Kaip nurodoma sprendimo projekte, Seredžiaus miestelyje esanti P. Cvirkos gatvė bus pervadinta į Palemono, o Jurbarke – į Bibliotekos gatvę.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius BNS šią savaitę nurodė, kad trečiadienį vyksiančiame tarybos posėdyje bus priimtas galutinis sprendimas dėl šių dviejų gatvių keitimo. 

„Politinis sprendinys keisti arba nekeisti buvo priimtas birželio mėnesį ir padarytas dėl Genocido centro reikalavimų“, – teigė meras.

Anot jo, tokie naujų gatvių pavadinimai pasirinkti atlikus gyventojų apklausą.

Jurbarko miesto seniūnijoje buvo gauti pasiūlymai gatvę pervadinti Arnoldo Piročkino, Ąžuolų, Bibliotekos, L. Meškaitytės, Vaižganto, Tumo Vaižganto, Veverskių vardais. Seredžiaus seniūnijoje – Bažnyčios, Palemono ir Alo Jolsono pavadinimais.

Tuo metu Veliuonoje esančią P. Cvirkos gatvę nuspręsta kol kas palikti, gyventojams pakartotinai kreipusis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

„Dėl Veliuonos irgi buvo apklausos gyventojų, bet jie kreipėsi į Genocido centrą, prašydami, kad jiems leistų palikti, kadangi Veliuona buvo Cvirkos gimtinė“, – kalbėjo meras.

Pasak mero, kol kas gyventojai atsakymo iš centro nesulaukė.

Mero teigimu, ryškaus gyventojų nepasitenkinimo dėl to, kad yra keičiami P. Cvirkos gatvių pavadinimai, nebuvo sulaukta.

„Negalima sakyti, kad nebuvo (pasipiktinimo – BNS), bet tokio kažkokio ženklaus tai tikrai nebuvo nei posėdyje, nei komitetų metu, nebuvo ir to balsavimo metu, kai gyventojai galėjo išreikšti kažkokį norą“, – kalbėjo S. Mockevičius.

Kol kas minėtų dviejų gatvių pavadinimų lentelės nėra pakeistos. Meras sakė besitikintis, kad procesas bus įgyvendintas iki rugsėjo vidurio.

Centras sprendimą dėl gatvių keitimo priėmė vasario viduryje, sulaukęs tokios Desovietizacijos komisijos rekomendacijos.

Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius (1940 metų birželį–liepą). 

Jis nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

The post Jurbarko rajone - Petro Cvirkos vardo gatvių pervadinimas appeared first on LAIKMETIS.

Šiam Kretingos rajono savivaldybės siūlymui šią savaitę pritarė Vyriausybė. Ji pagal įstatymą suteikia arba keičia valstybinių objektų pavadinimus.

Žemaitės alėjoje esančiam parkui suteikti B. Burneikio vardą anksčiau pasiūlė vietos iniciatyvinė grupė „Kretingos aikštė“, tam dar 2022 metų lapkritį pritarė Kretingos rajono taryba. 

Pasak savivaldybės, dirbdamas Kretingoje monsinjoras gyveno šalia šio parko, yra duomenų, kad juo ir rūpinosi.

Savivaldybės teigimu, parke ketinama įprasminti ir kunigo atminimą, tarp idėjų – įrengti šachmatų lentą, kadangi B. Burneikis buvo šachmatininkas.

1980 metais Kretingos parapijos klebonu paskirtas B. Burneikis rūpinosi miesto bažnyčios ir jos prieigų rekonstrukcija, jo užsakymu nulieti ir pakabinti trys varpai. Įvairiose Žemaitijos bei pajūrio parapijose dirbęs kunigas taip pat rūpinosi Klaipėdos švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statyba.

Popiežius Jonas Paulius II už nuopelnus Katalikų Bažnyčiai jam suteikė Šventojo Tėvo kapeliono titulą.

Sovietmečiu B. Burneikis buvo persekiotas saugumo, kalintas įvairiose įkalinimo įstaigose.

The post Kretingos centre esančiam parkui suteiktas monsinjoro B. Burneikio vardas appeared first on LAIKMETIS.

