Pirmoji kliūtis atsirado dar pakeliui į parką. Šaligatviai neturėjo nuožulnumų, tad Andriui teko ieškoti apvažiavimo, kas padidino kelionės trukmę ir sukėlė stresą. Atvykęs į parką, jis pastebėjo, kad pagrindiniai takai buvo nelygūs ir sunkiai įveikiami su vežimėliu. Šalia esančios informacinės lentelės nebuvo aiškiai išdėstytos ar pritaikytos žmonėms su regos ar kognityviniais sutrikimais, o nuorodų sistema buvo paini, todėl Andriui teko klaidžioti ieškant vietos, kur turėjo susitikti su draugais.

Ši patirtis parodo, kad universalaus dizaino sprendimų trūkumas riboja Andriaus galimybes gyventi savarankiškai, kelia emocinį diskomfortą ir apsunkina kasdienį gyvenimą. Šių problemų sprendimas galėtų apimti sklandų perėjimą nuo šaligatvių prie takų, aiškias informacijos sistemas, pritaikytas įvairiems poreikiams, poilsio zonas su patogiais suoliukais bei ramybės erdves, taip pat prieinamą viešąjį transportą. Tinkamai įgyvendinti universalaus dizaino principai ne tik pagerintų Andriaus gyvenimo kokybę, bet ir užtikrintų jo orų dalyvavimą visuomenėje.

Universalus dizainas kaip pagrindinis visuomenės integracijos įrankis

Universalus dizainas (UD) yra koncepcija, kurios tikslas – sukurti aplinką, produktus ir paslaugas, prieinamas kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jų amžiaus, dydžio, gebėjimų ar sveikatos būklės. Pavyzdžiui, tai gali būti pastatai su liftais, kurie pritaikyti ir neįgaliesiems, interaktyvios svetainės su lengvai suprantama informacija, arba viešasis transportas, kuriame įrengtos vietos vežimėliams.

Šis dizaino metodas atspindi filosofiją, kuri ne tik skatina sukurti įtraukią aplinką, bet ir siekia išvengti diskriminacijos, kuri gali atsirasti dėl nesugebėjimo pasinaudoti aplinka dėl fizinių ar kitų apribojimų. Tokia aplinka yra pritaikyta visiems – žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams, žmonėms su laikinais sveikatos sutrikimais, taip pat tiems, kurie gali susidurti su specialiais poreikiais dėl fizinių ar psichologinių apribojimų.

Pasaulio kontekste apie 15% gyventojų turi negalią, tačiau statistika rodo, kad universaliojo dizaino privalumai gali pasinaudoti kur kas didesnis procentas gyventojų. Lietuvoje asmenų su negalia skaičius siekia apie 8% (remiantis Statistikos departamento duomenimis), tačiau įvertinus situacinius ir laikinus sveikatos sutrikimus, tokius kaip laikinos traumos ar vyresnio amžiaus žmonių mobilumo apribojimai, universalų dizainą galėtų pasinaudoti net 38% šalies gyventojų.

Toks plataus masto potencialas rodo, kad universalus dizainas – tai ne tik pagalba žmonėms su negalia, bet ir visuomenės kūrimo procesas, kuris užtikrina patogumą ir prieinamumą visiems. Tačiau tam, kad universalus dizainas būtų sėkmingai įgyvendintas ir pasiektų savo tikslus, būtina tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisinė sistema, kurioje būtų numatytos aiškios gairės ir įsipareigojimai.

Unikalaus gyvenimo negalios ekspertas Martynas Vitkus: kurkime lygiavertę visuomenę

Pokalbyje su Unikalaus gyvenimo negalios ekspertu Martynu Vitkumi sužinojome apie svarbiausius universalaus dizaino aspektus.

Kaip apibūdintumėte universalųjį dizainą tiems, kurie su šia sąvoka susiduria pirmą kartą?

