepus ir švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams bei kariuomenei, tačiau jų naujausioje versijoje atsisakyta.

Pasak premjerės, įvesti privalomąjį skiepijimą mokytojams ir kariuomenei buvo atsisakyta, nes tikima mokytojų sąmoningumu, o kariuomenė yra ir taip labai drausminga.

„Aš pasitikiu pedagogų sąmoningumu ir supratimu, jog rizika dirbant su vaikais yra labai didelė. (..) Kariuomenė yra ir taip labai drausminga tuo požiūriu ir imunizacija kariuomenėje yra labai aukšto lygio“, – teigė I. Šimonytė.

„Mokyklos gali išeiti į nuotolinį ugdymą, jeigu epidemiologinė situacija bus tiek prasta, gydymo į nuotolinį, ypatingai ligoninių, gaila, bet negalime iškelti“, – pridūrė premjerė

The post Kol kas neketinama siūlyti masinio privalomojo skiepijimo, teigia premjerė appeared first on LAIKMETIS.

„Tų diskusijų vyksta įvairių ir Nepriklausomų ekspertų taryba diskutuoja dėl įvairių variantų, ne tik dėl serologinių testų išėmimo po vakcinacijos, bet ir po persirgimo. Tos diskusijos yra įvairios. Šiai minutei vienas iš pagrindinių tikslų yra, kad žmonės skiepytųsi sustiprinančiąja doze“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze nepasiskiepiję asmenys nuo sausio 10-osios nebegaus galimybių paso, nepaisant to, kad turės antikūnų.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, taip siekiama, „kad kuo daugiau žmonių, kurie neturi persirgimu suformuoto imuniteto, turėtų šviežią skiepą“.

Tuo metu persirgusiems COVID-19 ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.

„Politinis sprendimas“

Konferencijoje dalyvavusi Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė Ligita Jančorienė teigė, jog antikūnų testai „neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo“.

„Kada atliekami klinikiniai vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, (...) tą tyrimą atlikti praktiškai galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie galėtų rodyti žmogaus apsaugą“, – kalbėjo medikė.

„Manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kažkaip atspindi žmogaus imuninę apsaugą, turbūt nėra teisingas. Visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.

L. Jančorienės teigimu, antikūnų testų įtraukimas į galimybių pasą buvo „politinis sprendimas“.

„Ekspertų taryboje ne kartą buvo išsakyta nuomonė, kad serologiniai tyrimai yra netinkami vertinti vienokią ar kitokią imuninę apsaugą“, – sakė Santaros klinikų medikė.

„Antikūnų tirtis visuomenei nėra tikslinga. (...) Šis tyrimas galėtų būti tikslingas tik vienu atveju, kai žmogus įtariam, kad jam antikūnų galėjo visai nesusidaryti. Tai dažniausiai yra asmenys, kurie yra po transplantacijų, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą“, – pridūrė ji.

Sustiprinančiąja doze galima pasiskiepyti praėjus ne mažiau trims mėnesiams po antrojo skiepo nuo COVID-19.

Galimybių pasas asmeniui leidžia lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, maitinimo, laisvalaikio, pramogų vietose, renginiuose.

The post SAM prisipažino: antikūnų testo apribojimais galimybių pase siekiama skatinti skiepytis appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas. Jei valstybė nustato privalomumą skiepytis, ji lygiagrečiai turi sukurti ir žalos atlyginimo sistemą“, – ketvirtadienį LRT sakė I. Segalovičienė.

Anot prezidento patarėjos, „privalomas skiepijimas ir žalos atlyginimas turi veikti tandemu“.

„Tokią praktiką matome kitose valstybėse ir tokiu būdu valstybė prisiima atsakomybę už tokį įpareigojimą, galimas pasekmes ir papildomai didina pasitikėjimą vakcinomis“, – pažymėjo patarėja.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti įstatymo pataisas, įvedančias privalomą skiepijimą nuo koronaviruso sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams.

Vyriausybei pritarus pataisų projektui, jis bus teikiamas Seimui, kuris ir priims gautinį sprendimą. Premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų būti pateiktos per pratęstą Seimo sesiją sausio 11 dieną ir jos metu priimtos.

Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.

Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo. 

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

The post Privalomas skiepijimas turi eiti kartu su žalos atlyginimu - prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

Danijos laikraštis „Kristeligt Dagblad“ rašo apie Birtę, moterį iš vienos vadinamųjų laisvųjų bažnyčių. Per pirmąją infekcijos bangą 2020 m. pavasarį ji mielai laikėsi valdžios institucijų gairių, kurios buvo taikomos ir jos bažnyčioje.

Tačiau vėliau jai susidarė tvirtas įspūdis, kad už pandemijos apribojimų vyksta dvasinė kova. Ji manė, kad pats Dievas jai tai apreiškė: „Esu įsitikinusi, kad tai buvo Dievas, kuris man kalbėjo“, - sako Birtė.

