Popiežius Pranciškus „jaučiasi gerai, yra budrus, žvalus ir prieš 10 minučių jau pirmą kart prakalbo", - sakė daktaras Sergio Alfieri (Serdžijus Alfjeris) birželio 7 d. per trumpą spaudos konferenciją Romos Gemelli (Džemelio) ligoninėje, kurioje popiežius Pranciškus šiuo metu sveiksta po pilvo operacijos.

Jis yra ligoninės pilvo chirurgijos skyriaus direktorius ir tas pats chirurgas, kuris 2021 m. liepos mėn. pašalino dalį popiežiaus Pranciškaus storosios žarnos per divertikulito gydymo operaciją.

Chirurgas žurnalistams sakė, kad medicininiu požiūriu niekas netrukdys popiežiui pasveikus tęsti rugpjūtį suplanuotų kelionių į Portugaliją ir Mongoliją.

Popiežius Pranciškus po tris valandas trukusios išvaržos operacijos, kuri atgaivino nerimą dėl vis silpnėjančios 86-erių pontifiko sveikatos, trečiadienį sakė esąs budrus ir linksmas. Manoma, kad ligoninėje jis praleis kelias dienas, teigia BNS.

„Šventasis Tėvas gerai reagavo ir į operaciją, ir į anesteziją. Jis jau atsibudo... ir jau juokauja", – žurnalistams sakė jį operavęs chirurgas Sergio Alfieri (Serdžas Alfjeris).

Iki birželio 18 dienos buvo atšauktos visos popiežiaus audiencijos, kad pontifikas turėtų laiko atsigauti.

Vatikano spaudos tarnyba sakė, kad operacija praėjo be komplikacijų.

Pranciškus trečiadienio rytą Vatikane vykusioje kassavaitinėje bendrojoje audiencijoje Šventojo Petro aikštėje atrodė geros formos, važinėjo po aikštę papamobiliu ir sveikino tikinčiuosius. 

Pranciškui buvo nustatyta išvarža ankstesnės operacijos randų vietoje, sakė S. Alfieri.

Jam buvo pritaikyta bendroji anestezija ir pilvo siena sutvarkyta chirurginiu tinkleliu.

Visos popiežiaus audiencijos buvo atsargumo sumetimais atšauktos iki birželio 18 dienos, pranešė Vatikano spaudos tarnyba.

Birželio 7 d. operacijos ir 2021 m. liepos 20 d. atliktos ankstesnės operacijos metu gydytos ligos buvo gerybinės ir išnyko, atsakydamas į klausimus teigė chirurgas.

„Kitų ligų popiežius neturi", - pabrėžė jis.

Daktaras Alfieri pažymėjo, kad Pranciškus kelis mėnesius jautė skausmą dėl pjūvio išvaržos ir birželio 6 d. nuspręsta atlikti operaciją jai pašalinti.

Incizinė išvarža - tai pilvo sienos išvarža ankstesnio chirurginio pjūvio vietoje. Chirurgas teigė, kad išvarža galėjo atsirasti po ankstesnių operacijų, kurios popiežiui buvo atliktos Argentinoje, įskaitant operacijas dėl peritonito - pilvo gleivinės paraudimo ar patinimo, kurį dažnai sukelia apendicitas.

Daktaras sakė, kad popiežius Pranciškus jau pajuokaudamas klausė, kada bus kita operacija.

Vėlai trečiadienį išplatintame pareiškime Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni) Matėjas bunis) sakė: „Popiežius Pranciškus yra budrus, sąmoningas ir dėkingas už daugybę jį jau pasiekusių artumo ir maldos žinučių."

Popiežius Pranciškus į ligoninę išvyko iškart po to, kai birželio 7 d. per trečiadienio bendrąją audienciją pasveikino piligrimus. Audiencijos pradžioje jis meldėsi prie šventosios Teresės iš Lisieux relikvijos. Pranciškus tylos maldos akimirka pagerbė relikvijas, taip pat padėjo vieną baltą rožę ant stalo priešais relikvijorių, pasakoja CNA.

