Broliai ir seserys vienuoliai į maldą – Valandų liturgijos Vakarinę ir šv. Mišias – susirinko drauge su arkikatedros lankytojais.

„Jūs visi esate Bažnyčia ir Bažnyčiai reikia jūsų“, – sakė pašvęstojo gyvenimo bendruomenes, vienuolius ir vienuoles sveikindamas apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius.

Iškilmingai Eucharistijai vadovavęs nuncijus, be kita, atkreipė dėmesį, jog būtent šiuos asmenis Jėzus išsirinko, kad šie Jo vardu darytų pasaulyje meilės darbus, tarnautų tiesai ir teisingumui.

Homilijoje simpoziumo svečias tėvas Zdzisławas J. Kijas OFM Conv. pabrėžė išpažįstamo tikėjimo vaisius, kurie matomi iš tikinčio žmogaus gestų, žodžių, darbų. Ir visa tai skirta Dievo šlovei, kad ją suteiktume savo gyvenimu.

The post Kaune įvyko visos Lietuvos pašvęstųjų susitikimas – simpoziumas appeared first on LAIKMETIS.

Ekskursijos gidais tapo seminarijos dvasios tėvas kunigas Andrius Končius su seminaristais.

Dalyviai ne tik siauromis kopėčiomis leidosi į požemius, kabarojosi ant stogo, aplankė seminaristų kambarius, sporto salę, virtuvės kompleksą, studijų garbės dekano prelato prof. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS auditoriją, biblioteką, bet ir sužinojo, kad sovietmečiu seminaristų tykojo saugumas, įsikūręs čia pat stovinčiame pastate, pramintame „Pentagonu“.

Į retai duris pasauliečiams atveriančią seminariją susirinkę smalsuoliai turėjo galimybę ištyrinėti nuo požemių iki pat padangių.

Ekskursijos finišas laukė Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje. Čia vyko Švč. Sakramento adoracija, o po jos seminaristas Arminas Pečiulaitis paliudijo, kaip Dievas jį pašaukė tapti kunigu.

„Trūksta pašaukimų į kunigus. Nepamirškite maldų už mus“, – prašė seminaristas.

The post Pusšimtis žmonių ekskursijoje po Kauno kunigų seminariją ieškojo neatrastų lobių appeared first on LAIKMETIS.

Ranier Fsadni apibūdino mažą gimstamumą saloje kaip "katalikybės nuosmukio požymį, nors tai ir nėra vienintelis veiksnys": "Akivaizdu, kad daugelis katalikų nelaiko autoritetingu popiežiaus mokymo apie "atvirumą gyvybei".

Taip, R. Fsadni, Maltos universiteto antropologijos mokslų asistentas, reagavo į žinią, kad šiemet Maltoje pirmą kartą nuo 1980-ųjų nėra naujų seminaristų. Karmelitų ordino Maltoje provincijos prioras t. Charles Mallia tai iš dalies aiškino mažu gimstamumu.

Nors R. Fsadni laikraščiui "The Malta Independent" sakė nemanąs, kad celibato reikalavimų panaikinimas visiškai išspręstų pašaukimų krizę, jis užsiminė, kad tai galėtų "šiek tiek palengvinti padėtį".

Jis taip pat pridūrė, kad socialinis tabu dėl nedalyvavimo Mišiose išnyko, tačiau tai nereiškia, kad religingumas Maltoje "mažėja".

2022 m. atlikto tyrimo duomenimis, 36 proc. maltiečių dalyvavo sekmadienio Mišiose, o 83 proc. save laikė katalikais.

The post Maltoje pirmą kartą nuo 1980-ųjų nėra stojančių į seminariją appeared first on LAIKMETIS.

Šių metų Pašaukimų savaitės šūkis: Pašaukimas – dovana! Jis skelbia, kad Dievas kiekvienam iš mūsų dovanoja pašaukimą.

Atsakingasis už Pašaukimų sielovadą Kauno arkivyskupijoje kunigas Liutauras Vilėniškis akcentavo, kad Bažnyčia nuo seno meldžiasi už pašaukimus.

