„Jei, viena vertus, ES griežtai riboja aukštųjų technologijų produktų eksportą į Kiniją, kita vertus, tikisi gerokai padidinti eksportą į Kiniją, bijau, kad tai nėra logiška“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), vyriausiasis ES diplomatas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ketvirtadienį Pekine dalyvaus ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime.

Tai bus pirmasis nuo 2019-ųjų asmeninis Briuselio vadovų ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) bei premjero Li Qiango (Li Čiango) viršūnių susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama prekybai ir karams Ukrainoje bei Vidurio Rytuose.

Prieš derybas duodama interviu naujienų agentūrai AFP U. von der Leyen sakė, kad „Europos lyderiai laikui bėgant netoleruos prekybos santykių disbalanso“.

„Europos lyderiai laikui bėgant netoleruos prekybos santykių disbalanso“

„Tačiau mums labiau patinka derybų keliu pasiekti sprendimai“, – pridūrė ji.

Trečiadienį Wang Wenbinas eilinėje spaudos konferencijoje teigė, kad „Kinija yra patikima ir nepakeičiama ES partnerė“.

„Tinkamas nesutarimų sprendimas pasitelkiant dialogą ir konsultacijas yra svarbus Kinijos ir ES santykių plėtojimui“, – sakė jis.

„Tikimės, kad Europos pusė bendradarbiaus su Kinija, kad pasiektų pusiaukelę, sukurs teigiamą atmosferą sėkmingam Kinijos ir ES lyderių susitikimui ir dės bendras pastangas, kad Kinijos ir ES santykiai būtų sveiki ir stabilūs“, – pridūrė jis.

The post Kinija: ES eksporto politika nėra logiška appeared first on LAIKMETIS.

Tarp pranešėjų bus du žymūs Estijos parlamentarai – buvęs užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ir ilgametis Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas. Tačiau didžiausią dėmesį patraukia žmogus, daugelyje pasaulio šalių laikomas politiniu atstumtuoju. Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu.

Pekino partinė valstybė jo savarankišką salą laiko sukilusia provincija, nebaigtu reikalu, likusiu po 1949 metais laimėto pilietinio karo. Tai neturi būti svarbu: daugelis šalių turi keistų idėjų apie istoriją ir geografiją (ar kada nors bandėte paaiškinti, kuo skiriasi Britanija, Didžioji Britanija ir Jungtinė Karalystė?). Žemyninės dalies režimas galėjo paversti „vienos Kinijos politiką“ nereikšminga ir privačia diplomatine keistenybe – tokiu atveju kitų šalių santykiai su Taivanu būtų kaip ir su Singapūru: draugiški, produktyvūs ir nuobodūs.

Vietoje to partinė valstybė nuolat grasina šiai demokratinei salai priverstiniu susivienijimu. Be to, ji neurotiškai primygtinai reikalauja, kad visos kitos šalys laikytųsi jos savotiško prieštaravimo Taivano, kaip politinio subjekto, egzistavimui. Tai reiškia, kad ji uoliai skundžiasi dėl bet kokio viešo Taivano, kaip šalies, pavaizdavimo, net ir kokios nors interneto svetainės išskleidžiamajame meniu. Leidžiama vartoti tik „Kinų Taibėjus“ arba „Taivanas, Kinijos provincija“.

Tai ne tik erzinančiai valdingas elgesys. Dėl to Taivanas tampa kitų šalių politikos Kinijos atžvilgiu kriterijumi. Ir tai rodo pažeidžiamumą. Jei norite supykdyti Pekiną, darykite ką nors – bet ką – kas susiję su Taivanu. 

Jei norite supykdyti Pekiną, darykite ką nors – bet ką – kas susiję su Taivanu

Šalys, turinčios tvirtus principus ir drąsius lyderius, pasinaudojo galimybe. Čekai tai pradėjo 2019 metais, kai tuometinis Prahos meras Zdenekas Hribas, kuris studijavo mediciną Taivane, atšaukė savo miesto „vienos Kinijos“ politiką. Tada Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas 2020 metais Taibėjuje kolegoms įstatymų leidėjams pasakė JFK (Johno F. Kennedy) stiliaus kalbą „Aš esu taivanietis“. Naujasis prezidentas Petras Pavelas birželį Prahoje viešumoje pasirodė kartu su užsienio reikalų ministru Wu.