- Universalus dizainas – tai filosofija ir praktinis principų rinkinys, siekiantis sukurti aplinką, produktus ir paslaugas, kurie būtų prieinami ir patogūs visiems, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, amžiaus ar fizinės būklės. Tai nėra vien tik techninių reikalavimų rinkinys – tai siekis sukurti lygiavertę ir įtraukiančią visuomenę.

Kaip, Jūsų manymu, universalus dizainas prisideda prie socialinės lygybės?

- Universalus dizainas pašalina kliūtis, kurios gali riboti žmonių galimybes dalyvauti visuomenėje. Tai ne tik padeda žmonėms su negalia, bet ir didina prieinamumą visiems – vyresnio amžiaus žmonėms, šeimoms su vaikais, laikinų sveikatos sutrikimų turintiems asmenims. Šios pastangos kuria visuomenę, kurioje visi jaučiasi lygiaverčiai ir vertinami.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais Lietuvoje susiduria universaliojo dizaino įgyvendinimas?

- Viena pagrindinių problemų yra supratimo trūkumas – tiek tarp politikos formuotojų, tiek visuomenėje. Neretai UD suprantamas kaip prabanga, o ne būtinybė. Be to, trūksta nuoseklumo teisės aktuose, o praktikoje dažnai ignoruojami esminiai prieinamumo principai.

Kokios yra dažniausios klaidos, kurios pasitaiko bandant pritaikyti universalaus dizaino principus?

- Dažnai manoma, kad užtenka pridėti vieną ar kelis elementus, pavyzdžiui, neįgaliesiems pritaikytą įėjimą. Tačiau universalus dizainas reikalauja visos sistemos peržiūros – nuo informacijos pateikimo iki vartotojų aptarnavimo procesų. Taip pat dažnai nėra konsultuojamasi su asmenimis, kurie susiduria su prieinamumo iššūkiais kasdien.

Ar galite pateikti sėkmingo universalaus dizaino pavyzdį Lietuvoje?

- Vienas geras pavyzdys – kai kurie nauji viešojo transporto projektai, kur įdiegiamos žemos grindys, vietos vežimėliams ir aiškūs garsiniai bei vaizdiniai maršruto pranešimai. Tačiau tokių projektų dar per mažai, ir jie dažnai apsiriboja didžiaisiais miestais.

Kokia yra visuomenės ir privačių įmonių atsakomybė skatinant universalaus dizaino principų įgyvendinimą?

- Tai bendras įsipareigojimas. Valstybė turi sudaryti aiškias taisykles ir užtikrinti jų laikymąsi, tačiau ir verslas turi suvokti UD kaip galimybę padidinti savo paslaugų ir produktų prieinamumą platesnei auditorijai. Visuomenė taip pat gali prisidėti skatinant diskusijas apie lygybę ir įtrauktį.

Kokį vaidmenį švietimas vaidina skatinant universalaus dizaino kultūrą?

- Švietimas yra kertinis akmuo. Būtina įtraukti UD temas į mokyklų, universitetų ir profesinio rengimo programas. Taip pat svarbu didinti visuomenės informuotumą per kampanijas ir viešąsias diskusijas.

Kaip žmonės su negalia galėtų aktyviau dalyvauti kuriant universalų dizainą?

- Jų dalyvavimas yra esminis – jie yra geriausi ekspertai, galintys identifikuoti realias problemas ir pasiūlyti sprendimus. Reikia užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į planavimo, projektavimo ir sprendimų priėmimo procesus.

Kokios pagrindinės ateities kryptys, siekiant sėkmingo universalaus dizaino įgyvendinimo Lietuvoje?

- Reikia kurti nuoseklią ir vieningą strategiją, kuri apimtų visas sritis – nuo statybos iki skaitmeninių paslaugų. Taip pat būtina investuoti į specialistų mokymą, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užtikrinti pakankamą finansavimą projektams.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti mūsų skaitytojams apie universalųjį dizainą?

- Universalus dizainas nėra tik apie žmones su negalia – tai apie visus mus. Tai investicija į visuomenę, kurioje kiekvienas gali gyventi oriai, patogiai ir nepriklausomai. Tik dirbdami kartu galime sukurti tokią aplinką.