Į Gemelli ligoninę popiežius buvo nuvežtas baltu automobiliu Fiat 500 tamsintais langais su policijos palyda. Operacija vyko ankstyvą popietę ir truko tris valandas, praneša Vatikanas.

The post Popiežius po operacijos jaučiasi gerai, jau pajuokavo - Romos chirurgas appeared first on LAIKMETIS.

Istorine vadinama operacija įvyko penktadienį, sakoma pirmadienį paskelbtame Merilando universiteto medicinos mokyklos pranešime. Nors paciento būklės prognozė dar toli gražu nėra aiški, ši procedūra žymi svarbų pasiekimą bandant persodinti gyvūnų organus žmonėms.

Pacientas Davidas Bennettas (Devidas Benetas) buvo pripažintas netinkamų gauti donoro širdį. Toks sprendimas dažnai priimamas, kai paciento bendra sveikatos būklė labai prasta.

Dabar jis sveiksta po operacijos ir yra atidžiai stebimas, aiškinantis, kaip veikia transplantuotas organas.

„Reikėjo arba mirti, arba rinktis šį persodinimą. Norėjau gyventi. Žinau, kad tai žingsnis į nežinią, bet jis man yra paskutinė išeitis“, – operacijos išvakarėse sakė šis Merilando gyventojas.

D. Bennettas kelis pastaruosius mėnesius buvo prijungtas prie dirbtinės kraujo apytakos ir plaučių vėdinimo aparato.

„Laukiu, kada galėsiu atsikelti iš lovos, kai atsigausiu“, – sakė vyras.

Naujųjų metų išvakarėse Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė išskirtinį leidimą šiai operacijai kaip paskutinę priemonę pacientui, pripažintam netinkamu gauti įprastą transplantą.

„Tai buvo proveržį atnešusi operacija – ji mus atvedė vienu žingsniu arčiau prie organų trūkumo krizės sprendinio“, – sakė kiaulės širdį persodinęs kardiochirurgas Bartley Griffithas (Barlis Grifitas).

„Žengiame atsargiai, bet taip pat esame nusiteikę optimistiškai, kad ši pirmoji pasaulyje operacija ateityje pacientams suteiks naują svarbią galimybę“, – pridūrė jis.

„Tai buvo proveržį atnešusi operacija – ji mus atvedė vienu žingsniu arčiau prie organų trūkumo krizės sprendinio“

Vienas iš Merilando universiteto širdies ksenotransplantacijos programos įkūrėjų Muhammadas Mohiuddinas (Muhamadas Mohiudinas) pridūrė, kad ši operacija vainikavo daug metų trukusius tyrimus. Be kita ko, per bandymus kiaulės širdį persodinus babuinams, kai kurie jų išgyveno ilgiau kaip devynis mėnesius.

„Ši sėkminga procedūra suteikė vertingos informacijos, padėsiančios medikų bendruomenei tobulinti potencialiai gyvybes gelbėsiantį metodą ateities  pacientams“, – kalbėjo M. Mohiuddinas.

Dešimt unikalių genų korekcijų

D. Bennettui buvo persodinta vienos iš kiaulių, kurių genomas buvo specialiai pakoreguotas, širdis.

Anot mokslininkų, buvo „išjungti“ trys genai, dėl kurių žmogaus organizmas atmestų kiaulės organus. Taip pat buvo blokuotas genas, kuris lemtų per didelį kiaulės širdies audinių augimą.

Į kiaulių genomą buvo įterpti šeši žmonių genai, lemiantys audinių suderinamumą. Iš viso buvo atlikta 10 unikalių genų korekcijų.

Genetinę modifikaciją atliko Virdžinijoje įsikūrusi biotechnologijų įmonė „Revivicor“. Šios bendrovės modifikuota kiaulė pernai spalį taip pat buvo panaudota revoliucingai operacijai, kai gyvūno inkstas buvo persodintas pacientui Niujorke, kurio smegenys buvo mirusios.

Ta operacija buvo tik naują koncepciją turintis patvirtinti eksperimentas, o inkstas buvo prijungtas atskirai nuo žmogaus organizmo. Tuo metu naujasis širdies persodinimas turi išgelbėti paciento gyvybę.