Vicepremjeras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis), kuris taip pat yra transporto ministras ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ vadovas, apie pavadinimo pakeitimą paskelbė penktadienį, praėjus kiek daugiau nei metams po S. Berlusconi mirties.

„Galutinis sprendimas priklauso nuo transporto ministro, o aš esu pasirengęs jį pasirašyti, su pasididžiavimu ir jauduliu pagerbdamas savo draugo Silvio, didžio verslininko, didžio milaniečio ir didžio italo, atminimą“, – teigė M. Salvini.

Milano meras Giuseppe Sala (Džuzepė Sala) antradienį sakė, kad sprendimą pakeisti vieno didžiausių Italijos oro uostų „Malpensa“ pavadinimą turėjo priimti ne tik M. Salvini.

„Ar toks sprendimas gali būti priimtas per 24 valandas?“ – jo žodžius citavo Italijos naujienų agentūra AGI.

Glaudžiai su Milanu susijęs milijardierius S. Berlusconi, miręs praėjusių metų birželį 86 metų amžiaus, buvo labai prieštaringai vertinama asmenybė.

Vieni italai jį laikė žaviu, savo rankomis sėkmę pasiekusiu žmogumi, kiti – tarptautine gėda, ypač dėl daugybės teisinių problemų ir sekso skandalų.

Buvęs kruizinių laivų dainininkas gimė Milane ir čia susikrovė didžiulį turtą.

Daugiau nei 30 metų jis vadovavo „AC Milan“ futbolo klubui, kuris jam vadovaujant penkis kartus laimėjo prestižinę Čempionų lygą.

Tačiau jį taip pat persekiojo kaltinimai mokėjus jaunoms merginoms už tylą apie jo garsiąsias orgijas, kurios, kaip jis visada tvirtindavo, tebuvo elegantiškos vakarienės.

2013 metais S. Berlusconi buvo nuteistas septynerius metus kalėti už tai, kad mokėjo už seksą 17-metei, žinomai kaip „Ruby the Heart-Stealer“, tačiau vėliau šis nuosprendis buvo panaikintas.

Antroji jo žmona Veronica Lario (Veronika Lario) 2014 metais su juo išsiskyrė, sakydama, kad nebegali pakęsti, kaip ji teigė, vyro bendravimo su nepilnametėmis.

Pagrindinės Italijos opozicinės partijos – centro kairiosios Demokratų partijos (PD) – Milano skyrius taip pat pasmerkė, jų teigimu, netinkamą ir neteisingą pasirinkimą.

„Mūsų vartai į pasaulį nusipelno reprezentuoti bendrą atmintį ir vienijančias mūsų šalies vertybes“, – sakoma pranešime. Jame teigiama, kad rengiamas nekvestionuojamos reputacijos asmenybių, kurių vardu galėtų būti pervadintas oro uostas, sąrašas.

Kairiosios pakraipos profesinė sąjunga CGIL svetainėje Change.org paskelbė internetu teikiamą peticiją, kurioje siūloma oro uostą pavadinti garsios italų baleto šokėjos iš Milano Carlos Fracci (Karlos Frači) vardu.

CGIL teigė, kad C. Fracci „visame pasaulyje skleidė eleganciją, stilių ir bravūrą“, ir ragino valdžios institucijas „vengti pasirinkimų, keliančių gilų susiskaldymą“.

Valstybinės laidotuvės

Milano Duomo katedroje 2023 m. birželio 12 d. vyko Italijos buvusio premjero S. Berlusconi valstybinės laidotuvės.

Tūkstančiai žmonių prie Duomo katedros ir jos viduje plojo, taip išreikšdami pagarbą, kai gėlėmis išpuoštas S. Berlusconi karstas buvo iškeltas iš katafalko ir įneštas į maldos namus.

Kai karstas buvo padėtas priešais altorių, jo vaikai ir partnerė M. Fascina braukė ašaras.

Daugelis italų žiniasklaidos ir sporto magnatą, triskart premjero kėdėje sėdėjusį S. Berlusconi vadina įtakingiausia pastarųjų dešimtmečių Italijos asmenybe.