JT neįgaliųjų teisių konvencijoje įpareigojama diegti UD

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją 2010 metais. Ši konvencija įpareigoja šalis užtikrinti asmenų su negalia lygybę ir prieigą prie visų pagrindinių žmogaus teisių. Konvencijoje pabrėžiama, kad asmenys su negalia turi teisę į savarankišką gyvenimą, dalyvavimą visuomenės gyvenime, švietimą, darbą ir sveikatą. Tai apima ne tik fizinę aplinką, bet ir paslaugas, švietimo galimybes, kultūrinį gyvenimą, informaciją ir komunikaciją.

Universalus dizainas šioje konvencijoje įtvirtintas kaip esminė priemonė, užtikrinanti šių teisių įgyvendinimą. Pasirūpinti, kad aplinka ir paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, tampa esminiu žingsniu siekiant lygiateisiškumo ir integracijos. Konvencija taip pat numato, kad valstybės turi kurti ir įgyvendinti įstatymus bei politiką, kurie skatintų universalaus dizaino taikymą.

Nors universalus dizainas Lietuvoje laikomas svarbiu žingsniu siekiant integracijos ir prieinamumo, visuomenininkams atlikus esamos situacijos analizę, išryškėjo kelios problemos. Visų pirma, nėra bendro ir visiems priimtino supratimo apie tai, kas yra universalus dizainas.

Šiandien vis dar pastebimos spragos teisinėje bazėje, nes nėra vieningos požiūro į UD įgyvendinimą skirtingose srityse. Pavyzdžiui, kai kuriose srityse priimti aiškūs reikalavimai dėl pastatų prieinamumo, tačiau nėra aiškumo dėl kitų paslaugų, pavyzdžiui, viešojo transporto, informacijos prieinamumo ir kitų sričių.

Svarbu, kad valstybė ir savivaldybės, privačios ir viešos institucijos dirbtų kartu, kad universalus dizainas taptų bendruoju visuomenės vystymosi principu. Tai padėtų ne tik asmenims su negalia, bet ir visai visuomenei.

The post Universalus dizainas - kas tai? appeared first on LAIKMETIS.

Esate rezervistė. Jei Estija įsitrauktų į karą, ar būtumėte pasirengęs paimti ginklą į rankas?

Taip, blogiausiu atveju galėčiau būti pasiųsta į frontą.

Ar per ginklavimosi mokymus šaudėte iš AK-47? Ar toks šautuvas naudojamas Estijos kariuomenėje?

Taip pat. Bet aš buvau apmokyta šaudyti iš automatinio šautuvo "Galil".

Estijoje yra privalomoji karinė tarnyba, bet moterys į ją nešaukiamos. Ar Jūs įstojote savanoriškai?

Taip, yra šaukimas vyrams, o moterys gali stoti kaip savanorės. Visi šauktiniai praeina aštuonių mėnesių bazinius mokymus, po kurių priimamas sprendimas, kur jie bus siunčiami. Aš buvau paskirta į ryšių skyrių, todėl, jei prasidėtų karas, greičiausiai būčiau paskirta į karinės vadovybės ryšių padalinį. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu dirbu Gynybos ministerijoje, spėjau, kad ir toliau tarnausiu dabartinėse pareigose, užsiimdama ryšių užduotimis.

Ar būtumėte psichologiškai ir fiziškai pasirengusi net ir ginkluoto konflikto situacijai? Ar dauguma Estijos jaunuolių yra pasirengę ginti savo tėvynę?

Galiu kalbėti tik už save, bet aš tikrai esu. Neatsitiktinai pasirinkau darbą gynybos sektoriuje. Kalbant apie mano kartą, galiu pasakyti, kad Rusijos išpuolis prieš Ukrainą buvo skambutis jaunimui. Dabar plačiai paplitusi nuostata, kad blogiausiu atveju turime sugebėti paimti į rankas ginklą ir apsiginti.