„Kiekvienas pašaukimas Bažnyčioje yra svarbus. Pašaukimas – tai kelias į šventumą. Be savo pašaukimo atradimo kelias į šventumą nepasiekiamas. Pašaukimo atradimas ir įgyvendinimas padeda pasiekti geriausią savo versiją“, – teigė kun. L. Vilėniškis ir pridūrė, kad pašaukimą skiria Dievas, o ne pats žmogus jį susikuria.

Remdamasis asmenine patirtimi, kunigas konstatavo, kad pašaukimas nėra tik „kažkas švelnaus ir pūkuoto“: „Pašaukimo kelyje būna išbandymų, kančios. Rastas pašaukimas negarantuoja, kad tai bus sėkmės istorija, kad būsi tik laimingas, turtingas ir visko pertekęs. Atsiliepimas į pašaukimą nebūtinai tau garantuos prabangius namus, gerą uždarbį, stiprią sveikatą ir gyvenimo trukmę iki 100 metų. Šventieji irgi daug kentėjo, mirdavo anksti, bet jų gyvenimo prasme tapo liudijimas mums“, – susimąstyti ragino kun. L. Vilėniškis.

Jau šeštą kartą Kaune rengiama Pašaukimų savaitė kiekvieną ragins ieškoti savo pašaukimo (į šeimą, kunigystę / pašvęstąjį gyvenimą, vienužio kelią), o jį atradus – pagilinti. Koks mano gyvenimo tikslas, kam Dievas mane čia siuntė? Tai klausimai, į kuriuos rasti atsakymus padės net penki renginiai.

Visi renginiai ir jų aprašymai.

The post Kauno arkivyskupija kviečia - „Pašaukimų savaitė 2024“ appeared first on LAIKMETIS.

Nuo 2021 iki 2022 m. - naujausių metų, kurių skaičiai yra prieinami, - pastebimas kunigų ir seminaristų skaičiaus mažėjimas.

Nors apskritai pašaukimų į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą sumažėjo, kai kuriose pasaulio dalyse - ypač Afrikoje ir Azijoje - Bažnyčia rodo augimo ženklus.

Pakrikštytųjų katalikų skaičius išaugo maždaug 1 proc. - 14 milijonų - nuo 1,376 mlrd. 2021 m. iki 1,390 mlrd. 2022 m.

Kaip ir ankstesniais metais, Katalikų Bažnyčia Afrikoje toliau auga. Afrikoje katalikų padaugėjo labiausiai - 3 proc., Amerikoje - 0,9 proc., Azijoje - 0,6 proc..

Europoje katalikų skaičius nuo 2021 iki 2022 m. išliko stabilus ir siekė apie 286 mln.

Kunigų skaičius ir toliau mažėjo nuo 2012 m.

Visame pasaulyje nuo 2021 iki 2022 m. kunigų skaičius sumažėjo 142 kunigais - nuo 407 872 iki 407 730.

Tačiau Afrikoje ir Azijoje kunigų skaičius toliau auga, o kituose žemynuose pašaukimų skaičius yra stabilus arba mažėja.

Afrikoje ir Azijoje kunigų skaičius padidėjo atitinkamai 3,2 proc. ir 1,6 proc., o Amerikoje išliko nepakitęs. Okeanijoje kunigų sumažėjo 1,5 proc., o Europoje - 1,7 proc.

Pasaulyje taip pat sumažėjo seminaristų. Vatikano duomenimis, 2022 m. kunigystei rengėsi 1,3 proc. mažiau vyrų nei 2021 m.

Šis mažėjimas labiausiai pastebimas Europoje, kur nuo 2008 m. pastebima pašaukimų krizė. Nuo 2021 m. iki 2022 m. seminaristų skaičius sumažėjo 6 proc. Seminaristų skaičius taip pat sumažėjo Amerikoje - 3,2 proc. ir Azijoje - 1,2 proc.

Tačiau Afrikoje seminaristų skaičius padidėjo 2,1 proc., o Okeanijoje pastebimas 1,3 proc. augimas.

2022 m. Afrikoje buvo daugiausia seminaristų - beveik 35 tūkst. vyrų, o Okeanijoje (kuri sudaro tik 0,6 proc. pasaulio gyventojų) - mažiausiai, beveik 1 tūkst.