Toliau estafetę perėmė Lietuva, kuri 2021 metais įsiutino Kinijos valdžią, atidarydama de facto ambasadas Vilniuje ir Taibėjuje. Kiekvienu atveju Pekinas būdavo įsiutęs. Tačiau gyvenimas ėjo toliau.

Dabar eilė Estijai. Jos požiūris labiau apgalvotas nei Lietuvos. Ponas Wu neturės oficialių susitikimų su kolegomis ministrais. Nors Taivano biuras bus atidarytas Taline, jis bus su daugumoje užsienio sostinių priimta „prekybos ir kultūros“ žyma, o ne su pilna „Taivano“ etikete, naudojama Vilniuje.

Tačiau bendras vaizdas yra aiškus. Keletas mažų Europos šalių priešinasi Kinijos milžinui. Šios bandymas įvesti pasaulinį politinių ryšių su Taivanu boikotą nepavyko. Padariniai yra du. Pirmasis – tai paskatinimas kitoms šalims būti drąsesnėms (labas, Latvija). „Šiais laikais vyksta tiek daug vizitų, bent jau parlamentiniu lygmeniu, kad jie nemedžioja visų ir visko“, – sako ponas Mihkelsonas.

Kitas padarinys – signalas Jungtinėms Valstijoms, kad bent jau kai kurios Europos šalys aiškiai mato pasaulį. Didžiausias ilgalaikis galvos skausmas sprendimų priėmėjams Vašingtone yra hegemoniška, neperprantama Kinijos partinė valstybė. Neatidėliotinas klausimas šioje dosjė yra Taivano saugumas. Stiprindami praktinius ir simbolinius ryšius Europos sąjungininkai siunčia žinią: tai ir mūsų kova. Tai ne tik teisingas laisvę mylinčių šalių poelgis. Tai taip pat didina tikimybę, kad prireikus JAV pagalbos, ji ateis.

The post Lucasas: stebėkite Estiją ir Taivaną appeared first on LAIKMETIS.

Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjus Brunis) antradienį patvirtino, kad kardinolas kaip popiežiaus taikos pasiuntinys rugsėjo 13-15 d. lankysis Kinijos sostinėje.

„Šis vizitas yra dar vienas žingsnis popiežiaus siekiamoje misijoje, kuria norima remti humanitarines iniciatyvas ir ieškoti kelių, galinčių atvesti į teisingą taiką", - rugsėjo 12 d. žurnalistams sakė M. Bruni.

Popiežius Pranciškus paprašė italų kardinolo būti popiežiaus pasiuntiniu „inicijuoti taikos kelius" tarp Rusijos ir Ukrainos.

Tikimasi, kad viešnagės Kinijoje metu M. Zuppi susitiks su Kinijos premjeru Li Qiangu (Li Čiangu), rašo Italijos laikraštis „La Repubblica".

Vatikanas detalių apie planuojamus kardinolo susitikimus neskelbė.

Popiežius Pranciškus planuojamą M. Zuppi apsilankymą Pekine apibūdino kaip Vatikano taikos pastangų, kurių metu jau buvo aplankyti Kijevas, Maskva ir Vašingtonas, dalį.

Praėjusį mėnesį viename interviu popiežius sakė, kad taip pat svarsto galimybę paskirti nuolatinį atstovą, kuris būtų tiltas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Vatikano diplomatinės pastangos Ukrainoje neseniai susidūrė su kliūtimi, kai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas rugsėjo 8 d. komentaruose Ukrainos žiniasklaidai pavadino popiežių Pranciškų „prorusišku" ir „nepatikimu" po to, kai popiežius rugpjūčio mėn. per vaizdo konferenciją su Rusijos jaunimu paminėjo imperijos carus ir „didžiąją Motiną Rusiją".