Estijos jaunimas jaučia šio reikalo rimtumą; jiems mūsų valstybės nepriklausomybė yra nepaprastai brangi.

Iš tiesų dėl to buvo atlikti konkretūs tyrimai ir viešosios nuomonės apklausos, ir jie iš tiesų rodo, kad estai yra pasirengę kovoti ginklu. Toks pat požiūris vyrauja ir tarp mano draugų, todėl tai jaučiu asmeniškai.

Ar Gynybos ministerija vertina Estijos užpuolimo galimybę kaip realų variantą, jei situacija Ukrainoje paaštrėtų?

Vertiname visas galimybes, šis scenarijus yra svarstomas. Kol kas Estijai tiesioginės grėsmės iš Rusijos pusės nėra, tačiau Rusijos agresija Ukrainoje yra įspėjamasis ženklas. Jei Rusijos kariuomenei ten pavyks pasiekti sėkmę, neatmestina, kad Baltijos šalys bus kitos. Štai kodėl mes visa širdimi remiame Ukrainą ir todėl taip pat tiekiame jai ginklus ir karinę įrangą, kad ji galėtų atkurti savo teritorinį vientisumą, o Rusija pasitrauktų už savo valstybės sienų. Ukraina priklauso ukrainiečiams. Dabar jie kovoja demokratinio pasaulio fronto linijose, o jų kova yra skirta ir mums.

Baltijos šalys gali būti kitos, ką tik sakėte. Tačiau šios valstybės yra ES ir NATO narės. Remdamasi kolektyvinės gynybos principu, Rusija pradėtų karą su visomis NATO valstybėmis narėmis, įskaitant Jungtines Valstijas, jei jus užpultų. Tai nėra labai pagrįsta.

Būtų gražu situaciją aiškinti taip optimistiškai, bet bijau, kad tai nėra taip paprasta. Negalime sau leisti prabangos nesiruošti tokiai galimybei. Prieš karą Rusija aiškiai nurodė, kad nori susigrąžinti realią įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms narėms, taip pat tarp savo reikalavimų suformulavo aiškų ultimatumą, t. y. kad NATO turėtų pasitraukti iki savo plėtros ribų, buvusių iki 1997 m. Tuo metu Estija nebuvo NATO narė.

Prieš karą Rusija aiškiai nurodė, kad nori susigrąžinti realią įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms narėms, taip pat tarp savo reikalavimų suformulavo aiškų ultimatumą, t. y. kad NATO turėtų pasitraukti iki savo plėtros ribų, buvusių iki 1997 m.

Vadinasi, jūs šį grasinimą suprantate pažodžiui ir vis dar laikote jį galiojančiu?

Žinoma. Būtent tai pasakė Maskva.

Ar tai reiškia, kad Vengrijai taip pat gali grėsti pavojus? Juk mes taip pat įstojome į NATO po 1997 metų.

To negalime žinoti ir negalime atmesti. Jei rusai išeis iš karo Ukrainoje nugalėtojais, jie padarys išvadą, kad galėjo tai padaryti nebaudžiamai, todėl gali net įgauti drąsos vykdyti tolesnes agresijas. Todėl Estijai labai svarbu, kad NATO atgrasymo pajėgumai išliktų. Madrido aukščiausiojo lygio susitikime priimti sprendimai turi būti įgyvendinti praktiškai; Estija nori, kad jos teritorijoje būtų daugiau NATO karių ir daugiau vakarietiškų ginklų, kad Rusijai būtų pasiųsta aiški žinia: bet koks bandymas užpulti NATO valstybę narę nuves Rusiją į aklavietę ir bus pasmerktas visiškam pralaimėjimui.

Kai kurie ekspertai teigia, kad karas Ukrainoje paaštrės, kai rusai bus susilpninti, nes tada jie bus priversti griebtis pavojingiausių ginklų. Tačiau jei būtų pasiektas kompromisas, net ir Ukrainos teritorinių nuostolių kaina, taika galėtų ateiti greičiau, sako jie.

