„Kažkokių aštresnių klausimų turbūt nebėra likę, todėl tikiuosi, kad biudžetas sklandžiai bus priimtas laiku“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

Paklausta, ar 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas nėra per didelis, finansų ministrė teigė, jog po šių metų ekonomikos sulėtėjimo reikalingas jos skatinimas.  

„Tiek investicijos, tiek papildomi sprendimai dėl žmonių pajamų didinimo, pensijų, darbo užmokesčio šiandien yra atliepiantys tą ekonominę situaciją, kurią turime, ir tam tikras ekonomikos skatinimas yra reikalingas“, – teigė G. Skaistė. 

„Pasiekę 3 proc. (deficitą – BNS) išnaudojome visas galimybes, kurias turėjome“, – pridūrė ji.  

Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Galutinis balsavimas dėl jo vyks gruodžio 5-ąją.  

The post G. Skaistė: aštresnių klausimų dėl biudžeto nebėra, jis turėtų būti priimtas laiku appeared first on LAIKMETIS.

Pirmą kartą nuo spalio 7 dienos, kai po palestiniečių kovotojų išpuolio prieš žydų valstybę prasidėjo kruvinos Izraelio ir „Hamas“ kovos, trečiadienį buvo atidaryta Rafos pasienio perėja, kad žmonės galėtų išvykti iš Gazos Ruožo.

Egipto užsienio reikalų ministro padėjėjas Ismailas Khairatas (Ismailas Chairatas) susitikime su užsienio diplomatais sakė, kad šalis ruošiasi palengvinti užsienio piliečių priėmimą ir evakuaciją iš Gazos Ruožo per Rafos sienos perėją, ir pridūrė, kad jų yra apie 7 000, daugiau kaip 60 tautybių.

Pareiškime nepateikta konkrečių detalių ar evakuacijos plano terminų.

Egipto pareigūnai teigė, kad trečiadienį sieną kirto 76 sužeisti palestiniečiai ir 335 užsienio pasus turintys asmenys.

Egipto pareigūnai teigė, kad trečiadienį sieną kirto 76 sužeisti palestiniečiai ir 335 užsienio pasus turintys asmenys

Tarp jų buvo 31 austras, keturi italai, penki Prancūzijos piliečiai ir keli vokiečiai, pranešė jų vyriausybės.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) sakė, kad JAV piliečiai taip pat kirto sieną iš Gazos Ruožo, tačiau atsisakė nurodyti jų skaičių.

„Hamas“ kontroliuojama anklavo sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad nuo spalio 7 dienos išpuolių, per kuriuos, Izraelio pareigūnų teigimu, žuvo 1 400 žmonių, nuo intensyvaus Izraelio bombardavimo Gazos Ruože žuvo beveik 8 800 žmonių, iš kurių du trečdaliai – moterys ir vaikai.

The post Egiptas teigia padėsiantis iš Gazos Ruožo evakuoti apie 7 000 užsienio piliečių appeared first on LAIKMETIS.

„Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės. Tikrai akivaizdu, kad Seime dar bus daug diskusijų, labai daug klausimų neatsakyta“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais. 

Svarbiausia, anot jos, išspręsti teisingumo elementą: „Mokestis pirmiausiai turi būti teisingas, visi kiti klausimai – jau po to“.

Teisingumo kriterijus, anot jos, reiškia, kad dabartiniams mokėtojams NT mokestis nemažėtų, o būsimieji mokėtojai turėtų gauti iš jo naudą.

„Neturi atsitikti situacijų, kad tie, kurie dabar moka mokestį už prabangų būstą, staiga pradės mokėti už jį mažiau, o žmogus, kuris turi įprastą vidurinės klasės būstą, jis staiga pradės mokėti mokesčius nieko mainais papildomo socialinio kontrasto prasme, naujovės prasme negaudamas“, – teigė prezidento patarėja. 

Neturi atsitikti situacijų, kad tie, kurie dabar moka mokestį už prabangų būstą, staiga pradės mokėti už jį mažiau

Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo NT mokesčio modelio, balsavimas dėl NT įstatymo pataisų nukeltas į lapkritį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad politikams ir visuomenei nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo NT mokesčiu, rengiamas naujas jo modelio pasiūlymas. 