Birtės istorija nėra unikali. Daugelis laisvųjų bažnyčių vadovų pripažįsta šį vakcinų skeptikų „iššūkį“. Norvegijoje ir Švedijoje jis dar stipresnis nei Danijoje. Šiaurės šalių bažnyčios netgi kalbėjo apie bendrą įspėjimą dėl „YouTube pranašų“ skleidžiamos dezinformacijos.

„Kristeligt Dagblad“ remiasi laisvųjų bažnyčių žurnalu „Udfordringen“ („Iššūkis“), kuris labai skeptiškai vertina pandemiją. „Visa viruso istorija yra nusikaltimo, melo, manipuliavimo, apgaulės, prievartos ir slaptumo vaisius“, - teigia redaktorius Jakob Martini (Jakobas Martinis). „Mano sąžinė ir meilė tiesai draudžia paklusti šiai sistemai. Tai ideologinė pandemija.“

Visa viruso istorija yra nusikaltimo, melo, manipuliavimo, apgaulės, prievartos ir slaptumo vaisius.

Atrodo, kad vienas atviriausių laisvosios bažnyčios skeptikų yra Svein Magne Pedersen (Sveinas Magne Pedersenas). Šis norvegų pamokslininkas jau kelis mėnesius perspėja dėl vakcinos. Jis vakciną vadina „nuodinga“, o žmones, kurie ją vartoja, „apgautais priešo“. Jis teigia, jog vakcinoje yra „gyvybei pavojingų kenksmingų dalelių ir toksinų“.

Jo raginimas aiškus: „Jei norite gyventi, laikykitės atokiau nuo švirkšto. Neleiskite, kad nuodai pažeistų jūsų vaikų širdis, smegenis ir plaučius“, - perspėja Pedersen.

Pamokslininkas, dirbantis su savo fondu „Misjonen Jesus Leger“ („Jėzaus gydytojų misija“), rengia pamaldas ir kviečia paskiepytus žmones susisiekti. Teigiama, kad tokiu būdu galima „išvalyti“ kraujyje esančią taršą.

Švedijoje kitas laikraštis „Dagen“ atliko tyrimą iš 114 laisvųjų bažnyčių pastorių tirdamas, ar jie yra paskiepyti. Išvada buvo tokia, kad 97 proc. jų buvo paskiepyti. Iš visų pastorių 20 proc. diskutavo šia tema savo bendruomenėje.

Kur kas garsiau protestuojama prieš leidimus patekti į pamaldas. Net Švedijos Bažnyčios arkivyskupė Antje Jackelen pareiškė, kad nėra pasirengusi tam pritarti, nes vyriausybė anksčiau buvo pažadėjusi neįvesti tokių leidimų.

Didesnės Bažnyčios Europoje gana noriai gina vakcinaciją. Gruodžio mėnesį Europos bažnyčių konferencija (CEC) ir ES katalikų vyskupų komisija (COMECE) išplatino bendrą raginimą skiepytis. Bažnyčių teigimu, kaip Dievas parodė meilę ir rūpinimąsi žmonėmis gimstant Jėzui, taip ir krikščionys turėtų rodyti atsakomybę.

Bažnyčių teigimu, kaip Dievas parodė meilę ir rūpinimąsi žmonėmis gimstant Jėzui, taip ir krikščionys turėtų rodyti atsakomybę.

„Mes laikomės nuomonės, kad skiepai šiuo metu yra veiksmingiausia priemonė pandemijai suvaldyti ir gyvybėms išgelbėti“, - sakoma bendrame abiejų organizacijų pirmininkų pareiškime. Skiepijimas „yra ne tik meilės ir rūpestingumo, bet ir atsakomybės bei socialinio teisingumo aktas“. Jie smerkia „klaidingą informaciją ir nepagrįstus teiginius“.

Be to, ortodoksų Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus ragina skiepytis. Tokią pačią žinią skelbia ir Rusijos patriarchas Kirilas, raginantis krikščionis netapatinti skiepų ir QR kodo su „antikristo ženklais“.

Kita vertus, norvegų liuteronų parapijos kunigas Toralv Froysaa Lie (Toralvas Froysas Lie) iš Tinno socialinėje žiniasklaidoje yra paskelbęs keletą labai kritiškų pranešimų: „Nesu ekspertas, bet renkuosi klausytis ne vieno balso. Kol kas neabejoju, kad yra pagrindo būti skeptiškam“.

Gerai žinomas skeptiko Romos Katalikų Bažnyčioje pavyzdys yra ir vokiečių kardinolas Gerhard Müller (Gerhardas Miuleris). Pasak Austrijos radijo ORF, G. Miuleris įžvelgia galingą finansinį elitą, slypintį už pandemijos valdymo priemonių sprendimų.