Mes, estai, į tai žiūrime kitaip. Iš savo istorinės patirties žinome, kas nutinka, kai darome nuolaidų Rusijai. Dvidešimt procentų Ukrainos teritorijos šiuo metu yra okupuota Rusijos. Jei ši padėtis būtų įtvirtinta taikos sutartimi, žinome, kokios būtų žmogaus teisių ir kitos sąlygos šiose teritorijose. Todėl dėl teritorijos užėmimo jėga negalima susitarti - tai neteisėta.

Grįžtant prie tėvynės gynybos: kaip manote, ar gali ateiti laikas, kai dėl šiandieninių grėsmių saugumui Europos valstybės pamažu pradės galvoti apie privalomo karinio šaukimo atkūrimą?

Negaliu kalbėti už kitas šalis, bet, žvelgdama iš mūsų pačių pozicijų, turiu pasakyti, kad privalomoji karinė tarnyba pasirodė esanti labai naudinga. Tai ekonomiškiausias variantas, kuris užtikrina didžiausią saugumą.

Kadangi Estijos gyventojų skaičius nedidelis, vienintelis ekonomiškai naudingas sprendimas - išlaikyti nedidelę profesionalią kariuomenę, tačiau tai nėra labai efektyvu. Privalomoji karinė tarnyba - tai 8-11 mėnesių laikotarpis, per kurį visi gauna naudingą apmokymą, o paskui, kaip rezervistai, laikas nuo laiko gauna papildomus mokymus. Tai iš esmės taip pat pagerina visuomenės sveikatos duomenis. Tačiau ši sistema naudinga kariuomenei ir inovacijų požiūriu, nes daug talentingų jaunuolių atneša savo įgūdžius į ginkluotąsias pajėgas, o ginkluotosios pajėgos jais pasinaudoja.

Pavyzdžiui, kibernetinės gynybos srityje Estijos kariuomenė pastaruoju metu padarė didžiulius pasiekimus. Taigi, tokia yra Estijos patirtis, tačiau, žinoma, kiekviena šalis pati sprendžia šį klausimą. Reikia apskaičiuoti, kuri sistema gali užtikrinti veiksmingesnę gynybą. Pavyzdžiui, Latvija ruošiasi grįžti prie karinio šaukimo projekto.

Spėju, kad Estijos piliečiai, priklausantys rusų mažumai, taip pat šaukiami į kariuomenę.

Taip.

Kraštutiniu atveju kare prieš Rusiją jiems tektų kovoti prieš savo pačių brolius.

Iš patikimų apklausų taip pat matome, kad tarp Estijos rusų mažumos lojalumas Kremliui ir parama Rusijos agresijai Ukrainoje yra labai menka. Paramą Rusijos intervencijai galima pastebėti tarp tų, kurie jau dabar save laiko tik rusais pagal savo tautinę tapatybę, ir tų, kurių politinės pažiūros artimos Kremliui. Dauguma, 58 proc. tik rusiškai kalbančių Estijos rusų, kurie sudaro mažumą visų Estijos rusų, agresijai nepritaria.

Tačiau, anot jų, 42 % tos mažumos simpatizuoja.

Tų, kurie tai sako atvirai, yra tik 22 % - ir 20 % atsisako atsakyti. Šie 22 % yra tie, kurie savęs Estijos rusais apskritai nelaiko. Jie tik noriai kalba rusiškai, informaciją gauna tik iš rusiškų naujienų šaltinių ir būtent juos tiesiogiai veikia Rusijos propaganda. Būtent šioje grupėje tolesnė integracija gali suvaidinti svarbų vaidmenį. Kartu nacionalinio saugumo požiūriu turėjome užtverti kelią dezinformacijai ir valstybinei propagandai, todėl Estijoje nebegalima retransliuoti rusiškos televizijos.

Jie tai gali įvertinti kaip savo mažumų teisių pažeidimą.