Tačiau jų nuomonės dėl to, ar jo įtaka buvo geresnė, ar blogesnė, ir dėl to, ar buvęs premjeras nusipelnė viso šurmulio ir iškilmingų ceremonijų, smarkiai išsiskiria.

Sulaukęs 86 metų amžiaus, S. Berlusconi mirė pirmadienį Milano ligoninėje, kur buvo gydomas nuo lėtinės leukemijos. Jo šeima surengė privačią atsisveikinimo ceremoniją vienoje iš S. Berlusconi vilų netoli Milano – miesto, kuriame jis uždirbo milijardus kaip žiniasklaidos imperijos vadovas, prieš 1994-aisiais įsitraukdamas į politiką.

Sulaukęs 82-erių, S. Berlusconi buvo išrinktas į Europos Parlamentą, o pernai – į Italijos Senatą. 

Dėl savo draugystės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis sulaukė nemažai kritikos iš savo bendražygės G. Meloni. Savo 86-ojo gimtadienio proga, tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, jis gavo iš V. Putino dovanų degtinės, o pats gyrėsi nusiuntęs Kremliaus šeimininkui itališko vyno.

Jį pergyveno 33 metų partnerė Marta, dvi buvusios žmonos ir penki vaikai. Kai kurie iš jų padeda valdyti jo imperiją, kurios vertė neseniai buvo įvertinta maždaug 6,5 mlrd. eurų.

Visų viešųjų pastatų vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, taip pagerbiant lyderio, kurio įtaka buvo gerokai platesnė nei politika, nes jis daug dėmesio skyrė televizijai, laikraščiams ir sportui, atminimą.

Parlamento veikla buvo sustabdyta trims dienoms, o vyriausybė paskelbė nacionalinę gedulo dieną – pirmą kartą dėl buvusio ministro pirmininko mirties.

Šį sprendimą kritikavo S. Berlusconi šalininkai, kaltinę jį kronizmu, korupcija ir įstatymų stūmimu, siekiant apsaugoti savo interesus.

Senatorius Andrea Crisanti (Andrėja Krisantis) sakė esąs griežtai prieš tokius nacionalinius pagerbimus „žmogui, kuris negerbia valstybės“, ir atkreipė dėmesį į galutinį S. Berlusconi nuteisimą už mokestinį sukčiavimą 2013 metais.

Rosy Bindi (Rosi Bindi), buvusi kovos su mafija komisijos vadovė, teigė, kad tai buvo „netinkamas sprendimas tokiam skaldančiam asmeniui kaip S. Berlusconi“, o dienraštis „Repubblica“ teigė, kad institucinis uždarymas yra kraštutinis sprendimas, ir palygino jį su Britanijos protokolu dėl karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties.

S. Berlusconi savo viloje Arkorėje, netoli Milano, pastatė faraono įkvėptą marmurinį mauzoliejų, kuriame būtų galima palaidoti jo šeimos narius ir draugus, kai jie numirs.

The post Italijos oro uostas bus pavadintas buvusio šalies premjero vardu appeared first on LAIKMETIS.

Tai BNS patvirtino Vilniaus miesto tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė. Komisija svarstys šiuos klausimus vasario 21-ąją, o dar po savaitės galutinius sprendimus turėtų priimti ir sostinės savivaldybės taryba.

S. Kovalevskajos gimnazija prašo būti pervadinta Vilniaus Sostinės gimnazija, S. Nėries gimnazijos taryba yra pasiūliusi keturis galimus pavadinimų variantus: Vilniaus medijų, Vilniaus Šventos Kotrynos, Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus senamiesčio medijų gimnazijos.

„Neabejoju, kadangi pačios mokyklos kreipėsi, kad komisija pritars jų norams. Neturime svertų palikti tuos pavadinimus. Jeigu bendruomenė prašo, su malonumu tai padarysime“, – sakė K. Šeraitė-Gogelienė.

Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris BNS nurodė, kad „visiškai formalūs standartiniai dokumentai“ pateikti savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriui. Jais prašoma pritarti gimnazijų tarybų sprendimams keisti ugdymo įstaigų pavadinimus.