Azijoje ir Amerikoje buvo atitinkamai apie 30 tūkst. ir 27 tūkst. klierikų, o Europoje, kuri sudaro beveik 10 proc. pasaulio gyventojų, buvo tik 14 461 klierikas.

Skaičiai rodo ryškų nuolatinių diakonų skaičiaus augimą: nuo 2021 iki 2022 m. jų padaugėjo 2 proc.

Nors Katalikų Bažnyčioje 2021-2022 m. sumažėjo 142 kunigais, nuolatinių diakonų visame pasaulyje padaugėjo 974.

Vyskupų skaičius nuo 2021 m. iki 2022 m. padidėjo ketvirtadaliu, nuo 5 340 iki 5 353 vyskupų, daugiausia jų padaugėjo Afrikoje ir Azijoje.

Amerikoje vyskupų skaičius išliko stabilus - apie 2 tūkst., o Europoje vyskupų skaičius šiek tiek sumažėjo - mažiau nei 1 proc.

Pasirinkusių vienuolystę vyrų, neskaitant kunigų, skaičius sumažėjo 360 - nuo 49 774 2021 m. iki 49 414 2022 m.

Azija ir Amerika buvo vieninteliai regionai, kuriuose vyrų vienuolinių pašaukimų skaičius išaugo, o Azijoje jis išaugo labiausiai.

Nors vienuolių moterų yra beveik 50 proc. daugiau nei kunigų, jų skaičius taip pat mažėja. Naujausiais 2021-2022 m. duomenimis, jų skaičius sumažėjo 1,6 proc. - tai reiškia, kad visame pasaulyje beveik 10 tūkst. sumažėjo vienuolių moterų.

Šis mažėjimas labiausiai pastebimas Okeanijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur jų skaičius sumažėjo atitinkamai 3,6 proc., 3,5 proc. ir 3 proc. Pietų ir Centrinėje Amerikoje jų taip pat šiek tiek sumažėjo - daugiau kaip 2 tūkst. vienuolių moterų.

Tačiau Afrikoje vienuolių moterų skaičius padidėjo labiausiai - 1,7 proc., t. y. padaugėjo daugiau kaip 1 tūkst. pašaukimų. Pietryčių Azijos skaičiai taip pat atspindėjo nedidelį 0,1 proc. padidėjimą - beveik 200 vienuolių daugiau.

The post Visame pasaulyje sumažėjo kunigų, seminaristų ir vienuolių moterų skaičius appeared first on LAIKMETIS.

„Ketvirtadienį (gruodžio 7 d.) nuo 8.30 iki 18.00 val. vyks Švč. Sakramento adoracija. 18.00 val. šv. Mišiose melsimės už naujus pašaukimus į kunigystę ir pašvęstą gyvenimą. Po šv. Mišių prasidės šlovinimo vakaras, su galimybe švęsti Atgailos sakramentą, išgyventi Viešpaties meilę dėkojant, giedant, tiesiog būnant Jo artumoje", - rašoma parapijos žinioje.

Penktadienį (gruodžio 8 d.) - Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė, bus aukojamos šv. Mišios 8.00 ir 17.00 val.

„Šią dieną melskimės už kunigų Marijonų bei Vargdienių seserų vienuolijas, kurios abi pavadintos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vardu", - kviečia parapija.

​Pirmadienio vakarais parapijos namuose vyksta išklausymo tarnystė. Laukiami patiriantys gyvenimo sunkumus ir išbandymus. Informacija tel. 8 612 38560.

The post Marijampolėje bus meldžiamasi už pašaukimus appeared first on LAIKMETIS.

Pašaukimai nenukrenta iš dangaus

L. Vodopjanovo duomenimis, Panevėžio rajone yra septyniolika parapijų ir kone visiems kunigams tenka aptarnauti po kelias.