Taip, bet karo sąlygomis tai neišvengiama. Jiems reikia paaiškinti, kad žiauraus karo rėmimas turi pasekmių. Tačiau dauguma Estijos rusų palaiko didžiąją visuomenės dalį ir nepritaria V. Putino karui.

Ar Estija užtikrina kolektyvines rusų mažumos teises? Viską, ko reikalauja ES standartai?

Taip, Estija suteikia jiems visas nacionalines teises. Beje, grįžtant prie kariuomenės klausimo, Estijos kariuomenėje, kur estai ir rusai kartu dirba dėl bendro tikslo, vyrauja solidarumas ir lygiateisiškumas.

Pakalbėkime plačiau apie energetikos krizę, šiuo metu tai rimčiausia problema Europoje. Šioje srityje Estija taip pat yra priklausoma nuo Rusijos. Kaip Talino vyriausybė sprendžia diversifikacijos problemą?

Ši tema nėra mano kompetencijos sritis, tačiau galiu pasakyti tik tiek, kad vyriausybė remia šeimas ir įmones ir nuolat analizuoja, kokius alternatyvius šaltinius galėtų naudoti, kad gautų reikiamą energijos kiekį. Mūsų pažeidžiamumas rusiškoms dujoms nuolat mažėja, tai yra strateginis planas.

Galiausiai, kaip manote, kas laimės karą Ukrainoje?

Šiame kare neturi būti jokių kompromisų su Rusija. Žinome, kad mobilizacija didina Rusijos kariuomenės smogiamąją galią, todėl turime daryti viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą.

Tačiau kas laimės?

Rusų niekada nereikėtų nuvertinti, net jei matome, kad jų gebėjimai nėra tokie stiprūs, kaip manėme, ir jei karas tuos gebėjimus dar labiau susilpnins. Jų nuvertinimas būtų didžiulė strateginė klaida, todėl turime padaryti viską, ką galime, kad Ukraina iš šio karo išeitų kaip nugalėtoja. Tikslas - kad Rusija pasitrauktų iki savo prieškarinių sienų. Kovos veiksmai krypsta ta linkme, ir tai turi įvykti. Kito pasirinkimo nėra.

The post Estai: neturime prabangos nesiruošti karui su Rusija appeared first on LAIKMETIS.

Pastorius Carltonas Funderburke'as (Karltonas Fanderberkas) iš bažnyčios „Church at the Well Kansas City" vieno socialinio tinklo paskyroje paskelbtame vaizdo įraše patvirtino, kad įrašas yra paimtas iš rugpjūčio 7 d. jo sakyto pamokslo savo bendruomenei.

„Noriu pasinaudoti šia akimirka ir atkreipti dėmesį į dabar jau virusiniu tapusį vaizdo įrašą su mano pamokslu iš 2022 m. rugpjūčio 7 d. Nors už klipo turinio slypi kontekstas, nieko nepakaks, kad parodyčiau savo žodžių sukeltą skausmą ir sielvartą (bendruomenės nariams, - red. past.). Kalbėjausi su tais, kuriems esu atskaitingas, ir sulaukiau jų pataisymo bei pamokymų", - sakė C. Funderburke'as.

Klipe C. Funderburke'as išreiškė nepasitenkinimą savo kongregacijos nariais dėl to, kad šie neįvykdė pstoriaus metų senumo prašymo nupirkti „Movado" laikrodį.

Bendrovės interneto svetainėje nurodoma, kad šio prabangaus prekės ženklo laikrodžių kainos svyruoja nuo 300 iki daugiau kaip 3 tūkst. JAV dolerių.

„Ar esu nevertas tavo „McDonald's" skirtų pinigų? Ar esu nevertas jūsų „Red Lobster" (jūros gėrybių restoranas, - red. past.) skirtų pinigų? Ar esu nevertas jūsų „St. John Knits" (mezginių parduotuvė, - red. past.) skirtų pinigų"? Jūs visi negalite sau to leisti nė už ką", - piktinosi C. Funderburke, vedęs ir turintis tris vaikus.