Kitą dieną Vatikanas atsakė į M. Podoliako komentarus, griežtai paneigdamas ukrainiečio teiginius, kad Vatikano bankas, arba IOR, gauna ar investuoja pinigus iš Rusijos.

„Tokia veikla ne tik neatitinka tikrovės, bet ir būtų neįmanoma", atsižvelgiant į tarptautines sankcijas ir banko vidaus „griežtą politiką", - teigė jis, be kita ko, apribodamas savo klientų ratą iki institucijų ar asmenų, kurie turi glaudžių ryšių su Katalikų Bažnyčia.

Popiežius Pranciškus per spaudos konferenciją su žurnalistais grįždamas iš Mongolijos taip pat pripažino, kad jo ankstesni komentarai apie „didžiąją Rusiją" nebuvo tinkami ir kad jis juos norėjo pasakyti tik kultūrine prasme, apibūdindamas didingas šalies literatūros ir muzikos tradicijas, o ne imperines ambicijas.

Vatikanas taip pat paskelbė paaiškinimą, kad popiežius neketino aukštinti Rusijos imperializmo, po to, kai Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovas, didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas pareiškė, kad popiežiaus komentarai sukėlė „didelį skausmą ir susirūpinimą" Ukrainos katalikams.

M. Zuppi pirmadienį žurnalistams sakė, kad nemano, jog Ukrainos prezidento padėjėjo neseniai išsakyta popiežiaus kritika kelia grėsmę jo taikos misijai.

„Manau, kad jei ir yra kokių nors abejonių, jos, aišku, jau išsklaidytos arba bus išsklaidytos. Jos suprantamos tokioje įtemptoje situacijoje", - sakė kardinolas, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.

„Manau, kad Ukrainos vyriausybė ir žmonės supranta, kad Bažnyčia ir popiežius Pranciškus visada juos palaikė jų kančiose", - pridūrė jis.

Kardinolas paaiškino, kad Vatikanas nesiekia oficialiai tarpininkauti taikos procese Ukrainoje.

„Niekas niekada nekalbėjo apie tarpininkavimą, - sakė M. Zuppi.

„Tai visada buvo misija; popiežius tai paaiškino iš pat pradžių ir pakartojo, ko jis tikisi iš šios misijos, ir tiksliai pasakė, kad tai nebuvo ir nėra „tarpininkavimas", o veikiau pagalba."

The post Kardinolas M. Zuppi vyksta į Pekiną aptarti taikos pastangų Ukrainoje, paaiškina popiežiaus misiją appeared first on LAIKMETIS.

Kinija imasi šių veiksmų nepaisydama didėjančių ekonominių ir humanitarinių padarinių Ukrainoje, kurią Rusija jau daugiau kaip metus atakuoja iš oro, jūros ir sausumos.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jų bendravimas tapo dar glaudesnis.

Nors Pekinas save laiko neutraliu karo klausimu, jo atsisakymas pasmerkti Maskvos invaziją paskatino daugelį Kyjivo sąjungininkų apkaltinti Kiniją palankumu Rusijai.

Kinijos oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, pratybose dalyvaus daugiau kaip 10 laivų ir per 30 orlaivių.

Pasak Kinijos išplatintų pranešimų, per bendras pratybas daugiausia dėmesio bus skiriama laivų tarpusavio ryšiui

Nors Kinijos gynybos ministerija ir „Xinhua“ daugiau nepateikė jokių detalių, tačiau manoma, kad artimiausiomis dienomis pratybos bus surengtos Japonijos jūroje. 

Pasak Kinijos išplatintų pranešimų, per bendras pratybas daugiausia dėmesio bus skiriama laivų tarpusavio ryšiui, manevravimui formuotėse ir paieškos bei gelbėjimo operacijoms jūroje.