„Po tris parapijas turi Vadoklių, Ramygalos, Naujamiesčio, Krekenavos kunigai, po dvi – Paįstrio ir Karsakiškio, vieną – Smilgių kunigas , – vardijo L. Vodopjanovas ir tęsė: – Tarnauti keliose parapijose nėra lengva užduotis. Sunku tiek tikintiesiems, tiek patiems kunigams. Visgi susiduriame ir su kitu iššūkiu. Kunigams tenka važiuoti ilgus kilometrus, o į Mišias ateina vos penkti ar dešimt žmonių. Mažėja ne tik kunigų, bet ir tikinčiųjų.“

Pasak Panevėžio vyskupo, viskas keičiasi ir labai stipriai. „Mane labai stebina, kad mažėja santuokų. Poros nebenori sudaryti ne tik kad bažnytinės santuokos, bet net ir civilinės. Ir nežinau, kokios to priežastys. Gal baimė, nenoras įsipareigoti, bijo pasekmių, nori kažkokių garantijų.

Kitą kartą poros sako, kad Bažnyčia per daug reikalauja, bet tie reikalavai nuo pat Nepriklausomybės laikų įvesti, kursų kokybė pagerėjusi. Kad galėtų sudaryti santuoką, jaunuoliai ruošiami priimti sakramentą, bet jų taip pat mažėja. Nedidėja ir gimstamumas, šeimos vis dažniau apsisprendžia neturėti vaikų.

Taigi ir kunigų pašaukimai nenukrenta iš dangaus. Reikalinga šeima, jos patirtis, mokslai. Viskas susideda į bendrą visumą. Belieka tik melsti Dievą, kad siųstų darbininkus“, – sako L. Vodopjanovas.

Į užsienį kol kas nesidairo

Pagal galiojančią tvarką seminariją baigę ir į kunigus įšventinti jaunuoliai turi grįžti į savo vyskupijas. Panevėžio vyskupija šiuo metu turi du klierikus. Be to, vyskupijų atstovai sako – dvasininkija sensta, vidutinis amžius yra apie 50–60 metų. Per metus miršta gerokai daugiau kunigų, nei yra įšventinama naujų. Todėl šalies vyskupijos vis labiau dairosi į užsieniečius.

„Panevėžio vyskupijoje yra tokių kunigų, kurie šiemet mini 60 ar net 75-erių metų kunigystės sukaktį. Kai kurie pagrindinių pareigų jau nebeatlieka, bet mielai talkininkauja, prisideda prie parapijos, kitų darbų.

Yra keletas ir jaunų, per trisdešimt ar keturiasdešimt metų, todėl į užsienį dar nesidairome ir vyskupijoje tokio klausimo nekeliame. Nors tikrai žinau, kad tą praktikuoja kitos vyskupijos ir Lietuvoje, ir užsienyje. Nėra viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti. Kunigai iš kitų šalių susiduria su kalbos iššūkiais, atsiranda ir kultūrinis momentas“, – kalbėjo L. Vodopjanovas.

Panevėžio vyskupas sako, kad kol kas vyskupija kunigų didelio stygiaus nejaučia, bet prie to – artėjama.

Pradžia – Pirmoji komunija

Panevėžio vyskupijoje bene vienas jauniausių, 41-erių metų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos kunigas teologas, visuomenininkas, rašytojas, poetas, publicistas iš Panevėžio rajono Katinų kaimo kilęs Justas Jasėnas pasakojo savo istoriją, kaip ir kodėl pasirinko dvasininko kelią.

„Viskas vyko labai natūraliai. Esu gimęs ir augęs Katinų kaime, lankiau pagrindinę mokyklą ir giliausią įspūdį man paliko laikas, kai ruošiausi pirmajai Komunijai. Man viskas buvo įdomu: bažnytinė aplinka, apeigos. Labai greitai maldas ir katekizmą išmokau. Motyvas man kaip vaikui buvo tas, kad prieš metus iki Komunijos mirė mano senelis. Mokytoja sakė, kad priimdamas Komuniją ir melsdamasis tokiu būdu galėsiu bendrauti su seneliu. Rodos, tada tą dariau ne dėl savęs, o kad galėčiau būti arčiau senelio. Man tai buvo labai svarbus argumentas“, – prisimena pašnekovas.

J. Jasėnas buvo ir labai smalsus, jam buvo viskas įdomu, Uliūnuose sekmadieniais vykstančiose mišiose pradėjo patarnauti, skaityti skaitinius.