„Ar esu neverta jūsų visų „Louis Vuitton"? Aš esu neverta jūsų „Prada"? Aš esu nevertas jūsų „Gucci"?" - klausė jis.

„Sakau tai, nes noriu, kad suprastumėte, ką Dievas sako. Sužinojau, kad „Movado" laikrodį galite nusipirkti „Sam's [Club]" parduotuvėje. Ir jūs visi žinote, kad aš prašiau jo praėjusiais metais, ir štai jau rugpjūtis, o aš jo vis dar jo neturiu", - tęsė pastorius.

„Nenoriu daugiau girdėti jokių pasiteisinimų apie tai, ko jūs visi negalite sau leisti. Jūs negalite sau to leisti, nes nematote čia vertės", - sakė jis, rodydamas į sakyklą.

C. Funderburke'as užsipuolė savo kongregaciją tuo metu, kai dauguma amerikiečių finansiškai vargsta dėl infliacijos ir didesnių pragyvenimo išlaidų.

Beveik du trečdaliai amerikiečių vartotojų, įskaitant apie 33 proc. tų, kurie uždirba daugiau nei 250 tūkst. JAV dolerių per metus, dėl infliacijos gyvena nuo algos iki algos.

Pastorius vėliau paprašė Bažnyčios ir visų pastorių melstis už jį ir atleisti už jo elgesį.

„Atsiprašau visos Bažnyčios už bet kokią nepagrįstą kritiką, kurią jums sukėliau. Atsiprašau kiekvieno pamokslininko ir pastoriaus, kuriam tenka pakovoti dėl mano sukeltos kontroversijos", - sakė C. Funderburke'as.

„Tiems, kurie dabar mane pažįsta dėl šio vaizdo klipo, apgailestauju, kad jūsų pirmasis įspūdis apie mane yra pyktis, neapykanta ir apmaudas, - pridūrė jis. - Mano veiksmai ir žodžiai yra neatleistini. Nesiteisinu ir nesiginu".

„Labai apgailestauju ir prašau jūsų maldų bei atleidimo", - pridūrė pastorius.

The post JAV pastorius užsipuolė savo bendruomenę už tai, kad neperka jam brangių daiktų appeared first on LAIKMETIS.

Apvogtas prabangą mėgstantis pastorius

Prabangius prekės ženklus mėgstantis Bruklino pastorius Lamoras Milleris-Whiteheadas (Lamoras Mileris Vaithedas) buvo apiplėštas per nuotoliniu būdu transliuojamas pamaldas. Teigiama, kad incidento metu apiplėštas ne tik jis, bet ir jo žmona, numauti net vestuviniai žiedai.

„Niekas šiame mieste neturėtų tapti ginkluoto apiplėšimo auka, jau nekalbant apie mūsų tikėjimo lyderius", - sakė pastorius, kuris savo ruožtu pasiūlė 50 tūkst. JAV dolerių atlygį už informaciją, padėsiančią surasti nusikaltėlius.

Šis apiplėšimas - ne pirmas kartas, kai pastorius patenka į naujienas. Vos prieš du mėnesius jis, kaip pranešama, bandė derėtis dėl įtariamojo, kuris Manhatano metro traukinyje nušovė žmogų, pasidavimo. Tačiau paskutinis incidentas paskatino kritikos srautą socialinėje žiniasklaidoje dėl pastoriaus prabangaus skonio ir turtingo gyvenimo būdo.

„Tai niekaip nėra susiję su tuo, kad mėgstu prabangą", - sakė pastorius. Pastorius perku tai, ką užsigeidžia įsigyti.

Vagys dar nesurasti

44 metų pastorius pažadėjo, kad kaltininkai „neišsisuks nuo bausmės", o policija vis dar tiria šį incidentą. Kol kas brangenybių vagys neįvardyti ir nesulaikyti.