Šios pratybos rengiamos po Pekine įvykusio Kinijos gynybos ministro Li Shangfu (Li Šangfu) ir Rusijos karinio jūrų laivyno vado susitikimo. Tai buvo pirmos oficialios šių valstybių karinio pobūdžio derybos po praėjusį mėnesį įvykusio trumpo privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto.

Susitikimo metu Kinija dar kartą patvirtino savo paramą Maskvai po „Wagner“ sukilimo. 

Kinijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos karinio jūrų laivyno vadui admirolui Nikolajui Jevmenovui per tas derybas buvo pasakyta, jog Kinija tikisi daugiau bendrų pratybų ir kitų bendradarbiavimo formų, kad gynybos ryšiai pasiektų naują lygį.

The post Pekinas ruošiasi bendroms karinio jūrų laivyno pratyboms su Maskva appeared first on LAIKMETIS.

Jo žodžius šeštadienį citavo Kinijos užsienio reikalų ministerija.

Vokietija, didžiausia ES ekonomika, ketvirtadienį paskelbė planus naikinti ryšių su Kinija keliamą riziką. Kiti ES lyderiai, nerimaujantys dėl augančių Kinijos ambicijų ir draugiškų santykių su Rusija, taip pat ragina mažiau kliautis Pekinu.

„ES turėtų (...) paaiškinti abiejų šalių strateginės partnerystės padėtį ir stumti į priekį Kinijos ir ES santykius“, – sakė Wang Yi, penktadienį Džakartoje susitikęs su J. Borrelliu Pietryčių Azijos šalių derybų kuluaruose.

„Ji turėtų nesvyruoti, jau nekalbant apie žodžių ir darbų, kuriais laikas atsukamas atgal, skatinimą“, – sakė Wang Yi.

Kai kurios ES šalys narės nenorėtų susipriešinimo ir prekybos karo su Kinija, bet kitos tvirtina, kad atėjo laikas imtis veiksmų bloko ekonominiam saugumui užtikrinti.

Briuselis savo poziciją Kinijos atžvilgiu nori apibrėžti atsižvelgdamas į susirūpinimą dėl per didelės priklausomybės nuo Kinijos ir tuo pačiu siekdamas išlaikyti ryšius su antra pagal dydį pasaulio ekonomika.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sausio mėnesį ES nuostatą dėl Kinijos apibūdino kaip rizikos naikinimą, o ne atsisiejimą, nes ES tebesiekia dirbti ir prekiauti su Pekinu. 

„Kinijos ir ES pagrindinių interesų konflikto nėra“, – sakė Wang Yi.

Kalbėdamas apie Ukrainą jis teigė: „Kinija remia subalansuotos, veiksmingos ir tvarios Europos saugumo architektūros sukūrimą.“ Pasak kinų diplomatijos vadovo, Pekinas yra įsipareigojęs skatinti taikos derybas.

The post ES turi paaiškinti savo strateginius santykius su Pekinu - Kinijos diplomatijos vadovas  appeared first on LAIKMETIS.

Qin Gangas E. Muskui pasakė, kad Kinija yra „įsipareigojusi kurti geresnę, į rinką orientuotą, teisinės valstybės principu besiremiančią ir internacionalizuotą verslo aplinką“ užsienio įmonėms, teigiama pareiškime.

Tai pirmasis E. Musko vizitas į Kiniją nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Balandžio mėnesį jo elektromobilių bendrovė paskelbė, kad Šanchajuje statys naują akumuliatorių gamyklą.

Balandžio mėnesį jo elektromobilių bendrovė paskelbė, kad Šanchajuje statys naują akumuliatorių gamyklą

Tai bus antroji „Tesla“ gamykla šiame finansų centre po didžiulės gamyklos „Gigafactory“, kuri pradėjo veikti 2019 metais.

E. Musko ryšiai su Kinija kelia Vašingtono susirūpinimą, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) lapkritį pareiškė, kad įmonės vadovo ryšiai su užsienio šalimis yra verti atidaus dėmesio.

Anot Kinijos užsienio reikalų ministerijos, antradienį vykusio susitikimo metu E. Muskas pasakė Qin Gangui, kad „Tesla“ nori plėsti savo verslą šalyje.