„Tai buvo 1992 metai, Nepriklausomybės pradžia. Tada apylinkėse gyveno senoji karta, kuri turėjo daug tautiškų idėjų, vyko įvairūs tautiniai renginiai, skambėjo Maironio eilėraščiai, mūsų dainos, giesmės, vykdavo šventiškos procesijos. Mane tai palietė ir man atrodė, tai, kas vyko tada, buvo labai prasminga. Man augant išsikristalizavo, kad su žmonėmis būti – man labai gera“, – pasakojo kunigas.

Į seminariją – kunigų paskatintas

Baigęs Katinų mokyklą, J. Jasėnas įstojo į Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją, kur mokėsi kalbų, istorijos, socialinių dalykų, aktyviai dalyvavo tautinėje veikloje, Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

„Tuo metu man pavyzdys buvo iš Uliūnų kilęs kunigas Juozapas Kuodis. Jis atvažiuodavo į renginius, sakydavo gražias kalbas, daug bendraudavo su žmonėmis. Buvo šiltas ir natūralus. Kai pradėjau patarnauti Miežiškiuose, buvo kunigas Kostas Balsys, nuo to pradėjau rašyti straipsnelius, buvimas bažnyčioje man buvo prasmingas. K. Balsys, pastebėjęs mano atsidavimą, užvedė ant kelio ir pasiūlė pabandyti eiti dvasininko keliu“, – prisimena J. Jasėnas.

Taip jis įstojo į Vilniuje esančią kunigų seminariją. Po šešerių metų baigė studijas ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje buvo įšventintas į kunigus. Dėl savo pasirinkimo J. Jasėnas sako niekada nebuvo suabejojęs, tik žiūrėdamas į šiandieną kunigas kalba apie kaitą, kuri tikrai vyksta.

Panevėžio vyskupas sako, kad kol kas vyskupija kunigų didelio stygiaus nejaučia, bet prie to – artėjama.

Turi keistis ir Bažnyčia

„Keičiasi laikai, neišvengiamai turi keistis ir Bažnyčia, mokymas, apeigos, struktūra. Galiausiai, bėgantis laikas viską pakeičia, nepaisydamas mūsų panikos, raudų, maldų, gailesčio… Tikroji kaita ir įvyksta, kai pasikeičia karta. Taip, kaip buvo, jau niekada nebebus. Bus kažkaip kitaip, ir tikrai neblogiau. Daugybė pasirinkimų, platesnės galimybės, poreikiai, Bažnyčia, reikia pripažinti, jau yra praradusi monopolį“, – teigia J. Jasėnas.

Anot dvasininko, šiandien pastebimas didžiulis atotrūkis tarp kartų, skirtingų patirčių, todėl daug ir nesusikalbėjimo. Kas buvo aktualu praeityje, visai nebe paveiku šiandien, nebetinka, nebeįdomu. Turi sunykti tai, kas šiandien žmogui nebekalba, mes tik dar per jėgą bandom palaikyti, kontroliuoti, bet kai kurie dalykai jau yra pasmerkti išnykimui.

Gerai, kad taip yra

„Aš pats į Bažnyčią atėjau su Nepriklausomybės idėjomis, tautiškumu, tada buvo gyva, šiandien jau visai neiškalbinga. Turi ir pats keistis, šiek tiek pritapti, prisitaikyti, susitapatinti, bet išsaugoti, išlaikyti save. Dirbdamas kaime, vadovaudamas kelioms parapijoms, organizuodavau visokių renginių, susitikimų su rašytojais, aktoriais, knygų pristatymų, muzikos vakarų. Didelis priedas prie tiesioginių bažnytinių darbų. Žmonėms reikėjo tokių dalykų, sekėsi, mačiau prasmę.

Kita vertus, to labai man pačiam reikėjo – kitokio buvimo, kitokios alternatyvos. Buvau jaunas, dirbau kaime, bet juk negalėjau visiškai perimti tų žmonių patirties, o ir nereikia, negalėjau susitapatinti nei su ligomis, nei su senatvėmis, nei su daržais, gyvuliais, nei su remontais. Ačiū Dievui, buvo kultūrinė pusė.