I. Segalovičienė abejoja, ar dėl projekto trūkumų Seimas apskirtai jam pritars. 

„Pats surinkimas ir surinkimo modelis, ir pati idėja, teisingumas šito mokesčio yra tikrai labai kvestionuotinas ir jisai turi tokių labai esminių ydingų momentų, kurių neišsprendus iš tikrųjų abejotina, ar Seime bendrai bus pasiektas sprendimas“, – sakė I. Segalovičienė.

Vyriausybės siūlomomis pataisomis norima nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais. 

The post Prezidentūra: NT mokestis turėtų būti teisingas appeared first on LAIKMETIS.

Partija siekia, kad šis projektas būtų priimtas dar šioje Seimo sesijoje. 

„Yra pasirinkimas dabar arba nežinia kada. Mes sakome – dabar. Mes žinome, kad kitąmet turėsime trejus rinkimus, kita jau po šitos Seimo sesija bus labai rinkiminė, kada gi mes ten galėsime nuspręsti. Dabar yra laiko, yra rezervų ir Tėvynės Sąjungos, ir Liberalų sąjūdyje, ir socialdemokratų partijoje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. 

Anot jos, jeigu visos partijos, kurios savo programose buvo įvardijusios partnerystės projektą arba jį palaikančios, „subalsuotų, tas projektas būtų priimtas“.

„Liko vienas balsavimas. Tai mes siūlome neužsikasti tuose apkasuose, kad nėra balsų – dirbkim ir bus balsų. Nuėjom juk pateikimą, komitetus, svarstymą, komitetus, visokias ekspertines išvadas – vienas balsavimas liko, tik venas balsavimas, padarykime“, – teigė ministrė.

„Tų rezervų yra, kaip sakiau, ir koalicijos viduje, ir Socialdemokratų partijos viduje. Girdėjome partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sakė pati balsuotų už projektą, jei būtų Seimo narė, tikiuosi, kad frakcija pirmininkę palaikys ir balsuos“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Vilija Blinkevičiūtė sakė pati balsuotų už projektą, jei būtų Seimo narė, tikiuosi, kad frakcija pirmininkę palaikys ir balsuos

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

The post A. Armonaitė vis dar tikisi priimti gėjų partnerystes, tikisi socialdemokratų palaikymo appeared first on LAIKMETIS.

Pasak pranešimo, priėmimo komisijos nutarimu šeši iš jų buvo priimti į kunigų seminariją: keturi kandidatai priimti į Lietuvos seminarijų propedeutinį kursą Telšiuose, o du pradės filosofijos studijas Kaune.

„Viešpats telaimina jaunuolių kelią į kunigystę!" - prašoma vyskupijos puslapyje.

The post Kunigais panoro būti aštuoni kandidatai, pranešė Telšių vyskupija appeared first on LAIKMETIS.

Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino Suomiją prisijungti prie NATO ir taip užsitikrinti šios organizacijos saugumo garantiją, užtikrinančią, kad visos šalys narės atsakys į bet kurios iš jų užpuolimą.  Prie NATO taip pat nori prisijungti Švedija, Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina. 

Liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir kiti lyderiai, atsižvelgdami į atsižvelgdami į Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio lūkesčius, praėjus daugiau nei metams nuo karo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių ir milijonai buvo priversti palikti namus, pradžios, nori pateikti Ukrainai skirtą saugumo pasiūlymą. Kol kas neaišku, koks tiksliai jis būtų. 

Šiuo metu dauguma didžiųjų NATO valstybių mano, kad jokia šalis neturėtų prisijungti prie Aljanso, kol joje vyksta karas. 

Kai kurios šalys, esančios netoli Rusijos sienos ir puikiai suvokiančios savo sudėtingą istoriją su šia šalimi, šiuo metu palaiko Ukrainos prašymą dėl narystės NATO. 

Šiuo metu dauguma didžiųjų NATO valstybių mano, kad jokia šalis neturėtų prisijungti prie Aljanso, kol joje vyksta karas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, turintis atstovauti 31 šalį narę, teigia, kad karo metu vis dar labai sudėtinga kalbėti apie Ukrainos prisijungimą. 

„Ukraina taps Aljanso nare“, – antradienį žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. 