The post „Tesla“ vadovas E. Muskas Pekine susitiko su Kinijos užsienio reikalų ministru appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandienos susitikimas vyksta labai sudėtingu metu, kai reikia naujų, netradicinių požiūrių ir atsakingų politinių sprendimų“, – sakė A. Lukašenka Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui).

„Jais pirmiausia turėtų būti siekiama užkirsti kelią pasaulinei konfrontacijai, kurioje nebus nugalėtojų“, – teigė jis.

„Štai kodėl Baltarusija aktyviai teikia taikos pasiūlymus ir visiškai remia jūsų pateiktą tarptautinio saugumo iniciatyvą“, – sakė A. Lukašenka Xi Jinpingui.

Jis taip pat sakė, kad Baltarusija nori stiprinti technologinį bendradarbiavimą su Kinija.

A. Lukašenka – tvirtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas – su valstybiniu vizitu į Kinijos sostinę atvyko Pekinui vaidinant vis svarbesnį vaidmenį jau metus trunkančio Maskvos vykdomo puolimo Ukrainoje užkulisiuose.

Kinija didžiąją karo dalį vadino save neutralia šalimi ir tuo pat metu palaikė glaudžius ryšius su Rusija

Kinija didžiąją karo dalį vadino save neutralia šalimi ir tuo pat metu palaikė glaudžius ryšius su Rusija, o praėjusią savaitę pristatė 12 punktų dokumentą, kuriuo, pasak Pekino, siekiama taikos.

Vakarų šalys kritikavo Kiniją už tai, kad ji nepasmerkė Maskvos invazijos į savo kaimynę, o Jungtinės Valstijos ir NATO pasidalijo pareiškimais, kad ji galbūt svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai. Pati Kinija pastarąjį teiginį atmeta.

A. Lukašenka, anksčiau trečiadienį susitikęs su Kinijos premjeru Li Keqiangu (Li Kečiangu), sakė, kad Pekinas ir Minskas „neturi uždarų bendradarbiavimo temų“, rašoma oficialioje Baltarusijos prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

„Bendradarbiaujame visais būdais. Svarbiausia, kad niekada nekėlėme sau užduoties būti draugais ar dirbti prieš trečiąsias šalis“, – sakė A. Lukašenka, teigiama pranešime.

„Viską darome mūsų tautų – baltarusių ir kinų – labui. Taip bus ir toliau“, – sakė jis.

Pridėtame vaizdo įraše girdėti, kaip Li Keqiangas sako A. Lukašenkai, kad Xi Jinpingas susitiks su juo trečiadienio popietę ir „toliau planuos dvišalių santykių plėtrą“.

„Esame įsitikinę, kad Baltarusijos ir Kinijos santykiai ir toliau judės į priekį, remdamiesi abiejų šalių draugyste“, – sakė Li Keqiangas.

Prieš trijų dienų kelionę Pekinas gyrė savo strateginę partnerystę su Minsku, o A. Lukašenka sakė, kad nekantriai laukia susitikimo su „senu draugu“ Xi Jinpingu.

Pasak Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Baltarusijos vadovas taip pat pavadino Kinijos poziciją dėl Ukrainos krizės „taikios užsienio politikos liudijimu, taip pat nauju ir originaliu žingsniu, kuris turės didelį poveikį visame pasaulyje“.

Nuo karo pradžios Xi Jinpingas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu, tačiau su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu to nedarė.

Baltarusija turi bendrą sieną ir su Ukraina, ir su Rusija, tačiau ji yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo V. Putino administracijos.

A. Lukašenka leido Rusijai naudotis Baltarusija kaip placdarmu puolimui Ukrainoje, o Kyjivas išreiškė susirūpinimą, kad Minskas gali toliau remti Maskvos karo veiksmus.

The post A. Lukašenka: Minskas visiškai palaiko Pekino iniciatyvą dėl taikos Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Jis taip pat perspėjo, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) šalį veda daug agresyvesne kryptimi. 