Taip jau yra – vadovaujančių, mokančiųjų daug, o dirbančiųjų, idėjos žmonių reta. Kiek gali plėšytis vienas? Kas toliau? Kalbant apie Bažnyčią, jos veiklas, kasmetines komunijas, atlaidus, sutvirtinimus. Faktai, skaičiai įspūdingi. O kasdienybė, o tęstinumas?

Būgštaujama dėl pašaukimų mažėjimo. Man kelia šypseną. Tyliai sau pagalvoju, gerai, kad taip yra. Ką tie jauni kunigai veiks su dešimtimi parapijiečių Nemunėlio Radviliškyje ar Suvainiškyje, ar dar kokiame užkampyje? Natūralu, kad bėgama ten, kur daugiau galimybių, kur daugiau šansų, raiškos būdų, darbo, kur geresnis atlygis, žmogus jo vertas“, – mintimis dalijosi kunigas J. Jasėnas.

The post Panevėžio vyskupas L. Vodopjanovas: mažėja ne tik kunigų, bet ir tikinčiųjų appeared first on LAIKMETIS.

Posėdyje dalyvavęs apaštalinis nuncijus arkivysk. P. Rajičius papasakojo apie Vyskupų sinodo žemyninį etapą, neseniai ir lietuvių kalba pasirodžiusį šio etapo darbinį dokumentą „Išplėsk savo palapinės erdvę" bei pakvietė nenustoti melsti taikos Ukrainoje. Baigdamas savo pranešimą nuncijus palinkėjo vyskupams sėkmingo darbo.

Vyskupų sinodo žemyninis etapas ir jo darbinio dokumento nuostatų įgyvendinimas tapo viena pagrindinių šio plenarinio posėdžio temų. Kaip numatyta minėtame dokumente, vyskupai apsvarstys jame išdėstytas įžvalgas su savo vyskupijų sinodo organizavimo grupėmis, kunigų tarybomis, kitais asmenimis, atsakydami į tris šio dokumento 106 punkte įvardytus klausimus, ir iki gruodžio 31 d. parengs trumpą šių bendrų refleksijų sintezę.

Kaip numatyta „Išplėsk savo palapinės erdvę" 109 punkte, „[…] kiekviena vietinė Bažnyčia turės galimybę įsiklausyti į kitų Bažnyčių balsą, sutelktą ŽED (žemyninio etapo dokumente), ir atsakyti į jį remdamasi savo patirtimi“.

Vyskupų sinodo Europos žemyno asamblėja vyks 2023 m. vasario 5–12 d. Prahoje.

Vėliau kiekviena vyskupų konferencija surinks ir apibendrins „savo kontekstui tinkamiausia forma iš atskirų vyskupijų gautus apmąstymus apie tris klausimus“ (Išplėsk savo palapinės erdvę 109, 2). Šie apmąstymai ir įžvalgos „bus perduoti žemyno asamblėjai pagal žemyno darbo grupės nustatytą tvarką“ (Išplėsk savo palapinės erdvę 109, 3).

Posėdžio metu vyskupai daug dėmesio skyrė kandidatų į kunigystę ugdymo seminarijose, seminarijų materialinio aprūpinimo klausimams.

Posėdžio metu vyskupai daug dėmesio skyrė kandidatų į kunigystę ugdymo seminarijose, seminarijų materialinio aprūpinimo klausimams.

Konstatuota, kad daugiausia pašaukimų į kunigystę yra tose parapijose, kur darbuojasi pasiaukojantys, savo gyvenimu ir malda Evangelijos dvasią skleidžiantys kunigai. Šiais akademiniais metais kunigystei Lietuvoje rengiasi 28 seminaristai.

Toliau posėdyje svarstyti liturgijos klausimai. LVK Liturgijos komisija aptarė Romos Mišiolo dalių – Mišių nuo Advento iki Sekminių, Įvairiems reikalams, Votyvinių Mišių, Mišių už mirusius – projektus. Pastabas dėl šių projektų vyskupai dar galės atsiųsti iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Aptartas termino unigenitus vartojimas liturginiuose tekstuose lietuvių kalba. Išleidus Skaitinių A, B ir C liturginiams metams knygą, pradedamas rengti naujas Skaitinių Kalėdų ir Velykų ciklo šiokiadieniams (KV) knygos leidimas lietuvių kalba.