Neturime svertų palikti tuos pavadinimus. Jeigu bendruomenė prašo, su malonumu tai padarysime

Sofijos Kovalevskajos gimnazija tokį prašymą yra pateikusi prieš keletą mėnesių. Pasak vicemero, vyko paruošiamieji darbai, be pavadinimo keitimo, gimnazija kaip vieną iš ugdomųjų kalbų nusprendė įsivesti lietuvių prie anksčiau buvusios tik rusų kalbos – taip būtų leista klases formuoti ir lietuvių ugdomąja kalba, o dalis iš rusakalbės aplinkos atėjusių vaikų devintoje klasėje turėtų galimybę mokytis lietuviškai.

„Šį gimnazijos sprendimą labai sveikiname, juo džiaugiamės. Tai yra viena iš keturių Vilniaus mokyklų, kuri prideda lietuvių kalbą kaip papildomąją lietuvių kalbą“, – kalbėjo A. Šileris.

Abu klausimus dėl minėtos gimnazijos savivaldybės taryba svarstys artimiausiame Vilniaus tarybos posėdyje vasario pabaigoje.

Vicemero teigimu, nors Sofija Kovalevskaja buvo iškili mokslininkė, šį pavadinimą vicemeras laiko rusų pasaulio riboženkliu, kurių prismaigstyta buvusi posovietinė erdvė.

„Nors iškili moteris, ji niekuo neiškilesnė už Kantą, Hėgelį ar bet kurį kitą Vakarų pasaulio mokslininką“, – teigė A. Šileris.

Istorinės atminties komisija savo nuožiūra sostinės politikams turės pasiūlyti ir tinkamiausią S. Nėries gimnazijos pavadinimą.

Anot vicemero, dėl šios, jautrioje senamiesčio zonoje esančios gimnazijos, sprendimas „iš principo, jau dabar priimtas, nes bendruomenės to nori“.

„Tai bus formalus galutinis sprendimas“, – sakė vicemeras.

Pasak jo Vilniaus mieste dar laukia tam tikri pokyčiai, susiję su ugdymo įstaigų pavadinimais. Nagrinėdamas Vasilijaus Kačialovo gimnazijos vardo suteikimo istoriją, jis tvirtino radęs du faktus, kurie „atrodo gana keisti“.

„Pirma, tai Stalino premijos laureatas, nors ir aktorius, bet tai labai garbinga sovietų meno veikėjo premija. Antras dalykas, kuris įstrigo – tai Felikso Dzeržinskio klasiokas, kurio ryšys su Lietuva net nežinau, ar yra, ar kokios jis svarbos. (...)

Man labai sunku pagrįsti, kodėl einant ketvirtam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui sovietinių ar „didžiosios“ Rusijos veikėjų vardais vadiname savo gatves, mokyklas ir aikštes“, – sakė A. Šileris.

Vicemero teigimu, pokyčiai minėtose S. Kovalevskajos ir S. Nėries mokyklose turėtų įsigalioti jau nuo rugsėjo.

A. Šileris anksčiau yra skelbęs apie planus Vilniaus mieste nuo ateinančio rugsėjo šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos.

The post S. Nėries ir S. Kovalevskajos gimnazijos Vilniuje prašo pakeisti jų pavadinimus appeared first on LAIKMETIS.

Bertrand'as Kernas (Bertranas Kernas), netoli Paryžiaus esančio Panteno miesto meras socialistas, šią savaitę apie šį žingsnį paskelbė naujametiniame vaizdo pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

„Pantenas (Pantin) metus vadinsis Pantena (Pantene)", – sakė jis pakeisdamas miesto pavadinimo gramatinę giminę, kad pabrėžtų „moterų ir vyrų lygybę“ ir kovą už smurto prieš moteris panaikinimą.

Vyriškos giminės daiktavardžius prancūzų kalboje dažnai galima paversti moteriškos giminės daiktavardžiais, pridedant galūnę „-e“.

B. Kernas tikisi, kad tai bus „raginimas atkreipti dėmesį į moterų ir vyrų lygybę, kuri vis dar nėra tobula, nors pastaraisiais metais padėtis pagerėjo“.

Pasak jo, moterims vis dar „mokamas mažesnis atlyginimas nei vyrams“, o jų vieta viešojoje erdvėje vyrams „ne visada priimtina“, sakė jis.