„Kartu visi suprantame, kad norint padaryti reikšmingą pažangą šiuo klausimu, pirmiausia reikia užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip suvereni, nepriklausoma valstybė“, – nurodė jis. 

Organizacijos duomenimis, nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, NATO ir jos valstybės narės Kyjivui skyrė beveik 150 mlrd. eurų paramą. Ji apima tiek finansinę paramą, tiek pagalbą vietoje, įskaitant generatorius, kurą, palapines ir medicininę pagalbą. 

Kai kurios šalys narės dvišaliu pagrindu arba grupėmis atsiuntė karinės įrangos už maždaug 65 mlrd. eurų: oro gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, artilerijos sviedinių ir tankų. Be to, Lenkija ir Slovakija sutiko Kyjivui atsiųsti sovietinių laikų naikintuvų, kuriais naudotis moka ukrainiečių pilotai. 

NATO, kaip organizacija, neteikia ginklų Ukrainai. Tai yra riba, kurią 31 sąjungininkė atsisako kartu peržengti. Šalys narės baiminasi, kad ateityje nebūtų įtrauktos į platesnio masto karą su Maskva, turinčia branduolinį ginklą. Vietoj to jos gina NATO sienas, kad atgrasytų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo karo plėtros.

Naujausias sumanymas – efektyviau panaudoti 2016 metų, dar prieš plataus masto karą, Ukrainai skirtą „visapusiškos pagalbos paketą“, kuris padėtų šaliai pasirūpinti savo saugumu ir, kaip teigiama oficialiame aprašyme, „įgyvendinti plataus masto reformas, grindžiamas NATO standartais, euroatlantiniais principais ir geriausia praktika“.

Pasak diplomatų, norima sukurti fondą, kurio vertė galėtų siekti apie 500 mln. eurų ir kuris gyvuotų apie 10 metų. Manoma, kad reformoms, kuriomis siekiama padėti stabilizuoti padėtį Ukrainoje, iki šiol pažadėta skirti beveik 200 mln. eurų.

J.  Stoltenbergas vengė viešai nurodyti konkrečią sumą ar terminą. Įvardydama šiuos dalykus NATO gali sukurti Kyjivui lūkesčius, kurių sąjungininkai galbūt nesugebės patenkinti.

„Manau, kad turėsime nemažai pinigų ir įsipareigojimą remti daugelį metų, – sakė jis. – Manau, kad būsiu atsargus, skelbdamas šį konkretų pranešimą.“

Tikėtina, kad šis paketas ir tam tikra oficiali deklaracija bus daugiausia, ką NATO galės pasiūlyti per aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje.

Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, Švedijos narystės paraiška iki tol gali būti ratifikuota. Švedija, siekdama tokios pat apsaugos kaip Suomija, taip pat pateikė prašymą įstoti į NATO praėjusių metų gegužę, tačiau Turkija ir Vengrija jos siekį prisijungti prie Aljanso tebeblokuoja.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ne kartą pareiškė, kad Švedija turi imtis aktyvesnių veiksmų, siekdama kovoti su ekstremistais, pirmiausia prokurdiškomis grupuotėmis. 

NATO diplomatai tikisi, kad R. T. Erdoganas taps sukalbamesnis, jei gegužę įvyksiantys rinkimai bus jam sėkmingi, ir kad Švedija galės prisijungti prieš viršūnių susitikimą Vilniuje.

The post Suomijai įstojus į NATO, Aljansas svarsto apie Ukrainos perspektyvas organizacijoje appeared first on LAIKMETIS.

Ši iniciatyva yra susijusi ir su tos pačios lyties asmenų poromis.

Teisingumo ministerijos atstovė Dagnija Palčevska sakė, kad šiuo įstatymo projektu siekiama vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą. Administracinio teismo senatas taip pat nusprendė, kad kol nėra priimtas toks įstatymas, šeimos savo statusą gali įregistruoti Administraciniame teisme, bet tokiam procesui reikia daug valstybės išteklių ir tai nėra veiksmingiausias būdas situacijai išspręsti.

Paklausta, ar įstatymo projektas atitinka konstituciją, D. Palčevska sakė, jog konstitucija numato visų šeimų apsaugą.