Kinijos prezidentas ruošiasi užsitikrinti trečiąją penkerių metų kadenciją prie daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčios šalies vairo. 

Sakydamas svarbią kalbą sekmadienį prasidėjusiame Kinijos Komunistų partijos kongrese jis pasidžiaugė, kad Honkonge baigėsi, jo teigimu, „chaosas“, ir pasmerkė „išorės jėgų“ kišimąsi į savarankišką Taivaną. Kinija šią salą laiko savo dalimi ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

„Mes... niekada neįsipareigosime atsisakyti jėgos naudojimo ir pasiliekame galimybę imtis visų būtinų priemonių“, – sakė Xi Jinpingas. Pastarasis jo komentaras sutiktas audringais plojimais.

„Pastaraisiais metais, vadovaujant Xi Jinpingui, mes matėme labai kitokią Kiniją“, – teigė A. Blinkenas forume Stanfordo universitete. Renginyje taip pat dalyvavo buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais).

„Ji represyvesnė namuose, agresyvesnė užsienyje. Ir daugeliu atveju tai yra iššūkis mūsų pačių interesams ir mūsų pačių vertybėms“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.

A. Blinkeno teigimu, Xi Jinpingas „sukūrė didžiulę įtampą“ dėl pasikeitusio požiūrio į savarankišką Taivaną, kurio kinų Komunistų partija niekada nekontroliavo, nors teigia, kad sala priklauso Kinijai.

Jis pridūrė, jog Kinija priėmė „pagrindinį sprendimą, kad status quo nebepriimtinas, ir Pekinas yra pasiryžęs siekti susivienijimo daug greičiau“, tiesa, nei konkrečių datų, nei detalių jis nenurodė.

Jis pridūrė, jog Kinija priėmė „pagrindinį sprendimą, kad status quo nebepriimtinas, ir Pekinas yra pasiryžęs siekti susivienijimo daug greičiau“

Jau anksčiau aukšto rango JAV kariuomenės veikėjai skambino pavojaus varpais, nes Kinija išplėtė savo karines pajėgas iki tokio lygio, kad netrukus galėtų surengti invaziją į Taivaną.

Kinija jau seniai laikosi pozicijos, kad ji siekia „taikaus susijungimo“ su Taivanu, tačiau pasilieka teisę panaudoti karinę jėgą, ypač jeigu sala kada nors oficialiai paskelbs savo nepriklausomybę. 

Dabartinė retorika ir veiksmai prieš Taivaną tapo ryškesni valdant Xi Jinpingui, kuris yra laikomas labiausiai į autoritarizmą linkusiu Kinijos lyderiu per pastaruosius dešimtmečius.

Kinijos prezidentas Taivano užėmimą susiejo su „didžiojo kinų tautos atjauninimo“ politika. Jis yra anksčiau sakęs, kad negalima delsti ir kad šis tikslas negali būti be galo perduodamas iš kartos į kartą.

Sekmadienį sakydamas kalbą Kinijos Komunistų partijos kongreso metu, jis kartojo panašias frazes, kad „istorijos ratai rieda link Kinijos susivienijimo“ ir kad „pasiliekame galimybę imtis visų būtinų veiksmų“.

Bendri interesai 

Kinija nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą, sukėlusios būgštavimų, kad Pekinas gali pabandyti padaryti kažką panašaus prieš 23 mln. gyventojų turintį Taivaną.

Santykiai tarp Vašingtono ir Pekino pasiekė kelis dešimtmečius nematytas žemumas, abiem pusėms nesutariant dėl prekybos, saugumo ir žmogaus teisių klausimų. 

JAV santykiai su Kinija išliko įtempti tiek valdant Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), tiek Joe Bidenui (Džo Bidenui).

Tačiau A. Blinkenas teigia, kad didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti pasirengusios bendradarbiauti dėl bendrų interesų.

Jis sakė, kad pasaulis „iš esmės tikisi“, kad dvi supervalstybės bendradarbiaus klimato kaitos, pasaulinės sveikatos klausimais ir, galbūt, kovojant su neteisėta prekyba narkotikais.