Tačiau atrodo, kad šis žingsnis iš esmės tėra simbolinis.

Merija teigia, kad miesto pakraščiuose esantys kelio ženklai ir savivaldybės oficiali komunikacija nesikeis. 

Jos „Twitter“ paskyra trečiadienį liko nepakitusi, išskyrus fone esantį užrašą „Pantena: įsipareigojusi lygybei“.

Dėl šio sprendimo socialinėje žiniasklaidoje pasipylė pašaipos, o daugelis vartotojų siūlė grubias alternatyvas kitiems Prancūzijos miestams pervadinti. 

Tačiau kiti mano, kad tai yra sveikintinas viešųjų ryšių triukas, kuriuo siekiama atgaivinti diskusijas apie lyčių skirtumus. 

Pasaulio ekonomikos forumo 2022 metų pasauliniame lyčių atotrūkio indekse Prancūzija užėmė 15 vietą pasaulyje.

61 metų inžinierė Elisabeth Borne (Elizabet Born) pernai buvo paskirta ministre pirmininke ir tapo tik antrąja moterimi Prancūzijoje, užėmusia šias pareigas. 

Tačiau pastaraisiais metais Prancūzijos politikoje pasipylė kaltinimai seksualiniu priekabiavimu ir užpuolimu. 

Vienoje iš naujausių bylų garsiam jaunam Prancūzijos kraštutinės kairiosios partijos lyderiui Adrienui Quatennensui (Adrjenui Katenensui) praėjusį mėnesį buvo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis sudavė savo žmonai.

Nuo 2016 metų trys prancūzų vyriausybės ministrai buvo apkaltinti išprievartavimu, įskaitant vieną, kuris buvo atleistas liepos mėnesį. Visi trys kaltinimus neigia.

Tuo metu feministinė grupė „Nous Toutes“ praėjusiais metais suskaičiavo 145 moterų žmogžudystes.

The post Prancūzijos miestas keičia pavadinimą vardan lyčių lygybės appeared first on LAIKMETIS.

Tokiam sprendimui po diskusijų ketvirtadienį pritarė 24, prieštaravo vienas, susilaikė trys tarybos nariai. 

Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas siūlyti Maksimo Gorkio bendruomenei svarstyti naują mokyklos pavadinimą nutarė dar balandį. 

Kaitą paskatino paaštrėjusi geopolitinė situacija dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Mokyklos bendruomenė dėl įstaigos pervadinimo balsavo birželį, pasibaigus mokslo metams, tačiau tuomet pristigo respondentų nuomonių.

Mokyklai paprašius vykdyti apklausą rudenį, spalį 70 proc. respondentų, mokinių, mokytojų bei tėvų, pasisakė, kad mokyklos pavadinimas būtų pakeistas.

„(Bendruomenė –BNS) nusprendė, kad gražiai skambės pavadinimas. Mokykla šalia uosto, pati baigiau tą mokyklą. Grįžau kaip mokytoja. Man būtų labai smagu, kad mokykla būtų Uostamiesčio“, – tarybos nariams sakė Mokyklos bendruomenei atstovavusi Jelena Kulik.

Svarstyti ir kiti pavadinimai – Gintaro, Humanistinės pedagogikos mokykla, Šviesos. 

Anot L. Prižgintienės, būta diskusijų, ar pavadinimas teisingas ir nesidubliuoja su miesto kaip uostamiesčio pavadinimu bei nesukelia dviprasmiškumo. 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, Klaipėdos universiteto filologas Albinas Drukteinis išaiškino, kad toks pavadinimas galimas. Konsultuotasi ir su šios komisijos atstove Aiste Pangonyte, kuri, anot L. Prižgintienės, patvirtino, kad pavadinimas pabrėžia mokyklos savitumą. 

Ketvirtadienį taryboje kilo diskusijų, ar šis pavadinimas bendruomenei tinkamas. 

Anot tarybos narės Ninos Puteikienės, mokykla amžinai rusakalbė nebus ir pavadinimas galėtų tapti vertybinės kaitos, o ne prisitaikymo ženklu. 