The post Vakcinacija toliau skaldo įvairių konfesijų tikinčiuosius appeared first on LAIKMETIS.

Ankstesnė Vatikano taisyklė, reikalaujanti neskiepytiems darbuotojams kas 48 valandas pateikti neigiamą COVID-19 testą, nebuvo įtraukta į naujas taisykles, kurias gruodžio 23 d. paskelbė Vatikano valstybės sekretoriatas ir kurios įsigaliojo nedelsiant.

Vatikano darbuotojai, negalintys įrodyti, kad buvo paskiepyti arba pasveiko nuo koronaviruso, negalės eiti į darbą ir jiems nebus mokamas darbo užmokestis, nors jų išmokos ir išmokos šeimai bus mokamos toliau, sakoma tekste, kurį pasirašė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin (Pjetras Parolinas).

darbuotojai, negalintys įrodyti, kad buvo paskiepyti arba pasveiko nuo koronaviruso, negalės eiti į darbą ir jiems nebus mokamas darbo užmokestis.

Vatikanas, turintis savo darbuotojų sveikatos priežiūros tarnybą, pripažįsta, kad kai kurie darbuotojai negali skiepytis dėl medicininių priežasčių. Kitais atvejais „galimo atleidimo“ nuo privalomo skiepijimo vertinimą atliks Vatikano valstybės sekretoriatas, konsultuodamasis su sveikatos tarnyba.

Atnaujintose normose minimas „dabartinės nepaprastosios padėties sveikatos srityje tęstinumas ir blogėjimas bei būtinybė imtis tinkamų priemonių jai įveikti ir užtikrinti saugų veiklos vykdymą“.

Nuo spalio 1 d. Vatikanas iš visų darbuotojų reikalavo turėti „žaliąjį leidimą“ arba lygiavertį dokumentą. Šis leidimas patvirtindavo, kad per praėjusias 48 valandas asmuo buvo paskiepytas arba pasveikęs nuo COVID-19, arba COVID-19 testas buvo neigiamas; pagal naująsias normas šios nuostatos dabar taikomos ir visiems Vatikano įstaigų ir paslaugų „lankytojams ir naudotojams“.

Vatikano spaudos tarnybos direktorius Matteo Bruni (Matejas Brunis) sakė, kad šios normos taikomos ir turistams, kurie lankosi Vatikano muziejuose, tačiau netaikomos katalikams, kurie įeina į Šv. Petro baziliką dalyvauti Mišiose.

normos taikomos turistams, kurie lankosi Vatikano muziejuose.

Atskirą, beveik identišką Vatikano Miesto Valstybės darbuotojams skirtą vakcinos mandatą gruodžio 16 d. pasirašė arkivyskupas Fernando Vérgez Alzaga (Fernandas Vėrgezas Alzaga) Vatikano Miesto Valstybę valdančios komisijos pirmininkas. Jo tekste sakoma, kad popiežius Pranciškus tokių taisyklių paprašė per audienciją gruodžio 10 d.

Kardinolo Parolino tekste taip pat teigiama, kad nuo sausio 31 d. visi Vatikano tarnautojai, nuolat bendraujantys su visuomene, norėdami toliau dirbti, turi būti gavę skiepus. Naujosios taisyklės paskelbtos kitą dieną po to, kai Vatikano spaudos tarnyba išplatino pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtino „palankią Šventojo Sosto poziciją dėl vakcinų“.

Vatikano spaudos tarnyba išplatino pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtino palankią Šventojo Sosto poziciją dėl vakcinų.

„Šventasis Tėvas vakcinaciją pavadino „meilės aktu", nes ja siekiama apsaugoti žmones nuo COVID-19. Be to, jis neseniai pakartojo, kad tarptautinė bendruomenė turi dar labiau suintensyvinti bendradarbiavimo pastangas, kad visi žmonės turėtų greitą prieigą prie vakcinų ne dėl patogumo, bet dėl teisingumo“, - sakoma pareiškime.

Tuo tarpu Italijoje daugėjant užsikrėtusiųjų omikrono atmaina, vyriausybė paskelbė keletą naujų taisyklių. Visoje šalyje sugrįžtama prie kaukių dėvėjimo lauke; reikalaujama, kad viešojo transporto keleiviai ir teatrų žiūrovai dėvėtų FFP2 kaukes - europietišką N95 kaukės atitikmenį Jungtinėse Amerikos Valstijose; norint valgyti restorane uždarose patalpose, reikia turėti „superžalią pasą“, reiškiantį, kad buvo atliktas visas skiepijimo ciklas arba neseniai pasveikta nuo COVID-19.

The post Vatikanas įpareigoja daugumą darbuotojų skiepytis appeared first on LAIKMETIS.