Vaizdo įraše girdėti, kaip pastorius klausia susirinkusiųjų, kiek iš jų prarado tikėjimą dėl to, kai pamatė, kad kažkas kitas mirė?" Tai įvyko likus kelioms akimirkoms iki to, kai juodai apsirengę ginkluoti asmenys įsiveržė į Bruklino bažnyčią. Tačiau lieka neaišku, kiek žmonių dalyvavo pamaldose.

„Kai pamačiau, kad jie ateina į bažnyčią su ginklais, liepiau visiems atsigulti, - vėliau instagrame pasakojo apvogtas pastorius. - Nežinojau, ar jie norėjo šaudyti bažnyčioje, ar tiesiog atėjo apiplėšti". Pasak L. M. Whiteheado, kaukėti plėšikai pabėgo mersedesu.

Po apiplėšimo laikraštis „New York Post" pranešė, kad iš pastoriaus ir jo žmonos buvo pagrobti daiktai laikrodžiai, žiedai su rubinais ir deimantais, pora auskarų ir net vestuvinis žiedas.

Draudimo apgaulė?

Vėliau po vagystės kitą sekmadienį per susirinkimą pastorius vėl sulaukė dėmesio po keisto įvykusios vagystės inscenizavimo. Jis griuvo ant grindų, tarsi vėl imituodamas situaciją. L. Miller-Whitehead neigia, kad sensacingas nusikaltimas yra inscenizuota draudimo sukčiavimo dalis.

Kaip praneša vietinė spauda, vagių laimikis - 75 tūkst. dolerių vertės laikrodis „Rolex", 75 tūkst. dolerių vertės laikrodis „Cavalier" ir keli kryželiai, kurių kiekvieno vertė siekia dešimtis tūkstančių dolerių.

Kaip žinomą, prabangą itin mėgstantis pastorius Miller-Whitehead turi ir daugiau prabangių daiktų, įskaitant automobilį „Rolls Royce".

Tiki, kad Dievas grąžins dvigubai, tačiau įtariamas pats

Sekmadienį pastorius savo kongregacijos nariams sakė, kad Dievas už vagystę „sugrąžins jam dvigubai daugiau, nei jis prarado", ir prilygino save Biblijos karaliui Dovydui. „Nemanykite, kad Dievas leistų kažkam ateiti ir vogti, ir vėliau negrąžintų mums dvigubai. Taip sakoma Biblijoje, - sakė L. Mileris-Viteheadas. - Dovydas susigrąžino viską."

Auksu ir brangakmeniais apsikarstęs dvasininkas, važinėjantis prabangiais automobiliais, tokiais kaip „Rolls Royce", kovoja su kritikais, teigiančiais, kad tik dėl savo aukštuomenės gyvenimo būdo jis tapo puikiu sukčių taikiniu.

„Fendi", „Louis" („Louis Vuitton", - red. past.) ir „Gucci" - kodėl mes negalime jų daiktų dėvėti bažnyčioje? Kas čia blogo?" - praėjusią savaitę spaudos konferencijoje sakė pastorius. Apiplėšimą užfiksavo tiesioginės transliacijos kamera.

Tik praėjusią savaitę taip pat paaiškėjo, kad L. Miller-Whitehead yra ieškinio, kuriame jis kaltinamas tuo, kad 2020 m. iš parapijietės išviliojo 90 tūkst. dolerių santaupų, kaltinamasis.

L. Milleris-Whiteheadas anksčiau yra sukčiavęs bei kalėjime sėdėjęs už tapatybės vagystę bei vagystę stambiu mastu.

Pastorius prašo leidimo ginklams

Niujorko meras Ericas Adamsas (Erikas Adamsas) atmetė Bruklino pastoriaus raginimus dvasininkams išduoti specialius leidimus ginklams.

„Ar manote, kad tai gera idėja, jog, pavyzdžiui, dvasininkai turėtų gauti specialią lengvatą, kai kalbama apie leidimus ginklams?" - žurnalistas paklausė, o šis tik pasijuokė ir atsakė, kad to jokiu būdu nebus.

The post Apiplėštas prabangą mėgstantis JAV pastorius, tačiau istorija kelia klausimų appeared first on LAIKMETIS.