„Reikia sustoti ir gerbti savo kalbą, visą miestą. Ne bendruomenei priklauso mokykla, o visiems miestiečiams. Kitąmet žymėsime Klaipėdos krašto prijungimo šimtmetį. Manau, kad žmonių, susijusių su šiuo įvykiu pavardės papuoštų iškabą, įgalintų pažinti Lietuvos istoriją“, – sakė N. Puteikienė. 

Keletas tarybos narių pabrėžė, jog mokykla jau apsisprendė, tad primesti jai kitą pavadinimą būtų jos nuomonės negerbimas.

„Ne iš saldaus gyvenimo M. Gorkio vardas tapęs akibrokštu. Ši diskusija yra nuomonės ignoravimas, bendruomenės ignoravimas – primesti bendruomenei poziciją ir tikėtis, kad jai pritars“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 

Maksimo Gorkio rusakalbė mokykla 1945 metais taip buvo pavadinta žymaus XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Rusijos rašytojo ir publicisto garbei. 

The post Klaipėdos Maksimo Gorkio mokykla bus pervadinta Uostamiesčio progimnazija appeared first on LAIKMETIS.

Nuo pirmadienio iki rugpjūčio 12-osios Petro Cvirkos, Juliaus Janonio ir Butkų Juzės gatvių gyventojai kviečiami pareikšti poziciją dėl šių pavadinimų keitimo.

„Gyventojų nuomonė ir parodys, ar keisime, ar ne. Ten gyvenančių žmonių nuomonė – svarbiausia, jiems tai aktualiausia“, – BNS sakė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.

Anot savivaldybės pranešimo, P. Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes rašytojas „1940 metų vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti Lietuvos komunistų partijos pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtuose ar susijusiuose su komunistais, buvo aktyvus kolaborantas“. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai jis šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras.

P. Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes rašytojas „1940 metų vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku

J. Janonio gatvės pavadinimo norima atsisakyti, nes poetas buvo įstojęs į bolševikų partiją, kalintas už revoliucinę veiklą, o pedagogo ir rašytojo Butkų Juzės – dėl to, kad tarpukariu jis „buvo nuoseklus prokomunistų pažiūrų atstovas“, keletą kartų už savo pažiūras kalintas, o jo knyga „Darbas ir prakaitas“ uždrausta platinti. 

Klaipėdos rajono savivaldybės Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisijos sprendimu, gyventojams, pritariantiems gatvių pavadinimų keitimui, siūloma rinktis iš trijų galimų variantų.

„Visi siūlomi nauji gatvių pavadinimai yra apgalvoti, pasiūlyti atsižvelgus į Gargždų istoriją, čia gyvenusias istorines asmenybes ar mūsų kraštui ir valstybei nusipelniusius žmones, istorinius įvykius“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

P. Cvirkos gatvę siūloma pervadinti nepriklausomybės kovų savanorių Prano Eimučio, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos arba akademiko Jono Lankučio vardu.

J. Janonio gatvei siūloma suteikti kunigo Izidoriaus Noreikos, Kovo 11-osios arba Ukrainos miesto Limano vardą.

Butkų Juzės gatvės pavadinimą norima keisti į Lietuvos kariuomenės pulkininko Jurgio Butkaus, pedagogo Edvardo Cirtauto arba tremtinio, politinio kalinio Jono Kudžmos vardą.

Apklausoje gali dalyvauti gyvenamąją vietą Gargždų J. Janonio, P. Cvirkos ir Butkų Juzės gatvėse deklaravę gyventojai. 

B. Markausko teigimu, iniciatyvos keisti šių gatvių pavadinimus ėmėsi savivaldybė. 

Pasak jo, anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti, nes Seime svarstomas vadinamasis desovietizacijos įstatymo projektas.

„Aišku, būtų gerai, kad įstatymas būtų greičiau priimtas, būtų visiems aiškiau ir nereikėtų laiko bei žmonių resursų naudoti. Bet kol laukiame, pasidarysime ir patys namų darbus“, – BNS sakė meras.

Jei būtų priimtas, vadinamasis desovietizacijos įstatymas draustų propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.

Taip pat būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.

The post Gargždų gyventojai balsuoja, ar atsisakyti P. Cvirkos, J. Janonio ir Butkų Juzės gatvių appeared first on LAIKMETIS.