Pekinas „tiesiog turi reaguoti į signalus iš viso pasaulio, ir būti pozityviu, o ne negatyviu veikėju sprendžiant joms rūpimus klausimus“, teigė JAV diplomatijos vadovas.

Kinija dėl JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) rugpjūtį įvykusio vizito Taivane nutraukė bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis klimato kaitos ir kovos su prekyba narkotikais klausimais. 

Taip pat dėl šio vizito Pekinas surengė iki šiol didžiausias karines pratybas aplink salą. 

Reaguodamas į A. Blinkeno kalbą, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) apkaltino Vašingtoną, kad šis keičia savo požiūrį į Taivaną, paminėdamas tokius pavyzdžius kaip N. Pelosi vizitas ir iniciatyvos dėl karinės pagalbos salai.

„Taikus Taivano klausimo sprendimas negali egzistuoti kartu su Taivano separatizmu“, – sakė Wang Wenbinas.

Tikimasi, kad Xi Jinpingas ir J. Bidenas susės prie derybų stalo per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą, kuris kitą mėnesį įvyks Balyje. Tai būtų pirmasis lyderių susitikimas po to, kai J. Bidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.

The post A. Blinkenas: Kinija nori užimti Taivaną „daug greičiau“, nei buvo manoma anksčiau appeared first on LAIKMETIS.

Straipsnyje kritikuojamas Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įrašas „Twitter“ paskyroje, Lietuvos politikų pozicija JAV atstovės vizito klausimu.

G. Landsbergis praeitą savaitę parėmė N. Pelosi vizitą Taivane teigė, jog yra tikras dėl tolimesnių „laisvės ir demokratijos gynėjų“ vizitų.

Pasak Kinijos leidinio, tokia pozicija siekiama sulaukti palankumo iš JAV.

„Klaidingos G. Landsbergio pastabos ir Lietuvos politikų vizitas į Taivano salą yra negražus politinis triukas, kuriuo siekiama paglostyti JAV ir pelnyti Vašingtono palankumą. Lietuva sąmoningai pataikauja JAV ir dar labiau eskaluoja įtampą Taivano sąsiauryje“, – rašoma straipsnyje.

„Kai kurie tinklaraštininkai mano, kad Lietuva (...) gali tikėtis, jog Kinijai priešiška retorika ir elgesys sulauks pakankamo tarptautinės bendruomenės dėmesio, kad paglostytų Vašingtoną ir padarytų įspūdį JAV politikams, tačiau Lietuvos politikų pasisakymai ir elgesys tėra nereikšmingas triukas, kuriuo siekiama įgauti politinę naudą būsimai karjerai ir apgauti Taivano salos atsiskyrimo šalininkus, o tai prieštarauja tiek Lietuvos gyventojų, tiek salos žmonių interesams“, – priduriama straipsnyje.

Anot „Global Times“, išsakyta parama kenkia Lietuvos ir Kinijos dvišaliams santykiams, siunčia netinkamą žinutę.

Jei Lietuvos politikai ir toliau laikysis nepagrįsto priešiškumo ir provokacijų prieš Kiniją požiūrio, tikėtina, kad Lietuvos ekonomika patirs tolesnių nuostolių

„Lietuvos politikai turėtų išlikti blaiviai mąstantys ir suvokti, kad Pelosi vizitas Taivane yra labai žalingas, nebekartoti klaidingų pastabų ir nebesiųsti klaidingų signalų atsiskyrimo šalininkams. Jei Lietuvos politikai ir toliau kenks pagrindiniams Kinijos interesams, jie bus 100 proc. atsakingi už bet kokius dvišalio bendradarbiavimo sutrikimus“, – priduriama straipsnyje.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės apsilankymą Taivane praėjusią savaitę Kinija laiko nepriimtinu santykių tarp Vašingtono ir už nepriklausomybę pasisakančių salos lyderių stiprėjimu ir dėl jo nutraukė virtinę derybų bei bendradarbiavimo susitarimų su Vašingtonu, pirmiausia klimato ir gynybos srityse.

