Galimybė karinių mokymų teritoriją steigti Varėnos rajone aptarta šią savaitę jame apsilankius prezidentui Gitanui Nausėdai, susitikime su savivaldybių vadovais.

„Prezidentas su savivaldybės vadovais aptarė Lietuvos kariuomenės poreikį turėti dar vieną karinių mokymų teritoriją ir galimybę ją įsteigti Varėnos rajone. Lietuvoje augant dislokuotų sąjungininkų karių skaičiui, nusprendus šalyje dislokuoti Vokietijos brigadą, vykstant Lietuvos kariuomenės plėtrai valstybei kyla poreikis steigti naują karinio mokymo teritoriją, tinkamą brigados dydžio vienetui atlikti manevrą“, – nurodoma Prezidentūros pranešime. 

Tačiau pats meras teigė tokią idėją vertinantis skeptiškai.

„Tai nebuvo kažkoks detalus aptarimas. Prezidentas pasakė, kad bus ieškoma vietos poligonui. Jau šį sykį, be šaudyklų, paprastesniam variantui (...) ir klausė, kokia būtų mano nuomonė (...). Tai aš išsakiau skeptišką požiūrį į tokį variantą“, – BNS sakė meras.

„Skeptiškai dėl to, kad iš vienos pusės, į mus žiūrima visose valstybės strategijose, baltosiose knygose, kaip į dėkingą turizmui kraštą (...). Mes netgi negalime miško paskirties žemės keisti paskirties – ekonominei, pramoninei veiklai, elementariam sandėliavimui, nors norėtumėme, kad laisvesnės būtų rankos, nes pas mus beveik 70 proc. yra miškais apaugusi teritorija. (...) o dabar lengva ranka paversti, sakykim, sukarinta zona, tai ne visiškai turbūt atspindi iki šiol deklaruotą ir mums argumentuotą valstybės poziciją, dėl ko mes negalime turėti ekonominių teritorijų miško žemėje“, – kalbėjo jis.

Meras taip pat pažymėjo, jog susitikimo metu Varėnos rajonas įvardintas kaip vienas iš galimų variantų.

Savo ruožtu atsakyme BNS Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, jog kartu su savivaldybėmis bus vertinamos galimybes plėtoti mokymų laukus, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti karinio manevravimo teritorijos įsteigimą, tačiau nedetalizavo, apie kurias konkrečias savivaldybes yra svarstoma.

„Jeigu bus kažkokie rimtesni siūlymai ir planai, ar tai būtų KAM, ar kariškių. Tai, be abejo, (...) mes norėsime tikrai dalyvauti diskusijose ir žinodami aiškesnį pasiūlymą arba situaciją mes suformuluosime savo požiūrį“, – sakė A. Kašėta.

Lietuvoje šiuo metu didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti.

KAM pabrėžia, kad artimiausiu metu daugiausia dėmesio tikslingiausia būtų skirti esamų poligonų plėtrai.

„Įvertintus artimiausio laikotarpio Lietuvos kariuomenės poligonų ir karinių teritorijų vystymo planus, kurie apima ir neseniai pradėtą atkurti Rūdninkų poligoną, prisiimtus įsipareigojimus Lietuvoje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms dėl reikiamos infrastruktūros išvystymo, taip pat ir į finansavimo galimybes, artimiausiu laikotarpiu būtų tikslinga plėtoti esamus poligonus“, – teigia ministerija.

The post Varėnos meras karinio poligono steigimo rajone galimybes vertina skeptiškai appeared first on LAIKMETIS.

„Latviai statosi poligoną visai netoli Lietuvos sienos ir siūlome pagalvoti apie tai, ar galimas bendras darbas, kad mes turėtume didelę treniravimosi erdvę, kuri iš esmės mus pakeltų į visai kitą lygį“, – BNS trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak L. Kasčiūno, latviai poligoną planuoja įrengti netoli sienos su Lietuva, tačiau iki šiol nėra aišku, kokio dydžio jis būtų – nuo to priklausytų atstumas nuo sienos.