Ji pažymėjo, kad valstybei nėra galimybių nevykdyti Konstitucinio Teismo sprendimo.

2020 metų lapkritį Konstitucinis teismas nusprendė, kad tos pačios lyties šeima taip pat turi teisę tikėtis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų naujagimio motinos sutuoktiniui. Tuo pat metu jis pripažino, kad valstybė privalo saugoti ir remti visas šeimas, įskaitant tos pačios lyties asmenų šeimas. Įstatymų leidėjams tai pavesta įgyvendinti iki šių metų vidurio. 

2020 metų lapkritį Konstitucinis teismas nusprendė, kad tos pačios lyties šeima taip pat turi teisę tikėtis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų naujagimio motinos sutuoktiniui

Parlamento darbo grupė ieškojo sprendimų, kaip užtikrinti tokią apsaugą.

Anksčiau Saeimos Etikos komitetas taip pat atmetė iniciatyvą dėl visų šeimų teisinės apsaugos, kuria raginta pripažinti ne santuokoje gyvenančias šeimas ir užtikrinti jų socialinę apsaugą.

Ankstesnės sudėties parlamentui nesugebėjus priimti įstatymo projekto dėl civilinės sąjungos, spalio 27 dieną Saeimai buvo pateikta iniciatyva dėl visų šeimų teisinės apsaugos, visuomeninių pasiūlymų portale Manabalss.lv surinkusi daugiau kaip 23 tūkst. parašų.

The post Latvijos Saemas nebetęs civilinės sąjungos priėmimo procedūros appeared first on LAIKMETIS.

„Istorinis momentas. Šiandiena žymi kritiškai svarbų žingsnį jūsų kelyje į ES“, – tviteryje vykstant Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui rašė jos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Mūsų ateitis – kartu“, – pridūrė jis.

Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.

Šiuo žingsniu Ukraina ir Moldova pradeda daug metų, o galima ir dešimtmečių, truksiantį kelią link prisijungimo į ES, pareikalausiančio esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.

Tuo tarpu Sakartvelui ES lyderiai sutarė suteikti „europinę perspektyvą“, tvirtindami, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į Bendriją

Tuo tarpu Sakartvelui ES lyderiai sutarė suteikti „europinę perspektyvą“, tvirtindami, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į Bendriją.

Kyjivas, Kišiniovas ir Tbilisis paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis istoriniu pavadino sprendimą suteikti jo šaliai kandidatės statusą.

Jis tviteryje nurodė, kad šis sprendimas „yra unikalus ir istorinis Ukrainos–ES santykių momentas. Prezidentas taip pat pridūrė, kad „Ukrainos ateitis yra ES“.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sakė, jog kandidatės statusas suteikimas Ukrainai siunčia „labai stiprų signalą Rusijai“, įrodantį, jog Bendrija remia Kyjivo provakarietiškus siekius, tęsiantis Kremliaus invazijai.

The post ES suteikė kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, Sakartvelui siūloma suteikti „perspektyvą" appeared first on LAIKMETIS.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš posėdį sakė, kad biudžetas gerai parengtas ir ji tikisi, kad turės didelį palaikymą parlamente. 

Tačiau vos po pusvalandžio opozicija pagrasino nedalyvausianti balsavime, dalis parlamentarų paliko salę protestuodami, kad joje nebuvo valdančiųjų. Todėl parlamentarai dėl balsų trūkumo nepritarė nė vienam siūlymui numatyti papildomai lėšų įvairioms sritims.

To per ankstesnių metų biudžetų priėmimo procedūras dar nėra buvę

Norint, kad pataisoms būtų pritarta, reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė politikų – 71. 

Tuo metu balsavime dėl pusšimčio siūlymų dalyvavo po 30-40 parlamentarų. To per ankstesnių metų biudžetų priėmimo procedūras dar nėra buvę. 

Kitais metais daugumai šalies gyventojų pajamos augs, nes didėja neapmokestinamosios pajamos (iki 460 eurų), minimali alga (iki 730 eurų), įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis (iki 181 euro). Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.

2022 metais didės akcizai alkoholiui ir tabakui.  

The post To dar nebuvo: 2022-ųjų valstybės biudžeto priėmimas vyksta pustuštėje salėj appeared first on LAIKMETIS.