„Global Times“ taip pat pasiūlė taikyti sankcijas Lietuvos įmonėms, bendradarbiaujančioms su Taivano verslu.

„Vienas iš variantų – taikyti sankcijas Lietuvos įmonėms, turinčioms verslą Taivane ir palaikančioms ekonominius ryšius su salos atsiskyrimo šalininkais. (...) Jei Lietuvos politikai ir toliau laikysis nepagrįsto priešiškumo ir provokacijų prieš Kiniją požiūrio, tikėtina, kad Lietuvos ekonomika patirs tolesnių nuostolių“, – rašoma straipsnyje.

Pernai, gilėjant Vilniaus ir Taibėjaus santykiams, Lietuvoje rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė. Tai sukėlė Kinijos pasipiktinimą, mat kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.

Po atstovybės atidarymo Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų, dėl jų Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

The post Pekinas kritikuoja Lietuvos paramą N. Pelosi vizitui Taivane, nori taikyti sankcijas Lietuvos įmonėms appeared first on LAIKMETIS.

Cai Qi, praėjusį pirmadienį kalbėdamas su „Beijing Daily“, sakė: „Per ateinančius penkerius metus Pekinas nepaliaujamai suvoks epidemijų prevencijos ir kontrolės normalumą“. Valstybinė žiniasklaida taip pat teigė, kad Pekinas išlaikys ir tobulins savo „griežtą bendros prevencijos ir kontrolės koordinavimo mechanizmo valdymą“, reagavimo į nelaimes sistemą, įskaitant „izoliavimą, valdymą ir kontrolę.

Ataskaitoje taip pat buvo pažymėta, kad tęsiami griežti gyvenamųjų namų patikrinimai, įvažiavimo bei išvykimo iš Pekino valdymas.

Vienas interneto vartotojas sureagavo į Cai pareiškimą paskelbdamas „Atgalinis skaičiavimas, norint pabėgti iš Kinijos“. Kitas paklausė: „Ką ateinančius penkerius metus...kokia prasmė likti gyvam? „Turiu dar kartą pagalvoti, ar turėčiau ir toliau likti Pekine“, – paskelbė kitas vartotojas. Nuo tada „Weibo“ socialinių tinklų platformoje uždrausta grotažymė „ateinamiems penkeriems metams“.

Kai kurie teigė, kad terminas „penkeri metai“ vartojamas dėl bendro jo vartojimo vyriausybės pranešimuose, nors ir rodomas laiko juostos kontekste, arba kad jį klaidingai įtraukė „Daily“

Kai kurie teigė, kad terminas „penkeri metai“ vartojamas dėl bendro jo vartojimo vyriausybės pranešimuose, nors ir rodomas laiko juostos kontekste, arba kad jį klaidingai įtraukė „Daily“. Kiti teigia, kad KKP buvo nusiminusi, kad šis pareiškimas atitraukė dėmesį nuo COVID apribojimų sušvelninimo Pekine.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas primygtinai reikalavo, kad Kinijoje būtų taikoma „nulinė COVID“ politika, tačiau taip pat patarė, kad ši politika būtų subalansuota su rūpesčiu dėl ekonomikos augimo. Praėjusį pavasarį Šanchajuje buvo įvestas itin griežtas karantinas, pranešama, kad žmonės net negalėjo išeiti iš namų pasiimti maisto.

Kinija gegužę buvo vienbalsiai išrinkta į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valdybą, nepaisant šalies vaidmens COVID-19 protrūkyje, įskaitant tariamą pagalbą kuriant virusą Uhano virusologijos institute. Praėjusį mėnesį buvo atskleista, kad PSO pirmininkas dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus taip pat tiki, kad COVID-19 paplito iš Uhano laboratorijos.

The post Kinijos komunistų partija teigė parengusi kovos su COVID-19 protrūkiu ir karantinų penkmečio planus appeared first on LAIKMETIS.