„Virš Rokiškio kiek kilometrų, čia niekas iki galo negali pasakyt, nes ir latvių skirtingos žinios, priklausomai nuo to, kokio dydžio. Jie kalba apie didžiausią Baltijos šalyse poligoną, tai galima kalbėti apie bendrą projektą, kuris iš viso būtų labai didelis“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad „treniravimosi erdvių, poligonų deficitas Vakaruose yra milžiniškas“, ir įkūrus bendrą poligoną su latviais sąjungininkai patys būtų suinteresuoti atvažiuoti treniruotis.

Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą priimti sąjungininkus L. Kasčiūnas teigė, kad „2026 metais turėti visą infrastruktūrą yra rimta ambicija“, bet darbai vyksta pagal planą.

„treniravimosi erdvių, poligonų deficitas Vakaruose yra milžiniškas“, ir įkūrus bendrą poligoną su latviais sąjungininkai patys būtų suinteresuoti atvažiuoti treniruotis

„Mūsų pagrindinis tikslas – brigada čia Lietuvoje – išlieka nepakitęs, mes to siekiam sistemiškai, žingsnis po žingsnio, ruošiam infrastruktūrą. Mes turime būtų pasirengę priimti brigadą 2026 metais, su Vokietija kalbamės ir apie išankstinį ginkluotės dislokavimą tos brigados, apie nuolatinį besirotuojantį batalioną Lietuvoje“, – sakė NSGK vadovas.

„Mes esame jau pakankamai namų darbų padarę ir su Rūdninkų poligonu, jau jie galės ateiti ir treniruotis per artimiausius dvejus metus“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Be kitų dalykų, ruošdamasi priimti Vokietijos brigadą, Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną. Seimas Rūdninkų karinį poligoną, kuris užima apie 17 tūkst. ha plotą, yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu.

Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai birželį Vilniuje paskelbė komunikatą, kuriame yra numatyta, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

The post Siūloma bendro poligono su Latvija idėja appeared first on LAIKMETIS.

„Naujo karinio poligono steigimas, buvo keletas teritorijų vertinta, vertintos ir teritorijos kituose rajonuose, bet šiuo atveju buvo pasirinktas Rūdninkų poligono atkūrimas ir vystymas“, – per spaudos konferenciją po VGT posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Rūdninkų poligonas šią vasarą visuomenės dėmesio centre atsidūrė vietos gyventojams bandžius pasipriešinti planams jo teritorijoje laikinai apgyvendinti per sieną su Baltarusija Lietuvą užplūdusius neteisėtus migrantus.

Ministras teigė, kad naujo poligono steigimas būtų pradėtas 2024 metais

Pasak A. Anušausko, pietryčių Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija esantis Rūdninkų poligonas plėtrai pasirinktas dėl atgrasymo politikos.

„Valstybės gynimo požiūriu didesnės Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų buvimas pietryčių regione didina bendrą atgrasymo potencialą ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, kodėl steigiamas ir atkuriamas šis poligonas būtent toje vietoje“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Ministras teigė, kad naujo poligono steigimas būtų pradėtas 2024 metais, iki to laiko turės būti atliktas socialinis, ekonominis, aplinkosauginis, finansinis ir kiti projekto vertinimai, priimti reikiami teisės aktų pakeitimai. 

„Parengiamieji darbai nėra tokie greiti, socialinis-ekonominis-aplinkosauginis-finansinis vertinimas užtruktų iki kitų metų rudens, vėliau teisinių dalykų dėl žemės perėmimo tvarkymas iki 2024 metų ir tuo metu prasidėtų poligono steigimas“, – sakė A. Anušauskas.

Prieš pradedant poligono vystymo darbus Seimui bus teikiamas nutarimo projektas dėl šio projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Ministras taip pat tvirtino, kad poligono plėtra vyks atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, derinant su vietos bendruomene.