Prieš persodinant širdis buvo laikoma specialiame įrenginyje. Medikai taip pat su ja išbandė naują eksperimentinį preparatą, sukurtą bendrovės „Kiniksa Pharmaceuticals“, kartu su įprastais imuninę sistemą slopinančiais vaistais, turinčiais apsaugoti nuo organo atmetimo.

Šiuo metu organų persodinimo operacijų laukia apie 110 tūkst. amerikiečių. Kasmet daugiau kaip 6 000 pacientų miršta, taip ir nesulaukę tokios operacijos, rodo oficiali statistika.

Kad patenkintų paklausą, gydytojai jau seniai domisi vadinamosios ksenotransplantacijos galimybėmis, kai recipientui persodinamas kitos rūšies gyvūno organas. Pirmieji tokie eksperimentai buvo atlikti dar XVI amžiuje.

Per ankstyvuosius tyrimus daugiausiai dėmesio skirta primatų organams. Pavyzdžiui, 1984 metais naujagimei „mažylei Fei [Fae]" buvo persodinta paviano širdis, bet mergytė išgyveno tik 20 dienų.

Mūsų dienomis žmonėms plačiai persodinami kiaulių širdies vožtuvai, o kiaulės odos transplantai naudojami gydant smarkiai apdegusius pacientus.

Kiaulės laikomos idealiais donorais dėl panašaus į žmonių dydžio, spartaus augimo ir vislumo, taip pat fakto, kad jos jau yra plačiai auginamos mėsai.

The post JAV chirurgai per istorinę operaciją persodino kiaulės širdį žmogui appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę pirmieji svarstymai vyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

Komiteto nariai palankiai įvertino tokią galimybę ir rekomendavo ją apsvarstyti Vyriausybei.

Jeigu tam pritartų ir prezidentas, ir mandatą suteiktų Seimas, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai dalyvautų Prancūzijos vadovaujamos antiteroristinės operacijos „Barkhane“ („Barchanas“) specialiųjų pajėgų grupėje „Takuba“.

„Tai būtų karinė misija“, – BNS sakė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, galimybė siųsti karių į naują misiją atsirado išvedus karius iš Afganistano.

„Kontekstas diskusijai dabar yra palankus ta prasme, nes jau baigėsi Afganistano operacija „Tvirta parama“. Natūralu, kad atsiranda Lietuvoje specialiųjų operacijų pajėgų resursų“, – sakė NSGK pirmininkas.

Anot jo, dalyvavimas naujoje misijoje būtų Lietuvos indėlis į tarptautinį saugumą.

„Faktas, kad Malis yra ta vieta, kur mūsų labai reikia, tiek mūsų labai svarbiai sąjungininkei Prancūzijai, tiek tarptautiniam saugumui“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

„Šia prasme tai būtų solidarumas, kita vertus, tai yra galimybė su prancūzais susikurti tam tikrą stipresnį politinį ryšį ir kai kuriais atvejais tam tikri sprendimai, vizijos mūsų ir prancūzų suartėtų, ar tai būtų Ukrainos klausimas, ar tai būtų Rytų partnerystės klausimas, ar Astravo atominės elektrinės blokados klausimas ir pan.“, – sakė komiteto vadovas.

Prancūzija yra pasiuntusi į Vakarų Afriką daugiau kaip 5000 karių, dalyvaujančių operacijoje „Barkhane“ ir padedančių kovoti su ekstremistų grupuotėmis. Operacija vykdoma nuo 2013 metų.

NSGK taip pat siūlo Vyriausybei aktyviai siekti Lietuvos kariuomenės, ypač Specialiųjų operacijų pajėgų, tolesnio įsitraukimo į JAV vadovaujamas operacijas, apsvarstyti galimybes teikti didesnę paramą Ukrainai, įskaitant iniciatyvą steigti naują ES karinio mokymo misiją Ukrainoje.

The post Lietuva svarsto galimybę siųsti karių į antiteroristinę operaciją Malyje appeared first on LAIKMETIS.