Į posėdį susirinkę vyskupai primena kunigams ir tikintiesiems, kad sakralioje bažnyčių erdvėje turi skambėti tik sakrali muzika. Primenama, kad ir toliau galioja 2001 m. vasario 14 d. LVK instrukcija Koncertai ir kiti renginiai bažnyčiose bei koplyčiose šalia liturginių apeigų.

Į posėdį susirinkę vyskupai primena kunigams ir tikintiesiems, kad sakralioje bažnyčių erdvėje turi skambėti tik sakrali muzika.

LVK Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas vysk. A. Jurevičius pristatė šios tarybos personalinės sudėties pasikeitimus. Vietoj savo darbą taryboje baigusių A. Nazarenko ir s. E. Masalskaitės OSB naujais nariais išrinkti A. Kilius ir M. Žydeliūnaitė. Aptartas jaunimo sielovados Lietuvoje struktūrų funkcionavimas bei pasirengimas 2023 m. rugpjūčio 1–6 d. Lisabonoje vyksiančioms Pasaulio jaunimo dienoms.

Posėdžio metu aptarti įvairūs užsienio lietuvių sielovados klausimai. Briuselio lietuvių kapelionu kitai trejų metų kadencijai išrinktas kun. R. Skinkaitis, o Bergeno lietuvių kapelionu iki 2024 m. birželio 30 d. – kun. S. Stumbra.

Aptartos ir kitos pareigybės. Trejų metų kadencijoms išrinkti ir iki šiol šias pareigas ėję Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai kun. P. Pich, Lietuvos policijos kapelionas kun. A. Toliatas bei Lietuvos bausmių vykdymo sistemos darbuotojų kapelionas kun. V. Kudriašov.

Kitas Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis įvyks 2023 m. sausio 26 d. Kaune.

The post Lietuvos vyskupų posėdyje - liturgijos, sielovados ir pašaukimų aptarimas appeared first on LAIKMETIS.

Tądien bus švenčiami Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidai.

Vilniaus šv. Teresės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už naujus dvasinius pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą.

Kaip pranešama, liturgijos metu giedos seminarijos klierikų choras, vadovaujamas dėstytojos Živilės Tamaševičienės.

The post Kviečiama kartu su seminaristais melstis už pašaukimus Aušros Vartų atlaiduose appeared first on LAIKMETIS.

Sielovados ir pasišventimo Dievui dieną ganytojas sveikino koncelebruojančius brolius vyskupus ir kunigus, susirinkusius į Šiluvą iš įvairių vyskupijų, taip pat ir tuos kunigus, kurie per visas dienas tarnavo ar tarnauja piligrimams prie altoriaus ar klausyklose, taip pat diakonus, seminaristus.

Arkivyskupas sveikino brolius vienuolius – jėzuitus, pranciškonus, dominikonus, kapucinus, benediktinus, Tiberiados brolius bei kitus, taip pat ir brolius bazilijonus.

„Kokia didžiulė ir brangi mūsų šeimyna“, – sakė ganytojas, džiugiai pasveikindamas ir gausiai atvykusias seseris vienuoles, o kai ėmėsi nelengvo uždavinio išvardyti kongregacijas, susidarė bemaž trisdešimties Lietuvoje veikiančių moterų vienuolijų sąrašas!

„Kryžius – tai Dievo malonė, kurią Viešpats pasirinko prakalbinti žmones. Tai galia, daug didesnė nei žvangantys ginklai ar įsižeidimai, piktumai“, – sakė arkivyskupas Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo iškilmėje.

Homilijoje-pasidalijime su broliais ir seserimis labiausiai akcentuota malda, kuri uždega tikėjimo ir liudijimo entuziazmą.

„Didelė malonė jaustis šeima, kad galime vieni kitus palaikydami eiti į Tėvo glėbį“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas, padėkodamas už tarnystę iki pačios, atrodytų, mažiausios mūsų bažnyčiose, pakvietė melstis už naujus pašaukimus.

The post Šių laikų pagunda yra lėkimas - Kauno arkivyskupas Šiluvoje appeared first on LAIKMETIS.