Anot jo, Šalčininkų rajono valdžia išsakė poreikį gerinti infrastruktūrą, tad „tiems keliams, kurie juosia Rūdninkų poligoną ir šalia esančias teritorijas, jų tiesimui turės būti skiriamas dėmesys“.

„Vystant ir atkuriant šį poligoną šioje teritorijoje reikės išspręsti ir aplinkosauginius klausimus, nes mes siekiame, kad būtų padaryta kuo mažesnė įtaka gamtai. Kariuomenė įvertino ir kitų šalių patirtį, vystant poligonus panašose vietose“, – sakė ministras.

„Šioje teritorijoje nėra sodybų, nėra privačių žemės sklypų, nėra gyvenančių gyventojų, tik už poligono teritorijos ribų. (...) Noriu pabrėžti dar kartą – poligono steigimas nepadaro tų teritorijų uždaromis, jos kaip ir buvo, taip ir bus atviros vietos žmonėms, kurie nori susipažinti su gamta“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Rūdninkų poligonas sovietmečiu veikė kaip tankodromas. Sovietų kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos 1993 metais, poligonas buvo perduotas Viešojo saugumo tarnybai.

The post Naujas kariuomenės poligonas turi būti steigiamas Rūdninkuose – Valstybės gynimo taryba appeared first on LAIKMETIS.

„Tas klausimas dėl poligono yra atviras ir, matyt, artimiausiais mėnesiais mums reikia priimti politinį sprendimą ir besti pirštu į tą konkrečią vietą“, – žurnalistams Švenčionių rajone, Pabradės poligone, pirmadienį sakė ministras.

Pasak jo, per pastarąjį pusmetį kariuomenė peržiūrėjo keliolika potencialių vietų naujam poligonui.

„Manau, kad gerokai pasistūmėta identifikuojant tas vietas, kurios įmanomos“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pastaraisiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos pareigūnai ieško vietos naujam kariniam poligonui šalyje.

Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o dabartinių plėtra jau praktiškai nebeįmanoma.

Pernai svarstyta naują poligoną rengti vakarinėje šalies dalyje, netoli Kuršėnų ir Telšių, bet sulaukus vietinių gyventojų pasipriešinimo planų atsisakyta.

Pernai svarstyta naują poligoną rengti vakarinėje šalies dalyje, netoli Kuršėnų ir Telšių

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys žurnalistams teigė, kad Krašto apsaugos ministerijos vadovybės prašo parinkti tokią vietą poligonui, „kur būtų mums geriausia turėti operaciškai arba taktiškai“.

„Antras dalykas, kad būtų išvystyta infrastruktūra, kad būtų kelių tinklas atitinkamas, įskaitant geležinkelį. Ir trečias reikalavimas, kad mes naudodami šitą poligoną galėtume taupyti savo resursus“, – kalbėjo karininkas.

Galutinį sprendimą dėl poligono priims Seimas, kai poligono steigimas bus pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

The post A. Anušauskas: reik besti pirštu į vietą, kur bus poligonas appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai BNS informavo vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Jos teigimu, tai daroma taktiniais ir prevenciniais tikslais.

„Vandens patranka ir pora šarvuočių yra viena iš taktinių, prevencinių priemonių, kurias yra numatę pareigūnai. Ir tokio dydžio stovyklose kaip ši tai yra visiškai įprastas dalykas“, – teigė ministrės atstovė.

Šalčininkų rajone, Viešojo saugumo tarnybos (VST) Rūdninkų poligone, planuojama apgyvendinti 800 neteisėtų migrantų, pirmieji 380 atvykėliai ketvirtadienį jau buvo čia atvežti.

Žadama, kad miestelyje bus sustiprintos policijos pajėgos, o migrantus nuolat saugos VST pareigūnai.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą iš viso perėjo per 3 tūkst. neteisėtų migrantų, dešimtis kartų daugiau nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

The post Į migrantų stovyklą Rūdninkuose nugabenta vandens patranka, šarvuočiai appeared first on LAIKMETIS.